Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Klaipėdos uostas išlaiko augimo pagreitį

    Pirminiais duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesį krovinių apyvarta Klaipėdos uoste augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gegužės mėnesį taip pat fiksuojama krova su pliuso ženklu.

    Sausio ir gegužės mėnesiais Klaipėdos uoste krauta 19,77 mln. t krovinių. Per šį laikotarpį labiausiai augo birieji ir generaliniai kroviniai. Atitinkamai birieji augo 13,5 proc. iki 8,73 mln. t, o generalinių krovinių srautas išaugo 13,3 proc., iki 6,9 mln. t.

    Per penkis šių metų mėnesius į Klaipėdos uostą atplaukė 2 057 laivai, tai yra 203 laivais daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

    Gegužės mėnesį krovinių apyvarta Klaipėdos uoste siekė 3,93 mln. t ir 1,6 proc. viršijo praėjusių metų penkto mėnesio apyvartą.

    Comment


      Kažkaip paskutiniu metu jokios info apie uosta nebėra :/ Dinko visi straipsnių įkelėjai :/ Tylus ?

      Comment


        Tylus tai kažkoks botas paleistas kaip suprantu iš postinimo laikų, gal nusmigo.

        Comment


          Parašė rmss Rodyti pranešimą
          Tylus tai kažkoks botas paleistas kaip suprantu iš postinimo laikų, gal nusmigo.
          Paskutinis prisijungimas 2019.06.18.
          AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

          Comment


            Klaipėdos uosto rodikliai viršija lūkesčius

            Šių metų pirmojo pusmečio Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas.

            2019 m. pirmą pusmetį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 6,7 proc. – iš viso krauta 23,7 mln. t, tai 1,5 mln. t daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį.

            2019 m. pirmą pusmetį į Klaipėdos uostą įplaukė 3 392 laivai, tai 4,0 proc. arba 129 laivais daugiau, apsilankė 164 055 keleiviai, tai 14,2 proc. arba 20 338 keleiviais daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį. 2019 m. balandžio–birželio mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 18 kruizinių laivų, tai 10,0 proc. arba 2 laivais mažiau nei 2018 m. balandžio–birželio mėn., ir 27 241 keleivis, tai 12,8 proc. arba 3 086 kruiziniais keleiviais daugiau nei 2018 m. balandžio–birželio mėn.

            Klaipėdos uostas pagal pirmo pusmečio rezultatus išlaiko lyderystę tarp Baltijos valstybių uostų.

            Comment


              Klaipėdos uostas ruošiasi okeaninei laivybai

              Ne paslaptis, kad kai kurie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbai stoja ne tik dėl to, kad ji vis dar neturi nuolatinio vadovo, bet ir todėl, kad Vyriausybė dar nėra patvirtinusi uosto bendrojo plano, nors nuo jos sprendimo rengti tokį planą jau praėjo 5 metai. Pasigirsta kalbų, kad, atleidus Arvydą Vaitkų, niekas „nebestums“ išorinio uosto statybos.

              „Labai blogai, kad painiojamas uosto bendrasis planas ir išorinis uostas, kuris yra tik viena iš sudedamųjų to plano dalių. Bendrasis planas kalba apie daug mums reikalingų objektų ir nereikėtų jo vertinti kaip išorinio uosto statybos dokumento. Tai teritorijų planavimo dokumentas, leidžiantis judėti į priekį. Niekas nesikeičia, išorinio uosto sprendinys lieka bendrajame plane. A. Vaitkus irgi nematė poreikio tą uostą turėti šiandien ir kalbėjo apie jį kaip apie perspektyvą. Tokią perspektyvą bent jau dokumentuose mes turime turėti. To neturint, nėra apie ką kalbėti su potencialiais partneriais. 2008 metais išoriniu uostu buvo susidomėjusi kompanija „Mersk“. Tačiau, kadangi mūsų perspektyva nebuvo patvirtinta jokiais dokumentais, turėjome tik viziją, kompanija pasakė, kad grįžtume su pasiūlymais, kai turėsime konkretesnius planus“, - sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

              Paklaustas, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos abejojimą, ar išorinis uostas iš tikrųjų yra verkiant reikalingas, atsakė: „Šiandien Klaipėdos uosto žemė yra išnaudojama 5 kartus labiau nei kaimyniniuose Rygos, Ventspilio, Talino uostuose. Laivų krovos kompanijos „Bega“ nuomojamoje teritorijoje nebėra vietos statyti terminalą naujiems kroviniams. Iš esmės mūsų uostas auga tik todėl, kad didinamas darbo efektyvumas. Teritorijų tikrai trūksta, nes atplaukia vis didesni laivai. Pernai priėmėme didžiausią kompanijos MSC („Mediterranean Shipping Company“) laivą „MSC Ingy“, kurio ilgis - 400 metrų. Parodėme, kad galime tai daryti, bet yra apribojimų. Jeigu negalėsime tokių laivų priimti ar darysime jiems laivybos apribojimus, negalėsime konkuruoti su Lenkijos Gdansko uostu. Mūsų ateitis - giliavandenis uostas. Kaip greitai jo reikės, kitas klausimas. Dabar mes šalinsime apribojimus įgyvendinami savo programą, numatytą iki 2022 metų.

