Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kruizinė laivyba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    grazus vaizdai
    Ezoterikos, burtu ir mistikos pasaulis. Burimai tarot, cigonu ir angelu kortomis. Astrologija bei hipnozes.

    Comment


      Laive - privatūs apartamentai
      Giedrė Balčiūtė

      Kruizinių laivų terminale antrą dieną prisišvartavęs stovi įspūdingasis „The World“ - vienas iš didžiausių pasaulyje privačių laivų.


      Vizitas: kruizinis laivas „The World“, kurio dauguma apartamentų išpirkti, į Klaipėdą atplaukė dviem dienom. Nerijaus Jankausko nuotr.

      Vakar 10 ryto atplaukęs „The World“ yra pirmasis kruizinis laivas, kuris Klaipėdoje stovės ne vieną, o dvi dienas. Planuojama, kad laivas išplauks šiąnakt dvyliktą valandą.

      Paprastai į mūsų uostą užsukę kruiziniai laivai čia pasilieka daugiausiai 9 valandas.

      2001 metais Norvegijoje pastatytas laivas „The World“ išsiskiria tuo, kad apie 80 procentų iš 165 jo apartamentų yra išpirkti kaip nekilnojamasis turtas.

      Likę apartamentai nuomojami. Pigiausiai nuoma kainuoja 1300 JAV dolerių už dieną.

      Mažiausi apartamentai yra 30, didžiausi – 500 kvadratinių metrų.

      Viso su Bahamų vėliava plaukiojančio laivo „The World“ tonažas yra 43,524 tonos. Laivas turi 12 denių ir gali pasiekti 18,5 mazgo greitį.

      Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės žiniomis, į Klaipėdą laivu „The World“ atplaukė 177 turistai ir gyventojai. Juos aptarnauja apie 260 įgulos narių.

      Kai kurie turistai pageidavo apsilankyti Kuršių nerijoje, delfinariume, taip pat išvysti Klaipėdos rajone esantį Lapių kaimą.

      Laivo „The World“ kelionių tvarkaraštis paprastai suplanuojamas trejiems metams į priekį.

      R.Savickienė sakė, kad daugiau šiemet tokių laivų į Klaipėdą nebeatplauks. Abejotina, ar ilgiau negu dieną stovėsiančių kruizinių laivų Lietuvoje bus ir kitąmet.

      http://www.klaipeda.daily.lt/

      Comment


        Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
        Jūrų iškylos - romantiška tradicija

        Jelena Listopad

        Laivas „Venus S“ Lietuvoje atgaivins prieškarinę romantiškų iškylų jūroje tradiciją.

        Kompanija „Pramogų flotilė“, maždaug už 2 milijonus litų Turkijoje nusipirkusi trijų denių jūrų laivą, klaipėdiečiams ir miesto svečiams žada vėliausiai po savaitės pradėti rengti iškylas į jūrą.

        Šiauriniame rage vakar įvyko įspūdinga laivo krikštynų ceremonija. Ją atliko karo kapelionas Romualdas Ramašauskas. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės laivo savininkai paprašė tapti krikšto motina. Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė laivo kapitonui Aleksandrui Riabcevui iškilmingai įteikė miesto vėliavą.

        Nuo vidurdienio buvo galima lankyti „Venus S“.

        2004 metais statytame 28,5 m ilgio ir 7,5 m pločio laive yra 250 vietų keleiviams. Viename denyje įrengtas baras ir restoranas, kiti du skirti apžvalgai ir pasivaikščiojimams.

        „Dar prieš penkerius metus kilo mintis Lietuvoje atgaivinti jūrų iškylas.

        Žvelgdamas į iškylų laivus, su keleiviais tolstančius nuo Egėjo jūros kranto, pagalvojau: kodėl jūrinėje Lietuvoje gyvenantys žmonės neturi galimybės su šeimomis ir draugais išplaukti į jūrą?

        Dabar ši svajonė išsipildė. Planuojame Turkijoje įsigyti dar du laivus“, - pasakojo „Pramogų flotilės“ vadovas, buvęs jūrininkas Rolandas Kerpys.

        Kapitonas A.Riabcevas laivą į Klaipėdos uostą atplukdė per tris jūras ir Atlanto vandenyną. Penkis tūkstančius jūrmylių įveikęs laivas nors ir šiandien gali išplaukti į jūrą. Tik reikia Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje gauti leidimą plaukioti, o tai truks kelias dienas.

        „Pramogų flotilės“ bendrasavininkis Arūnas Pocius sakė, kad jau numatyti iškylų maršrutai Kuršių mariomis, jūra iki Palangos tilto ir, norintiems užsakius, į Šventąją ar Liepoją.

