Geležinkeliai Lietuvoje

[Perfect]

Norint turėti pelingus (keleivių atžvilgiu) geležinkelius, visų pirma reikia išspirti 80% dabartinių snukių kurie sėdi LG pastate Vilniuje.Būtent 80% jų užsilikę nuo sovietmečio, ir 70% ten dirbančių nemoka lietuviškai.Mes nepriklausoma valstybė ?

Nu nereikia čia nacionalizmo varyt... Nebūk hitleriečka. Jei vaidini didelį patriotą, tai turėtum prisiminti, kad LG administruoja, nuo ko viskas ir priklauso, lietuviai. O keleivių vežimas niekada nebuvo ir nebus pelningas Lietuvoje. Per maža valstybė esam, t.y. per mažas gyventojų skaičius ir tankumas .

[2Pack]

100 proc. LG akciju priklauso valstybei. valstybe turi prievole pilieciams suteikti teise naudotis visuomeniniu transportu. Tad pagrindinis akcininkas ir diktuoja salygas. Aisku daug cia ir politikos, nes kas darosi kai tik uzsimenama pvz vieno is labai nuostolingu Varenos - Marcinkoniu ruozo uzdaryma - iskart piketai, proetestai prasideda. Vistiek turbut neuzilgo sveikas protas ir ekonomika nugales - bus uzdarytas nuostolingas ruozas. Autotransportas kazkodel nenori aptarnauti sio ruozelio - neapsimoka. O vat LG tai labai "apsimoka" kelis zmones vagone vezti.. Gal dar kokia lektuvu linija - paleisti iki Marcinkoniu, tik kad gaila Fly LAL akcijos nepriklauso valstybei..

Nu matosi, kad LG-ininkas esi. Tai pagal tavo logiką reikia tada nuimti visus traukinių reisus ruožuose Radviliškis - Rokiškis, Jašiūnai - Stasylos, Kazlų Rūda - Šeštokai, Kazlų Rūda - Kybartai, Rūdiškės - Marcinkonys. Nes jais visais traukiniai važinėja pustuščiai. O tada galėsime vežt turistus iš Europos į Lietuvą pasivažinėti traukiniu - nes Lietuvoje tai bus egzotika. Pažiūrėkit į apkalusa www.litrail.lt . Tik penki ar šeši procentai respondentų iš kelių šimtų atsakė, kad traukiniais važinėja dėl patogaus tvarkaraščio, dar mažiau - dėl lanksčios bilietų pirkimo ir nuolaidų sistemos.
Kokie keleivių rinkos tyrimai buvo atlikti paskutiniu metu (išskyrus tai, kad ekspertai siūlo tą ir tą ruožą uždaryti)?
Prasta vadyba ir tiek.
Beje maršrutų sutrumpinimas parodė ne kartą, kad sutrumpinus vieną ar kitą reisą keleivių dar sumažėja!

[Taut.]

Per maža valstybė esam, t.y. per mažas gyventojų skaičius ir tankumas .

Taigi taigi.Vėl pasireiškia lietuviški kompleksai.Kodėl tada pvz airijoj nenuostolingi geležinkeliai ?

[Taut.]

Nu nereikia čia nacionalizmo varyt... Nebūk hitleriečka.

Ir labai ačiū už toki mano įvardinimą, aišku, kiekvieną kas piktinasi užsilikusiais rusakalbiais seniais kokioje nors valstybės [strateginėje] įmonėje reik išvadinti hitlerečka :-)

[Taut.]

