Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Klaipėdos uostas išlaiko augimo pagreitį

    Pirminiais duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesį krovinių apyvarta Klaipėdos uoste augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gegužės mėnesį taip pat fiksuojama krova su pliuso ženklu.

    Sausio ir gegužės mėnesiais Klaipėdos uoste krauta 19,77 mln. t krovinių. Per šį laikotarpį labiausiai augo birieji ir generaliniai kroviniai. Atitinkamai birieji augo 13,5 proc. iki 8,73 mln. t, o generalinių krovinių srautas išaugo 13,3 proc., iki 6,9 mln. t.

    Per penkis šių metų mėnesius į Klaipėdos uostą atplaukė 2 057 laivai, tai yra 203 laivais daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

    Gegužės mėnesį krovinių apyvarta Klaipėdos uoste siekė 3,93 mln. t ir 1,6 proc. viršijo praėjusių metų penkto mėnesio apyvartą.

    Comment


      Kažkaip paskutiniu metu jokios info apie uosta nebėra :/ Dinko visi straipsnių įkelėjai :/ Tylus ?

      Comment


        Tylus tai kažkoks botas paleistas kaip suprantu iš postinimo laikų, gal nusmigo.

        Comment


          Parašė rmss Rodyti pranešimą
          Tylus tai kažkoks botas paleistas kaip suprantu iš postinimo laikų, gal nusmigo.
          Paskutinis prisijungimas 2019.06.18.
          AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

          Comment


            Klaipėdos uosto rodikliai viršija lūkesčius

            Šių metų pirmojo pusmečio Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas.

            2019 m. pirmą pusmetį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 6,7 proc. – iš viso krauta 23,7 mln. t, tai 1,5 mln. t daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį.

            2019 m. pirmą pusmetį į Klaipėdos uostą įplaukė 3 392 laivai, tai 4,0 proc. arba 129 laivais daugiau, apsilankė 164 055 keleiviai, tai 14,2 proc. arba 20 338 keleiviais daugiau nei 2018 m. pirmą pusmetį. 2019 m. balandžio–birželio mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 18 kruizinių laivų, tai 10,0 proc. arba 2 laivais mažiau nei 2018 m. balandžio–birželio mėn., ir 27 241 keleivis, tai 12,8 proc. arba 3 086 kruiziniais keleiviais daugiau nei 2018 m. balandžio–birželio mėn.

            Klaipėdos uostas pagal pirmo pusmečio rezultatus išlaiko lyderystę tarp Baltijos valstybių uostų.

            Comment


              Klaipėdos uostas ruošiasi okeaninei laivybai

              Ne paslaptis, kad kai kurie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbai stoja ne tik dėl to, kad ji vis dar neturi nuolatinio vadovo, bet ir todėl, kad Vyriausybė dar nėra patvirtinusi uosto bendrojo plano, nors nuo jos sprendimo rengti tokį planą jau praėjo 5 metai. Pasigirsta kalbų, kad, atleidus Arvydą Vaitkų, niekas „nebestums“ išorinio uosto statybos.

              „Labai blogai, kad painiojamas uosto bendrasis planas ir išorinis uostas, kuris yra tik viena iš sudedamųjų to plano dalių. Bendrasis planas kalba apie daug mums reikalingų objektų ir nereikėtų jo vertinti kaip išorinio uosto statybos dokumento. Tai teritorijų planavimo dokumentas, leidžiantis judėti į priekį. Niekas nesikeičia, išorinio uosto sprendinys lieka bendrajame plane. A. Vaitkus irgi nematė poreikio tą uostą turėti šiandien ir kalbėjo apie jį kaip apie perspektyvą. Tokią perspektyvą bent jau dokumentuose mes turime turėti. To neturint, nėra apie ką kalbėti su potencialiais partneriais. 2008 metais išoriniu uostu buvo susidomėjusi kompanija „Mersk“. Tačiau, kadangi mūsų perspektyva nebuvo patvirtinta jokiais dokumentais, turėjome tik viziją, kompanija pasakė, kad grįžtume su pasiūlymais, kai turėsime konkretesnius planus“, - sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

              Paklaustas, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos abejojimą, ar išorinis uostas iš tikrųjų yra verkiant reikalingas, atsakė: „Šiandien Klaipėdos uosto žemė yra išnaudojama 5 kartus labiau nei kaimyniniuose Rygos, Ventspilio, Talino uostuose. Laivų krovos kompanijos „Bega“ nuomojamoje teritorijoje nebėra vietos statyti terminalą naujiems kroviniams. Iš esmės mūsų uostas auga tik todėl, kad didinamas darbo efektyvumas. Teritorijų tikrai trūksta, nes atplaukia vis didesni laivai. Pernai priėmėme didžiausią kompanijos MSC („Mediterranean Shipping Company“) laivą „MSC Ingy“, kurio ilgis - 400 metrų. Parodėme, kad galime tai daryti, bet yra apribojimų. Jeigu negalėsime tokių laivų priimti ar darysime jiems laivybos apribojimus, negalėsime konkuruoti su Lenkijos Gdansko uostu. Mūsų ateitis - giliavandenis uostas. Kaip greitai jo reikės, kitas klausimas. Dabar mes šalinsime apribojimus įgyvendinami savo programą, numatytą iki 2022 metų.

