Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Klaipėdos uoste laivas kliudė rampą

    Trečiadienį, apie 12.40 val. laivas „Svyatitel Aleksiy“ atsirėmė į UAB Centrinio krovinių terminalo (CKT) naudojamą kranto kilnojamą rampą.

    Incidentas įvyko, kai šis laivas, kurio ilgis 128 m, plaukė prie AB „Klaipėdos Smeltė“ naudojamos krantinės Nr. 82 švartuotis. Laivui manevruojant stipri srovė iš Kuršių marių pusės ėmė jį stumti. Siekdamas išvengti susidūrimo su krantine, laivas išmetė priekinį bei galinį inkarus. Tačiau tai nepadėjo išvengti laivo priekio kontakto su CKT naudojamos krantinės Nr. 81 A rampa. Vėliau srovė laivą prispaudė prie minėtos krantinės.

    „Manome, kad incidentas įvyko dėl hidrometeorologinių sąlygų, laivą ėmė nešti stipri srovė bei tuo metu fiksuotas 12 m/s stiprumo tos pačios krypties pietų vėjas. Turimais duomenimis, laive visi mechanizmai dirbo tvarkingai, nebuvo jokių gedimų. Per incidentą žmonės nenukentėjo“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.

    Comment


      Uostas nori plėstis į šiaurę ir pietus

      Posėdžiavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba priėmė sprendimą dėl prioritetinės Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyvos. Uosto tarybos narių nuomone, strateginių uosto plėtros planų įgyvendinimą ir jo konkurencingumą labiausiai užtikrintų ketvirtoji Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyva. Uosto taryba supažindinta su strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (SPAV).

      Rengiamas uosto bendrasis planas numato plėtros perspektyvą 25 metų laikotarpiui. Jame išdėstyti keturi galimi uosto plėtros modeliai. Uosto taryba pritarė prioritetinei plėtros koncepcijos alternatyvai, kurioje numatyta daugiausia naujų uosto plėtrai skirtų teritorijų – šiaurėje į atvirą jūrą bei į pietinę dalį.

      „Per pastaruosius ketverius metus buvo ne viena kompanija, rimtai besidominti galimybėmis uoste, deja, neturėjome joms ką pasiūlyti. Be jokios abejonės, turime matyti ir girdėti pirmiausia esamų uosto naudotojų lūkesčius, tačiau reikia kurti ilgalaikę uosto strategiją ir matyti ir plėtros galimybes“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

      Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pabrėžė, jog būtina jau šiandien įvertinti greitai besikeičiančias tendencijas laivybos sektoriuje.

      „Įvertinkime 40-50 metų perspektyvinį laikotarpį, kai su tuo metu būsiančiais laivų parametrais į Klaipėdos uostą galbūt nebebus galima patekti. Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, jog viskas sparčiai keičiasi, tad uostas turi būti pritaikytas naujovėms ir pasirengęs ateities permainoms“, – sakė V. Šileika.

      Jam pritarė ir uosto tarybos narys, profesorius Vytautas Paulauskas. Anot jo, uostui būtina turėti ilgalaikę plėtros viziją.

      „Jei neturėsime ilgalaikės strategijos, ateityje gali būti rimtų problemų. Kaip žinia, dokumentų parengimas ir kiti procesai užtrunka keletą metų, tad būtina pasiruošti iš anksto, kad ateity nekiltų problemų ir esant būtinybei būtų galima tuo iškart pasinaudoti. Tad kalti kuoliukus reikia jau dabar“, – kalbėjo profesorius.

      Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Uosto direkcijos, uosto kompanijų, asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“, miesto bei Klaipėdos universiteto atstovai.

      Comment


        SPAV: geriausia - ketvirtoji uosto BP alternatyva

        Comment


          Ko Klaipėda traukia Latvijos statybininkus?

          Comment


            Logiški uosto vystymo žingsniai

            Comment


              Ar privers uostą mokėti dešimtinę?

              Comment


                Puikus 2017 m. vasaris

                Š. m. kovo 7 d. duomenimis, 2017 m. vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,43 mln. t krovinių, tai 10,8 proc. arba 334,9 tūkst. t daugiau nei 2016 m. vasario mėn.

                Tai geriausias vasario mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Ankstesnis rezultatas pasiektas 2013 m. (krauta 3,18 mln. t).


                Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2017 m. vasario mėn.:

                skystieji kroviniai – pilta 893,7 tūkst. t, -4,7 proc. arba -44,5 tūkst. t;
                generaliniai kroviniai – krauta 953,7 tūkst. t, -7,9 proc. arba -81,8 tūkst. t;
                birieji kroviniai – pilta 1 587,0 tūkst. t, +41,0 proc. arba +461,3 tūkst. t.

                Comment


                  Miestas prašo užtarimo ministerijose

                  Pirmadienį mūsų krašte išrinkti Seimo nariai išgirdo prašymą užtarti miestą ministerijoms svarstant uosto siūlomą plėtros planą. Esą uostininkai savo planus ministerijoms atidavė kone paslapčia ir neatsižvelgė į miesto prašymus bei siūlymus.