Himleri, zinau, kad neitikinsiu taves, jog tautybe ir kalba cia nera svarbiausias dalykas (su idejiniais nacionalistais kalbetis tikrai nelengva... )

Aš nieko nesakau dėl tautybės, bet pvz, argi nuėjęs į kad ir Lietuvos patentų biurą norėtum išgirsti ten visus šnekant bulgariškai :-)

[2Pack]

Pritariu John. Man tiesiog protu nesuvokiama, kaip jau dabar 2008 m. Lietuvoje vis dar neįmanoma nusipirkti bilieto traukiniui su persėdimu. To nesupranta užsieniečiai, kurie juokiasi (teko bendraut) ir iš to, kad pas mus bilietus galima nusipirkti tik kasoj... O apie tokį stebuklą kaip bilietų pirkimą internetu keleivių vežimo valdyba turbūt dar nežino.
Bet šiaip pasižiūrėkit (dar pasikartosiu)- visur ta pati betvarkė, kur yra prasta vadyba

[praetor]

Aš nieko nesakau dėl tautybės, bet pvz, argi nuėjęs į kad ir Lietuvos patentų biurą norėtum išgirsti ten visus šnekant bulgariškai :-)

Kiekvienu atveju didesne problema matyt yra ne kalbejimas viena ar kita kalba, bet is tarybiniu laiku uzsilikusios paziuros, sustabarejes mastymas ir greiciausiai itin gajus "blato" sistemos buvimas, stelbiantis visas geras idejas.
Nuo ko pradet, gal nuo pernelyg brangiai islaikomo direktoriaus?

[Eimantas]

Ar geležinkelininkai nedaro strateginės klaidos?
2007 m. gruodžio 13 d.


Dėl to, kad Klaipėdos uoste laiku nepaduodami geležinkelio vagonai, AB "Achema" savo trąšas ketina krauti Rygoje. Lietuvos geležinkelininkai teisinasi, kad vagonų jie turi pakankamai, tačiau pastarieji "nusėda" Baltarusijoje.

Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje AB "Lietuvos geležinkeliai" (LG) generalinis direktorius Stasys Dailydka pristatė grandiozinius bendrovės planus Klaipėdoje. Geležinkelininkai pradėjo įgyvendinti keletą investicinių projektų, kad iki 2010 metų Klaipėdos kryptimi būtų galima gabenti apie 30 mln. t, o iki 2015 m. - 50 mln. t krovinių. 2002 m. šia kryptimi geležinkeliu keliaudavo 13,8 mln. t, šiais metais - jau apie 18,4 mln. t krovinių.

Modernūs šilumvežiai

Iš didžiulės LG investicinės programos 2007-2013 metams Klaipėdai tenka apie 1,2 mlrd. Lt. Lėšos šiai programai įgyvendinti skiriamos ir iš Europos Sąjungos Sanglaudos, ir iš Europos regioninės plėtros fondų, ir iš Lietuvos biudžeto, dalis jų - LG. S. Dailydkos teigimu, jau apie 400 mln. Lt panaudota.

Lokomotyvų parko atnaujinimui numatyta apie 720 mln. Lt, vagonų parkui - per 100 mln. Lt. Nauji lokomotyvai atkeliaus ir į Klaipėdą. Artimiausiu metu bus pagaminti 5 modernūs šilumvežiai. Jie valdomi be mašinisto, pulto pagalba. "Draugystės" stotyje naktį jau manevruoja toks šilumvežis, o nuo gruodžio 20 d. turėtų toks dirbti ir dieną.

Planai

Šiuo metu kryptis Radviliškis-Pagėgiai-Klaipėda yra kaip rezervinė. Apvažiavimo per Pagėgius kelio būklė labai bloga. Geležinkelininkai pripažįsta, kad ši kryptis turi būti rekonstruojama, kad projektinės galimybės "Draugystės" stotyje jau išsemtos, kad tai viena didžiausių problemų.

Artimiausiu metu numatyti įgyvendinti 4 dideli geležinkelio kelių rekonstrukcijos projektai, kurių vertė - 57,4 mln. Lt. Darbus planuojama baigti kitų metų antrą ketvirtį. "Draugystės" stoties rekonstrukciją, kuriai skirta apie 70,8 mln. Lt, tikimasi pradėti anksčiau nei planuota.

2009-2011 metais numatyta rekonstruoti Rimkų stotį, projekto vertė 21,7 mln. Lt. Tais metais numatyta ir Pauosčio stoties rekonstrukcija, tačiau tikimasi darbus paankstinti: kitais metais turėtų būti pradėti ir 2009 metų pradžioje baigti projektavimo darbai. Numatomas ir papildomo kelio į krovos kompanijas, kuriam bus išleista per 1 mln. Lt, tiesimas, ir t. t.