        Kita kryptis – žvejyba jūroje.

        Laive patogu ir romantiška kelti vestuves, rengti korporacinius vakarėlius. Laivo užsakymas vienai valandai kainuoja nuo 700 iki 1 200 litų..


        www.klaipeda.daily.lt
        Tai ar plaukiojo šis laivas šią vasarą? Buvau Palangoj, bet kažkaip neteko pastebėti, kad būtų bet koks skelbimas apie kruizus šiuo laivu iš Palangos.

        Comment


          http://flotile.lt/lt/index.php
          Visai idomiai cia su juo

          Comment


            Parašė Linas Rodyti pranešimą
            Tai ar plaukiojo šis laivas šią vasarą? Buvau Palangoj, bet kažkaip neteko pastebėti, kad būtų bet koks skelbimas apie kruizus šiuo laivu iš Palangos.
            Jis plaukiojo po marias kaip pirmasis naktinis klubas ant vandens. Į jūrą kol kas neplaukia, nes Lietuvoje yra priimtas kvailas įstatymas, kad į jūrą pramoginis laivas gali plukdyti ne daugiau 12 keleivių. Tai ar apsimoka laivui, kuris gali vežti 200 keileivių plaukti į jūrą su 12 keleivių (ar atsiras 12 žmononių norinčių susimokėti už 200 keleivių).

            Comment


              Kruiziniai laivai nebetelpa Klaipėdos uoste

              Nors prognozuojama, kad šį sezoną kruiziniai laivai į Klaipėdos uostą atplauks mažiau kartų, tačiau atvyks didesni laineriai, tad turistų apsilankys daugiau. Tuo tarpu dideliems laivams jau nebeužtenka vietos Kruizinių laivų terminale.

              Kadangi dviejų laivų prie vienos 300 metrų ilgio krantinės nepastatysi, pavyzdžiui, beveik 211 metrų ilgio laivas "Empress of the Seas" šiemet vietoje planuotų 18 kartų užsuks tik 9. Mat jo atplaukimas sutampa su kitų didelių laivų atvykimu, o pasiūlymas laivą švartuoti prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krantinių jo netenkino.

              Baiminamasi, kad kol dar Klaipėdoje bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, kuriame būtų švartuojami ir kruiziniai laivai, galima prarasti gerus santykius su kruizinių linijų operatoriais. Tiesa, tikimasi, jog šiemet per sezoną Klaipėdos uoste jau bus patvirtintos mažesnės rinkliavos kruiziniams laivams. Nuo to paties laivo septinto įplaukimo mokestis jam turėtų sumažėti 25 proc., keleivio rinkliava mažinama nuo 4 Lt iki 3,45 Lt.

              Pernai per kruizinių laivų sezoną Klaipėdos uostą laivai aplankė 65 kartus ir atplukdė per 35 tūkst. turistų. Šiemet numatomi 48 laivų atplaukimai, tačiau paraiškų pateikimo laikas dar nesibaigė. Iš jų 24 kartus atplauksiantys laivai turėtų atgabenti daugiau nei po 2 tūkstančius turistų. Sezoną gegužės 16 d. pradės laivas "Astoria".

              Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, neseniai grįžusios iš kruizų parodos Majamyje, teigimu, laivų įplaukimų skaičius šiemet sumažėjo ne todėl, kad Klaipėdos uoste netenkina sąlygos, bet todėl, kad kruizinių linijų operatoriai kas dvejus metus keičia uostus. Pavyzdžiui, nemažai vokiečių turistų šiemet bus plukdomi ne į Klaipėdą, o į Baltijsko uostą.

              Pasak R. Savickienės, Majamyje buvo pasidomėta, kuo turistai nepatenkinti Klaipėdoje. Atsakymas - esą viskas patiko. Kruizų ekspertai siūlo klaipėdiečiams neatsisakyti "jomarkų", nes turistai nori įsigyti individualių rankomis padarytų dirbinių. Pageidaujama sekmadieniais organizuoti renginius, nes tomis dienomis Klaipėda ištuštėja. Prašoma sudaryti parduotuvių, kuriose galėtų apsipirkti turistai, sąrašą.

              www.ve.lt

              Comment


                Klaipėdoje – jūrų milžinas

                Vakar prie krovos įmonės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės prigludęs 222 metrų ilgio motorlaivis su Panamos vėliava „MSC Veronigue“ atgabeno rekordinę apie 700 jūrinių konteinerių su prekėmis siuntą.

                Tai pats talpiausias kada nors Klaipėdos jūrų uoste pasirodęs konteinervežis.

                Deniuose, kurių plotis siekia 48 metrus, keliomis eilėmis sudėtus konteinerius planuojama iškrauti per 18 valandų.

