Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Uostas

    Uosto direkcija švenčia

    Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija oficialiai paskelbė uosto akvatorijos gilinimo darbų pirmojo etapo pabaigą.

    Ta pačia proga Uosto direkcijai buvo įteikti du svarbūs dokumentai - kokybės vadybos sertifikatas ISO 9001:2000 ir aplinkos apsaugos vadybos sertifikatas ISO 14001:1996.

    Įdiegti šiuos standartus Uosto direkcijoje buvo nuspręsta dar 2002 metų sausį. Šiemet įstaigos veikla įvertinta, kaip atitinkanti jų reikalavimus.

    Kalbėdamas apie uosto akvatorijos gilinimo darbus, direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas informavo, jog galutinai 1-ojo etapo darbai buvo baigti šių metų sausio 27 dieną.

    "Gilinimo darbai finansuojami iš Pasaulio banko suteiktos paskolos ir Uosto direkcijos nuosavų lėšų, - kalbėjo S. Dobilinskas. - Projektą sudaro du komponentai - investicijos į statybos darbus ir techninės paslaugos. Šiuo metu jau visiškai baigti šiaurinio ir pietinio bangolaužių pratęsimo darbai bei esamų bangolaužių remontas, įplaukos kanalo gilinimas, sparčiai atliekamas uosto akvatorijos gilinimas nuo 10 iki 115 krantinės, laivų nuolaužų iškėlimas, įgyvendinama bangų-srovių monitoringo sistema".

    www.ve.lt
    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

    #2
    Klaipėdos uoste pradėta statyti nauja krantinė

    Klaipėdoje pradėta statyti toliausiai nuo uosto vartų esanti nauja krantinė - Vilhelmo kanalo žiotyse bus įrengta 270 metrų ilgio krantinė su 10 metrų gyliu, kur bendrovė "Klaipėdos terminalo grupė" kraus konteinerius. 19,4 mln. litų kainuojančią krantinę "Klaipėdos hidrotechnika" žada pastatyti iki kitų metų kovo, antradienį rašo dienraštis "Klaipėda".

    Vilhelmo kanalo žiotys yra siauros, todėl statant krantinę bus išvežta apie 13 tūkst. kubinių metrų grunto ir apie 10 metrų praplatinta akvatorija.
    Reklama

    Už uosto pinigus bus atnaujinta ir vandens pralaida, skirianti Vilhelmo kanalą nuo Malkų įlankos. Vietoje mechaninių vandens sklendžių numatyta įrengti naujas elektrines.
    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

    Comment


      #3
      kas ten, lygtais adomux sake, kad gali info papostinti apie uosta? butu labai idomu suzinot uosto krovos rezultatus. praeitu metu ir pastaruju 2005 metu menesiu. idomu kokios tendencijos yra.

      Comment


        #4
        Investicijos užtikrino tolygią veiklą

        Koncernui “Achemos grupė” priklausanti AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO) per 2004 metus uždirbo 38 436 Lt auditorių patvirtinto pelno ir iš paskirstytinojo rezultato mokės dividendus.

        Skelbtas preliminarus 1,2 mln. Lt pelnas sumažėjo dėl finansinės apskaitos retrospektyvinio koregavimo pagal naujus verslo apskaitos metodus.

        Kovo 25 dieną bendrovės akcininkų susirinkimas patvirtino valdybos veiklos ataskaitą už 2004 metus, audito išvadą ir finansinę atskaitomybę. Vietoj atsistatydinusių dviejų narių į valdybą buvo išrinktas bendrovės generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas.

        “Achemos grupė” valdo 92,46 proc. KLASCO akcijų. Bendrovės įstatinis kapitalas – 126 704 290 Lt, nuosavas kapitalas per metus padidėjo nuo 266 iki 326 mln. Lt. Akcijos nominali vertė – 10 Lt. Akcininkai pritarė valdybos siūlymui iš sukaupto paskirstytinojo 12 mln. Lt rezultato 11,4 mln. Lt skirti dividendams.

        Po įmonės privatizavimo 1999 metais dividendai bus išmokėti pirmąkart, smulkiesiems akcininkams - per mėnesį nuo akcininkų susirinkimo dienos.

        Dar 600 tūkst. Lt akcininkai skyrė socialinėms išmokoms darbuotojams pagal kolektyvinę sutartį.

        Pastaraisiais metais daugiau kaip 150 mln. Lt buvo investuota į KLASCO vystymą, naujų terminalų statybas. Antrojo penkmečio KLASCO investicinė programa yra mažesnės apimties. Šešis terminalus (skystų ir birių trąšų, grūdų, generalinių krovinių, ro-ro, konteinerių) valdanti bendrovė per 2004 metus krovė 7,22 mln. tonų krovinių, 6 proc. mažiau nei 2003 metais.

