Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Sveiki visi!
    Gal kas galite imesti informacijos apie KONTEINERIŲ TERMINALO GRUPĘ?
    Tinka viskas.....JŲ tinklalapyje informacija sena. Reiktų diagramų, foto, visko apie juos reikia.

    Iš anksto ačiū Geležinis

    Comment


      Cia tau reiketu tokio nario Adomux klausti, jis kazkuom susijes su uostu
      O mes ka zinom, ta esam imete.
      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

      Comment


        "Klasco" sėkmingai išnuomojo Krovinių terminalo talpyklas



        Vasario pabaigoje pasirašyta Krovinių terminalo talpyklų nuomos sutartis su tarptautine naftos perdirbimo ir prekybos bendrove "Vitol" Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ("Klasco") duos tiek pajamų, kiek būtų gaunama perkrovus apie 2 mln. tonų produkcijos.

        Pasak 100 procentų Krovinių terminalo akcijų kontroliuojančios "Klasco" valdybos pirmininko Bronislovo Lubio, išnuomoti dalį terminalo talpyklų nutarta dėl to, kad "Achemos grupės" įmonės naftos versle neturi patyrimo.

        "Naftos versle labai daug intrigų, o mes reikiamos patirties neturime, todėl ir priėmėme sprendimą 2006-2007 metams išnuomoti terminalo talpyklas. Esme numatę galimybę pasibaigus šiam terminui pratęsti nuomos sutartį", - sakė B. Lubys.

        Anot jo, sutartyje yra numatyta, kad už Krovinių terminalo talpyklų nuomą mokama ketvirtį į priekį, o kitam ketvirčiui "Vitol" pateikia bankinę garantiją.

        "Nors "Vitol" yra pasiruošusi išsinuomoti visas Krovinių terminalo talpyklas, dalį jų, skirtų laikyti cheminei produkcijai, mes neišnuomojome ir patys ieškosime klientų", - pasakojo "Klasco" valdybos pirmininkas.

        Jo teigimu, baigiamieji darbai terminale finišuos gegužės pabaigoje, o terminalas oficialiai bus atidarytas birželį. Žinia, pirmasis laivas šiame tiek importui, tiek eksportui pritaikytame terminale buvo aptarnautas kovo viduryje - iš jo buvo iškrautas 17 tūkst. tonų krovinys.

        Kitąmet, anot B. Lubio, "Vitol" Krovinių terminale planuoja perpilti apie 3 mln. tonų naftos produktų.

        "Klasco" į Krovinių terminalą yra investavusi apie 130 mln. litų. Daugiau nei 25 proc. šių investicijų buvo skirta darbų saugos technologijoms, priešgaisrinei apsaugai ir aplinkosaugai. Tad visas Krovinių terminalo pelnas, B. Lubio teigimu, bus skirtas statyboms paimtiems kreditams grąžinti.

        Krovinių terminale yra pastatyti šeši rezervuarai, kurių kiekvieno talpa siekia 20 tūkst. kubinių metrų, keturi, talpinantys po 5 tūkst. kubinių metrų produkcijos ir trys talpyklos po 14 tūkst. kubinių metrų.
        Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

        Comment


          Konteinervežiams krantinė jau per trumpa


          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija artimiausiuose savo planuose nenumato gerinti konteinerių krovos infrastruktūros, bet didžiuojasi tuo, kad Klaipėdos uostas yra didžiausias trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos konteinerių krovos uostas.

          Konteinerių krova Klaipėdos uoste nuolatos didėja. Šiemet vasario mėnesį UAB Klaipėdos terminalo grupė (KTG), šiuo metu vienintelė konteinerių krovos kompanija Klaipėdos uoste, pasiekė mėnesio konteinerių krovos rekordą per visą uosto istoriją - perkrovė 19 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Kovo mėnesį dėl objektyvių priežasčių konteinerių šiek tiek sumažėjo - perkrauta tik 17 tūkst., o per pirmą šių metų ketvirtį - 52930 TEU.

