Geležinkelių eismo organizavimas ir kiti techniniai klausimai

[specialistas]

o as manau, kad greitai tai neisnyks, kadangi ispejamuju lapeliu ir kitu popieriuku isdavimas reglamentuotas kruva instrukcijomis ir t.t., ju perrasymas uztruks labai ilga laiko tarpa. be to noreciau pasidometi, apie kokias tobulejancias rysio priemones Jus kalbate? mano ziniomis siandien jokiu elektroniniu masinisto informavimo priemoniu idiegimo i lokomotyvus nenumatyta, kad sakykim tam tikra informacija butu atvaizduojama ekrane ir t.t.
be to, dabar gaunant ispejamaji lapeli masinistas asmeniskai pasiraso uz gauta informacija ir tuo uztikrinama asmenine atsakomybe uz galimas eismo pasekmes, siunciant informacija skaitmeniniu pavidalu nelaimes atveju bus sunku teisiskai irodyti kazkieno kalte arba atvirksciai, nes musu salyje iki galo neiteisintas net elektroninis parasas

Kodėl gi ne, Jūs juk ir patys į ČME3M montuojate kompleksines lokomotyvų saugos sistemas KLUB-U, kurios turi daugybę funkcijų, tame tarpe ir šią. Juo labiau, kad kitais metais pereisime prie GSM-R skaitmeninio radijo ryšio ir tai įgyvendinti bus visiškai nesudėtinga.
Atsakomybės klausimas labai sudėtingas, tačiau manau, jeigu ši sistema bus tinkamai ir apgalvotai įdiegta bei patikrinta, rūpesčių dėl atsakomybės neturėtų kilti. Juo labiau, kad signaliniai kelio ženklai neišnyks.

[VLRD-1]

Kodėl gi ne, Jūs juk ir patys į ČME3M montuojate kompleksines lokomotyvų saugos sistemas KLUB-U, kurios turi daugybę funkcijų, tame tarpe ir šią. Juo labiau, kad kitais metais pereisime prie GSM-R skaitmeninio radijo ryšio ir tai įgyvendinti bus visiškai nesudėtinga.
Atsakomybės klausimas labai sudėtingas, tačiau manau, jeigu ši sistema bus tinkamai ir apgalvotai įdiegta bei patikrinta, rūpesčių dėl atsakomybės neturėtų kilti. Juo labiau, kad signaliniai kelio ženklai neišnyks.

KLUB-U gali veikti tik pagal is anksto ivesta programa, o kelio remontu, defektoskopiniu masinu darba ir t.t. irenginys "nemato", ir jam sakykim persiusti sita informacija keliones metu irgi nera galimybes. KLUB-U tai- greitmatis ir lokomotyvo sviesoforas viename, kitos jo funkcijos yra tik atkarotojimas kitu manometru ir t.t.
del GSM-R nesigilinau, taciau kolkas tai tik radijostoties pakaitalas, apie informacijos siuntima GSM tinklu kalbos kolkas nera (nes tai vel papildomos investicijos)..tai kad kolega, viskas imanoma, bet ne greitu laiku vis delto, turite sutikti

[dariuks]

ne viena ir ne dvi dienas man profkej kale i galva, kad gelezinkelio instrukcijos krauju rasytos. paciam teko isitikint (uzuojauta kolegai, gavusiam nedarbingumo lapeli dviem savaitem), kaip papildoma instrukcija. kazin, ar kas labai ryztusi radikaliai pakeisti instrukcijas, prisimdamas atsakomybe. cia juk ne seimas.

[specialistas]

KLUB-U gali veikti tik pagal is anksto ivesta programa, o kelio remontu, defektoskopiniu masinu darba ir t.t. irenginys "nemato", ir jam sakykim persiusti sita informacija keliones metu irgi nera galimybes. KLUB-U tai- greitmatis ir lokomotyvo sviesoforas viename, kitos jo funkcijos yra tik atkarotojimas kitu manometru ir t.t.
del GSM-R nesigilinau, taciau kolkas tai tik radijostoties pakaitalas, apie informacijos siuntima GSM tinklu kalbos kolkas nera (nes tai vel papildomos investicijos)..tai kad kolega, viskas imanoma, bet ne greitu laiku vis delto, turite sutikti

KLUB-U viską puikiai mato. Palydovinio ryšio pagalba nustato esamą lokomotyvo buvimo vietą, skaičiuoja atstumus iki artimiausių objektų (stočių, šviesoforų ir kt.) pagal sudarytą konkrečios geležinkelio linijos elektroninį žemėlapį ir atitinkamai kontroliuoja mašinisto veiksmus. Skaitmeniniu ryšiu perdavus šiai sistemai informaciją apie tam tikras važiavimo sąlygas, ji tikrai neleis mašinistui pažeisti šių perduotų traukinio valdymo sąlygų.