                „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale parengtą panašią siuntą tarptautinei laivybos bendrovei „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) priklausantis konteinervežis plukdys į kitus Vakarų Europos uostus.

                „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje iškrauta siunta gerokai viršija pernykštį krovos rekordą – tuomet 216 metrų ilgio MSC motorlaivis „Mia Summer“ į uostą buvo atplukdęs 423 jūrinius konteinerius.

                Neatsilieka ir kita naftos produktų krovos įmonė „Klaipėdos nafta“, vos prieš kelias savaites priėmusi 274,4 metro ilgio, 48 metrų pločio ir 17 metrų grimzlės tanklaivį su Maltos vėliava „Tour“.

                Šis ilgiausias ir talpiausias per visą uosto istoriją tanklaivis iš „Klaipėdos naftos“ išplukdė 90 tūkst. tonų mazuto.

                Pats didžiausias kada nors į Klaipėdą užsukęs jūrų milžinas – 294 metrų ilgio kruizinis laineris su Bahamų vėliava „Constellation“. Šį laivą, kuriuo gali plaukti 2000 keleivių, aptarnauja apie 1000 įgulos narių.

                JAV kompanijai „Celebrity Cruises“ priklausantis ištaigingas jūrų laineris vėl pasirodys Klaipėdoje rugpjūtį. Kai šis milžinas manevruoja ties kruizinių laivų terminalu, iki krantinių telieka vos 24 metrai.
                gera gyventi gerai

                Comment


                  Kruizų rengėjams patiko Klaipėda

                  http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16971261

                  Comment


                    hey, sveiki visi
                    As greitai plauksiu po Karibus su kruizu, su Carnival, tad pasistengsiu ideti daug daug foto
                    Paskutinis taisė TukasLT; 2008.05.10, 23:01.
                    o buvo taip...

                    Comment


                      Na tai lauksim lauksim
                      MIX diskusijų forumas

                      Comment


                        Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          "Empress" atplukdė 1,5 tūkst. keleivių

                          Pirmadienį Klaipėdoje pirmą kartą viešėjo kruizinis laineris "Empress", atplukdęs 1473 keleivius,tarp kurių 95 proc. - ispanakalbiai. Šis laivas Lietuvos uostą aplankys dar aštuonis kartus.

                          Kruizinio laivo kapitonas portugalas Amadeu Albuquerqve sakė, jog anksčiau laivas plaukdavo į Visbį (Švedija), tačiau jis pasiūlė įtraukti į maršrutą Klaipėdą.

                          "Empress" keliauja daugiausia ispanakalbiai keleiviai, todėl derinamasi prie jų poreikių. Laivą aptarnauja beveik 640 narių turinti įgula.

                          Kruizinis laivas pastatytas 1990 metais. 210 metrų ilgio laive yra 11 denių, stikliniai liftai, fontanas- krioklys, baseinas viršutiniame denyje. "Empress" vienas iš nedaugelio kruizinių laivų, kurio pačiame viršuje, 21 metro aukštyje virš jūros lygio, yra įrengta 7 metrų aukščio uola norintiesiems kopti į kalnus.

                          Čia ir parduotuvės, ir kompiuterių, kur galima naudotis internetu, ir sporto salės, ir restoranai kuriuose grojama gyva muzika: vienas talpinantis apie 1 000 klientų, ir baiseinas laivo viršuje, kazino, teatras.

                          Kruizas trunka savaitę. Jis pradedamas Helsinkyje (Suomija), plaukiama į Kopenhagą (Danija), Gdynę (Lenkija), Klaipėdą - Stokholmą (Švedija), Taliną (Estija), Sankt Peterburgą (Rusija), paskui grįžtama į Helsinkį.

                          Pasak kapitono, minimali kelionės laivu Baltijos jūra kaina 700 eurų, įskaitant ir matinimą ir netgi tradicinius gėrimus.

                          www.ve.lt

                          Comment


                            Svarbiausia, kad turistai norėtų pamatyti Klaipėdą


                            "Amerikiečių laineris "Constellation" Rygos uoste švartuojamas žvyro terminale, nes keleivių terminale jam per brangu. Jeigu turistai norės matyti Klaipėdą, kruiziniai laivai į ją plauks. O mes kartais per daug save mušame", - mano Sigitas Dobilinskas.

                            Gegužę Lietuvos uostamiestyje vykusi tarptautinės asociacijos "Cruise Europe", šiuo metu vienijančios 104 uostus, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengta kruizinės laivybos konferencija "Bendradarbiavimo kruizinės laivybos srityje skatinimas" sulaukė itin gero įvertinimo.