Skubūs projektai

Siauriausiose vietose yra numatyti ir penki skubūs projektai. Visų pirma tai geležinkelio viadukas per Varnėnų gatvę, kuriam reikia 15 mln. Lt, ir viadukas nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvės - 10 mln. Lt. Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus teigimu, pinigų šiems prioritetiniams projektams surasti įsipareigojo Susisiekimo ministerija.

Numatoma statyti 2 kelius prie UAB Birių krovinių terminalo (BKT), nes ten situacija kritinė. Šiuo metu jau vyksta Nemuno kelyno rekonstrukcija, rekonstruojami 5 keliai, reikia dar keturis kelius nutiesti. Be to, reikia įgyvendinti elektrinės centralizacijos projektą. Projektams reikia 140 mln. Lt, o jiems lėšų neskirta. Bendros investicijos - 486 mln. Lt, trūksta 207 mln. Lt. Ministro manymu, lėšų galima surasti nustatant prioritetus ir perskirstant lėšas. Pasak jo, dar reikia pasvarstyti, ar Nemuno kelyne reikia 4 naujų kelių, gal problemą būtų galima spręsti kitaip.

Uostininkai nepatenkinti

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigia, jog šiuo metu kai kuriuose geležinkelio keliuose yra tiesiog absurdiška situacija. Jo manymu, turi būti užtikrinamas krovinių atgabenimas nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki pat uosto krovos kompanijų, o ne tik iki geležinkelio stočių. Dėl neišspręstų geležinkelio problemų, jo teigimu, krovos kompanijos praranda galimybę plėtoti savo verslą. Tokia visko neapimanti investicinė programa, pasak A. Kuzmarskio, uostininkų netenkina. Jo manymu, gali būti ir skirtingi finansavimo šaltiniai, bet turi būti numatyta viena programa.

Šiaurinė dalis užblokuota

Koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys piktinosi tuo, kad neužtikrinamas geležinkelio vagonų padavimas į krovos kompanijas. Pasak jo, šiaurinė uosto dalis užblokuota, o AB "Achema" pradės krovinius gabenti per Rygos uostą. Priežastis - geležinkelio vagonų padavimas.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento Vytauto Šileikos teigimu, vagonų trūkumas - didžiulė problema. Po 2-3 savaites negalima išvežti užsakovų krovinių. Talino uoste jau krovinių nėra, nes trūksta vagonų. Pasak jo, tie įsigyti 30 dengtų vagonų yra lašas jūroje.

S. Dailydka informavo, kad LG turi 10 tūkst. vagonų, 1300 platforminių vagonų - žodžiu, pakankamai. Tačiau LG vagonai užsilaiko Rusijoje, "nusėda" Baltarusijoje. Pastaroji geriau moka baudas, bet vagonų neparsiunčia. Posėdžio dalyviai juokavo, ar nevertėtų ir Lietuvos uostininkams pasekti baltarusių pavyzdžiu?

Geležinkelininkų vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vagonų mažai gaminama. Buvę užsakyta pagaminti 100 vagonų, bet gamykla pristatė tik 30, o už kitus grąžino pinigus.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas pageidavo, kad programoje būtų įrašyta, jog į šiaurinę uosto dalį, kurioje dirba trys didelės krovos kompanijos, iki 2010 metų būtų užtikrinamas 20 mln. t krovinių pervežimas.

Nori būti monopolininkė

B. Lubio manymu, LG strateginiu požiūriu daro klaidą neįsileisdama privačių vežėjų, norėdama išlikti monopolininkė. Pasak jo, LG uždavinys turėtų būti rūpintis infrastruktūra (tiltais, keliais ir pan.), o ne vagonais. "Lietuvos geležinkelininkai, nusipirkę 30 vagonų, mano padarę revoliuciją. Mūsų šalyje pinigai investuojami ne į infrastruktūrą, o į vagonus. Tai klaida", - replikavo jis.