[VLRD-1]

KLUB-U viską puikiai mato. Palydovinio ryšio pagalba nustato esamą lokomotyvo buvimo vietą, skaičiuoja atstumus iki artimiausių objektų (stočių, šviesoforų ir kt.) pagal sudarytą konkrečios geležinkelio linijos elektroninį žemėlapį ir atitinkamai kontroliuoja mašinisto veiksmus. Skaitmeniniu ryšiu perdavus šiai sistemai informaciją apie tam tikras važiavimo sąlygas, ji tikrai neleis mašinistui pažeisti šių perduotų traukinio valdymo sąlygų.

Jus man kartais aiskinate tokius dalykus, kad jauciuosiu lyg tai pirma diena dirbu depe. kartoju depe, o ne kazkur tai pieno fabrike ir t.t.
butent tame ir esme, kad KLUB-U pozicionuoja savo buvimo vieta pagal uzprogramuota zemelapi (nes pervazos, sviesoforai, tiltai ir t.t. yra nejudrus objektai), bet siam irenginiu perduoti kazka keliones metu nera galimybes...
rysis yra vienpuse.. jeigu jus norite padiskutuoti kaip galima modernizuoti KLUB-U, tai kitas klausimas. bet as pvz sunkiai isivaizduoju, kiek turi atsirasti papildomu irenginiu, kurie priims signala apie tam tikra eismo salygu pasikeitima ir nuolat darys zemelapio korekcija be pilno perinstaliavimo...
jau geriau tada kalbeti apie is esmes kita navigacini irengini, nes KLUB-U pagrindu igyvenditi tai ka Jus teoriskai sugalvojot yra unreal...

[Joint]

O įspėjamuosius lapelius kartais ne pradinė stotis turi išduot? Gal aš ir klystu, bet tarpinės stotys perduoda tik skubius perspėjimus.

[Combat]

Truputi apie riktus. Bugeniai. 2009-12men.

Atvaizdas
]Atvaizdas
[/URL]

Atvaizdas
]Atvaizdas
[/URL]

Atvaizdas
]Atvaizdas
[/URL]

Atvaizdas
]Atvaizdas
[/URL]

Truputį pakomentuosiu.

Riktas įvyko per kalnelio (разделительная) iešmą skirstant vagonų sаstą (iš vienos pusės tolėliau matosi kalnelio šviesoforas, o kitoje nuotraukoje iš kitos – vagonų lėtintuvas [stabdiklis]). Matomai, riktas įvyko dėl gausaus sniego (matosi šviežaus snigimo pėdsakai). Veikiausiai, vienai vagonų atkabai nuvažiavus viena kryptimi, kalnelio budėtotojas iešmą perjungė kita kryptimi. Iešmo smailės persijungė į kitą padėtį, bet dėl pripresuoto sniego tarp rėminio bėgio ir iešmo smailės, iešmo smailė neprigludo prie rėminio bėgio tinkamai, dėl ko liko neleistinai didelis tarpas. To pasekoje priartėjusios vagonų atkabos pirmojo vežimėlio pirmojo aširačio dešinysis antbriaunis (žiūrint vagonų judėjimo kryptimi; likę ryškūs aširačio judėjimo trajektorijos pėdsakai sniege) užriedėjo ant iešmo smailės smaigalio, kurį laiką riedėjo smailės paviršiumi, o vėliau įsmuko į tarpvėžę. Antrajam vežimėliui pasisekė labiau – dėl pirmojo vežimėlio sukeltų jėgų (riedant smailės paviršiumi), smailė labiau prigludo prie rėminio bėgio ir antrasis vežimėlis nuvažiavo reikiama kryptimi, ir . . .bac.
Na, bent man taip „šviečiasi“ žvelgiant į nuotraukas. Galėjo, aišku, būti ir kitaip.