                            Konferencijoje dalyvavo Islandijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos, Estijos, Latvijos, Portugalijos, Airijos uostų atstovai. Pranešimus skaitė kruizinių linijų "Thomson Cruises", "Phoenix Reisen", "Carnival UK" atstovai. Pono Chris Ashcroft, kompanijos "Ashcroft & Associates Limited" direktoriaus manymu, "Cruise Europe" atstovai galėtų pasimokyti iš klaipėdiečių, kaip reikia organizuoti renginius. Itin buvo giriamas konferencijos temų įvairumas.

                            Kiek laivų priima?

                            Konferencijos dalyviai domėjosi, kiek kruizinių laivų gali priimti Klaipėdos uostas. Mat plečiantis kruizinei laivybai kai kurie uostai jau nebeturi galimybių per sezoną priimti visų norinčių į juos užsukti lainerių. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, jog 150. Mat sezonas trunka maždaug 5 mėnesius, t. y. apie 150 dienų. Kruizinių laivų krantinės ilgis Klaipėdoje yra 360 metrų. Jeigu kasdien atplauktų po vieną kad ir didelį laivą, jų būtų galima priimti net 150.

                            Problemų atsiranda todėl, kad kartais tą pačią dieną atplaukia po kelis laivus, todėl kai kuriems jų tenka ieškoti vietos prie kitų krantinių. Sakoma, kad didelis kruizinis laineris "Empress", kuris šiemet Lietuvos uostamiestyje lankysis net 9 kartus, būtų užsukęs ir 18 kartų, tačiau kitų reisų atsisakė todėl, kad jį švartuoti buvo pasiūlyta prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamų krantinių. S. Dobilinsko manymu, jeigu 1000 turistų būtų norėję užsukti į Klaipėdą, laivo operatoriai nebūtų atsisakę tų reisų. Jis linkęs manyti, kad taip atsitiko todėl, kad "Empress" nebuvo daug norinčių vykti į ekskursijas krante, vadinasi, papildomai nebūtų buvę uždirbta, todėl ir neapsimokėjo jam tiek kartų plaukti į Klaipėdą.

                            Paklaustas, ar ketinama imtis kokių nors laikinų priemonių kruiziniams laivams Klaipėdos uoste priimti nelaukiant, kol bus pastatytas naujas keleivių ir krovinių terminalas, Uosto direkcijos generalinis direktorius atsakė: "Galutinai dar nesusitarėme, tačiau tokia laikina vieta galėtų tapti vadinamasis "Laivitės" pirsas, esantis UAB "Memelio miestas" nuomojamoje teritorijoje. Techniniu atžvilgiu jį reikėtų dar šiek tiek paruošti, tačiau jau šį sezoną būtų galima prie jo priimti kruizinius laivus. To gali prireikti Jūros šventės dienomis."

                            "Mona Lisa" nepakenkė

                            Kruizinis laivas "Mona Lisa", kuris ne kartą buvo užsukęs ir į Klaipėdos uostą, ant seklumos už 18 km nuo Latvijos krantų Irbės sąsiauryje užplaukė gegužės 4 d. Jame buvo 984 žmonės, 327 iš jų - įgulos nariai. Laivas priklauso Graikijos laivybos kompanijai plaukioja su Bahamų salų vėliava. "Mona Lisa", gegužės 7 d. vilkikų buvo nutempta nuo seklumos, gegužės 8 d. išplaukė iš Ventsplio uosto į Vokietiją. Laivo gelbėjimo išlaidos - 200 tūkst. eurų.

                            Kalbinti minėtos konferencijos dalyviai teigė, kad laivo "Mona Lisa" užplaukimas ant seklumos kruizinės laivybos plėtrai įtakos neturės. Michael Schulze iš kompanijos "Phoenix Reisen" manymu, kompanija praras daug lėšų, tačiau tokie atvejai, kai viskas baigiasi laimingai, keleiviams netgi tampa savotiška atrakcija. O "Mona Lisos" atvejis dar buvo žiniasklaidos laibai gerai išreklamuotas.

                            Kompanijos "Thomson Cruises" atstovas David Selby manymu, laivas kaip tik reklamos dėka atsidurs kruizus mėgstančių žmonių dėmesio centre.

                            Buvo nustebintas

                            Jungtinės Karalystės kompanija "Thomson Cruises" turi 5 laivus. Jie plaukia į 134 pasaulio uostus, turistams siūloma 480 ekskursijų krante. Ši kompanija orientuojasi į išskirtinumą ir itin didelį dėmesį skiria turistų poreikiams. Suprantama, vienokius norus turi žmonės, gaunantys vidutines pajamas, kitokius - mėgstantys prabangą, vieni pageidauja ramiai pasivaikščioti mažyčiame uostelyje, kiti nori dalyvauti įvairiuose renginiuose.