              O kas konkrečiai bus daroma?

              Stiprinsime bangolaužius, tiesinsime laivybos kanalą. Ruošimės priimti didesnius laivus, kuriems būtų taikoma mažiau apribojimų. Tai reiškia, kad mes iš esmės pasiruošime okeaninei laivybai. Visada sakėme, kad išorinis uostas yra sprendinys, kuris bus įgyvendinamas tik tada, jeigu bus rastas partneris, kuris pritars partnerystei su Lietuvos valstybe. Mes tokios linijos ir laikomės: stengiamės sudaryti sąlygas okeaniniams laivams priimti. Iki 2022 metų žadame ištiesinti laivybos kanalą. Kitas uosto bendrojo plano sprendinys - išvystyti uosto pietinę dalį. Jis bus daromas greičiausiai, nes yra įgyvendinamas paprasčiausiai. Išorinis uostas jau būtų trečio etapo sprendinys, jeigu bus partneris ir jeigu krovos apyvarta augs tokiais pat tempais kaip dabar, ir dabartiniame uoste trūks vietos.

              Manau, kad didelis Klaipėdos uosto privalumas yra tas, jog jis turi tokį investuotoją kaip kompanija „Terminal Investment Limited“ (kuriai priklauso bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ - aut. past.), kurios savininkė yra antra pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenanti laivybos kompanija MSC. Nė vienas uostas Baltijos jūroje neturi tokios didelės laivybos kompanijos, kuri būtų investavusi į savo terminalą uoste. Mūsų prioritetinis klientas vystant išorinį uostą - MSC ir uoste esančios įmonės. Kiti galimi klientai be MSC yra laivybos linijos, kurios dirba su Europa pagal konteinerių paskirstymo principą, t. y. kompanija „Maersk“, prancūzų laivybos linija CMA CGM, „COSCO“(„China Ocean Shipping Company“ - aut. past.), „China Merchants Group“ ir kt. Ne mūsų kompetencija vertinti tų partnerių patikimumą politine prasme, bet mūsų prioritetiniai partneriai yra laivybos linijos, kurios yra stipriausios Europoje. Kaip potencialiausius partnerius mes matome MSC, „Maersk“, CMA CGM. „COSCO“ šiuo metu sparčiai auga, tai irgi mūsų galimas klientas.

              Ar galima sakyti, kad, nepaisydama įvairių politinių vėjų, Uosto direkcija stengiasi įgyvendinti savo strateginius planus?

              Mes numatome uosto gilinimą ir kanalo pasukimą, t. y. ištiesinimą, kad būtų užtikrinama laivyba net blogesnėmis hidrometeorologinėmis sąlygomis. Įgyvendinami bendrojo plano sprendinius, užtikrinsime geresnį didelių okeaninių laivų aptarnavimą. Vėliau spręsime, ar mums bus ekonomiškai naudingas išorinis uostas, ar bus užtikrinami krovinių srautai ir tinkama grąža valstybei.

              ...

              Comment


                Tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas.
                Nors iš pateiktos lentelės akivaizdu, kad pirmauja Latvija.
                If a lion could speak, we could not understand him.

                Comment


                  Uoste – ypatingas dėmesys didesniam gyliui

                  Per pirmą šių metų pusmetį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota 38,6 mln. Eur. Tai kone dvigubai didesnės investicijos nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausiai lėšų skirta krantinių statybai ir gilinimui. Krantinių statyba ir rekonstrukcija atsiėjo 23,7 mln. Eur, į gilinimą investuota 13,1 mln. Eur.

