"ex.BALTI EXPRESS": keleivinis traukinys Talinas-Šeštokai-(Varšuva).

[Salvijus]

Visos trys baltijos valstybės turi neblogai išvystytus jūrų uostus ir geležinkelį, todėl kiekviena nori pritraukti kaip galima daugiau krovinių, t.y. pasipelnyti iš tranzito.
Geležinkelio transporto atžvilgiu - visos trys yra konkurentės.
Labai geras pavyzdys "paminkliuko stumdymas Taline", kai rusų kroviniai buvo suorentuoti per latviją ir lietuvą. Tad gerbiamo teoretiko postringavimai apie glaudesnį bendradarbiavimą labai optimistiški. Santykiai yra žymiai pragmatiškesni.
Šiuose santykiuose galioja taisyklė: kuo kaimynui blogiau - tuo man geriau.

Tačiau Jūs kalbate apie Rytų-Vakarų kryptį. O RailBaltica, primenu, jungtų Šiaurės-Pietų kryptimi. Ir šioje vietoje laimėtų visos 3 Baltijos valstybės. Ar taip nemanote ir galvojate, kad šis projektas yra visai nereikalingas.
O čia "šviežia" informacija http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...1SlNOQk8xSkUx/ apie geležinkelio eismo Šiaurės-Pietų kryptimi: "„Lietuvos geležinkelių“ delegacija susitiko ir su Brandemburgo žemės infrastruktūros ir teritorijų planavimo ministerijos atstovais. Sutarta bendradarbiauti siekiant paskatinti intermodalinių krovinių judėjimą tarp Berlyno-Brandenburgo ir Lietuvos regionų bei aktyviai remti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą. Ministerijos sekretorius Wilfriedas Labooras pabrėžė, kad šiuo metu kuriami planai stiprinti ir vystyti transporto bei krovinių srautų nukreipimą šiaurine kryptimi, t.y. per Lietuvos teritoriją."

[specialistas]

Štai kokie estų Talino universiteto rektoriaus R. Raudo žodžiai interviu: "Aš manau, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas neturėtų būti dirbtinas – va, mes vienas regionas. Tačiau tame bendradarbiavime yra šiek tiek pragmatinių privalumų. Žvelgiant iš JAV, Japonijos ar Australijos tas regionas vis tiek yra vienas. Bet vien tai, kad mes per 20 m. nesugebėjom nutiesti geležinkelio per Baltijos šalis, kuri sujungtų mus su Europa, tai čia jau gėda ir rodo, jog bendradarbiavimas yra vangus."
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=20628544

Visos trys baltijos valstybės turi neblogai išvystytus jūrų uostus ir geležinkelį, todėl kiekviena nori pritraukti kaip galima daugiau krovinių, t.y. pasipelnyti iš tranzito.
Geležinkelio transporto atžvilgiu - visos trys yra konkurentės.
Labai geras pavyzdys "paminkliuko stumdymas Taline", kai rusų kroviniai buvo suorentuoti per latviją ir lietuvą. Tad gerbiamo teoretiko postringavimai apie glaudesnį bendradarbiavimą labai optimistiški. Santykiai yra žymiai pragmatiškesni.
Šiuose santykiuose galioja taisyklė: kuo kaimynui blogiau - tuo man geriau.

[Salvijus]

Štai kokie estų Talino universiteto rektoriaus R. Raudo žodžiai interviu: "Aš manau, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas neturėtų būti dirbtinas – va, mes vienas regionas. Tačiau tame bendradarbiavime yra šiek tiek pragmatinių privalumų. Žvelgiant iš JAV, Japonijos ar Australijos tas regionas vis tiek yra vienas. Bet vien tai, kad mes per 20 m. nesugebėjom nutiesti geležinkelio per Baltijos šalis, kuri sujungtų mus su Europa, tai čia jau gėda ir rodo, jog bendradarbiavimas yra vangus."
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=20628544

[aesde]

Vakarų Europa - kur yra ilgametė patirtis, kur nebuvo socializmo, kur pašonėje nėra Rusijos ir Baltarusijos ir kur didžią dalį vyriausybės ir įstatatymų leidžaimosios valdžios sudaro išsilavinę žmonės, o ne pajacai

nieko nesupratau - tai ES taisyklės trukdo ar ne?