          Konteinerių krova didėja ir kaimyniniuose uostuose, konkurencinė kova tarp jų auga. Pačiame Klaipėdos uoste netrukus konteinerių krovos terminalas turi atsirasti LKAB "Klaipėdos Smeltė". Galbūt todėl Uosto direkcija neskuba pailginti krantinės Konteinerių terminale.

          Didins pajėgumą

          Klaipėdos terminalo grupė norėdama plėtoti konteinerių krovos verslą pernai metų pabaigoje iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nusipirko Konteinerių terminalą.

          Kai terminalas priklausė KLASCO, jo pajėgumas, atsižvelgiant į turimą krovos techniką ir terminalo infrastruktūrą, buvo 150 tūkst. TEU. UAB Klaipėdos terminalo grupės generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos teigimu, bendrovė ketina įsigyti naujos krovos technikos, išplėsti konteinerių sandėliavimo plotus ir tikisi, jog terminalo krovos pajėgumas išaugs iki 250 tūkst. TEU.

          "Vakarų ekspresas" domėjosi, kaip sekasi naujiems šeimininkams dirbti naujame terminale, su kokiomis problemomis jie susiduria.

          Dar nebaigė kraustytis

          Pirmiausia reikėjo iš senojo konteinerių krovai nepritaikyto Klaipėdos terminalo grupės terminalo perkelti konteinerių krovą į specialiai konteineriams statytą buvusį KLASCO konteinerių terminalą.

          Tai padaryti nenutraukiant darbų buvo gana sudėtinga. Fiderinės laivybos linijos buvo perkeliamos viena po kitos, o ne visos iš karto. Darbus sunkino šiemet šaltos ir ilgos žiemos sąlygos, strigo technika.

          Šiuo metu į Konteinerių terminalą jau yra perkeltos 6 linijos. Senajame terminale kol kas liko tik viena kompanijos "Maersk Lines" konteinerių linija, kuriai tenka apie 30 proc. visos konteinerių krovos uoste. Ją į naują terminalą ketinama perkelti po pusantro mėnesio. Tada senasis terminalas taps specializuotu ro-ro ir generalinių krovinių terminalu.

          Spartins darbo procesą

          Kankina sena problema - autotransporto eilės įvažiuojant į terminalą. Pasak V. Šileikos, darbas terminale gali būti ir labai gerai organizuotas, tačiau procesas užsitęsia ir dėl muitinės bei pasienio kontrolės.

          Bendrovė įdiegs automatizuotą konteinerių terminalo valdymo sistemą, kainuosiančią apie 1 mln. litų. Manoma, jog prie jos galės prisijungti ir muitinės darbuotojai, tad procesas galbūt šiek tiek paspartės. Muitinės kontrolė iš esmės ilgiau užtrunka dėl vadinamosios rekontrolės. Paprasčiau pasakius, prie vartų dirbančius muitininkus dar kontroliuoja jų pačių kolegos.

          Beje, konteinerių terminalo valdymo sistemos įdiegimas pareikalaus tam tikro darbuotojų pasirengimo dirbti naujomis sąlygomis. Tai yra ir paprasti dokininkai mechanizatoriai turės mokėti ja naudotis.

          Ketinama rekonstruoti ir išplėsti terminalo vartus iki 5-6 eismo juostų. Tai turėtų mažinti eiles vadinamosiomis piko valandomis, t. y. 15-16 val. O tolimoje ateityje ketinama vietoj dabartinių gaisrinių vartų įrengti įvažiavimo vartus.

          Skundžiasi keliu

          Konteinerius gabenančių autotransporto priemonių vairuotojai skundžiasi dėl itin prastos Perkėlos gatvės būklės.

          Jeigu artimiausiu metu ši gatvė nebus sutvarkyta, gali nutikti nelaimingų atsitikimų. Beje, į Konteinerių terminalą gabenami ir pavojingi kroviniai. Čia per vieną parą įvežama ir išvežama apie 500 konteinerių.