                            Ši kompanija rūpinasi tuo, kad jos laivų turistai būtų patenkinti aplankytais uostais, ypač kreipia dėmesį krante organizuojamų ekskursijų įvairovę. Neretai ji renkasi tokius uostus, į kuriuos kiti kruiziniai laivai neplaukia. Kitais metais žada plėsti savo kruizines linijas ir rinktis naujus uostus.

                            "Thomson Cruises" laivai nėra nei labai dideli, nei labai prabangūs. Kol kas daugiausia investuojama į turistų aptarnavimą ir atitinkamos atmosferos jiems sukūrimą. Kompanijos atstovo D. Selby manymu, kiekviename uoste, į kurį atplaukia kruizinis laivas, keleiviai turi būti skirtingai aptarnaujami. Pasak jo, uostas neturi girtis tuo, ką jis gali pasiūlyti atvykstantiems žmonėms, o stengtis sužinoti, ko jie pageidautų.

                            Mes, klaipėdiečiai, neretai būname nepatenkinti savo miestu: tai tas, tai anas negerai. O ponas D.Selby Klaipėdoje lankėsi pirmą kartą ir sakė buvęs maloniai nustebintas. Jo manymu, mūsų krašte turistams tikrai yra ką įdomaus pamatyti.

                            Dalia BIKAUSKAITĖ


                            VE

                            Comment


                              Queen Mary 2

                              Dirbau as ant QM2 - didziausio Pasaulyje transatlantinio lainerio.Taip pat esu apdovanotas sidabro medaliu uz nuopelnus Cunard'ui.
                              Tikrai didelis laivas,ne taip,kaip kitos "muilines"..Laivo svoris 150 tukst.tonu.. Igula - 1300, keleiviu - 2800. Jei kam idomu,galiu daugiau papasakoti..Nereali gyvenimo patirtis..Veliau idesiu ir fotkiu..

                              Comment


                                QM2 didesnis už Constalation?
                                "Neturtėlis- tai žmogus, manantis, kad idėja jam tinka tik tada, jei yra jo paties".

                                Comment


                                  Qm2

                                  QM2 tam tikrais parametrais didesnis.Tonažu tai tikrai...Constalation yra plokščiadugnis ir keleivių talpina daugiau.QM2 - laineris ir prytaikytas eiti per Atlantą (patikėk,supa,kad net indai krinta nuo stalo).QM2 yra ne kruizinis laivas (kaip teigia patys Britai),jie sako,kad tai "Transatlantic liner" ir laaabai didžiuojasi juo..Tik deja jį pardavė PO Italų kompanijai.

                                  Comment


                                    Tai papasakok plačiau, tikrai įdomu...
                                    "Neturtėlis- tai žmogus, manantis, kad idėja jam tinka tik tada, jei yra jo paties".

                                    Comment


                                      Tiesą sakant,sunku yra pasakot,kai laivas toks didelis ir visokių ten dalykų vyksta..Jei kyla kokių klausimų-bandysiu atsakyt..
                                      Sunku ten buvo dirbt,nes "management'as" dar neturėjo tokios patirties atidarant tokį didelį laivą..Visą įrangą,baldus ir t.t.-sunešėme patys..Dėl saugumo tuomet neveikė liftai..Vakare būdavome vos gyvi.. Kaip žinia,viskas vyko Prancūzijoje (Saint Nazar'e).
                                      Viduje ~1,5 metus buvo didelis bardakas visame keme.Darbuotojus buvo labai sunku sukontroliuot. Labai sekino transatlantinės kelionės (dėl laiko juostų) - įgula buvo kaip zombiai..Kas neišsimiegoję,kas nusivėmę
                                      Laivo interjeras,jei matėte nete,yra,kaip jie sako Traditional British,Conservative (kitaip,negu kituose laivuose)..Mane žavėjo laivo didybė.Tik gaila,kad ne į visus uostus galėjome patekti dėl laivo gabaritų (grimzlė iki Water linijos - ~25 m)..
                                      Buvo ten ir gerų/linksmų dalykų..Kadangi didelė dauguma įgulos buvo Britai,tai patys suprantate,koks kiekis alkoholio buvo suvartojamas (po darbo žinoma). Kajutėse gyvendavom po 2,turėjom ligoninę,2 barus (vienas iš jų nerūkomas),sporto salę,kino teatrą. Žodžiu-pramogų netrūko.Taip pat buvo galima naudotis visomis viešomis vietomis keleivių zonoje (teatras,spa,parduotuvės ir t.t.) (išskyrus kazino).
                                      Esu prisižadėjęs fotkių,tad jei nepamiršiu namie-įkelsiu keletą..