Iešmai, matomai, „austriški“, t.y., su smaile be pošaknio (smailės pagamintos iš ištisinio bėgio), dėl ko iešmai yra daug jautresni atmosferinėms sąlygoms Lietuvoje, nes reikia jėgos smailei prilenkti, todėl sniegui suspausti jos lieka mažiau..Jeigu sniegas sausas, nebepagelbėtų ir smailės su pošakniu.

[Combat]

KLUB-U viską puikiai mato. Palydovinio ryšio pagalba nustato esamą lokomotyvo buvimo vietą, skaičiuoja atstumus iki artimiausių objektų (stočių, šviesoforų ir kt.) pagal sudarytą konkrečios geležinkelio linijos elektroninį žemėlapį ir atitinkamai kontroliuoja mašinisto veiksmus. Skaitmeniniu ryšiu perdavus šiai sistemai informaciją apie tam tikras važiavimo sąlygas, ji tikrai neleis mašinistui pažeisti šių perduotų traukinio valdymo sąlygų.

Ar tik nesupainiojot KLUB-U su palydovine navigacine sistema, montuojama šiuolaikiniuose kariniuose lėktuvuose?

[Joint]

Truputį pakomentuosiu.

Riktas įvyko per kalnelio (разделительная) iešmą skirstant vagonų sаstą (iš vienos pusės tolėliau matosi kalnelio šviesoforas, o kitoje nuotraukoje iš kitos – vagonų lėtintuvas [stabdiklis]). Matomai, riktas įvyko dėl gausaus sniego (matosi šviežaus snigimo pėdsakai). Veikiausiai, vienai vagonų atkabai nuvažiavus viena kryptimi, kalnelio budėtotojas iešmą perjungė kita kryptimi. Iešmo smailės persijungė į kitą padėtį, bet dėl pripresuoto sniego tarp rėminio bėgio ir iešmo smailės, iešmo smailė neprigludo prie rėminio bėgio tinkamai, dėl ko liko neleistinai didelis tarpas. To pasekoje priartėjusios vagonų atkabos pirmojo vežimėlio pirmojo aširačio dešinysis antbriaunis (žiūrint vagonų judėjimo kryptimi; likę ryškūs aširačio judėjimo trajektorijos pėdsakai sniege) užriedėjo ant iešmo smailės smaigalio, kurį laiką riedėjo smailės paviršiumi, o vėliau įsmuko į tarpvėžę. Antrajam vežimėliui pasisekė labiau – dėl pirmojo vežimėlio sukeltų jėgų (riedant smailės paviršiumi), smailė labiau prigludo prie rėminio bėgio ir antrasis vežimėlis nuvažiavo reikiama kryptimi, ir . . .bac.
Na, bent man taip „šviečiasi“ žvelgiant į nuotraukas. Galėjo, aišku, būti ir kitaip.

Iešmai, matomai, „austriški“, t.y., su smaile be pošaknio (smailės pagamintos iš ištisinio bėgio), dėl ko iešmai yra daug jautresni atmosferinėms sąlygoms Lietuvoje, nes reikia jėgos smailei prilenkti, todėl sniegui suspausti jos lieka mažiau..Jeigu sniegas sausas, nebepagelbėtų ir smailės su pošakniu.

Jeigu smailė nebūtu prigludusi prie rėminio bėgio, ji neturėtų kontrolės, o tą būtu pastebėjęs kalnelio budėtojas ant savo valdymo pulto ir vagonai nebūtu paleisti tokiu maršrutu. Kas dėl sniego, tai teisybė, jis ir buvo viena pagrindinių priežasčių, tą nakty bugeniuose stipriai pustė ir iešmų bei kelių valymui buvo paskirtos kelininkų brigados. Bet kažkodėl juos visus pasiėmė stoties budėtoja, o kalnelis liko nevalomas. Vagonams riedant savo labai užsnigtu keliu ir įvyko aširačių nuriedėjimas nuo bėgiu. Na bent pirminė versija tokia.

[Combat]

Jeigu smailė nebūtu prigludusi prie rėminio bėgio, ji neturėtų kontrolės, o tą būtu pastebėjęs kalnelio budėtojas ant savo valdymo pulto ir vagonai nebūtu paleisti tokiu maršrutu.