          Perka 2 kranus

          KTG jau yra pasirašiusi sutartį su Švedijos kompanija "Kalmar" dėl dviejų ožinių kranų ant pneumatinės važiuoklės (RTG), kurių keliamoji galia - 40 t, įsigijimo. Abu šie kranai bendrovei kainuos daugiau kaip 2 mln. eurų. Klaipėdą jie turėtų pasiekti po 9 mėnesių. Terminale tebėra ir KLASCO turėti du RTG kranai, tačiau jų tokiam konteinerių kiekiui apdoroti artimiausiu metu jau nebepakaks. Naujieji kranai leis žymiai efektyviau panaudoti turimą teritoriją, nes palyginti su naudojamais konteinerių krautuvais "Kalmar", naujieji leis iki 50 proc. daugiau sutalpinti konteinerių viename hektare.

          Trūksta sandėliavimo ploto

          Dar viena bendrovės problema - trūksta sandėliavimo ploto. Artimiausiu metu ketinama pradėti naudoti ir prie Konteinerių terminalo esančią 8 ha rezervinę teritoriją. Suprantama, mokėti už šios teritorijos 1 kv. m 6 Lt žemės nuomos mokestį ir laikyti ją tuščią bendrovei neapsimoka.

          Šioje teritorijoje ketinama įrengti automobilių iškrovimo iš konteinerių aikštelę, nes šis procesas atliekamas terminale trukdo kitiems darbams.

          Trūksta gylio

          Šiuo metu Konteinerių terminale turimos 450 metrų krantinės norint aptarnauti didesnius konteinerinius laivus jau nebepakanka. Bendrovė dabar vienu metu gali aptarnauti 3 vidutinio dydžio laivus. Dėl krantinės pailginimo kreiptasi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, tačiau čia darbus atlikti numatoma tik 2009 metais. Pasak V. Šileikos, turint omenyje artimiausią konteinerių krovos perspektyvą, reikėtų 750 metrų ilgio krantinės.

          Kita problema, norint, kad į Klaipėdos uostą atplauktų didesni konteinervežiai arba kad jie atplauktų iki galo pakrauti, trūksta bent vieno metro gylio. Šiuo metu čia gali atplaukti laivai, kurių grimzlė neviršija 8,5 m.

          Dabartiniams Konteinerių terminalo savininkams nesuprantama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, besigiriančios konteinerių krovos didėjimu Klaipėdos uoste, pozicija. Ji orientuojasi į kitus objektus ir nesiima priemonių, kad dirbantis ir didinantis krovą Konteinerių terminalas galėtų toliau plėtoti savo veiklą.

          Comment


            „Klaipėdos Smeltė“ rengiasi atidaryti konteinerių terminalą

            Vidmantas Matutis

            „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės konteinerių terminalas turi pradėti veikti birželio 1 dieną. Tikimasi, kad ši data jau bus galutinė.

            Pastačius terminalą, Klaipėdoje atsiras papildomi 554 m krantinių, skirtų konteineriams krauti. 12,5 m krantinių gylis išspręs kasmet aktualesnį didesnių laivų konteinervežių priėmimo Klaipėdos uoste klausimą.

            82-89-osios krantinių statybos pabaigtuvės kelis kartus buvo nukeltos. Netgi pasigirdo vertinimų, kad, jei jas būtų stačiusi lietuviška kompanija, konteinerių terminalas jau būtų pradėjęs veikti maždaug prieš metus.

            „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės tarnybos daro viską, kad būtų ne tik konteinerių, bet ir kuo geriau dirbti naujame terminale pasiruoštų žmonės.

            Vyksta mokymai

            Kasdien bendrovės teritorijoje įrengtose specialiose aikštelėse su mobiliaisiais uostiniais kranais „Liebherr LHM 400 Litronic“, kurių kėlimo galia po 104 tonas, ir konteinerių krautuvais „CVS Ferrari 378,5“ treniruojasi dokininkai operatoriai.