                  „Vienas svarbiausių šių metų darbų – Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m. Šiandien rangovai yra pabaigę pirmąjį etapą, netrukus darbai bus tęsiami toliau. Išgilinus Malkų įlanką, bus sudarytos galimybės toliau vystyti plėtros projektus šioje Klaipėdos uosto dalyje, pagerintos jūrų transporto eismo sąlygos, padidintas laivybos saugumas. Malkų įlankoje esančiuose terminaluose, kuriuose nebuvo tokio gylio, koks yra šiaurinėje uosto dalyje, bus galima saugiai priimti Post Panamax tipo laivus, todėl išaugs čia veikiančių terminalų pajėgumas, gerės uosto konkurencingumas“, – pasakojo infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

                  Malkų įlanką gilino olandų bendrovė Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V., darbų atlikta už 8,9 mln. Eur. Gilinama ne tik Malkų įlankoje, bet ir kitose uosto zonose. Pirmą šių metų pusmetį gilinimo darbai sėkmingai atlikti prie Centrinio Klaipėdos terminalo pirso, taip pat prie kompanijos „Bega“ krantinių. Krantinių statybai ir rekonstrukcijai pirmą šių metų pusmetį skirta 23,7 mln. Eur. Daugiausiai lėšų teko Malkų įlankoje veikiančių kompanijų krantinėms statyti ir rekonstruoti. Intensyviai vyksta UAB Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių Nr. 127, 128 tobulinimo darbai, kuriuos atlieka rangovas „Latvijas tilti“, juos ketinama baigti šį rudenį. Taip pat tęsiami Centrinio Klaipėdos terminalo pirso (Nr. 80A ir Nr. 81A) ilginimo darbai, kuriuos atlieka UAB „Statmax“ kartu su partneriu UAB „Tramera“. Atlikus darbus pirsas bus 50 metrų ilgesnis, todėl čia bus galima švartuoti didesnius laivus. UAB „Tilsta“ atlieka UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (krantinių Nr. 143, 143A) rekonstrukcijos darbus, po jų bus sudarytos galimybės prie krantinių priimti didesnių parametrų laivus, efektyviau krauti ir transportuoti krovinius. Rekonstruojamos ir Malkų įlankos terminalo krantinės (Nr. 141, 142), darbus atlieka UAB „Borta“. Rudenį visiškai planuojama baigti ir UAB Birių krovinių terminalo krantinių Nr. 105, 106, 113i rekonstravimo darbus, prie šių krantinių darbus atlieka AB „Latvijas tilti“. Pietinėje dalyje tiesiami ir rekonstruojami uosto krovos kompanijų naudojami geležinkelių keliai, šiuos projektus baigia įgyvendinti UAB „Gargždų geležinkelis“.

                  Per praėjusius šešerius metus uoste investuota 215,2 mln. Eur, 2019–2022 m. į Klaipėdos uosto tobulinimą planuojama investuoti apie 470 mln. Eur.

                  Comment


                    Duotas startas rekonstruoti AB "Klaipėdos nafta" krantines

                    Jau netrukus prasidės reikšmingi uosto infrastruktūros darbai šiaurinėje uosto dalyje, ties AB "Klaipėdos nafta“ (KN) nuomojamomis krantinėmis. Po rekonstrukcijos šioje uosto vietoje bus pasiektas maksimalus 17 metrų gylis, čia vienu metu bus galima švartuoti nebe du, o tris tanklaivius.

                    VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) kartu su KN, naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatore pasirašė trišalę sutartį dėl KN valdomos krantinės Nr. 1 rekonstrukcijos darbų su viešojo konkurso laimėtojais. 22,5 mln. eurų vertės (be PVM) viešąjį konkursą laimėjo jungtinės veiklos partneriai UAB "Tilsta“ ir UAB "Fegda“.

                    "Tai itin reikšmingi darbai, kurie dar labiau padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą. Rekonstravus krantines, užtikrinus maksimalų 17 m gylį prie jų, KN galės priimti daugiau ir didesnių laivų. Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma krova. Pirmajame etape KVJUD investuos 22,5 mln. Eur. Kartu su šiuo projektu KVJUD įgyvendina ir kitus viešosios infrastruktūros pagerinimo projektus – rekonstruoja molus, gilina kanalą – visa tai sudarys dar geresnes sąlygas KN priimti pačius didžiausius tanklaivius, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą“, – pasakojo Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

                    Pagal pasirašyta trišalę sutartį KN įsipareigoja investuoti į suprastruktūros įrengimą, o KVJUD – į krantinės infrastruktūrą. Naujam infrastruktūros projektui bus taikomi aukščiausi saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai bei pritaikomos progresyvios technologijos, kurias naudojant procesai bus atliekami dar efektyviau ir operatyviau. KN priskirtos I etapo darbų dalies kaina siekia kiek daugiau nei 1,7 mln. eurų. Planuojama, kad I etapo rekonstrukcijos darbai prasidės per mėnesį.

                    Projektas iš dalies yra finansuojamas ES lėšomis, įgyvendinant projektą “Blue Baltics – LNG infrastructure facility deployment in the Baltic sea Region”.