Mano supratimu, kalnelio budėtojas situacijos čia nebevaldė.

„Tolkovas“ traukinių derintojas sekančią vagonų atkabą atkabina tik tada, kai pirmoji atkabintoji, persisvėrusi per kalnelį, atitrūksta nuo likusių vagonų ir pradeda įsibėgėti kalnelio įsiriedėjimo ruože. Jei atkabos trumpos, tarkime, po 1 vagoną, arba pirmoji – iš daug vagonų, o antroji – iš 1-2, tai laiko iešmo smailėms sugrąžinti į pirminę padėtį gali nepakakti: pirmoji atkaba iešmo dar neatlaisvinusi, o antroji jau atsiplėšusi ir artėja prie pirmosios (tai būdinga neaukštiems kalneliams, o aukštesni kalneliai tėra tik Vaidotuose ir Radviliškyje). Laiko neužimtu iešmo grandinės ruožu (elektrinės bėgių grandinės atžvilgiu) lieka tik iešmo smailėms perjungti į reikiamą padėtį artėjančiai atkabai, o tada jau ta atkaba turėtų užimti iešmo ruožo elektrinę dalį (tai blokuos kalnelio budėtojui galimybę valdyti iešmą). Be „elektrinės bėgių grandinės“, siekiant išvengti galimo iešmo perjungimo po riedmenimis, turi būti ir papildoma blokavimo sistema. Įprastai ta antrine blokavimo sistema yra „fotoelementai“, kur, į fotoelementų veikimo zoną patekęs riedmuo nutraukia šviesos spindulį, kertantį geležinkelio kelią atitinkamame aukštyje atitinkamu kampu. Tai vėlgi operatoriui atima galimybę valdyti iešmą.

Šiuo atveju reikia žiūrėti, kiek vagonų buvo pirmojoje atkaboje ir antrojoje (nuriedėjusioje nuo bėgių). Pagal tai būtų galima spėti, ar kalnelio budėtojas buvo pajėgus suvaldyti situaciją, ar – ne.

Kad sniegas numestų vagoną nuo bėgių, jis turi siekti aširačio ašį (ašys presuoja sniegą tol, kol sniegas ašį pradeda kelti po truputį aukštyn, o aširačio antbriauniai nebekabina bėgio galvutės vidinės briaunos). Vargiai tiek Lietuvoje kada nors beprisnigs. O nuotraukose matyti, kad net bėgių galvučių neuždengė. . . .

Sniegas galėjo būti tik priežastis iešmo smailei nepriglusti prie rėminio bėgio. O kad iešmo smailės buvo perjungtos ne po vagonu, matosi iš vežimėlio galutinės padėties ir jo važiavimo trajektorijos sniege. Kito varianto, kaip smailės neprigludimo prie rėminio bėgio, dėl ko antbriaunis užvažiavo ant smailės paviršiaus ir juo riedėjo kol neįsmuko į tarpvėžę, neįžvelgiu.

[Vytautas_LT]

Kur dažniausia montuojami šildomi iešmai? Turbūt stočių pagrindiniuose keliuose, blokpostuose, pralankose?

[Joint]

Mano supratimu, kalnelio budėtojas situacijos čia nebevaldė.

„Tolkovas“ traukinių derintojas sekančią vagonų atkabą atkabina tik tada, kai pirmoji atkabintoji, persisvėrusi per kalnelį, atitrūksta nuo likusių vagonų ir pradeda įsibėgėti kalnelio įsiriedėjimo ruože. Jei atkabos trumpos, tarkime, po 1 vagoną, arba pirmoji – iš daug vagonų, o antroji – iš 1-2, tai laiko iešmo smailėms sugrąžinti į pirminę padėtį gali nepakakti: pirmoji atkaba iešmo dar neatlaisvinusi, o antroji jau atsiplėšusi ir artėja prie pirmosios (tai būdinga neaukštiems kalneliams, o aukštesni kalneliai tėra tik Vaidotuose ir Radviliškyje). Laiko neužimtu iešmo grandinės ruožu (elektrinės bėgių grandinės atžvilgiu) lieka tik iešmo smailėms perjungti į reikiamą padėtį artėjančiai atkabai, o tada jau ta atkaba turėtų užimti iešmo ruožo elektrinę dalį (tai blokuos kalnelio budėtojui galimybę valdyti iešmą). Be „elektrinės bėgių grandinės“, siekiant išvengti galimo iešmo perjungimo po riedmenimis, turi būti ir papildoma blokavimo sistema. Įprastai ta antrine blokavimo sistema yra „fotoelementai“, kur, į fotoelementų veikimo zoną patekęs riedmuo nutraukia šviesos spindulį, kertantį geležinkelio kelią atitinkamame aukštyje atitinkamu kampu. Tai vėlgi operatoriui atima galimybę valdyti iešmą.

