Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kosminiai skrydžiai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kosminiai skrydžiai

    Manau laikas sukurti atskirą temą skrydžiams į kosmosą, nes vyksta daug įdomių dalykų.
    Daugkartiniai „SpaceX“ „Falcon 9“ startai ir nutupdymai ant platformų sausumoje ir jūroje jau įvykęs faktas, dabar laukia kitas iššūkis:
    „SpaceX“ rengiasi pirmajam raketos „Falcon Heavy“ paleidimui http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-...avy-paleidimui
    Kai „Falcon Heavy“ pakils nuo tos pačios NASA aikštelės, iš kurios prasidėjo ir „Apollo“ misijos į Mėnulį 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais, tai bus „galingiausia eksploatuojama raketa pasaulyje, padauginta iš dviejų“, pareiškė „SpaceX“.Tai reiškia, kad ši raketa galės nešti dvigubai sunkesnį krovinį negu didžiausia dabar naudojama raketa „Delta IV Heavy“.
    „SpaceX“ teigimu, vienas naujosios raketos skrydis kainuos apie 90 mln. dolerių (72,6 mln. eurų), tuo tarpu kai vienas „Delta IV“ paleidimas atsieina 350 mln. dolerių (282,3 mln. eurų).Vis dėlto NASA raketa „Saturn V“, naudota skrydžiams į Mėnulį ir paskutinį kartą pakilusi 1973 metais, buvo dar galingesnė. Taip pat buvo dvi didesnės Sovietų Sąjungos sukurtos raketos: didžiausią kada nors sukonstruotą pirmąją pakopą turėjusi N1, nors jos startas nebuvo sėkmingas, ir „Energija“, paleista tik du kartus.
    Galima sakyti, kad „Falcon Heavy“ yra trys sujungtos „SpaceX“ raketos „Falcon 9“. Taigi, jos „jėgainę“ sudaro 27 raketiniai varikliai „Merlin“; „Falcon 9“ jų turi devynis. 70 metrų ilgio raketa į orbitą gali iškelti 64 tonų naudingąjį krovinį – kiek daugiau nei sveria visiškai pakrautas laineris „Boeing 737“. Ši raketa buvo sukurta siekiant atnaujinti galimybę siųsti žmones į Mėnulį ar Marsą, tačiau tokie planai buvo atidėti, ir dabar „Falcon Heavy“ daugiausiai laikoma potencialia priemone gabenti įrangą į šias tolimas kosmoso vietas, pirmadienį sakė E. Muskas.
    Bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas sakė, kad planuoja tarpplanetinio transporto sistemą kodiniu pavadinimu BFR („Big Fucking Rocket“ – „Didžiulė sumauta raketa“ arba „Big Falcon Rocket“ – „Didžiulė Falcon raketa“). Jis teigė, kad galiausiai ši raketa būtų naudojama žmonėms skraidinti.
    Countdown resumes after delays http://www.orlandosentinel.com/news/...206-story.html
    https://www.nytimes.com/2018/02/06/s...ex-launch.html
    Paskutinis taisė Arunasx; 2018.02.06, 21:08.

    #2
    Каждому свое
    Россия просит помощи у США, а SpaceX запускает ракету на Марс
    https://lenta.ru/articles/2018/02/05/superheavy/
    p.s. įdomi apžvalga.

    Comment


      #3
      Paleido: https://www.youtube.com/watch?v=99llRhH71vA

      Comment


        #4
        Pavyko beveik viskas, jei neskaityti to, kad sėkmingai sugrįžo 2 iš 3 nešėjų.
        Elon Musk’s Tesla roadster, which launched on top of SpaceX’s Falcon Heavy earlier today, is going farther out into the Solar System than originally planned. The car was supposed to be put on a path around the Sun that would take the vehicle out to the distance of Mars’ orbit. But the rocket carrying the car seems to have overshot that trajectory and has put the Tesla in an orbit that extends out into the asteroid belt between Mars and Jupiter.
        https://www.theverge.com/2018/2/6/16...elon-musk-mars

        Comment


          #5
          Daugkartinio naudojimo raketa tik atpigina raketos kainą ar dar čia kažkas tame išlošiama? Jei skris iki Marso, tai greičiausiai iki paskutinio kuro lašo, atgal jau grįžinės kokia kapsule pasinaudodama planetu gravitacija. Ar ne? Kad neturtingi galėtų jomis skraidyti kaip ir nesimato kodėl, nes tai vis tiek labai brangus malonumas net ir šiaip pakilti į kosmosą. Vien jau koks turi būti fizinis pasiruošimas. Pvz. elementariu lėktuvu trumpam pakilti į orą, kad pajausti nesvarumo būseną, jam krentant laisvai, kainuoja berods ar ne 6000eur. Tame lėktuve treniruoja kosmonautus bei norinčius skraidina grupėmis.
          Paskutinis taisė andyour; 2018.02.07, 07:58.