                    "Rinka jau kurį laiką diktavo šių pokyčių būtinybę – auga krovinių kiekis, atsiranda naujos jų rūšys, keičiasi klientų lūkesčiai. Šiuo metu bandomuoju režimu veikiantis naujasis KN šviesiųjų naftos produktų talpyklų parkas šį poreikį įrodo – jau dabar krauname didesnės įvairovės produktus, išbandome retas krovos schemas. Tai diktuoja esamos infrastruktūros plėtros bei pritaikymo poreikį, į kurį atsižvelgus ne tik įgysime konkurencinį pranašumą prieš kitus regiono terminalus, tačiau ir gebėsime išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus. Krantinių rekonstrukcijos projektas pridėtinę naudą kurs ne tik KN, tačiau ir visai logistikos grandinei, kurią sudaro Klaipėdos uostas, geležinkelis, laivybos bendrovės ir Lietuvos bei tarptautiniai verslo partneriai“, – sakė Darius Šilenskis, KN naftos verslo direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

                    Per praėjusius šešerius metus KVJUD į uosto tobulinimą investavo 215,2 mln. Eur, 2019–2022 m. planuojama investuoti dar apie 470 mln. Eur.

                    Comment


                      Taršos stotelių duomenys – prieinami visuomenei

                      Artimiausiu metu Klaipėdos uoste esančių oro taršos matavimo stotelių duomenys bus prieinami visuomenei. Taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ieško technologinių sprendimų, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai nejaustų diskomforto. Tai aptarta šiandien Uosto direkcijoje vykusiame posėdyje su asociacijos įmonėmis.

                      "Gavome patikinimą, kad krovos įmonės planuoja dar papildomas investicijas į aplinkosaugines priemones. Su įmonėmis kalbamės, kad kaip įmanoma daugiau būtų taikoma uždara krova, naudojami elektriniai lokomotyvai ir panašiai. Visų tikslas yra užtikrinti šalia uosto gyvenančių klaipėdiečių deramą gyvenimo kokybę“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

                      Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovybė teigia, kad aplinkosauginės priemonės turi būti kiekvienos įmonės prioritetas.

                      "Be abejo, mums, uostininkams, yra svarbu turėti krovinių ir didinti jų apimtį, nes tai yra ne tik verslo pajamos ir pelnas, bet ir gerai apmokamos darbo vietos klaipėdiečiams, didelės pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Tačiau mes nuolat ieškome technologinių sprendimų, inovacijų ir tai aktyviai darysime ateityje, kad krovos veikla nekeltų gyventojų nepasitenkinimo“, – pabrėžė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

                      Uosto direkcija savo ruožtu organizuoja ir įgyvendina tas aplinkos apsaugos priemones, kurios padeda uosto teritorijoje ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms bei tokių įmonių ūkinės veiklos valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms nedelsiant indikuoti padidėjusią taršą ir atitinkamai reaguoti. Prevencines priemones numatoma dar labiau stiprinti. Ateityje Klaipėdos uoste bus įdiegtas dar tankesnis oro taršos daviklių tinklas – Uosto direkcija juos planuoja įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte "Connect2SmallPorts“.

                      "Bendru sutarimu su Susisiekimo ministerija yra nuspręsta viešinti oro taršos matavimo stotelių, kurios yra įvairiose uosto vietose, duomenis. Ieškome techninių sprendimų ir jau artimiausiu metu mūsų oro taršos matavimo stotelių duomenys bus prieinami visiems Uosto direkcijos tinklalapyje“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

                      Uosto direkcijos iniciatyva ištisą parą yra atliekama oro kokybės stebėsena. Tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes, Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa stotelių informacija tiesiogiai internetu yra matoma ne tik uosto naudotojams, bet ir kontrolę vykdančioms institucijoms, o artimiausiomis dienomis bus prieinama ir visuomenei. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

                      Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo (aptikimo) detektorių.Per pastaruosius kelerius metus į taršos prevencines bei galimų avarijų vandenyje likvidavimo priemones įmonė yra investavusi apie 3,53 mln. Eur.

                      Comment


                        Uosto direkcijos siekis - kad uostas neterštų

                        VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apgailestauja, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai protarpiais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos. Reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie taršią krovą, Uosto direkcija pabrėžia, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su miesto savivaldybe.