Šiuo atveju reikia žiūrėti, kiek vagonų buvo pirmojoje atkaboje ir antrojoje (nuriedėjusioje nuo bėgių). Pagal tai būtų galima spėti, ar kalnelio budėtojas buvo pajėgus suvaldyti situaciją, ar – ne.

Kad sniegas numestų vagoną nuo bėgių, jis turi siekti aširačio ašį (ašys presuoja sniegą tol, kol sniegas ašį pradeda kelti po truputį aukštyn, o aširačio antbriauniai nebekabina bėgio galvutės vidinės briaunos). Vargiai tiek Lietuvoje kada nors beprisnigs. O nuotraukose matyti, kad net bėgių galvučių neuždengė. . . .

Sniegas galėjo būti tik priežastis iešmo smailei nepriglusti prie rėminio bėgio. O kad iešmo smailės buvo perjungtos ne po vagonu, matosi iš vežimėlio galutinės padėties ir jo važiavimo trajektorijos sniege. Kito varianto, kaip smailės neprigludimo prie rėminio bėgio, dėl ko antbriaunis užvažiavo ant smailės paviršiaus ir juo riedėjo kol neįsmuko į tarpvėžę, neįžvelgiu.

Nežinau tikslaus kalnelio darbo principo, bet manau, kad budėtojas neįsitikinęs, kad vagonu grupė pateko į nustatyta iš anksto kelią tikrai neparengs maršruto į kitą. O ir derintojas atkabina tik tada, kai yra įsitikinęs, kad maršrutas parengtas taisyklingai.

[dariuks]

Kur dažniausia montuojami šildomi iešmai? Turbūt stočių pagrindiniuose keliuose, blokpostuose, pralankose?

dazniausiai sildomus iesmus montuoja ten, kur nera galimybes kam nors juos valyti (mazose stotelese be aptarnaujancio personalo), arba didelese stotyse ant pagrindiniu keliu.

[dariuks]

Nežinau tikslaus kalnelio darbo principo, bet manau, kad budėtojas neįsitikinęs, kad vagonu grupė pateko į nustatyta iš anksto kelią tikrai neparengs maršruto į kitą. O ir derintojas atkabina tik tada, kai yra įsitikinęs, kad maršrutas parengtas taisyklingai.

kartais manevru tvarkdaris skubedamas "uzsizaidzia" su mygtukais, kartais vagonai "perlipa" ratstabdi, kartais "issoka" is kalnelio stabdikliu - ko tik nebuna. jei viskas butu daroma pagal instrukcija, riktu beveik nebutu. taciau daznai buna taip - ai, anksciau gi taip dariau - greiciau, lengviau ir nieko neatsitiko. paskui penkiolikta karta BUUUM!!! atsitiko... ajajai... kad iesmas po traukiniu nepersijungtu, saugo elektros schema. kazkas sugedo, iesmas neveikia. pranesa SCB elektromechanikui, ir toliau dirba, iesma vartydami su priverstinio persijungimo mygtukais. o tada ko tik nebuna... kelias aptvertas, vagonai tikrinami, dirba zmones, o nuo kalnelio parbega vagonai... patikekit, retai tiek keiksmazodziu galit isgirst per racija, kaip tuo metu, kada zmogus palindes po vagonu dirba, o nuo kalnelio prie sastato prijungia dar keleta vagoniuku... daugumoj riktu kaltas zmogiskas faktorius, neatsakingumas.