[specialistas]

pasiskaičiau "specialisto" pasisakymus ir matau, kad beviltiškas.

ne latvius reikia kaltinti, o ieškot išeities iš susidariusios padėties. kodėl visa Europa sėkmingai dirba pagal tas pačias taisykles, o lietuviai su latviais matai nesugeba. nors kur jie sugebės jei vieni į kitus pirštais bado.

Vakarų Europa - kur yra ilgametė patirtis, kur nebuvo socializmo, kur pašonėje nėra Rusijos ir Baltarusijos ir kur didžią dalį vyriausybės ir įstatatymų leidžaimosios valdžios sudaro išsilavinę žmonės, o ne pajacai

[Salvijus]

Teisinga būtų išgirsti ir latvių poziciją - nejaugi jie tokie stabdžiai? Aišku viena - pešdamiesi mes nieko nelaimėsim. Nebus nei bendrų projektų, nei investicijų. Kiek žinau Latvijoje ilgiausiai tęsėsi "Via Baltica" projektas - lietuviai ir estai seniai savo darbus buvo atlikę.
Neaišku kaip ten bus ir su "RailBaltica"? Kas čia pagrindinis stabdis? Aišku viena - darbai nepajudėjo nė per nago juodimą.

[aesde]

pasiskaičiau "specialisto" pasisakymus ir matau, kad beviltiškas.

ne latvius reikia kaltinti, o ieškot išeities iš susidariusios padėties. kodėl visa Europa sėkmingai dirba pagal tas pačias taisykles, o lietuviai su latviais matai nesugeba. nors kur jie sugebės jei vieni į kitus pirštais bado.

[Salvijus]

Manau, kad viską lemią politiniai sprendimai.

Tą ir norėjau pasakyt. Panaši istorija ir su tuo nelaimigu elektros kabeliu iš Švedijos.

[specialistas]

Vadinasi, su broliais latviais praradom - strateginį transporto koridorių - patį seniausią Rusijos imperijoje geležinkelį.
Ar ką nors įmanoma pakeisti? Seniau buvo nepalanki padėtis dėl sienų, dabar situacija visai kita.

Manau, kad viską lemią politiniai sprendimai.

[Salvijus]

Šiuo metu ši niša jau užimta. Sankt-Peterburgą, Maskvą vakarų europiečiai pasiekia traukiniu vykdami per Baltarusijos miestą Brestą, aplenkdami Lietuvą ir Latviją.

Vadinasi, su broliais latviais praradom - strateginį transporto koridorių - patį seniausią Rusijos imperijoje geležinkelį.
Ar ką nors įmanoma pakeisti? Seniau buvo nepalanki padėtis dėl sienų, dabar situacija visai kita.

[specialistas]

Tiesa. Dabar kaip ir neturėtų būti pagrindinės problemos tarptautinių traukinių iš Peterburgo eismui per Gardiną. Seniau reikėjo kirsti Latvijos ir Lietuvos sienas - tai tiek reikėdavo tranzitinių vizų. Dabar tai Šengeno siena viena - Rytuose, ir jei keleivis važiuoja į Lenkiją ar Vokietiją - jis turi Šengeno vizą, kuri lygiai galioja ir Lietuvoje ar Latvijoje. Vilnius atgautų prarastą tranzito reikšmę.
Mums tik bėda - Baltarusijos tranzitas.

Šiuo metu ši niša jau užimta. Sankt-Peterburgą, Maskvą vakarų europiečiai pasiekia traukiniu vykdami per Baltarusijos miestą Brestą, aplenkdami Lietuvą ir Latviją.