            Naują techniką įvaldantis dokininkas operatorius Rytis Mineikis sakė, kad kranai lengvai valdomi, dirba sparčiai. Konteinerio perkrovimo ciklas, įskaitant užkabinimą, perkėlimą, atkabinimą bei grįžtamąjį judesį kranu, užtrunka 3-4 minutes.

            R.Mineikis nekantriai laukia, kada pradės veikti konteinerių terminalas, nes padidės ir jo atlyginimas. Du mobilius kranus, kurie kainavo beveik 20 mln. litų, pamainomis valdys keturi dokininkai operatoriai. Jie jau mokėsi Austrijoje kranų gamykloje, detaliai studijavo jų technines galimybes, o nuo kovo vyksta praktiniai mokymai.

            „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo vadovas Linas Miceika teigė, kad mokymai vykdomi su abiem kranais ir dviem konteinerių krautuvais. Netrukus naujųjų kranų operatoriai mokysis dirbti su konteinerių griebtuvu, galinčiu pakelti du po 30,5 tonos sveriančius konteinerius. Tai bus vienintelis tokio galingumo įrenginys Klaipėdos uoste.

            Konteinerių terminalo vadovas mano, kad nėra jokių abejonių, kad pasirinkti dokininkai operatoriai sugebės tinkamai įvykdyti mokymo programą. Kiekviena dokininkų operatorių mokymų valanda kainuoja iki 1000 litų. Tas procesas labai svarbus, kad būtų tinkamai pasirengta priimti konteinerius. Gegužės mėnesį atvyks patyręs mobilaus krano operatorius iš Hamburgo uosto pasidalinti patirtimi su dokininkais operatoriais.

            Konteinerių terminalo vadovas L.Miceika teigė, kad lygiagrečiai derinama būsimojo terminalo veikla su valstybinėmis institucijomis: muitine, pasieniečiais, veterinarijos, augalų apsaugos tarnybomis. „Klaipėdos Smeltė“ dėkinga kontroliuojančių valstybės institucijų vadovams ir specialistams, aktyviai ir geranoriškai dalyvaujantiems konteinerių terminalo paruošime klientams aptarnauti.

            Jau sukomplektuotas konteinerių terminalo darbuotojų kiekis. Pradžioje bus 25 darbuotojai, o vėliau jų daugės.

            Klos didelį kiekį dangų

            L.Miceika apgailestavo, kad dėl užsitęsusių krantinių statybų maždaug tris mėnesius brangiai įsigyta technika turėjo stovėti nenaudojama. Dėl šaltos žiemos ir kitų priežasčių laiku nebaigtos statyti krantinės, nepradėjo veikti terminalas.

            Praėjusių metų rudenį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Vokietijos kompanijos “Josef Mobius Bau-Aktiengesellshaft” atstovai garantavo, jog iš 550 metrų statomų krantinių 350 metrų ilgio dalis bus baigta iki 2006 metų sausio 1 dienos. Šios krantinių dalies būtų užtekę, kad nuo šių metų balandžio 1 dienos būtų pradėjęs veikti “Klaipėdos Smeltės” konteinerių terminalas.

            „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės statybos direktorius Rimantas Sarulis teigė, kad kartą per savaitę vyksta pasitarimai dėl konteinerių terminalo statybos aikštelėje atliktų darbų.

            Krantinių ir 30 metrų dalies prie jų užsakovas yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Darbus atlieka vokiečių kompanija, kuri dar samdo keletą subrangovų. Tuo pat metu prie dalies krantinių vyksta ir gilinimo iki 12,5 metro darbai.

            „Klaipėdos Smeltė“ užsakė įrengti konteinerių sandėliavimo aikšteles. Pagrindinis rangovas, kuris kloja dangas, yra „Hidrostatybos“ bendrovė, taip pat dirba keletas subrangovų.