[Joint]

kartais manevru tvarkdaris skubedamas "uzsizaidzia" su mygtukais, kartais vagonai "perlipa" ratstabdi, kartais "issoka" is kalnelio stabdikliu - ko tik nebuna. jei viskas butu daroma pagal instrukcija, riktu beveik nebutu. taciau daznai buna taip - ai, anksciau gi taip dariau - greiciau, lengviau ir nieko neatsitiko. paskui penkiolikta karta BUUUM!!! atsitiko... ajajai... kad iesmas po traukiniu nepersijungtu, saugo elektros schema. kazkas sugedo, iemas neveikia. pranesa SCB elektromechanikui, ir toliau dirba, iesma vartydami su priverstinio persijungimo mygtukais. o tada ko tik nebuna... kelias aptvertas, vagonai tikrinami, dirba zmones, o nuo kalnelio parbega vagonai... patikekit, retai tiek keiksmazodziu galit isgirst per racija, kaip tuo metu, kada zmogus palindes po vagonu dirba, o nuo kalnelio prie sastato prijungia dar keleta vagoniuku... daugumoj riktu kaltas zmogiskas faktorius, neatsakingumas.

Jei viskas būtu daroma pagal instrukcija - sustotu traukinių eismas ir visas darbas Valdžia aišku reikalauja ir labai baudžia už instrukcijų ir reikalavimų nevygdimą, bet žmogus dirbantis tiesioginį darbą jau pats žino kada ką ir kaip daryt( dažniausiai nusižengdamas instrukcijos reikalavimams). Tik va kartais neišeina padaryt "kaip visada", o tada ir būna kaip tu įvardinai "BUUM"

[specialistas]

Ar tik nesupainiojot KLUB-U su palydovine navigacine sistema, montuojama šiuolaikiniuose kariniuose lėktuvuose?

Jūs visiškai teisus. KLUB-U galima pavadinti palydovine navigacine sistema. Principai tie patys. Šios sistemos viena iš funkcijų - nustatyti lokomotyvo buvimo vietos koordinates ir pagal suformuotą ir instaliuotą elektroninį geležinkelio linijos žemėlapį, nustatyti atstumą iki artimiausio geležinkelio infrastruktūros objekto (stoties, šviesoforo ir kt.). Elektroninio žemėlapio sudarymo principai analogiški - palydovinio ryšio pagalba įvedamos tikslios kiekvieno objekto koordinatės ir objekto pavadinimas. Lokomotyvui važiuojant ir kintant jo koordinatėms, remiantis trigonometrijos principais matuojamas atstumas iki "finišo", iki artimiausio šviesoforo, stoties ar pervažos.
KLUB-U gamina Rusijos Iževsko gamykla "Iževskij radiozavod", kuri taip pat gamina ir navigacines sistemas kariniams lėktuvams ir erdvėlaiviams ir kt.

[specialistas]

Kompleksinės lokomotyvų saugos sistemos KLUB-U indikacinis blokas BIL. Raudonai (viršuje)apibrauktos lokomotyvo koordinatės, o apačioje - atstumas iki artimiausio objekto (šiuo atveju šviesoforo).

[Combat]

Jūs visiškai teisus. KLUB-U galima pavadinti palydovine navigacine sistema. Principai tie patys. Šios sistemos viena iš funkcijų - nustatyti lokomotyvo buvimo vietos koordinates ir pagal suformuotą ir instaliuotą elektroninį geležinkelio linijos žemėlapį, nustatyti atstumą iki artimiausio geležinkelio infrastruktūros objekto (stoties, šviesoforo ir kt.). Elektroninio žemėlapio sudarymo principai analogiški - palydovinio ryšio pagalba įvedamos tikslios kiekvieno objekto koordinatės ir objekto pavadinimas. Lokomotyvui važiuojant ir kintant jo koordinatėms, remiantis trigonometrijos principais matuojamas atstumas iki "finišo", iki artimiausio šviesoforo, stoties ar pervažos.
KLUB-U gamina Rusijos Iževsko gamykla "Iževskij radiozavod", kuri taip pat gamina ir navigacines sistemas kariniams lėktuvams ir erdvėlaiviams ir kt.

Na taip, nes КЛУБ-У:

Области применения:
* на всех типах локомотивов и МВПС, в том числе на скоростных участках железных дорог с автономной и электрической тягой постоянного и переменного тока, оборудованных путевыми устройствами автоматической локомотивной сигнализации (АЛСН), многозначной автоматической локомотивной сигнализации (АЛС-ЕН), системой автоматического управления торможением (САУТ);
* на участках железных дорог, оборудованных системой координатного регулирования движения поездов на базе цифрового радиоканала (РК).