                  Meras priminė "Vakarų eksprese" ne kartą aprašytą miesto ir uosto konfliktą dėl uosto bendrojo plano rengimo. Žinia, jog buvo pasiūlyti 4 galimi uosto plėtros variantai, iš kurių patys uostininkai pasirinko ketvirtąjį variantą, kuriame siūloma maksimali uosto plėtra - pietinėje dalyje užimant dabar ten esančios III vandenvietės teritoriją ir statant išorinį uostą Melnragėje.

                  Į susirinkusius Seimo narius kreipęsis meras Vytautas Grubliauskas prašė padėti perduoti jų žinią ministrams, kurių rankose jau atsidūrė minėtas planas - reikia, jog svarstant uosto plėtros galimybes būtų girdimas ir miesto balsas. Esą dabar piktina tai, jog uostui rengiant savo planus miestas tėra tik nuomonės reiškėjas.

                  "Prašome politikų, ypač esančių daugumoje, nepadaryti klaidos ir padėti nepadaryti klaidos tiesiogiai svarstyme dalyvaujantiems aplinkos bei susisiekimo ministrams. Miestas neprašo ir nereikalauja veto teisės, bet norime, kad išsakyta nuomonė būtų išgirsta ir plano priėmimas būtų suderintas su miestu. Jau pirmojoje stadijoje, kai žinant, jog už pusmečio bus rengiamas miesto Bendrasis planas, uostas pradėjo rengti savo planą, pakvipo falšstartu. Tą galime nurašyti laikmečiui, kai keitėsi vyriausybės, bet nesinori, jog vėl būtų pakartota tokia klaida", - sakė meras.

                  Jis pridūrė, jog jei planas bus toliau stumiamas buldozeriu principu, tai jau bus galima vadinti tiesioginio valdymo apraiškomis.

                  Kita vertus V. Grubliauskas pripažino, jog uostas lyg ir pripažino, jog ne viskas buvo gerai, tad šiuo metu pažadėjo pateikti bent įžiūrimus brėžinius, kuriuose matytusi, kaip keistųsi miestas įgyvendinant minėtus grandiozinius planus.

                  Susitikime dalyvavęs Eugenijus Gentvilas pareiškė, jog miestas turėtų kovoti už savo interesus, mat verslas ne visada atsižvelgia į bendruomenės poreikius. Esą panašių situacijų būta - dabartinį Būtingės terminalą kažkada norėta statyti Giruliuose, tačiau miestui pasipriešinius jis iškilo Būtingėje, o dėl to niekas nenukentėjo.

                  S. Gentvilas priminė, jog uosto sukuriamos darbo vietos ne visada tolygiai atsveria galimai padaromą žalą gamtai ir bendruomenei. Esą dėl šios ir kitų priežasčių Seime atsirado siūlymas 10 proc. uosto pajamų skirti miestui. Juolab, kad didžioji dalis uosto investicinių projektų artimiausiais metais numatoma daryti iš europinių pinigų, o skiriant uosto lėšas miestui jis pats būtų suinteresuotas uosto plėtra.

                  Vienintelis iš dabartinių valdančiųjų atvykęs Dainius Kepenis pareiškė, jog per du mėnesius pajautė, jog uostas su miestu vis dar nebendrauja ir kad uostininkai jaučiasi vienvaldžiais sprendžiančiaisiais.

                  Comment


                    Šitoj vietoj reikia kelti klausimą ką veikia Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamentas, šio departamento Architektūros, Urbanistikos skyriai? Kažkaip kuo toliau, tuo labiau darosi akivaizdu, kad miesto vyr. architektas, urb. plėtros departamento vadovas nedirba savo tiesioginio darbo. Paskutinis toks atvejis buvo dėl architektūrinių konkursų, kai paaiškėjo, kad minimi pareigūnai visom išgalėm bando išvengti pareigos rūpintis arch. konkursais, kelti jų reikalingumo klausimus ir pan. Apie naują miesto bendrą planą, santykius su uosto adminsitracija dėl šios BP - čia jau praktiškai skandalingas nieko neveikimas.
                    N N N

                    Comment


                      Uoste atnaujins navigacines bujas

                      Numatoma atnaujinti dalį uosto bujų. Bujos atnaujinamos nuolat, nes jas veikia ledonešiai, oras, bangos, srovės.

                      Klaipėdos uoste naudojamos ultravioletiniams spinduliams atsparios polietileno bujos iki 3 metrų aukščio ir su balastu iki 1500 kilogramų svorio.

                      Bujos viduje montuojama baterija, kuri teikia energiją aukšto intensyvumo šviesos diodams. Jos rodo laivams kelią tamsiu paros metu. Ant bujų sumontuoti šviesos jutikliai, kurie įjungia bujos šviesą temstant ir išjungia išaušus. Bujų skleidžiama šviesa turi būti matoma ne mažiau kaip penkių jūrmylių atstumu.

                      Visos bujos uoste yra valdomos kompiuteriu ar nuotoliniu valdikliu. Bujoms, kaip ir laivams yra suteikiama tam tikra ledo klasė, jos turi apsaugos nuo drėgmės klasę.