            Pagal planą, kuris buvo po žiemos pakoreguotas, konteinerių terminalo I etapo statybos darbus numatoma užbaigti gegužės 15 d. Pradžioje konteinerių terminalas galės naudoti 350 metrų ilgio krantinę ir 4 hektarų aikštelę. Gegužę šiame etape dar laukia labai daug darbų - teks pakloti dangas.

            II etapą sudarys 200 metrų ilgio krantinė ir daugiau nei 2 hektarai dangų.

            Optimistinės prognozės

            Paraleliai vyksta ir konteinerių paieškos. Tuo užsiima terminalo projekto grupė. „Klaipėdos Smeltės” rinkodaros direktoriaus pavaduotojas Eduardas Galuškinas teigė: „Esame tikri, kad konteinerių bus. Konkrečių klientų dar nenorime minėti. Kartu su konteinerių krova klientams ketiname pasiūlyti ir papildomų paslaugų - „Klaipėdos Smeltė” – daugiaplanė krovos bendrovė ir gali krauti įvairių rūšių krovinius”.

            Šiemet Klaipėdos uoste konteinerių krova nedidėja taip sparčiai kaip pastaruosius kelis metus. Tačiau Klaipėdos uostas, kaip mano E.Galuškinas, dėl geografinės padėties ir augančios Lietuvos ekonomikos turi labai geras konteinerių krovos perspektyvas. Teigiamai jis vertino ir tai, kad Klaipėdoje susijungė iki šiol atskirai veikę du terminalai. Svarbu, kad konteinerinių linijų savininkai būtų patenkinti Klaipėda kaip konteinerių krovos uostu. Dirbti konteinerinių linijų savininkams, mano E.Galuškinas, su trimis konteinerių terminalais Klaipėdoje būtų buvę sunkiau.

            Per 12 mėnesių nuo konteinerių terminalo veiklos pradžios „Klaipėdos Smeltė” planuoja pakrauti 40-70 tūkstančių sąlyginių vienetų (TEU) konteinerių. Krovinių struktūra, anot E.Galuškino, bus panaši kaip yra dabar Klaipėdos uoste – apie 80 proc. sudarys Lietuvos rinkos kroviniai, 15 proc. - Baltarusijos ir 5 proc. - Ukrainos bei Rusijos.

            „Klaipėdos Smeltė” ateityje galėtų krauti iki 3000 TEU konteinervežius. Tačiau manoma, kad pradžioje bus iki 1500 TEU konteinervežiai, o didesnieji atsiras po 3-5 metų.

            Dabartinis „Klaipėdos Smeltės” konteinerių terminalo planuojamas pajėgumas yra 250 tūkstančių TEU. Šio terminalo vadovas L.Miceika mano, kad pajėgumą gali pavykti pasiekti per 4-5 metus. Tačiau tai priklausys ir nuo bendro konteinerizacijos lygio Baltijos jūros regione.
            Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

            Comment


              Aciu uz info. Pasidare idomu kaip atrodo CVS Ferrari 378,5 krautuvai ir radau foto.




              Raudoni kaip ir priklauso Ferrari
              "Never argue with an idiots. They will bring you down to their level and beat you with experience"

              Comment


                Ir Klaipėda turės Ferrari

                Comment


                  Netgi 2!
                  Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                  Comment


                    /\
                    O tie Ferrari turi ką nors bendro su lengvaisiais Ferrariais ? :)

                    Comment


                      O kaip tu galvoji. Aisku kad turi. :) "CVS Ferrari" kompanija gamina su uostu susijusias transporto priemones o "Ferrari" uzsiima lengvaisiais automobiliais. Ir dar akcininkai tie patys, lyg tai :)
                      "Never argue with an idiots. They will bring you down to their level and beat you with experience"

                      Comment


                        Super naujienos. Klaipėda turi duot latviams i gerą vietą

                        Comment


                          Keltų verslui Klaipėdoje darosi ankšta
                          http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=9520229

                          Krova Klaipėdos uoste 2006 metų sausio - balandžio mėnesiais
                          http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2006;month;5;
                          Per 2006 m. sausio – balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 7,62 mln. t krovinių. Tai +1,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2005 m. laikotarpį.
                          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                          Comment


                            Po silpnos siu metu pradzios, uostas vis labiau isibegeja

                            Krova Klaipėdos uoste 2006 metų sausio – gegužės mėnesiais
                            http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2006;month;6;
                            Per 2006 m. sausio – gegužės mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 9,56 mln. t krovinių. Tai +4,0 proc. daugiau nei per atitinkamą 2005 m. laikotarpį.