LG priekaištauta dėl to, kad Lietuvoje krovinių turėtojai neskatinami pirkti vagonų, kaip tai daroma Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje. B. Lubys įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau privatūs vežėjai atsiras, nes, pasak jo, kunigaikštytė Lietuva įstojo į Europos karalystę, o ne atvirkščiai.

Anot jo, norint pasivyti Europą pinigų reikia triskart daugiau nei numatyta investuoti, ir tie geležinkelininkų planai esą katino ašaros.

Ne vien LG problema

B. Lubys pasigedo išsamios vagonų padavimo studijos ar analizės. Susisiekimo ministras pareiškė tokią studiją jau turįs savo portfelyje, tačiau nenorįs sukelti nereikalingų emocijų. A. Butkevičiaus manymu, uostininkai ir geležinkelininkai turi sėsti prie vieno stalo ir viską dar kartą apsvarstyti.

Pasak S. Dailydkos, studiją gal ir galima atlikti, tačiau geležinkelininkai nežino kompanijų pajėgumų. Jo teigimu, krovos kompanijose yra neišvystyti barai. Jų nuomojamose teritorijose nuo sovietmečio likęs neišvystytas kelynas, tad tai ne vien tik LG problema.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas informavo, jog buvusi padaryta Klaipėdos geležinkelio mazgo studija, bet be geležinkelininkų.

Kita vertus, buvo nuspręsta, kad geležinkelius iš Uosto direkcijos perims LG, tam buvo ruošiamasi, dabar vėl nauji vėjai pučia. S. Dailydkos manymu, geležinkeliai uosto teritorijoje turėtų priklausyti Uosto direkcijai, nes ji geriau išmano visus poreikius.

O gyventojų poreikiai?..

Miesto meras Rimantas Taraškevičius nusistebėjo, kad nebuvo užsiminta apie gyventojų sąlygų gerinimą. Jis sakė sulaukiąs daugybės skundų ir iš Geležinkelio gatvės, ir "Smeltės" rajono gyventojų. Pasak mero, apie pėsčiųjų tiltą priminti jam jau gėda, šitiek apie jį kalbėta. Meras pareiškė, kad norėdami krauti daugiau krovinių, uostininkai ir geležinkelininkai privalės atsižvelgti ir į gyventojų poreikius, padaryti ir jiems gerų darbų.

S. Dailydka replikavo sakydamas, kad Savivaldybė blokuoja projektus, neišduoda sąlygų, neleidžianti daryti gerų darbų. Susisiekimo ministras baigė diskusiją paaiškindamas, kad Klaipėdos uostas ir taip jau esąs prioritetas, o mero darbas - reikalauti dar daugiau.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

Jie valdomi be mašinisto, pulto pagalba. "Draugystės" stotyje naktį jau manevruoja toks šilumvežis, o nuo gruodžio 20 d. turėtų toks dirbti ir dieną.

Čia žurnalistė totaliai nusišnekėjo. Tas pultas kaip pagalbinė priemonė, ir šilumvežis kaip robotas iš draugystės į Begą tikrai neatveš vagonų be mašinisto. Tai pirma, o antra, toks šilumvežis gruodžio 20 buvo tik pristatytas Vilniuje, tai turbūt susapnavo tuos naktinius manevrus.

[Vitas]

Įgyvendinant Kauno geležinkelio tunelio renovacijos projektą nuo 2008 metų vasario 1 d. nutraukiamas traukinių eismas tuneliu. Keleivių patogumui atidaroma nauja keleivinių traukinių stotelė sąlyginiu pavadinimu Kaunas-1, įrengta Kauno miesto Petrašiūnų mikrorajono Kalantos gatvėje. Visi maršruto Vilnius – Kaunas keleiviniai traukiniai važiuos iki Kaunas-1 stotelės, o maršruto Kaunas – Vilnius keleiviniai traukiniai – nuo Kaunas-1 stotelės.
TraukinioVilnius-Šeštokai-Vilnius maršrutas aplenks Kauno geležinkelio stotį, o važiuojantys iš Kauno į Šeštokus ir atgal keleiviai galės persėsti Marijampolės stotyje.
Traukinys Vilnius-Šiauliai-Vilnius važiuos aplenkdamas Kauno geležinkelio stotį ir sustos stotelėje Kaunas-1.