                      Klaipėdos uoste iš viso yra 55 šviečiančiosios bujos. Jos išdėstytos ne tik pačiame uoste, bet ir jūroje. Į Klaipėdą atplaukusių laivų pažintis prasideda su jūroje esančia priėmimo buja, kuri pagal dokumentus vadinama Saugių vandenų šviečianti buja Nr.1. Iš viso jūroje yra šešios bujos. Jūroje išskirtinė yra geltonai šviečianti specialaus ženklo buja. Ji žymi uosto bangų ir srovių matavimo įrangos vietą.

                      Dvi naujausios, vadinamos SGD terminalo šiaurinė ir pietinė uosto bujos yra įrengtos prie suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Jos yra ne plūduriuojančios, o pakeltos ant paties terminalo ir šviečia net 11 metrų aukštyje. Ant pietinio ir šiaurinių molų įrengtų bujų šviesa yra 16 metrų nuo jūros lygyje.

                      Aukščiausiai išdėstytos uosto bujos yra vedlinės pietinėje uosto dalyje 73 metrų nuo jūros lygio aukštyje. Klaipėdos švyturyje yra įrengta vadinama antrinė įplaukos vedlinė, iš kur sklinda 45 metrų aukštyje esanti balta šviesa.

                      Daugiausiai uoste yra ant vandens plūduriuojančių burių su šviesos šaltiniu nuo 2,5 iki 3 metrų aukštyje. Šios bujos dešinėje pusėje (prie Kuršių nerijos kranto) yra žalios, kairėje (prie uosto krantinių) – raudonos. Ir naktį jos šviečia atitinkamai žalia ir raudona blykčiojančia šviesa.

                      Comment


                        Dėl baltarusiškų krovinių – aršesnė konkurencija

                        2016 metais iš Baltarusijos į Lietuvą geležinkeliais buvo gabenta 20,4 mln. tonų krovinių. Didesnė dalis jų į Klaipėdos uostą.

                        Tai pagrinde trąšos ir naftos produktai. Klaipėdos uostas tapo pagrindiniu baltarusiškų trąšų krovos uostu.

                        Lietuvos geležinkeliai ir toliau ketina išlaikyti baltarusiškus krovinius, nes jie yra itin svarbūs. Taip pat planuojama didinti Lietuvos geležinkeliais gabenamų baltarusiškų krovinių kiekius. Tai pirmiausia siejama su Kinijos ir Baltarusijos bendru projektu „Didysis akmuo“. Pagal jį netoli Minsko statomas didžiulis krovinių logistikos centras.

                        Taip pat Lietuvos geležinkeliai siekė užtikrinti stambių Baltarusijos gamintojų „Belaruskalij“ ir „Grodno azotas“ produkcijos srautus per Klaipėdos uostą.

                        Tačiau į baltarusiškus krovinius vis labiau pretenduoja ir Latvijos uostai.

                        Comment


                          „Baltic Agro“ grūdų eksportui – nauji pajėgumai jūrų krovinių kompanijoje „Bega“

                          Comment


                            Klaipėdos uosto krovos apžvalga

                            2017 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 6,84 mln. t, tai 5,2 proc. arba 335,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–vasario mėn.

                            Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

                            skystieji kroviniai – pilta 1 839,2 tūkst. t, -10,6 proc. arba -218,7 tūkst. t;
                            generaliniai kroviniai – krauta 1 909,8 tūkst. t, +1,4 proc. arba +26,0 tūkst. t;
                            birieji kroviniai – pilta 3 094,3 tūkst. t, +20,6 proc. arba +528,1 tūkst. t

                            Comment


                              Bent jau kolkas neblogai sekasi KLP uostui. Džiugina

                              Comment


                                Saugomų augalų persodinimo eksperimentas tebevyksta

                                Kopgalis



                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  Krantinės keltams rekonstrukcija prie Jūrų muziejaus

                                  Turbūt viena iš paskutinių (?) buvusių krantinių su mediniais poliais.







                                  Paskutinis taisė Eimantas; 2017.03.25, 01:28.
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    Povandeninės atraminės sienutės įrengimas Malkų įlankoje, Smeltės pusiasalio rytiniame šlaite













                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      Dėl uosto pinigų – nuomonių įvairovė

                                      Seimo narių siūlymą kasmet skirti 10 proc. Uosto direkcijos pajamų Klaipėdos miesto reikmėms su rimtomis pastabomis įvertino Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos.

                                      Manoma, kad savivalda savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti neturėtų naudotis valstybei skirtų rinkliavų pinigais.

                                      Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Seimo narių pateiktas siūlymas nedera su nuostata, kad uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, apmokėti.

                                      Klaipėdos miesto savivaldybė nėra uosto valdytoja, todėl sunkiai būtų paaiškinama, kodėl valstybė turi jai mokėti pinigus neapibrėžtoms funkcijoms vykdyti.

                                      Comment


                                        Uosto plėtojimo taryba apsisprendė dėl maksimalios plėtros

                                        Comment


                                          Vyriausybės programoje – pajūrio štrichai

                                          Comment

                                          Working...
                                          X