                        "Apgailestaujame, kad šalia uosto gyvenantys klaipėdiečiai kartais patiria diskomfortą dėl uosto veiklos. Pabrėžiame, kad Uosto direkcija nesiūlo gyventojams išsikelti toliau nuo uosto ar panašiai, priešingai – mūsų siekis yra, kad uostas neterštų ir nekeltų nepatogumų gyventojams“, – pabrėžia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

                        Uosto direkcija glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais dėl taršos kontrolės ir prevencijos bei siekia stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybe. Savo ruožtu investuojama į prevencines aplinkosaugos priemones bei tai numatoma daryti ateityje. Uosto direkcijos iniciatyva ištisą parą yra atliekama oro kokybės stebėsena.

                        Tam, kad Klaipėdos uostas būtų saugus, kad operatyviai būtų galima reaguoti į galimas nelaimes, Uosto direkcija yra įdiegusi 3 oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Visa stotelių informacija tiesiogiai internetu yra matoma ne tik uosto naudotojams, bet ir kontrolę vykdančioms institucijoms. Stotelėms užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, uosto dispečeriai nedelsdami apie tai informuoja uosto naudotojus ir juos įspėja skubiai imtis būtinų priemonių.

                        "Mes siekiame glaudžiai bendradarbiauti su kontroliuojančiomis institucijomis ir joms padėti. Tad matavimo įrenginių užfiksuota informacija yra dalijamasi su kontrolę vykdančiais aplinkosaugininkais, visuomenės sveikatos specialistais ir uosto žemės naudotojais. Sieksime artimiau bendradarbiauti ir su miesto savivaldybės aplinkosaugininkais. Vos prieš keletą savaičių sutarėme kartu su miesto savivaldybe, aplinkosaugininkais ir uosto naudotojais įkurti bendrą operatyvinę grupę taršos prevencijai“, – teigia Vidmantas Paukštė.

                        Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga. Taip pat šiaurinėje uosto dalyje buvo įdiegta 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių.Per pastaruosius kelerius metus į taršos prevencines bei galimų avarijų vandenyje likvidavimo priemones įmonė yra investavusi apie 3,53 mln. Eur.

                        Ateityje Klaipėdos uoste planuojama įdiegti dar tankesnį oro taršos daviklių tinklą – Uosto direkcija juos planuoja įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“. Iš viso Interreg South Baltic 2014–2020 programos projekte dalyvauja 9 partneriai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, iš jų 3 jūrų uostai. Be Klaipėdos jūrų uosto dar dalyvauja Karlskronos ir Vismaro jūrų uostai.

                        Uosto direkcija tikisi, kad įdiegus šias priemones bei dėl glaudesnio aplinkosaugininkų, Uosto direkcijos, miesto savivaldybės bei uosto naudotojų bendradarbiavimo gyvenimo kokybė šalia uosto gerės.

                        Comment


                          Klaipėdos uostas: daugiau krovinių, daugiau laivų, daugiau keleivių

                          Šių metų septynių mėnesių Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta išlaiko pliuso ženklą. Per šį laikotarpį fiksuojamas augimas visų krovinių tipų nomenklatūroje.

                          2019 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uoste krauta 27,4 mln. t, tai yra 5,3 proc. arba 1,4 mln. t daugiau nei per tą patį laikotarpį 2018 m. Per septynis šių metų mėnesius labiausiai augo biriųjų krovinių apyvarta.

                          2019 m. sausio–liepos mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 3 935 laivai, tai yra 2,6 proc. arba 100 laivų daugiau, apsilankė 230 748 keleiviai – 9,0 proc. arba 19 146 keleiviais daugiau nei 2018 m. sausio–liepos mėn.

                          Comment


                            Edukacijose apie uostą – tūkstančiai gyventojų

                            Klaipėdoje baigėsi išskirtinių edukacinių ekskursijų laivu po uosto akvatoriją sezonas. Ekskursijos "Kryptis – jūra" šiais metais buvo praturtintos pokalbių su išskirtinėmis asmenybėmis. Įdomiomis istorijomis ir įžvalgomis apie Klaipėdos miestą, uostą ir jūrą dalijosi istorikas dr. Vasilijus Safronovas, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius, tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytoja dr. Genutė Kalvaitienė, švyturių tyrinėtojas Aidas Jurkštas, žurnalistė Gražina Juodytė, sociologas dr. Liutauras Kraniauskas. Svečius kalbino žurnalistė Agnė Bukartaitė.

                            "Esame labai dėkingi visiems projekto dalyviams, kurie padėjo į Klaipėdos miestą ir jo istoriją, uostą ir jo įtaką pažvelgti per kitokią prizmę. Sulaukėme ypač didelio žmonių susidomėjimo, todėl ateityje tokių renginių tikrai bus daugiau. Skaičiuojama, kad šiais metais iš viso Uosto direkcijos edukacinėse ekskursijose dalyvavo kone pusketvirto tūkstančio klaipėdiečių", – apie populiarumo sulaukusius plaukimus "Kryptis – JŪRA" pasakojo Dalia Gun, Uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė.