www.litrail.lt

Pranešime neaiškiai užsiminta apie persėdimą į Kauną aplenkiantį traukinį Vilnius-Šeštokai ir iš jo.
Kaip matyti tvarkaraštyje, iš Kauno 12:35 h pravedamas papildomas traukinys Kaunas-Marijampolė (į Marijampolę atvyks 15 min. prieš traukinį Vilnius-Šeštokai), iš Marijampolės atgal į Kauną jis išvyks 16:00 h. (17 min. įkandin traukinio Šeštokai-Vilnius), į Kauną jis atvyks 17:10 h.

[mskapss]

2 valanda i kauna vaziuot.......

[Ametistas]

Dėkui už informaciją

[Tomas]

Nu matosi, kad LG-ininkas esi. Tai pagal tavo logiką reikia tada nuimti visus traukinių reisus ruožuose Radviliškis - Rokiškis, Jašiūnai - Stasylos, Kazlų Rūda - Šeštokai, Kazlų Rūda - Kybartai, Rūdiškės - Marcinkonys. Nes jais visais traukiniai važinėja pustuščiai. O tada galėsime vežt turistus iš Europos į Lietuvą pasivažinėti traukiniu - nes Lietuvoje tai bus egzotika. Pažiūrėkit į apkalusa www.litrail.lt . Tik penki ar šeši procentai respondentų iš kelių šimtų atsakė, kad traukiniais važinėja dėl patogaus tvarkaraščio, dar mažiau - dėl lanksčios bilietų pirkimo ir nuolaidų sistemos.
Kokie keleivių rinkos tyrimai buvo atlikti paskutiniu metu (išskyrus tai, kad ekspertai siūlo tą ir tą ruožą uždaryti)?
Prasta vadyba ir tiek.
Beje maršrutų sutrumpinimas parodė ne kartą, kad sutrumpinus vieną ar kitą reisą keleivių dar sumažėja!

Galbūt vietiniuose maršrutuose su nedideliais keleivių srautais padėtų atitinkama technika (pvz. http://de.wikipedia.org/wiki/Alstom_LHB_Coradia_LINT).
Aš aišku neįsivaizduoju kiek tokie dyzeliniai tramvajai ekonomiškesni už prieškarinę sovietinę techniką naudojamą pas mus, bet ...

[Vitas]

LT-1 nesikabina prie ruozo, o tik ji kaip pavyzdi ima Nes tai beje vienintele atkarpa, kur nevaziuoja kroviniai traukiniai, o tik keleiviniai.

Krivininiai traukiniai dar nevažinėja atkarpa iš Senųjų Trakų į Trakus. Ten važinėja tik elektriniai N.Vilnia-Vilnius-Trakai. Trakų geležinkelio stotyje net antrųjų bėgių nelikę. Problemų kiltų, jei kokia užsieniečių grupė iš Vilniaus į Trakus užsisakytų specialų reiaą (užsakomąjį), o elektrinis traukinys jiems netiktų. Ta apti problema kiltų, jei elektrinis traukinys sugestų pakeliui iš Vilniaus į Trakus (arba jam bevažiuojant elektra kontaktiniame tinkle dingtų).
Atgal iš Trakų važiuoti tokiam traukiniui prireiktų antro šilumvežio (iš Trakų į Senuosius Trakus vagonais pirmyn traukinys kažin ar galėtų važiuoti ?).

[2Pack]

Naujausiais duomenimis, nuo sausio pirmos d. į Rygą iš Vilniaus reguliariai nebevažiuos nei vienas traukinys. Nuo sausio pirmos traukinys Riga - Truskavec - Riga vaziuos tik atskiru nurodymu.

[Vitas]

Naujausiais duomenimis, nuo sausio pirmos d. į Rygą iš Vilniaus reguliariai nebevažiuos nei vienas traukinys. Nuo sausio pirmos traukinys Riga - Truskavec - Riga vaziuos tik atskiru nurodymu.