                                      Comment


                                        Baigiasi kruizinių laivų sezonas

                                        Rytoj atplauksiantis kruizinis laineris "Astor" užbaigs Klaipėdos kruizinį sezoną.

                                        Rugsėjo 24 dieną 13.00 val. Klaipėdos kruizinių laivų terminale prisišvartuosiantis kruizinis laineris "Astor" bus paskutinis šių metų kruizinio sezono laivas.

                                        "Astor"pastatytas 1987 m. Kylyje. Laivas plaukioja su Bahamų vėliava. Juo į Klaipėdą atplaukia 527 turistai. Beveik visi keleiviai užsisakė ekskursijas - į Kuršių neriją planuoja vykti 255 turistai, o ekskursijoje po Klaipėdos senamiestį dalyvaus 166 turistai.

                                        Šiemet per gegužės 16 dieną prasidėjusį sezoną Klaipėdos uostamiestį, preliminariais duomenimis, aplankė apie 33 000 kruizinių laivų keleivių.

                                        Tai maždaug 8 procentais mažiau, nei 2007 metų kruizinio sezono metu ( 36 866 kruizinių laivų keleivių).

                                        Šiais metais į Klaipėdos uostą atplaukė 46 laivai, 15 iš jų - didieji (daugiau kaip 200 m ilgio) kruiziniai laineriai.

                                        Kruizinių lainerių skaičiaus mažėjimui, lyginant su praėjusiais metais (65 įplaukimai) įtakos turi pasaulinės tendencijos - statomi vis didesni kruiziniai laineriai. Globaliai lėtėjanti ekonomika skatina taupymą, todėl atsisakoma ne pirmo būtinumo paslaugų.

                                        http://www.ve.lt/?data=2008-09-23&ru...rub=1190113119

                                        Comment


                                          Dėl ekonominės krizės ir kruiziniai laivai mažina greitį

                                          Kruizinių laivų turistus aptarnaujančių bendrovių darbuotojai pastebi, kad šiemet pradėjo trumpėti kruizinių laivų stovėjimo Klaipėdos uoste laikas. Manoma, jog taip yra todėl, kad dėl kylančių kuro kainų laivai mažina greitį. Tad apie tolesnę kruizinės laivybos plėtrą uostamiestyje nebekalbama taip optimistiškai kaip anksčiau.

                                          Lietuvos uoste kruiziniai laivai stovėdavo 7, 6 ar net 5 valandas. Negana to, per šį sezoną į Klaipėdos uostą jie užsuko 20 kartų mažiau nei pernai, turistų atplukdė tik 32 tūkst. Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, panaši mažėjimo tendencija ir kituose Europos uostuose. Tačiau, žinoma, tiems uostams, kuriuos lanko labai daug kruizinių laivų, kelių reisų praradimas nėra toks skausmingas, kaip tiems, į kuriuos jie atplaukia kur kas rečiau.

                                          Lapkričio 6 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pirmą kartą įvyko apskritojo stalo diskusija "Kruizinės laivybos ir turizmo uostamiestyje skatinimas", kurioje dalyvavo Klaipėdos apskrities, miesto Savivaldybės, kelionių ir laivų agentūrų, UAB "Memelio miestas", Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) bei senamiesčio verslininkų sąjungos atstovai. Raudona gija diskusijoje nuvilnijo noras atgaivinti Klaipėdos senamiestį. Tačiau ar turistai šioje srityje yra vienintelė panacėja?

                                          Trūksta vietos?

                                          Nors kruizinių laivų reisų skaičius mažėja, tačiau Klaipėdoje jiems švartuoti kartais pritrūksta vietos. Šiemet teko keturis priglausti prie krantinių AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamoje teritorijoje. Sakoma, jog dėl to kruizinis laineris "Empress" vietoj 18 kartų šiemet atvyko tik 9. Beje, kruizinių laivų krantine tenka dalintis su kariškiais, nes į ją investuotos ir Krašto apsaugos ministerijos lėšos. Iš laivų, stovėjusių prie KLASCO krantinių, nusiskundimų nesulaukta, tačiau tenka pripažinti, kad pati aplinka krovos kompanijoje nėra svetinga ir tikrai ne pati geriausia vieta.

                                          KKKT direktorius Benediktas Petrauskas informavo, jog 2011 metų pavasarį Klaipėdos uoste atsiras dar viena gerai įrengta krantinė, prie kurios vienu metu bus galima priimti du kruizinius laivus. Apie kruizinių laivų priėmimą galvoja ir UAB "Memelio miestas".

                                          Du turistų tipai

                                          Kruizinių laivų turistai skirstomi į du tipus: į tuos, kurie renkasi ekskursijas, ir į tuos, kurie lieka laive bei patys vaikšto po Klaipėdą. Tačiau ir keliaujantys į ekskursijas būtinai trumpam sustoja senamiestyje.