                            Uosto direkcija nemokamas edukacines ekskursijas ant vandens rengia daugiau kaip 10 metų. Plaukimuose iš viso dalyvavo apie 50 tūkstančių žmonių.

                            Comment


                              Keliama nauja išorinio uosto baimės banga

                              Pastaruoju metu visuomenės atstovai pradėjo aktyviau atakuoti plėtrą planuojantį Klaipėdos uostą. Jie ragina nepritarti uosto bendrajam planui. Tarsi per didinamąjį stiklą nagrinėjamas dokumentas - sveikintinas dalykas, tačiau protestuotojų kritika kai kuriais atvejais prasilenkia su tikrove ir yra klaidinanti.

                              Kiekvienas mąstantis žmogus supranta, kad bet kokia veikla turi būti planuojama. Uosto bendrasis planas reikalingas tam, kad uosto teritorijoje galėtų būti vystomi projektai, užtikrinantys Klaipėdos uosto konkurencingumą. Uosto bendrasis planas buvo pradėtas rengti todėl, kad atsirado poreikis turėti kompleksiškai suplanuotą visos uosto teritorijos planavimo dokumentą. Kitas svarbus motyvas pradėti rengti tokį planą - trūksta naujų teritorijų uosto plėtrai. Jeigu nieko nebus daroma, Klaipėdos uostas pralaimės konkurencinę kovą ir liks periferiniu uostu, o tai netruks pajusti ir valstybės biudžetas.

                              Anot Uosto direkcijos, galimybė jūroje ties Melnrage statyti išorinį uostą yra tik vienas šio didelio plano sprendinių, be to, jis sąlyginis. Uosto bendrojo plano sprendiniai bus įgyvendinami tik atsiradus poreikiui. Jeigu nebus investuotojų į išorinį uostą, jis ir nebus statomas.

                              Be to, uosto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje nurodyta, kad, vadovaujantis galiojančia LR bendrojo plano redakcija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai šiaurinėje dalyje (Baltijos jūros akvatorijoje) reikalingi statinių statybos projektai gali būti pradėti rengti tik atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą dviem išorinio uosto alternatyvoms - ties Melnrage ir Šventosios-Būtingės zonoje.

                              Derino 30 institucijų

                              Nurodoma, kad bendrasis planas buvo derinamas su kone trisdešimčia institucijų. Į pagrįstas pastabas buvo atsižvelgta, o į neargumentuotas pastabas planavimo organizatorius turi teisę neatsižvelgti.

                              Šiemet liepos 10 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pripažino, kad uosto bendrojo plano sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka visus reikalavimus, ir pritarė tam, kad jis būtų teikiamas tvirtinti Vyriausybei.

                              Žmonės nerimauja, jog išorinis uostas pridarytų neigiamų pasekmių aplinkai, tačiau kol kas jokių oficialių tyrimų, kurie patvirtintų, jog tai sukeltų neigiamų pasekmių, nėra atlikta. Be to, kadangi šiuo metu nėra žinomi techniniai išorinio uosto statybos parametrai, nėra galimybės pagrįstai ir tiksliai įvertinti galimą išorinio uosto statybos poveikį aplinkai, todėl toks vertinimas šiuo metu nėra atliekamas.
                              Be to, dar nėra net parinkta prioritetinė tokio uosto statybos vieta. Jeigu visos Lietuvos bendrajame plane prioritetinė išorinio uosto statybos vieta būtų parinkta ties Melnrage, konkretus šio objekto statybos poveikis aplinkai būtų įvertintas nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Kaip numato PAV įstatymas, sprendimą, ar ūkinė veikla yra galima, PAV ataskaitoje nurodytomis sąlygomis priima Aplinkos apsaugos agentūra, o PAV ataskaitoje nurodytos veiklos vykdymo sąlygos, taip pat ir poveikį eliminuojančios, sumažinančios ar kompensuojančios priemonės yra privalomos ūkinės veiklos vykdytojui.