Aišku, važinėjimas iš Latvijos į Ukrainą per Baltarusiją (šalį, kurioje Latvijos ir Lietuvos piliečiams reikia vizų) neturi ateities. Toks traukinys Baltarusiją turėtų aplenkti per Lenkiją. Deja, keleivinius vagonus su kintamo ilgio aširačiais jau pamiršome (iš tokių būdavo suformuotas naktinis traukinys Varšuva-Vilnius-Varšuva). Per Lenkiją turėtų važiuoti ir traukinys į Simferopolį.
Tikriausiai daug keleivių iš Rygos į Ukrainą važiuoja su persėdimais per Lenkiją.

[Meier]

Naujausiais duomenimis, nuo sausio pirmos d. į Rygą iš Vilniaus reguliariai nebevažiuos nei vienas traukinys. Nuo sausio pirmos traukinys Riga - Truskavec - Riga vaziuos tik atskiru nurodymu.

Dar vienas pavyzdys, kaip galima neracionaliai elgtis :-)

Įdomu, kodėl šis maršrutas nutraukiamas? Vilnius-Ryga autobusų važinėja labai nemažai ir kasdien pervežama keli šimtai keleivių. Stotys abiejuose miestuose autobusų ir traukinių yra visiškai greta, tad kodėl žmonės važiuoja autobusais, o ne traukiniais???

[Vitas]

Dar vienas pavyzdys, kaip galima neracionaliai elgtis :-)

Įdomu, kodėl šis maršrutas nutraukiamas? Vilnius-Ryga autobusų važinėja labai nemažai ir kasdien pervežama keli šimtai keleivių. Stotys abiejuose miestuose autobusų ir traukinių yra visiškai greta, tad kodėl žmonės važiuoja autobusais, o ne traukiniais???

Čia nutraukiamas maršrutas iš Rygos į Truskavecą (Ukraina). Žinoma, Laivijos geležinkelių (LD) traukinio atšaukimas turėtų priminti atnaujinti maršrutą Vilnius-Ryga. Apie tai "Delffyje" buvo straipsnis 2007 m. pavasarį - http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12646405
Koks traukinys turėtų važinėti iš Vilniaus į Rygą, klausimas. Ar tokiam nuotoliui tiktų "dyzeliukas" (kad ir DR-1A), abejočiau. Lengviausias kelias tikriausiai būtų Vilniaus-Rygos vagonus kabinti ir iki Šiaulių leisti su traukiniu "Baltija", toliau - kaip atskirą traukinį.

[Linas]

LT-1, suprantu, kad esi geležinkelininkas, tačiau turi suprasti ir tokį ekonomikos dėsnį, kad norint turėti paklausą, turi būti būti ir pasiūla. Čia kaip tam sovietiniam anekdote, bananų nėra, nes niekas jų neprašo. Reikia galvoti kaip įsigyti kompaktiškesnių, ekonomiškesnių keleivinių transporto priemonių, pvz. automatrisių, kad būtų galima aptarnauti kuo daugiau maršrutų ir kad tos priemonės būtų patrauklios keleiviams. Niekaip nesuprantu, kodėl buvo uždarytas lenkų maršrutas Vilnius - Varšuva per Šeštokus (atseit, traukinį reikėjo remontuoti... pasakos, jei vienas traukinys remontuojamas kelis metus), žadėjo LG savo vagonus paleisti, leidžia iki šiol... Kažinn, tokiais tempais ar paleis greičiau, nei Rail Baltica nuties. Visais amžiais (nuo XIX a. vidurio) geležinkelis buvo ir yra populiarus, bet LG to nesupranta. Gaila...