          Comment


            #6
            Parašė andyour Rodyti pranešimą
            Daugkartinio naudojimo raketa tik atpigina raketos kainą ar dar čia kažkas tame išlošiama? Jei skris iki Marso, tai greičiausiai iki paskutinio kuro lašo, atgal jau grįžinės kokia kapsule pasinaudodama planetu gravitacija. Ar ne? Kad neturtingi galėtų jomis skraidyti kaip ir nesimato kodėl, nes tai vis tiek labai brangus malonumas net ir šiaip pakilti į kosmosą. Vien jau koks turi būti fizinis pasiruošimas. Pvz. elementariu lėktuvu trumpam pakilti į orą, kad pajausti nesvarumo būseną, jam krentant laisvai, kainuoja berods ar ne 6000eur. Tame lėktuve treniruoja kosmonautus bei norinčius skraidina grupėmis.
            Atpigina ir tobulina technologijas, kurių reikės skrydžiams į Marsą ar į kitas planetas. Antai norint vykdyti reguliarius skrydžius reikės kuro papildymą vykdyti kažkur už Žemės ribų, todėl daugkartinis pakilimas ir nusileidimas bus esminis dalykas.

            Skrendant į Marsą žmonėms viskas vyktų daug maž taip pat. 3 į Žemę grįžtančios dalys neša tik kurą, todėl jos ir grįžta.

            Beje, negaliu tvirtinti 100%, bet teko skaityt, kad SpaceX šitas iškėlimas kainavo ~90 mln. dolerių, kai vienas Delta raketos kilimas kainuoja ~350 mln. dolerių.

            Vakar reginys buvo visiškai epic. Neteko matyti žmonių išsilaipinimo Mėnulyje, bet šitą skrydį atsiminsiu tikrai labai ilgai. Žiūrėjom visa šeima.

            Comment


              #7
              Marso misijai būtų naudojama kita raketa, minėta Big Falcon Rocket. Falcon Heavy pirminių pakopų grąžinimas dėl technologinių ir geofizinių apribojimų mažina iškeliamo krovinio naudingą masę. Taip kad pirminei tarpplanetinei misijai, ko gero, dalys nebus grąžintos.

              Comment


                #8
                Parašė Sula Rodyti pranešimą
                Marso misijai būtų naudojama kita raketa, minėta Big Falcon Rocket. Falcon Heavy pirminių pakopų grąžinimas dėl technologinių ir geofizinių apribojimų mažina iškeliamo krovinio naudingą masę. Taip kad pirminei tarpplanetinei misijai, ko gero, dalys nebus grąžintos.
                Heavy Falcon gali skraidinti krovinį iki pat Plutono, jeigu reikia. Skirtumas yra tik krovinio dydyje. Norint žmogui skristi su ja iki Mėnulio galima, bet reikės kažkur 3 vieno krovinio dalių iškėlimų į orbitą. BFR tą leis padaryti vienu ypu. Kaip sakė Muskas konferencijoje (pridėjau apačioje), maždaug kitais metais planuojami BFR pakopų bandymai su iškėlimu ir grįžimu. 3-4 metų bėgyje bus atlikti pilnos BFR bandymai.

                Masės ribojimas nebent dėl kuro kiekio, bet nereik pamiršti, kad ir talpos dydis yra tam pritaikytas. Kitaip tariant klausimas ar Heavy Falcon galėtų iškelti didesnį (sunkesnį - ko gero) krovinį jeigu nebūtų grąžinamos pakopos. Bet kokiu atveju Heavy Falcon dabar yra didžiausia ką žmonija turi šiuo metu, tad reikia išnaudoti tą pilnai. BFR turės visai kitus pajėgumus ir iš karto bus kuriama taip, kad būtų pilnai daugkartinio naudojimo ir pritaikyta ilgiems skrydžiams su dideliais kroviniais.

                Verta pažiūrėti šią spaudos konferenciją, ten nemažai kalbėta apie ateities planus:

                Comment


                  #9
                  Tai šiaip automatiniam aparatui iki Plutono ir nebūtina naudoti supersunkią raketą. Dėl pakopų aš gi ne iš piršto iščiulpiau, o iš jų skelbiamų duomenų.
                  Duokdie jiems sėkmės, nes čia jau būtų proveržis po Saturn V.

                  P.S.vaikystėje svajojome, kad 2020 metais žmonija mažų mažiausiai laisvai skraidys Saulės sistemos ribose, naivuoliai...

                  Comment


                    #10
                    Falcon Heavy iškelia 64t, jei grąžint pakopas, iki 8t.