[specialistas]

tai kad nepyk - prie Senovės stoties bėgiai per sieną tai nuardyti - o ardė tai ne latviai, o lietuviai....

Tai kad jau nebeliko tais bėgiais kam važiuoti

[Salvijus]

O kodėl iš Kaliningrado per Lietuvą keleiviniai traukiniai važiuoja į Minską, Gomelį, Charkovą, Maskvą, Čeliabinską ir net Sevastopolį ir Truskavecą ir kitus miestus?
Žinote dar yra vienas traukinys, važiuojantis iš Kaliningrado į Sankt-Peterburgą, tik jis kursuoja naujuoju maršrutu.
Prieš keletą metų jis kursavo per Latvijos teritoriją, tačiau dėl aukščiau minėtų priežasčių, kvailų reikalavimų tranzitinėms vizoms ir perdėtos grėsmės iš rytų, pasuko per Baltarusiją. Kelionės trukmė prailgėjo apie 6 valandas.

Galiu drąsiai teigti, kad tik dėl latvių užsispyrimo pas mus merdi seniausia lietuvoje Marcinkonių (Gardino)-Vilniaus-Turmanto geležinkelio linija. Ankščiau iš Berlyno ir Varšuvos per Gardiną, Vilnių, Daugpilį į Maskvą ir Sankt-Peterbugą per parą kursavo apie 8 poros keleivinių traukinių.

Tik labai didelių pastangų dėka buvo išsaugotas keleivinis traukinys Nr.392 iš Vilniaus į Sankt-Peterburgą, važiuojantis per latvijos teritoriją.

Tiesa. Dabar kaip ir neturėtų būti pagrindinės problemos tarptautinių traukinių iš Peterburgo eismui per Gardiną. Seniau reikėjo kirsti Latvijos ir Lietuvos sienas - tai tiek reikėdavo tranzitinių vizų. Dabar tai Šengeno siena viena - Rytuose, ir jei keleivis važiuoja į Lenkiją ar Vokietiją - jis turi Šengeno vizą, kuri lygiai galioja ir Lietuvoje ar Latvijoje. Vilnius atgautų prarastą tranzito reikšmę.
Mums tik bėda - Baltarusijos tranzitas.

[udrius]

Galiu drąsiai teigti, kad tik dėl latvių užsispyrimo pas mus merdi seniausia lietuvoje Marcinkonių (Gardino)-Vilniaus-Turmanto geležinkelio linija.

tai kad nepyk - prie Senovės stoties bėgiai per sieną tai nuardyti - o ardė tai ne latviai, o lietuviai....

[specialistas]

o manai Lietuvoje nereikalauja to pačio? tada paaiškink kodėl Latvių formavimo traukinys į Gomelį per Vilnių neina (apie šį traukinį buvo kažkur šiame forume šnekėta ir parovoze mačiau užuominas, ir dar galiu pridurti, kad kiek supratau iš pokalbių, šis maršrutas buvo būdas apeiti ES reikalavimus)?

O kodėl iš Kaliningrado per Lietuvą keleiviniai traukiniai važiuoja į Minską, Gomelį, Charkovą, Maskvą, Čeliabinską ir net Sevastopolį ir Truskavecą ir kitus miestus?
Žinote dar yra vienas traukinys, važiuojantis iš Kaliningrado į Sankt-Peterburgą, tik jis kursuoja naujuoju maršrutu.
Prieš keletą metų jis kursavo per Latvijos teritoriją, tačiau dėl aukščiau minėtų priežasčių, kvailų reikalavimų tranzitinėms vizoms ir perdėtos grėsmės iš rytų, pasuko per Baltarusiją. Kelionės trukmė prailgėjo apie 6 valandas.

Galiu drąsiai teigti, kad tik dėl latvių užsispyrimo pas mus merdi seniausia lietuvoje Marcinkonių (Gardino)-Vilniaus-Turmanto geležinkelio linija. Ankščiau iš Berlyno ir Varšuvos per Gardiną, Vilnių, Daugpilį į Maskvą ir Sankt-Peterbugą per parą kursavo apie 8 poros keleivinių traukinių.