                              Baiminamasi didelių pastatų

                              Pastaruoju metu tarp visuomenės atstovų pasigirsta, kad, įgyvendinus bendrojo plano sprendinius, marių pakrantės visoje miesto teritorijoje būtų užstatytos 30 metrų aukščio pramoniniais pastatais - sandėliais.
                              Reikėtų žinoti, kad aukštuminių pastatų ir statinių statymą ne tik Klaipėdos mieste, tačiau ir uosto teritorijoje reglamentuoja Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schema, kitaip sakant, specialusis planas, kuris patvirtintas 2007 m. birželio 28 d.
                              Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu aukštybinių pastatų statymą, jų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams kontroliuoja Klaipėdos kultūros paveldo departamentas. Derinant parengtus projektus jis įvertina atitiktį galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl teiginys, kad visas uostas bus užstatytas 30 metrų aukščio pastatais, yra klaidingas.

                              Comment


                                Klaipėdoje pastatytas mokslinių tyrimų laivas dirbs Farerų salose


                                UAB "Vakarų Baltijos laivų statykla" (VBLS) baigė statyti ir dalinai įrengė mokslinių tyrimų laivą, kurį užsakė Farerų salose veikianti įmonė. Plaukiojančio doko pagalba jis nuleistas į vandenį. Per pastarąjį dešimtmetį tai – jau antras mokslinių tyrimų laivas, kurį pastatė VBLS.

                                Laivo nuleidimo į vandenį (angl. vessel launching) ceremonijoje dalyvavo ne tik statytojų, bet ir užsakovo – įmonės "MEST Shipyard", ir laivo savininkų – Farerų salų jūrinių tyrimų instituto (angl. The Faroe Marine Research Institute) atstovai. Visi džiaugėsi sėkmingu bendradarbiavimu, sklandžiai vykusiais darbais, kartu pasiektu rezultatu – pastatytu mokslinių tyrimų laivu, kuris padės tirti vandenynus, išsaugoti turimas žuvų atsargas ateities kartoms.

                                "Šiandien – ypatingas įvykis, šio gražaus laivo nuleidimo į vandenį ceremonija. Laivų statyba – komandinis darbas. Dėkoju visiems, dirbusiems su šiuo projektu. Taip pat įmonei "MEST Shipyard" ir Farerų salų jūrinių tyrimų institutui, be kurių šis mokslinių tyrimų laivas nebūtų statomas Klaipėdoje. Ačiū už pasitikėjimą, šį projektą įgyvendinome visi kartu", – ceremoniją pradėjo VBLS direktorius Vitalij Frolov.

                                Įmonės "MEST Shipyard" generalinis direktorius Mouritz Mohr ir Farerų salų jūrinių tyrimų instituto vadovas Eilif Gaard dėkojo VBLS už puikiai atliktą sudėtingą darbą ir sklandų bendradarbiavimą bei pabrėžė, kad mokslinių tyrimų laivas atrodo fantastiškai ir yra aukštos kokybės.

                                "Farerų salos yra labai priklausomos nuo žuvininkystės, todėl svarbu žuvų atsargas išsaugoti ateities kartoms. Mokslinių tyrimų laivas būtent tai ir padės užtikrinti. Kad Farerų salų bendruomenei šis projektas ypatingai svarbus, rodo tai, jog kiekvienas gyventojas: tiek politikai, tiek pramonės atstovai, tiek paprasti žmonės – seka jo eigą ir laukia, kada bus pastatytas naujasis laivas", – akcentavo M.Mohr.

                                E.Gaard pažymėjo, kad žvejyba – pagrindinis Farerų salų, kurios yra tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros, verslas, o žuvų produktai sudaro didžiąją dalį eksporto, dėl to būtina nuolat stebėti vandenis, sekti ir rūpintis jų ištekliais.

                                "Mokslinių tyrimų laivo pagalba rinksime informaciją apie situaciją vandenyse, teiksime informaciją Farerų salų gyventojams bei patarimus valdžios atstovams, kaip išsaugoti žuvų resursus, kitą gyvybę. Šis mokslinių tyrimų laivas taip pat dalyvaus tarptautiniuose tyrimuose. Farerų salų žuvininkystės ministerijos ir mūsų instituto vardu dėkoju VBLS už puikiai atliktą darbą. Džiaugiamės, didžiuojamės ir lauksime jūsų Farerų salose, kai laivas bus baigtas įrengti ir išbandytas", – pakvietė E.Gaard.

                                VBLS sutartį su įmone "MEST Shipyard" dėl mokslinių tyrimų laivo, kurio ilgis – 54 metrai, plotis – 13,6 metro, o svoris su visa įranga sieks 1500 tonų, statybos ir dalinio įrengimo pasirašė praėjusių metų vasarį. Visi darbai truko metus ir penkis mėnesius: šešis mėnesius dokumentacijos – rengimas ir 11 mėnesių – statybos darbai.