        2004 metais KLASCO pardavimai sudarė 96,6 mln. Lt. 2003 metais pajamų iš pagrindinės veiklos buvo gauta 12,7 proc. daugiau (110,7 mln. Lt), audituotas pelnas sudarė 42 100 Lt.

        Be naftos, KLASCO užima daugiau kaip 53 proc. krovinių rinkos, jos apyvarta turi didžiausią poveikį uosto rezultatams. 2005 metais KLASCO numato krovos ir pajamų augimą. “Bendrovės komercijos specialistai prognozuoja 8 mln. tonų apyvartą. Mūsų investicijos užtikrino veiklos stabilumą, tačiau nepuoselėjame iliuzijų dėl didelių permainų”, - teigė bendrovės valdybos pirmininkas, koncerno “Achemos grupė” prezidentas Bronislovas Lubys.

        Pasak jo, didžiausią poveikį KLASCO darbui daro didėjanti Lietuvos užsienio prekyba ir importas.

        Tranzitinių krovinių apimtis sunku numatyti, nes dėl Rusijos nacionalinės politikos Rytų tranzitas vis dar mažėja, Klaipėdos uostas orientuojasi į Baltarusijos ir Ukrainos eksportą.
        Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

        Comment


          #5
          Į Klaipėdos uostą planuojama investuoti apie 400 mln. litų

          Jau pradėtame planuoti 2006-2010 metų Klaipėdos uosto investicijų projekte numatomos didesnės lėšos nei per praėjusius trejus metus. Investicijos turėtų siekti apie 400 mln. litų.

          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, prognozuojama, jog artimiausi penkeri metai Klaipėdos uostui bus vieni iš sunkiausių, mat kaip tik tada teks grąžinti uosto plėtrai anksčiau paimtus kreditus.Tačiau nepaisant to, planuojamos investicijos turėtų dar labiau išaugti.

          Apytiksliais skaičiavimais, kasmet KVJUD paskoloms grąžinti turės skirti nuo 20 mln. iki 24 mln. litų. Šiuo metu KVJUD paimtų paskolų suma siekia apie 180 mln. litų. Į šią sumą įskaičiuota ir šiemet imama 10 mln. eurų paskola krantinėms statyti.

          Klaipėdos uosto pajamos per metus siekia apie 110 mln. litų. S. Dobilinsko teigimu, vien uosto išlaikymui, tai yra krantinių remontui, mokos fondui, laivyno priežiūrai, kasmet išleidžiama apie 50 mln. litų, tačiau rengiamame 2006-2010 metų projekte numatomos maždaug 400 mln. litų investicijos. Tai daugiau nei buvo numatyta 2002-2005 metų projekte, kai investicijos siekė kiek daugiau nei 300 mln. litų.

          Nors kol kas tebevyksta diskusijos, kuriems investicijų projektams bus taikoma pirmenybė, KVJUD generalinis direktorius pažymėjo, jog jau beveik neabejojama, kad bus pradėta naujo keleivinio terminalo statyba, toliau gilinamos krantinės, įsisavinamos rezervinės teritorijos.
          Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

          Comment


            #6
            Sveiki visi !!!jooo nuotraukos iš tiesų labai įspūdingai atrodo. Jėga. Man patinka. Gal galit idėt apskritai nuotraukų iš jūrų uosto teritorijos ir įspūdingesnų laivų, prisišvartavusių Klaipėdos uoste, manau, labai tiktu prie šios temos, nes aš Klaipėdoje būsiu tik vasarą.

            Comment


              #7
              "Begos" planuose - naujų terminalų statybos

              Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega" šiemet planuoja rekonstruoti bei praplėsti jau veikiantį bei pastatyti ir pradėti eksploatuoti naują terminalą. Šiems planams įgyvendinti iš viso numatyta investuoti per 15 mln. litų.

              Aloyzas Kuzmarskis, "Begos" generalinis direktorius, informavo, kad šiemet planuojama praplėsti šiaurinėje "Begos" nuomojamos teritorijos dalyje esantį naują birių inertinių medžiagų terminalą. Šioje vietoje jau statomas 32 tūkst. tonų talpos universalus sandėlis chemiškai neaktyvioms birioms medžiagoms (kvarciniam smėliui, fosfatams ir kt.) bei biriems žemės ūkio produktams laikyti, sumontuota krovos technika.