Tik labai didelių pastangų dėka buvo išsaugotas keleivinis traukinys Nr.392 iš Vilniaus į Sankt-Peterburgą, važiuojantis per latvijos teritoriją.

[Salvijus]

Įdomiai susiformuos to iš Bialystoko 12:00 h išvykstančio ir į Suvalkus 14:17h atvykstančio PESA traukinuko grafikas nuo 2008m. gruodžio 14 d. (Lenkijoje keičiasi tvarkaraštis).
Važinės ne kasdien: nevažiuos šeštadieniais. Suvalkuose traukinys stovės 3 valandas ir atgal išvažiuos 17:20h Jau kasdien - šeštadienį važiuos Suvalkų stotyje išstovėjęs nuo 9:00h ryto). Taigi, per tiek laiko traukinukas galėtų isuvažinėti iš Suvalkų į šeštokus ir atgal.
Nuo 2008m. gruodžio 14 d. galioti pradedantį Lenkijos geležinkelių tvarkaraštį rasti galima http://nowy.rozklad-pkp.pl/main.html
Traukinio Varšuva-Šeštokai-Varšuva laikai kai kuriose Lenkijos stotyse pasikeičia nežymiai (keliomis minutėmis), Šeštokuose nepasikeičia visai, o aplamai Suvalkų stotyje keleivinių traukinių tvarkaraštis keičiasi iš pagrindų. Kiek keičiasi kitur, dar nesužiūrėjau. Tik pastebėjau, kad elektrinių traukinių ženkliai pamažės maršrute Kuznica-Gardinas-Kuznica: buvo abiem kryptimis po šešis, dabar liks po tris.

Seniai bevažiavau per Šeštokus link Varšuvos. Ar keleivių Šeštokuose link Varšuvos yra pakankamai ar šiaip sau?
Kai važiavau 1996 m. tai pamenu nemažai. Dar kursavo Tallinn-Šeštokai traukinys - geras ir gerai apgalvotas maršrutas.

[aesde]

Patikėkit manim tikrai LDZ ir jos Valstybinė geležinkelių techninė inspekcija. Pradėjo reikalauti įvairių serifikatų traukiniams, kurie naudojami jau dvidešimt metų, ir kuriuos naudoja jie patys. Remiasi ne sveiku protu, o Europos Sąjungos biurokratų, kurie apie 1520 mm. vėžės ypatumus išmano kaip karvė apie baletą, sukurtomis direktyvomis. Reikalauja neaiškaus mokesčio už infrastruktūrą ir t.t.

Klausimas: kodėl paleido vienintelį dyzelinį traukinį tik į kažkokį pasienio miestelį Valgą, o ne tarp Rygos ir Talino?
Manau priežastys tos pačios.

Aš lankaiusi prieš 15 metų Rygoje, Taline. Neseniai vėl lankiausi. Vizualių pokyčių geležineklio infrastruktūroje, riedmenyse nemačiau. Visiška stagnacija, jokių akyvaizdžių poslinkių modernėjimo linkme.
Apie Lietuvos geležinkelius patys galite spręsti. Nauji ir modernizuoti lokomotyvai, renovuotos ir rekonstruotos stotys, nauji traukiniai ir t.t.
Gal ir ne viskas yra tobula, bet įgyvendindamas kažką naujo visada rizikuoji.

o manai Lietuvoje nereikalauja to pačio? tada paaiškink kodėl Latvių formavimo traukinys į Gomelį per Vilnių neina (apie šį traukinį buvo kažkur šiame forume šnekėta ir parovoze mačiau užuominas, ir dar galiu pridurti, kad kiek supratau iš pokalbių, šis maršrutas buvo būdas apeiti ES reikalavimus)?