                                          Vykstantieji į ekskursijas supažindinami su Kuršių nerija, Palanga, Klaipėdos kraštu, kaimo gyvenimu, Kretinga, raketine baze Plateliuose - jiems siūlomos 7 ekskursijos. Pasak turizmo agentūrų atstovų, apie 80 proc. vokiečių turistų važiuoja į ekskursijas, o anglakalbių ir ispanų - tik 50 proc. Beje, vokiečių turistai, palyginti su amerikiečiais, skiriasi. Jie turi savo lektorius ir atplaukia į mūsų uostą jau būdami pasiruošę, t. y. jau informuoti apie mūsų kraštą.

                                          Kaip pailginti laiką?

                                          Manoma, jog reikia sugalvoti, kaip pailginti Klaipėdoje kruizinių laivų stovėjimo laiką. Gerai būtų organizuoti kokias nors įdomias ekskursijas. Pavyzdžiui, į Kaliningradą. Pasirodo, tai bandyta daryti, deja, iškyla vizų klausimas.

                                          Vežti į Vilnių, į Rygą? Bet ar bus patenkintas turistas, važiavęs iki Vilniaus 3, o jame pabuvęs 1 valandą? Reikėtų jam organizuoti nakvynę Vilniuje, o laivą jis turėtų pasivyti kokiame nors kitame uoste. Gal būtų galima juos nuskraidinti iki Grūto parko? Kitas dalykas, kruizinių laivų turistus rekomenduojama be sustojimo vežti ne ilgiau kaip valandą, o į Šilutę reikia važiuoti 1,5 val.

                                          Plikos senamiesčio gatvės

                                          Atrodo, antrasis turistų tipas yra labiausiai nuskriaustas - itin daug ko Klaipėdoje nepamatysi. Belieka tikėti, kad piliavietės teritorija, kurioje vis dar krizinė situacija, įgis naują veidą, nes tai pirmas objektas, kurį pamato kruizinių laivų turistai.

                                          Su jais Klaipėdoje dirbančių agentūrų atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad turistai mūsų krašte nori įsigyti ypatingų, autentiškų, o ypač rankų darbo dirbinių. Beje, suvenyrų su Klaipėdos krašto simbolika gausa negalime pasigirti, intriguojančiomis legendomis - taip pat.

                                          Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht atkreipė dėmesį į tai, kad turistams jau iki gyvo kaulo nusibodo rudos spalvos molio ir kt. dirbiniai. Pasak jos, ne perkamumas mažėja, o pačios prekės Klaipėdoje yra atgyvenusios.

                                          Verslininkė apgailestauja, kad Klaipėdos senamiestyje nevyksta jokio gyvenimo, - klaipėdiečiams plūstelėjus uždarbiauti į užsienį, liko plikos gatvės. Jau vien dėl to jis nebus įdomus turistams.

                                          Pasak Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo Liutauro Kraniausko, turistus galbūt šokiruoja tušti pastatai, bet tai objektyvūs dalykai, be to, gyventojų ir jų režimas gerokai skiriasi. Beje, prekybos ir pramogų centro "Akropolis", kaip turistų traukos objekto, jo manymu, nereikėtų menkinti, nes čia jie įsigyja kur kas pigesnių suvenyrų nei specialiose parduotuvėse.

                                          Diskusijoje kalbėta ir apie tai, kad kavinėse turistai pasigenda aptarnavimo kultūros, kad trūksta tualetų, galimybės atsiskaityti valiuta, neišspręstos automobilių statymo problemos ir t. t., ir t. t. Tačiau, pasak L. Kraniausko, turistai nėra panacėja senamiesčiui išgyti.

                                          Kaimynai didina, mes mažiname

                                          Klaipėdos uoste imamasi priemonių kruizinei laivybai skatinti. Pavyzdžiui, dar šiemet nuo liepos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sumažino rinkliavas kruiziniams laivams. Keturis kartus atplaukiančiam tam pačiam laivui rinkliavos mažinamos 20 proc., 9 kartus - 50 proc. Prognozuojama, jog dėl to Uosto direkcija kitais metais neteks apie 100 tūkst. Lt rinkliavų. Kruizinių linijų atstovai tuo džiaugiasi, nes kaimyniniuose uostuose, pavyzdžiui, Rygoje, Taline, šios rinkliavos didinamos.

                                          AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) - kruizinių laivų krantinės operatorė - žada kitais metais tiekti šiems laivams daugiau vandens. Be abejo, galvojama apie tai, kad reikėtų mažinti aplinkos užterštumą ir atplaukusius laivus aprūpinti elektra. Tačiau, pasak KLR atstovo, jie to nenori daryti, nes patiems apsirūpinti elektra pigiau kainuoja.