                    Comment


                      #11
                      Ka norit ta sakykit, bet negali nesizaveti Musku. Vietoj to, kad krautusi savo kisenes pinigais, dar tai kas gali pakeisti musu planeta.
                      Studentas

                      Comment


                        #12
                        Pokštas, bet su rimta priežastimi:
                        Tačiau bandomajame skrydyje į kelionę link Marso pakilo „Tesla Roadster“ su manekenu už vairo. Atrodo, taip norima tik iš naujo sudominti žmones kosmoso tyrimais, tačiau iš tikrųjų kosminio elektromobilio vairuotojas atlieka labai svarbų darbą. „Starman“ pavadintas kosminio automobilio vairuotojas iš tiesų yra tik paprastas manekenas, apvilktas „SpaceX“ skafandru. Jis nejuda, neturi robotizuotų dalių ir, nors žmonės stebėdami tiesioginę transliaciją ilgai laukė kokių nors staigmenų, jis pamojuoti savo gerbėjams negalėjo. Tačiau tai nereiškia, kad Starman buvo tik nereikalingas balastas, norint automobiliui suteikti papildomo žavesio.
                        Po sėkmingo raketos starto Elonas Muskas atskleidė, kad kosminio „Tesla Roadster“ vairuotojas dėvi pilnai funkcionuojantį, naudojimui paruoštą „SpaceX“ skafandrą. Pirmą kartą jis buvo pristatytas Elono Musko „Instagram“ paskyroje praeitais metais. Tačiau jau šiemet jį gali apsivilkti ir tikri astronautai.
                        https://www.delfi.lt/mokslas/technol....d?id=77109001

                        Comment


                          #13
                          Falcon Heavy Test Flight
                          https://www.youtube.com/watch?v=bCc16uozHVE


                          Comment


                            #14
                            Rusijos monopolis skrydžiams į TKS baigsis 2019 m. https://www.vz.lt/informacines-techn...baigsis-2019-m

                            Verslininko Elono Musko kompanijai „SpaceX“ sėkmingai ir pigiai paleidus į kosmosą galingiausią šiuo metu naudojamą raketą „Falcon Heavy“, Rusija skelbia apie savo monopolio pabaigą.
                            Rusiškų erdvėlaivių „Sojuz ir krovininių kapsulių „Progress“ paklausa artimiausiais metais išliks stabili. Tačiau ateityje Rusijos kosmoso industrijos laukia kur kas sunkesnė konkurencija su privačiomis JAV kompanijomis, ypač pilotuojamų (su įgula) erdvėlaivių srityje, rašo naujienų agentūra „Interfax.ru“, remdamasi Rusijos raketų bendrovės „Energija“ naujausia ataskaita.
                            Joje teigiama, kad pilotuojamų ir nepilotuojamų skrydžių paslaugų paklausa pasaulyje vis didėja. Pažymima, kad po to, kai JAV 2011 m. nutraukė daugkartinio naudojimo pilotuojamų erdvėlaivių (angl. Space Shuttle) programą, Rusija buvo tapusi monopolininke – į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) kroviniai ir žmonės buvo gabenami tik rusiškomis „Sojuz ir „Progres“ kapsulėmis.
                            2012 m. krovinius į TKS pradėjo kelti „SpaceX“. Tačiau pilotuojamas šios kompanijos „Dragon“ kapsulės modelis („Crew Dragon“) bei tokios pat paskirties „Boeing CST-100 Starliner“ vėluoja maždaug 3 metus, todėl TKS įgula vis dar yra priklausoma nuo „Sojuz“. „Energija“ prognozuoja kad tokia padėtis išliks dar bet porą metų. Iki tol ir „Sojuz“ paslaugų paklausa bus stabili.
                            „Progress“ paslaugų paklausa mažėja: 2016–2025 m. Rusijos kosmoso programoje numatyta tik po 3 „Progress“ misijas per metus. Iki 2015 m., net programos „Space Shuttle“ metu „Progress“ kapsulės vidutiniškai kildavo po 4–5 kartus per metus.
                            Rusai pažymi, kad šiuo metu krovinius į TKS gali nugabenti bent 2 skirtingi erdvėlaiviai: „SpaceX Dragon“ ir „Orbital ATK Cygnus“. Dėl to „Progress“ paslaugų paklausa mažėja. Kai tik „SpaceX“ ir „Boeing“ baigs savo pilotuojamų kapsulių projektus, Rusijos monopolis baigsis ir šioje rinkoje.
                            Pilotuojamų „Boeing Starliner“ ir „SpaceX Crew Dragon“ bandomieji paleidimai su įgula numatyti atitinkamai šiemet lapkritį ir gruodį. O 2019 m. tiek „Boeing“, tiek „SpaceX“ jau planuoja pirmus komercinius skrydžius. Verta priminti, kad Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ per pastaruosius 10 metų gerokai pabrangino „Sojuz“ paslaugas. Iš viso 372%, skaičiuoja „Business Insiders“. Portalo duomenimis, 2008 m. viena astronauto vieta „Sojuz“ kapsulėje kainavo 21,8 mln. USD. 2018 m. – net 81 mln. USD. Palyginti „Boeing Starliner“ ir „SpaceX Crew Dragon“ kapsulėse viena astronauto vieta kainuos apie 58 mln. USD.