[Meier]

Cia deje pavyzdys, kaip reikia RACIONALIAI elgtis. Ir cia traukinys buvo Latvijos gelezinkeliu, tad ne tik LG nutraukineja itin nuostolingus reisus. Vasara, kai bus poilsiautoju srautas, galbut traukinys vel vazines. O zmones autobusa o ne traukini renkasi del kainos, kuri mano ziniomis zenkliai skiriasi. Traukinys Latviu, ir kokias nori jie kainas tokias ir uzdeda. Beje darn neseniai, buvo daznu atveju, kai Joniskyje pasienieciams 4 vagonuose tekdavo patikrinti 4 keleivius ispudingas traukinio uzpildymas - 1 zmogus viename vagone (info tikrai tikra, ne is pirsto lauzta)

O faktas, kad vienintelė reklama, kurią pamenu LG, tai ta, kuri primena apie grėsmę ant gelžkelių ir prašo būti atsargiems, neįliustruoja, kodėl autobusai važinėja pilni, o traukiniai tušti?

Traukiniai yra gera transporto priemonė ir ji tikrai gali būti patraukli keleiviams?

Aišku, kad LG negali pasiūlyti pigesnių bilietų, kai maršrutu vyksta 4 keleiviai. O jei važiuotų 50, 70, 100? Galvoju LG minusus prieš Eurolines ir sugalvoju tik vieną... LG negali keleivių atvežti tiesiai į Rygos oro uostą. Bet ar dėl to prarastų LG daug keleivių? Man regis kur kas daugiau prarandama dėl to, jog kol kas fokusas į krovinius.

Beje, specifinis klausimas. Kokia yra dabar ir vasarą situacija su geležinkelių apkrovimu? Tarkim, Vilnius-Kaunas maršrute, ar dar didelis rezervas tankinti traukinių važiavimą? Tas pats įdomu Kaišiadorys-Radviliškis atšakai...

[Linas]

Suprantu, kad reikia naujinti keleiviniu riedmenu parka, bet kad ir ka bedarytume, keleiviniai traukiniai pelningi nebus niekada, gal tik kai kuriais ruozais (pvz. Vilnius - Kaunas) ir galetu balansuoti ant pelno ir nuostolio ribos, o gal net ir sioki toki pelna duoti, nes tai yra 2 dideli miestai (Lietuvos mastu). Poziuris, kad reikia prileisti daug automotrisiu irgi nera geras, nes kai kurie LG ruozai jau pakankamai smarkiai apkrauti, o jei keleta kartu padidintume keleiviniu traukiniu skaiciu, butu dideliu problemu (kai kuriuose ruozuose) su krovininiu traukiniu praleidimu, nes prekinis traukinys visada keleivini praleidzia i prieki, tai yra stoja prasilenkimui, aplenkimui ir t.t. Kiekvienas prekinio traukinio stabdymas brangiai kainuoja, nes is vietos vel isjudinti 5000 tonu sverianti sastata nera taip jau lengva.. Tad sunku spresti, bet kad Lietuvoje klestes keleiviu pervezimas geležinkeliu vargiai realu..
O kad del traukinio Vilnius - Varsuva, tai jis be abejo i ne i remonta buvo nuvarytas, o tiesiog del nuostolingumo buvo panaikintas. Juk tai buvo Lenkijos gelezinkeliu privacios kompanijos traukinys, o verslas yra verslas, jei pelno nera, tai ir paslauga nebuna teikiama.

Abejoju, ar jis buvo nuostolingas. Važiavau iš Varšuvos tuo pakaitiniu autobusu, tai visi norintys netilpo. Nereikia norėti 500 proc. pelno, tai daug kas apsimokės. Kažin, ar PKP privati, o ne Lenkijos valstybinė kompanija.
Gal keleiviniai traukiniai ir "maišo" krovininiams, bet daugeliui besidominčiųjų geležinkeliais (ir šiame forume, ir šiaip) geležinkelis įdomus tik tiek, kiek jis suisjęs su keleiviniais traukiniais. Nemanau, kad reikėtų matrises kišti į Vilniaus - Kauno ruožą, bet mažai apkrautais būtų pats tas. Žmonės tikrai padėkoti už matsrises kai kuriais keleiviniam judėjimui nenaudojamais ruožais, pvz. Šeštokai - Alytus, Rokiškis - siena, Radviliškis - PAgėgiai, Marcinkonys - siena ir pan.