Особенности и возможности:
* обеспечение экстренной остановки поезда по приказу дежурного по станции (ДСП) или поездного диспетчера (ДНЦ), передаваемого по РК передачи данных, независимо от действий машиниста;
* исключение движения поезда после его остановки без разрешения ДСП или ДНЦ, передаваемого по РК передачи данных, в том числе и при подтягивании к запрещающему сигналу светофора.

Режимы движения:
* поездной с допустимой скоростью Vдоп. на зеленый (белый), задаваемой с БВЛ и определяемой категорией поезда;
* маневровый с Vдоп.=60 км/час на белый и с Vдоп.=40 км/час для 7 категории поезда;
* специальный маневровый с Vдоп.=20 км/час

Apie „системa координатного регулирования движения поездов на базе цифрового радиоканала“ galima pasiskaityti štai čia: http://www.eav.ru/publ1.php?publid=2008-13a06

Norint, kad Lietuvoje veiktų „системa координатного регулирования движения поездов на базе цифрового радиоканала“ teks tapti Rusijos abonentu (gi „Lietuvos geležinkeliai“ nepaleis nuosavo dirbtinio žemės palydovo), o valdantieji tam dabar yra itin alergiški, o jei vieną gražią dieną ir taps Rusijos abonentu, tai vadukams ištisą parą galvą skaudės. Todėl koordinatinės traukinių eismo organizavimo sistemos skaitmeninio radijo kanalo pagrindu turėti Lietuvoje nėra jokių šansų artimiausius 10 metų.

[specialistas]

Na taip, nes КЛУБ-У:


Norint, kad Lietuvoje veiktų „системa координатного регулирования движения поездов на базе цифрового радиоканала“ teks tapti Rusijos abonentu (gi „Lietuvos geležinkeliai“ nepaleis nuosavo dirbtinio žemės palydovo), o valdantieji tam dabar yra itin alergiški, o jei vieną gražią dieną ir taps Rusijos abonentu, tai vadukams ištisą parą galvą skaudės, kad Rusija žino „Lietuvos geležinkelių“ „paslaptis“ ir koks nors Combat, prisijungęs prie to tinklo, galės pamatyti LG rodiklius visumoje ir atskirai (lokomotyvų apyvarta, techninis ruožo greitis ir pan.). Todėl koordinatinės traukinių eismo organizavimo sistemos skaitmeninio radijo kanalo pagrindu turėti Lietuvoje nėra jokių šansų artimiausius 10 metų.

Tai, kad ši sistema veikia (tiesa ne visos galimos funkcijos) ir naudojamasi būtent Rusijos palydovais. Ir tikrai niekam galvos neskauda dėl informacijos nutekėjimo. Jūsų išvardinti rodikliai yra vieša informacija, kurią galite gauti žymiai paprastesniu būdu.
KLUB-U įdiegtas sistemas jau turi TEP70BS, ER20CF, EJ575, RA2, 620M, ČME3M, TEM TMH traukos riedmenys.

[Vytautas_LT]

Norint, kad Lietuvoje veiktų „системa координатного регулирования движения поездов на базе цифрового радиоканала“ teks tapti Rusijos abonentu (gi „Lietuvos geležinkeliai“ nepaleis nuosavo dirbtinio žemės palydovo), o valdantieji tam dabar yra itin alergiški, o jei vieną gražią dieną ir taps Rusijos abonentu, tai vadukams ištisą parą galvą skaudės. Todėl koordinatinės traukinių eismo organizavimo sistemos skaitmeninio radijo kanalo pagrindu turėti Lietuvoje nėra jokių šansų artimiausius 10 metų.

O koks skirtumas, galų gale, kokiu palydovu naudotis? Argi "civiliniai" GPS imtuvai nesinaudoja visais pasiekiamais palydovais? O kur garantija, kad tai ne rusų palydovai? Nusipirkai sistemą ir prisijungei prie palydovo, kuris šią sistemą palaiko. Ir koks skirtumas, jis ruso, vokiečio ar kiniečio...