                                Farerų vyriausybės užsakymu statomas laivas skirtas žuvininkystės bei vandenų tyrimo darbams. Jam keliami ypač aukšti triukšmo lygio (angl. Silent-R) reikalavimai. Pastarųjų išpildymui buvo skirtas ypač didelis dėmesys – visi laivo įrengimai sumontuoti ant antivibracinių padų, o mašinų skyriuje įrengta garso izoliacija. Klaipėdoje pastatytas laivas atitinka C ledo klasės kriterijus.

                                Mokslinių tyrimų laivų statybos rinka nėra didelė, tad tai – jau antras tokio tipo laivas per pastarąjį dešimtmetį pastatytas VBLS-e. Prieš penkerius metus baigtas ir Klaipėdos universitetui perduotas laivas "Mintis", pasižymintis daugiafunkcėmis jūrinių tyrimų galimybėmis.

                                AB "Vakarų laivų gamykla" (VLG) įmonių grupė, kuriai priklauso VBLS, generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad laivų statyba išlieka bendrovės prioritetine sritimi, o, norint išlikti konkurencingiems, būtina įveikti nemažus šiuolaikinius ir ateities globalios laivų statybos rinkos iššūkius.

                                Comment


                                  Nerimo signalai Klaipėdos uoste – krovinių skaičius nebeauga ar net mažėja

                                  Klaipėdos jūrų uoste šiuo metu krovinių gabenama tiek pat ar netgi mažiau nei prieš metus, nors pirmą pusmetį dar buvo fiksuojamas augimas, įspėja laikinai uostui vadovaujantis Vidmantas Paukštė. Tai nemažina investicijų norų – ketinama uostą gilinti iki 17 metrų, trūksta naujų teritorijų, o ateityje žiba ir išorinio uosto vizija.

                                  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinasis direktorius V.Paukštė Seimo Ekonomikos komitete pasidalijo nerimą keliančiais rezultatais.

                                  „Žvelgdami į krovos apimčių Baltijos uostuose statistiką per pirmuosius 8 mėnesius, matome, kad visa rinka augo 4 proc., o Klaipėdos uostas per pirmus 8 mėnesius sugebėjo augti 3,9 proc. Tačiau mūsų kaimynai – Ryga, Kaliningradas, Liepoja demonstruoja kritimus. Ventspilio augimas turbūt yra dėl to, kad dalis Rygos krovinių perėjo į Ventspilį“, – sako V.Paukštė.

                                  Augimas, pasak jo, sukauptas pirmąjį pusmetį, tačiau jau antrąjį pusmetį krovinių skaičius nebeauga ar net mažėja, lyginant su pernai.

                                  „Antrą pusmetį mes augimo jau nebematome, rezultatas yra panašus į praėjusius metus ar net matyti nedidelis smukimas. Iš pagrindinių srautų Klaipėdos uoste matome, kad augo trąšų, konteinerių, krito naftos produktų krova. Pagrindinis augimas, jei žiūrėtume į tonas, šiuo metu yra iš grūdų. Krovos dinamika – iki šiol mums sekėsi išlaikyti vidutinį 6,6 proc. augimą, tačiau šiais metais jau mes prognozuojame, kad turėtume apsistoti ties praėjusių metų lygiu“, – kalbėjo uosto vadovas.

                                  ...

                                  Comment


                                    Klaipėdos uostas pagal krovą – ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje

                                    Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse ir yra ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo Klaipėdos uosto paskelbti krovos duomenys.

                                    Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 31,313 mln. tonų krovinių – 3,9 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.

                                    Būtingės terminale sausį-rugpjūtį perpilta 6,394 mln. tonų naftos – 1,9 proc. daugiau nei prieš metus.

                                    Krova Rygos uoste sunyko 10,8 proc. iki 21,364 mln. tonų, Ventspilio – išaugo 13,0 proc. iki 14,999 mln. tonų, Liepojos – sumenko 6,5 proc. iki 4,655 mln. tonų.

                                    Talino jungtinis uostas krovos per aštuonis šių metų mėnesius duomenų nepateikė. Pirmąjį pusmetį jis buvo ketvirtas Baltijos valstybėse.

                                    Baltijos jūros rytinėje pakrantinė pagal krovos apimtis pirmauja Rusijos uostai. Krova Ust Lugos uoste sausį-rugpjūtį augo 7,1 proc. iki 69,065 mln. tonų, Primorsko – 16,2 proc. iki 41,576 mln. tonų, Sankt Peterburgo – 2,0 proc. iki 40,172 mln. tonų.

                                    Kaliningrado uoste per aštuonis mėnesius perkrauta 7,605 mln. tonų krovinių – 20,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

                                    Comment

                                    Unconfigured Ad Widget

                                    Collapse
                                    Working...
                                    X