                            Comment


                              #15
                              Mūšis dėl interneto ore: susirėmė trys gigantai

                              Nepraėjo nė dvi savaitės po istorinio „Falcon Heavy“ paleidimo, o „SpaceX“ rengėsi ir vėl paleisti raketą – tik šįkart jau ne skrydžiui į Marsą. Vasario 17 dieną į Žemės orbitą turėjo būti iškelta pirmoji palydovų grupė. Jie turėtų aprūpinti pigiu plačiajuosčiu internetu viso pasaulio žmones. Paleidimas buvo nukeltas dėl visų sistemų patikrinimo, bet kaip bebūtų, Elonas Muskas planuoja į kosmosą iškelti tūkstančius tokių aparatų. Oru perduodamu pasaulinio interneto idėja puoselėjama jau ne vienerius metus. Iki „SpaceX“ bandymus atliko ir „Google“, ir „Facebook“. Kaip technologijų gigantai įsitraukė į šias lenktynes ir kokius variantus jie siūlo?
                              https://it.lrytas.lt/ismanyk/2018/02...antai-4765631/

                              Comment


                                #16
                                „SpaceX“ iškėlė į orbitą ispanų karinį palydovą

                                http://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-...arini-palydova

                                Comment


                                  #17
                                  „SpaceX“ į kosmosą išsiuntė didžiausią palydovą
                                  https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas....d?id=77343809
                                  Kompanija „SpaceX“ anksti antradienį jau 50-tą kartą paleido raketą „Falcon 9“ ir šį etapą pasiekė daug greičiau nei daugelis kitų aerokosminių technologijų milžinių.
                                  „Falcon 9“ su ispanų telekomunikacijų kompanijos „Hispasat“ ryšių palydovu buvo paleista kaip numatyta, 5 val. 33 min. Grinvičo (7 val. 33 min. Lietuvos) laiku iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Po maždaug 33 minučių palydovas buvo iškeltas į geostacionariąją orbitą, pranešė „SpaceX“. Palydovas sveria 6 tonas ir yra beveik miesto autobuso dydžio. Tai didžiausias geostacionarusis palydovas, kokį tik yra iškėlusi „SpaceX“.
                                  Kaip nurodoma interneto svetainėje „ArsTechnica“, „SpaceX's“ 50 paleidimų yra „dvigubai daugiau nei maksimalus (raketų) „Atlas V“ (2014 ir 2015 metais) ir (NASA) daugkartinių erdvėlaivių (1985 metais) skrydžių skaičius intensyviausiu jų naudojimo laiku“.

                                  Comment


                                    #18
                                    «Роскосмос» просит денег на самую бесполезную и дорогую ракету https://lenta.ru/articles/2018/03/13/angara/

                                    Создаваемую более двадцати лет тяжелую ракету «Ангара-А5» решено модернизировать. Таким образом носитель, совершивший первый и единственный полет в декабре 2014 года, фактически признан устаревшим. Естественно, что доводка новой ракеты поручена разработчику и производителю — находящемуся в предбанкротном состоянии «Центру Хруничева». «Лента.ру» подробно рассказывает о самом бесполезном носителе России.
                                    Kas nesupranta, tai vatnikai nusprendė "modernizuoti" >20 metų kuriamą didelę, sunkią ir nereikalingą raketą. Buvo vienintelis jos startas 2014 metais. Jau dabar yra pasenusios konstrukcijos, o po 2021 metų tuo labiau bus dinozauro lygio konstrukcija.
                                    Paskutinis taisė Arunasx; 2018.03.13, 22:29.

                                    Comment


                                      #19
                                      Tegul tegul, panašiai tais metais SpaceX jau į Marsą skris

                                      Paskutiniame interviu Muskas sakė, kad jie jau gana pasistūmėję su BFR kūrimu. Pirmieji skrydžių (t.y. pakilimo nuo žemės ir išsilaikymo ore) bandymai planuojami kažkur kitų metų antroje pusėje. Pakilimo kaina bus mažesnė negu Falcon 1, o iškeliamas svoris kartais didesnis.

                                      Comment


                                        #20
                                        Русское качество
                                        «Роскосмос» угробил чужие спутники и гордится этим. Недовольных отдали под суд
                                        https://lenta.ru/articles/2018/03/20/roscosmos/

                                        p.s. net analogov v mire.

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X