[Salvijus]

Patikėkit manim tikrai LDZ ir jos Valstybinė geležinkelių techninė inspekcija. Pradėjo reikalauti įvairių serifikatų traukiniams, kurie naudojami jau dvidešimt metų, ir kuriuos naudoja jie patys. Remiasi ne sveiku protu, o Europos Sąjungos biurokratų, kurie apie 1520 mm. vėžės ypatumus išmano kaip karvė apie baletą, sukurtomis direktyvomis. Reikalauja neaiškaus mokesčio už infrastruktūrą ir t.t.

Klausimas: kodėl paleido vienintelį dyzelinį traukinį tik į kažkokį pasienio miestelį Valgą, o ne tarp Rygos ir Talino?
Manau priežastys tos pačios.

Aš lankaiusi prieš 15 metų Rygoje, Taline. Neseniai vėl lankiausi. Vizualių pokyčių geležineklio infrastruktūroje, riedmenyse nemačiau. Visiška stagnacija, jokių akyvaizdžių poslinkių modernėjimo linkme.
Apie Lietuvos geležinkelius patys galite spręsti. Nauji ir modernizuoti lokomotyvai, renovuotos ir rekonstruotos stotys, nauji traukiniai ir t.t.
Gal ir ne viskas yra tobula, bet įgyvendindamas kažką naujo visada rizikuoji.

Pritariu, kad pas mus daugelyje vietų pasistūmėta į priekį, o Latvijoje - daugelyje vietų stagnacija. Pas mus tokių traukinių nebėra kaip ten, kad kursuoja. Tas pats ir į Valgą galėtų būt geresnis.

[specialistas]

Patikėkit manim tikrai LDZ ir jos Valstybinė geležinkelių techninė inspekcija. Pradėjo reikalauti įvairių serifikatų traukiniams, kurie naudojami jau dvidešimt metų, ir kuriuos naudoja jie patys. Remiasi ne sveiku protu, o Europos Sąjungos biurokratų, kurie apie 1520 mm. vėžės ypatumus išmano kaip karvė apie baletą, sukurtomis direktyvomis. Reikalauja neaiškaus mokesčio už infrastruktūrą ir t.t.

Klausimas: kodėl paleido vienintelį dyzelinį traukinį tik į kažkokį pasienio miestelį Valgą, o ne tarp Rygos ir Talino?
Manau priežastys tos pačios.

Aš lankaiusi prieš 15 metų Rygoje, Taline. Neseniai vėl lankiausi. Vizualių pokyčių geležineklio infrastruktūroje, riedmenyse nemačiau. Visiška stagnacija, jokių akyvaizdžių poslinkių modernėjimo linkme.
Apie Lietuvos geležinkelius patys galite spręsti. Nauji ir modernizuoti lokomotyvai, renovuotos ir rekonstruotos stotys, nauji traukiniai ir t.t.
Gal ir ne viskas yra tobula, bet įgyvendindamas kažką naujo visada rizikuoji.

[aesde]

Dotacijos dotacijoms nelygios. Kur paleisti vakaruose nupirktą seną autobusą į Rygą viešojo naudojimo automobilių keliais , o kur dėl vieno ar keleto traukinių išlaikyti visą geležinkelio liniją.

Šiaip ar taip praeitais metais LG vadovybė bandė atgaivinti šį maršrutą. Aš apie jį jau rašiau:
Ne viskas priklauso LG norų. Praeitų metų pavasarį LG ilgai derėjosi su LDZ dėl keleivinio traukinio maršruto atidarymo tarp Vilniaus ir Rygos. Buvo planuota papildomai prie "Baltijos" Vilniuje prikabinti keleivinių vagonų, kuriuos Šiauliuose atkabinus su atskiru lokomotyvu leisti į Rygą ir atvirkščiai. Tačiau, LDZ dirbtinių kliūčių sudarymas ir stagnacija neleido įgyvendinti šios iniciatyvos.

kažkodėl LDZ sugebėjo susiderėti su estais ir paleisti traukinį į Valga, o nesugeba susiderėti su LG . taip, kad tikrai ne LDZ yra kalta.