              O kas konkrečiai bus daroma?

              Stiprinsime bangolaužius, tiesinsime laivybos kanalą. Ruošimės priimti didesnius laivus, kuriems būtų taikoma mažiau apribojimų. Tai reiškia, kad mes iš esmės pasiruošime okeaninei laivybai. Visada sakėme, kad išorinis uostas yra sprendinys, kuris bus įgyvendinamas tik tada, jeigu bus rastas partneris, kuris pritars partnerystei su Lietuvos valstybe. Mes tokios linijos ir laikomės: stengiamės sudaryti sąlygas okeaniniams laivams priimti. Iki 2022 metų žadame ištiesinti laivybos kanalą. Kitas uosto bendrojo plano sprendinys - išvystyti uosto pietinę dalį. Jis bus daromas greičiausiai, nes yra įgyvendinamas paprasčiausiai. Išorinis uostas jau būtų trečio etapo sprendinys, jeigu bus partneris ir jeigu krovos apyvarta augs tokiais pat tempais kaip dabar, ir dabartiniame uoste trūks vietos.

              Manau, kad didelis Klaipėdos uosto privalumas yra tas, jog jis turi tokį investuotoją kaip kompanija „Terminal Investment Limited“ (kuriai priklauso bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ - aut. past.), kurios savininkė yra antra pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenanti laivybos kompanija MSC. Nė vienas uostas Baltijos jūroje neturi tokios didelės laivybos kompanijos, kuri būtų investavusi į savo terminalą uoste. Mūsų prioritetinis klientas vystant išorinį uostą - MSC ir uoste esančios įmonės. Kiti galimi klientai be MSC yra laivybos linijos, kurios dirba su Europa pagal konteinerių paskirstymo principą, t. y. kompanija „Maersk“, prancūzų laivybos linija CMA CGM, „COSCO“(„China Ocean Shipping Company“ - aut. past.), „China Merchants Group“ ir kt. Ne mūsų kompetencija vertinti tų partnerių patikimumą politine prasme, bet mūsų prioritetiniai partneriai yra laivybos linijos, kurios yra stipriausios Europoje. Kaip potencialiausius partnerius mes matome MSC, „Maersk“, CMA CGM. „COSCO“ šiuo metu sparčiai auga, tai irgi mūsų galimas klientas.

              Ar galima sakyti, kad, nepaisydama įvairių politinių vėjų, Uosto direkcija stengiasi įgyvendinti savo strateginius planus?

              Mes numatome uosto gilinimą ir kanalo pasukimą, t. y. ištiesinimą, kad būtų užtikrinama laivyba net blogesnėmis hidrometeorologinėmis sąlygomis. Įgyvendinami bendrojo plano sprendinius, užtikrinsime geresnį didelių okeaninių laivų aptarnavimą. Vėliau spręsime, ar mums bus ekonomiškai naudingas išorinis uostas, ar bus užtikrinami krovinių srautai ir tinkama grąža valstybei.

              ...

              Comment


                Tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas.
                Nors iš pateiktos lentelės akivaizdu, kad pirmauja Latvija.
                If a lion could speak, we could not understand him.

                Comment


                  Uoste – ypatingas dėmesys didesniam gyliui

                  Per pirmą šių metų pusmetį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota 38,6 mln. Eur. Tai kone dvigubai didesnės investicijos nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiausiai lėšų skirta krantinių statybai ir gilinimui. Krantinių statyba ir rekonstrukcija atsiėjo 23,7 mln. Eur, į gilinimą investuota 13,1 mln. Eur.

                  „Vienas svarbiausių šių metų darbų – Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m. Šiandien rangovai yra pabaigę pirmąjį etapą, netrukus darbai bus tęsiami toliau. Išgilinus Malkų įlanką, bus sudarytos galimybės toliau vystyti plėtros projektus šioje Klaipėdos uosto dalyje, pagerintos jūrų transporto eismo sąlygos, padidintas laivybos saugumas. Malkų įlankoje esančiuose terminaluose, kuriuose nebuvo tokio gylio, koks yra šiaurinėje uosto dalyje, bus galima saugiai priimti Post Panamax tipo laivus, todėl išaugs čia veikiančių terminalų pajėgumas, gerės uosto konkurencingumas“, – pasakojo infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas, Vidmantas Paukštė.