                                          Nedalyvauji - tavęs nėra?

                                          R. Savickienės teigimu, dalyvavimas tarptautinėse kruizinėse parodose yra būtinas. Majamyje (JAV) kiekvieną pavasarį susirenka didžiausi pasaulyje kruizinių linijų atstovai, Hamburge (Vokietija) susitinka visos Europos kruizinio verslo lyderiai. Pasak jos, jeigu nedalyvauji parodoje, verslo partneriams kyla įtarimų, kad galbūt Klaipėdos uostas nebegali priimti kruizinių laivų. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas taip pat yra tokios nuomonės. Pasak jo, jeigu nedalyvauji, tavęs ir nėra.

                                          Tačiau jaunesniems verslo atstovams, pavyzdžiui, UAB "Memelio miestas" valdybos pirmininkui Mindaugui Žilinskui, atrodo, kad toks dalyvavimas parodose - tik gerai leidžiamas laikas, ir viskas. Pasak jo, kruizinės laivybos reikalai Klaipėdoje nepagerės tol, kol joje nebus kokios nors įtakingos kruizinės kompanijos atstovybės. "Memelio miesto" administracija svarsto galimybę įkurti su ja bendrą įmonę.

                                          R. Savickienė mano, jog naudinga apsilankyti pas kruizinių linijų atstovus ir tiesiogiai su jais kalbėtis, bet tai gana brangus dalykas, mat daugiausia stambiausių kruizinių linijų biurų yra Amerikoje. Pasak jos, tai jau pradėta daryti ir tikimasi šį darbą tęsti ir kitais metais.

                                          Anot R. Savickienės, dalyvavimo parodose rezultatai matomi tik po 3-5 metų. M. Žilinskui atrodo, kad neverta taip ilgai laukti, jeigu galima tai padaryti per pusę metų. Jis patikino, kad kitąmet Klaipėdoje atsiras kruizinės laivybos kompanijos atstovybė.

                                          Verslininkai už borto

                                          E. Odebrecht mano, kad senamiesčio verslininkai tiesiog nepakviesti dalyvauti kruiziniame versle. Ją piktina tai, kad kruizinių laivų turistai vertinami labiau nei kaip visi kiti turistai.

                                          E. Odebrecht manymu, nemažai problemų kyla dėl nesusikalbėjimo.Pavyzdžiui, verslininkai siūlo pastatyti 10-15 žvejų namelių, savivaldybininkai pradeda kalbėti apie 150. Kyla klausimas, kam reikalinga tokia gigantomanija, o rezultatas - nėra nė vieno.

                                          Senamiesčio verslininkai pateikė dešimties priemonių planą, kaip atgaivinti senamiestį. E. Odebrecht ragina bendradarbiauti su miesto verslininkais, stengtis pritraukti ir Klaipėdos menininkus. Beje, kruizinių laivų sutikimo ceremonijų organizatoriai skundžiasi, kad folkloriniams ansambliams neapsimoka dalyvauti tokiuose renginiuose, kad jie nori, jog būtų mokama daugiau.

                                          Į turisto kailį

                                          Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Raugalienė informavo, kad Klaipėdos universitete bus įkurtas turizmo centras. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad turizmas ir rekreacija galėtų būti stiprioji Lietuvos pusė, kad turėtų bendradarbiauti turizmo centrai visoje Lietuvoje. Jos manymu, reikėtų atlikti rinkodaros studiją. Beje, apskritis lėšų turizmui neskiria. Pasak R. Savickienės, centrai bendradarbiauja, studijų pridaryta begalės, tik nėra kam jas įgyvendinti. L. Kraniauskas teigė, jog Savivaldybė kitais metais kruiziniams laivams ir regatos sutikimui rengti skirs 200 tūkst. Lt.

                                          M. Žilinskas įsitikinęs, kad bet kokį miestą ir bet kokią vietą galima padaryti turistų traukos centru. Tiesiog reikia sukurti miesto veidą, reikia rodyti tai, ko kiti neturi, išnaudoti vandens galimybes. Jo manymu, situaciją Klaipėdoje turėtų išanalizuoti kruizinės laivybos atstovai ir pasakyti, ko jiems reikia. Be to, kruiziniu verslu užsiimantiems žmonėms, jo manymu, reikėtų įlįsti į kruizinio laivo turisto kailį, tai yra plaukti į kruizus, ir patiems įsitikinti, ko jie nori.

                                          http://www.ve.lt/?data=2008-11-13&ru...516431&gem=hot

                                          Comment

                                          Working...
                                          X