                            Klaipėdos Smeltė" – ruošiasi konteinerių terminalo atidarymui
                            http://www.biznews.lt/?psl=naujiena&id=6195
                            Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                            Comment


                              Per 15 metų į uostą investuotas milijardas litų
                              www.ve.lt

                              Rytoj Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija minės savo veiklos penkiolikos metų sukaktį.

                              Pasak jos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, Uosto direkcija - unikali įmonė, savo veiklą grindžianti uosto operavimu, šią sukaktį pasitinka neblogais rezultatais: preliminariais duomenimis, šiemet per 5 mėnesius perkrauta 9,6 mln. tonų krovinių, t. y. 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Uosto vadovo manymu, tam įtakos turi pradėtas eksploatuoti Krovinių terminalas, pritraukęs naujų krovinių, o ne paėmęs dalį jų iš kaimynų savo uoste.

                              Pasak S. Dobilinsko, realus Klaipėdos uosto pajėgumas šiuo metu - 35 mln. tonų krovinių. Pernai pasiektas rekordas - 21,8 mln. t.

                              Per 15 metų laikotarpį Klaipėdos uoste perkrauta 252 mln. t krovinių: iš jų naftos produktų - 78 mln., ro-ro priemonių tonažas - beveik 42 mln., ferolydinių, metalo gaminių ir laužo - 35 mln., trąšų - daugiau kaip 33 mln. t. Per mūsų uostą gabenta 2,7 mln. vagonų, 1,3 mln. keleivių.

                              Apie 70 proc. visų krovinių sudaro netranzitiniai kroviniai. 2004 m. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus įteikė Uosto direkcijai prizą už eksporto skatinimą.

                              Per tuos metus į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija investavo apie milijardą litų. Per šį laikotarpį Klaipėdos miestui ji skyrė 31,5 mln. Lt.

                              Pagrindiniai įvykiai iš esmės keičiant uosto infrastruktūrą vyko per pastarąjį gyvavimo penkmetį. Modernizavus uosto įplauką, pastačius naujus molus, pagilinus laivybos kanalą prieigose iki 14,5-15 m, nuo šiaurinės uosto dalies iki pat Tarptautinės jūrų perkėlos - iki 13 m, iš esmės pasikeitė Klaipėdos uosto kokybė.

                              Be to, pastatyta nauja krantinė kruiziniams laivams - svarbus objektas Lietuvai, kaip jūrų valstybei, žvejų uostelis Smeltalės upės žiotyse - ženklus įvykis uosto istorijoje.

                              S. Dobilinsko teigimu, buvęs susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis nukreipė direkcijos darbą uosto infrastruktūros plėtros linkme. Toliau šį darbą tęsė susisiekimo ministras Petras Čėsna. Jis patvirtino 2007-2013 metų uosto investicinę programą. Ją įgyvendinant iki 2010 metų Klaipėdos uostas bus iš esmės modernizuotas. Susisiekimo ministerijos pozicija - tolygi uosto plėtra: krantinių rekonstrukcijų darbai atliekami nuo uosto įplaukos einant tolyn pietinės uosto dalies link.

                              Valstybė pinigų Uosto direkcijai, kurios pajamos per metus - daugiau kaip 100 mln. Lt, neskiria, tačiau ji nemaža dalimi prisideda prie uosto plėtros, neimdama iš direkcijos mokesčių. Be to, Vyriausybė duodavo direkcijai garantijas, kad ši galėtų gauti bankų paskolą. Pasak S. Dobilinsko, dabar direkcija jau gali skolintis ir be valstybės garantijų. Dabartinis uosto vadovas, vertindamas pastarosios Vyriausybės tendencijas, nemano, kad uosto pinigai ir ateityje būtų imami į bendrą valstybės biudžetą ir išleidžiami kitoms, nei uosto plėtros, reikmėms.