                  Malkų įlanką gilino olandų bendrovė Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V., darbų atlikta už 8,9 mln. Eur. Gilinama ne tik Malkų įlankoje, bet ir kitose uosto zonose. Pirmą šių metų pusmetį gilinimo darbai sėkmingai atlikti prie Centrinio Klaipėdos terminalo pirso, taip pat prie kompanijos „Bega“ krantinių. Krantinių statybai ir rekonstrukcijai pirmą šių metų pusmetį skirta 23,7 mln. Eur. Daugiausiai lėšų teko Malkų įlankoje veikiančių kompanijų krantinėms statyti ir rekonstruoti. Intensyviai vyksta UAB Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių Nr. 127, 128 tobulinimo darbai, kuriuos atlieka rangovas „Latvijas tilti“, juos ketinama baigti šį rudenį. Taip pat tęsiami Centrinio Klaipėdos terminalo pirso (Nr. 80A ir Nr. 81A) ilginimo darbai, kuriuos atlieka UAB „Statmax“ kartu su partneriu UAB „Tramera“. Atlikus darbus pirsas bus 50 metrų ilgesnis, todėl čia bus galima švartuoti didesnius laivus. UAB „Tilsta“ atlieka UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (krantinių Nr. 143, 143A) rekonstrukcijos darbus, po jų bus sudarytos galimybės prie krantinių priimti didesnių parametrų laivus, efektyviau krauti ir transportuoti krovinius. Rekonstruojamos ir Malkų įlankos terminalo krantinės (Nr. 141, 142), darbus atlieka UAB „Borta“. Rudenį visiškai planuojama baigti ir UAB Birių krovinių terminalo krantinių Nr. 105, 106, 113i rekonstravimo darbus, prie šių krantinių darbus atlieka AB „Latvijas tilti“. Pietinėje dalyje tiesiami ir rekonstruojami uosto krovos kompanijų naudojami geležinkelių keliai, šiuos projektus baigia įgyvendinti UAB „Gargždų geležinkelis“.

                  Per praėjusius šešerius metus uoste investuota 215,2 mln. Eur, 2019–2022 m. į Klaipėdos uosto tobulinimą planuojama investuoti apie 470 mln. Eur.

                  Comment


                    Duotas startas rekonstruoti AB "Klaipėdos nafta" krantines

                    Jau netrukus prasidės reikšmingi uosto infrastruktūros darbai šiaurinėje uosto dalyje, ties AB "Klaipėdos nafta“ (KN) nuomojamomis krantinėmis. Po rekonstrukcijos šioje uosto vietoje bus pasiektas maksimalus 17 metrų gylis, čia vienu metu bus galima švartuoti nebe du, o tris tanklaivius.

                    VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) kartu su KN, naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatore pasirašė trišalę sutartį dėl KN valdomos krantinės Nr. 1 rekonstrukcijos darbų su viešojo konkurso laimėtojais. 22,5 mln. eurų vertės (be PVM) viešąjį konkursą laimėjo jungtinės veiklos partneriai UAB "Tilsta“ ir UAB "Fegda“.

                    "Tai itin reikšmingi darbai, kurie dar labiau padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą. Rekonstravus krantines, užtikrinus maksimalų 17 m gylį prie jų, KN galės priimti daugiau ir didesnių laivų. Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma krova. Pirmajame etape KVJUD investuos 22,5 mln. Eur. Kartu su šiuo projektu KVJUD įgyvendina ir kitus viešosios infrastruktūros pagerinimo projektus – rekonstruoja molus, gilina kanalą – visa tai sudarys dar geresnes sąlygas KN priimti pačius didžiausius tanklaivius, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą“, – pasakojo Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

                    Pagal pasirašyta trišalę sutartį KN įsipareigoja investuoti į suprastruktūros įrengimą, o KVJUD – į krantinės infrastruktūrą. Naujam infrastruktūros projektui bus taikomi aukščiausi saugumo ir aplinkosaugos reikalavimai bei pritaikomos progresyvios technologijos, kurias naudojant procesai bus atliekami dar efektyviau ir operatyviau. KN priskirtos I etapo darbų dalies kaina siekia kiek daugiau nei 1,7 mln. eurų. Planuojama, kad I etapo rekonstrukcijos darbai prasidės per mėnesį.

                    Projektas iš dalies yra finansuojamas ES lėšomis, įgyvendinant projektą “Blue Baltics – LNG infrastructure facility deployment in the Baltic sea Region”.

                    "Rinka jau kurį laiką diktavo šių pokyčių būtinybę – auga krovinių kiekis, atsiranda naujos jų rūšys, keičiasi klientų lūkesčiai. Šiuo metu bandomuoju režimu veikiantis naujasis KN šviesiųjų naftos produktų talpyklų parkas šį poreikį įrodo – jau dabar krauname didesnės įvairovės produktus, išbandome retas krovos schemas. Tai diktuoja esamos infrastruktūros plėtros bei pritaikymo poreikį, į kurį atsižvelgus ne tik įgysime konkurencinį pranašumą prieš kitus regiono terminalus, tačiau ir gebėsime išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus. Krantinių rekonstrukcijos projektas pridėtinę naudą kurs ne tik KN, tačiau ir visai logistikos grandinei, kurią sudaro Klaipėdos uostas, geležinkelis, laivybos bendrovės ir Lietuvos bei tarptautiniai verslo partneriai“, – sakė Darius Šilenskis, KN naftos verslo direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.

                    Per praėjusius šešerius metus KVJUD į uosto tobulinimą investavo 215,2 mln. Eur, 2019–2022 m. planuojama investuoti dar apie 470 mln. Eur.

                    Comment

                    Unconfigured Ad Widget

                    Collapse
                    Working...
                    X