                              Per tą laikotarpį buvo gryninamos ir Uosto direkcijos funkcijos. Jai ilgą laiką teko rūpintis jūrininkų reikalais, nors tai valstybės, o ne jos funkcija, kol buvo sukurta Lietuvos saugios laivybos administracija. Jau parengti dokumentai perduoti geležinkelius AB "Lietuvos geležinkeliai". Uosto direkcijos vadovo manymu, geležinkelių perdavimas tikrajam šeimininkui - taip pat direkcijos funkcijų gryninimas. Šiandien diskutuojama apie centralizuoto gelbėjimo centro sukūrimą perduodant gelbėjimo laivus į vienos institucijos rankas.

                              Pasak S. Dobilinsko, Uosto direkcijos, tarpininkės tarp valstybės ir privataus kapitalo, darbo tiesioginių rezultatų nematyti, nors jos darbuotojams tenka nemažas ir psichologinis, ir fizinis krūvis. Per metus šioje institucijoje apdorojama daugiau kaip 10 tūkst. įvairių dokumentų.

                              Šiuo metu Uosto direkcijoje dirba 285 darbuotojai: iš jų - 241 vyras, 44 - moterys. Apie 30 proc. jų atlieka administracinį darbą, kiti dirba įvairiose uosto tarnybose. Vidutinis darbuotojų amžius - 43 metai. Taigi direkcijos kolektyvas, palyginti su pirmaisiais veiklos metais, gerokai atjaunėjęs. Savotiškas rekordas - 2005 metais net 10 Uosto direkcijos darbuotojų susilaukė naujagimių.
                              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                              Comment


                                Kaip ir sakiau, kuo toliau tuo geriau
                                http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2006;month;7;
                                Per 2006 m. sausio – birželio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 11,76 mln. t krovinių. Tai +10,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2005 m. laikotarpį.


                                Netrukus pradės dirbti naujas „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas
                                http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=10039568
                                Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                Comment


                                  Smeltės konteinerių terminalas

                                  Comment


                                    Kazkoks nykus


                                    Senojo fabriko vietoje - terminalai ir sandėliai
                                    http://www.ve.lt/?data=2006-07-13&ru...&id=1152719973
                                    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                    Comment


                                      O nėra jokių planų atidaryt naujų reisų (su normaliais keltais) į Stokholmą, Kopenhagą? Juk anksčiau plaukdavo keltas į Stokholmą, nejau jis buvo nepaklausus?
                                      BlogasSeulas 2009Honkongas 2012Bankokas 2012

                                      Comment


                                        Parašė Berliner
                                        O nėra jokių planų atidaryt naujų reisų (su normaliais keltais) į Stokholmą, Kopenhagą? Juk anksčiau plaukdavo keltas į Stokholmą, nejau jis buvo nepaklausus?
                                        Visgi nelabai manau, kad tokie reisai sulauktu gausaus zmoniu susidomejimo, nes kiek zinau is rigos istockholma plaukioja keltas, o ir is kauno lektuvai skraido :), dar ir is klaipedos keltas yra i karlshamna :)
                                        W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                                        Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                                        Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                                        Comment


                                          Parašė Berliner
                                          O nėra jokių planų atidaryt naujų reisų (su normaliais keltais) į Stokholmą, Kopenhagą? Juk anksčiau plaukdavo keltas į Stokholmą, nejau jis buvo nepaklausus?
                                          Pries 5 metus keliausi su keltu i Svedija, tad neradau tiesioginio reiso is Klaipedos, tad teko is Gdansko (ar kaip ji ten ) plaukti. Gal dabar situacija pasikeite (nors abejoju), bet dar pries 5 metus tokios paklausos nebuvo.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X