              Ties šiuo metu rekonstruojama bei gilinama 67 krantine liepos mėnesį ketinama pradėti statyti visai naują terminalą, per kurį būtų importuojamos žaliavos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statomai plastikinių pakuočių (taros maisto produktams bei pramoninėms prekėms) gamyklai, priklausančiai Tailando kompanijai "Indorama". Tam planuojama įsigyti specialios krovos technikos, specialių transporto priemonių. Pirmaisiais terminalo veiklos metais planuojama perkrauti apie 50 tūkst. tonų šio naujo krovinio, o kasmet šios rūšies krovinių turėtų daugėti. Terminalas būtų pastatytas 15 ha plote, kuriame šiuo metu griaunami seni ir uosto veiklai nebepritaikomi buvusio kartono kombinato statiniai.

              Pritraukia naujus krovinius

              Pasak A. Kuzmarskio, "Bega" laikosi politikos nepervilioti krovinius gabenančių klientų iš kitų Klaipėdos uoste veikiančių kompanijų, o pritraukti tik naujus krovinius. Šiuo metu vedamos derybos su keliais Rusijos krovinių siuntėjais, iki šiol neeksportavusiais savo krovinių per Klaipėdą.

              Per pirmąjį šių metų ketvirtį krova "Begoje" buvo panaši, kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu - 600 tūkst. tonų krovinių (per tris 2004 metų mėnesius perkrauta 580 tūkst. tonų krovinių). Per visus praėjusiuosius metus "Bega" perkrovė 2,28 mln. tonų krovinių - 5 proc. daugiau nei 2003 metais, kai krova siekė 2,17 mln. tonų. Pajamų gauta tiek pat - apie 30 mln. litų, tačiau dėl išaugusių sąnaudų - padidėjusių išlaidų kurui, elektrai, darbo užmokesčiui bei sumažėjusių krovos tarifų pelno gauta mažiau - 144 tūkst. Lt (2003 m. - 650 tūkst. Lt).

              "Išaugusias sąnaudas puikiausiai atspindi sunaudojamo kuro ir kainos, sumokamos už jį, santykis, - sakė A. Kuzmarskis. - Kasmet mūsų šilumvežiai sunaudoja vis mažiau dyzelinio kuro, tačiau kiekvienais metais už mažesnį kiekį šių degalų mes mokame vis daugiau."

              Naujas keleivinis terminalas

              Praėjusių metų spalio mėnesį pagrindinis UAB "Bega" akcininkas UAB "Ega" įsigijo 40 proc. tuometinės krovos UAB "Transfosa" akcijų. Kita dalis - 60 proc. bendrovės akcijų - priklauso didžiausiai Klaipėdos uosto įmonei AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"). Naujieji savininkai "Transfosos", perkraunančios trąšas bei mineralinę žaliavą joms gaminti, teritorijoje numato statyti keleivių ir ro-ro terminalą.

              Šių metų balandžio mėnesį buvo pakeistas įmonės pavadinimas į UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą. A. Kuzmarskis išrinktas šios bendrovės valdybos pirmininku. UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo valdybos pirmininko teigimu, naujos uosto veiklos imtasi tam, kad tokius poelgius padiktuoja ekonominės sąlygos bei samprata, kad veikla turi būti daugiaplanė. "Manome, kad su geru ir patikimu partneriu, kokiu laikome "Klasco", galime praplėsti veiklos sferą, ir tas bendradarbiavimas duos gerų rezultatų abiem pusėms", - teigė A. Kuzmarskis.

              Jis sakė, kad prieš įsigyjant "Transfosos" akcijas buvo analizuota rinka ir tik tada nuspręsta dalyvauti keleivių ir ro-ro terminalo statybose. Tikimasi, kad keleivių ir krovinių keltų laivybos linijos iš Klaipėdos uosto galės nusidriekti į įvairius Europos šalių ir Rusijos uostus. Daugės žmonių, kurie keltais plauks kartu gabendamiesi ir savo transportą. Jau šiandien daug švedų norėtų, kad būtų tiesioginė keleivinių keltų linija iš Klaipėdos į Stokholmą.

              Keleivinių keltų terminalas bus statomas maždaug 20 hektarų plote dabartinėje buvusiosios "Transfosos" ir šalia jos esančioje rezervinėje teritorijose. Jam turėtų būti skirta teritorija nuo Varnėnų gatvės iki Minijos gatvės ir įvažiavimo iš Baltijos prospekto kelio. Keleivinių keltų ir ro-ro terminalas, anot A. Kuzmarskio, turėtų būti ne vien automobilių stovėjimo ir sukaupimo vieta, bet ir poilsio zonos su galimybe atvykusiam žmogui nusiprausti, pavalgyti ir permiegoti.
              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

              Comment


                #8
                Constellation kitais metais vel atplauks maziausiai 3 kartus, beje gali but kad atplauks ir didesniu valciu

                Geros naujienos:

                Klaipėdos uoste pasiektas naujas krovos rekordas


                05 06 07

                Ženkliai išaugo bendra Klaipėdos uosto krova. Per 2005 metų sausio - gegužės mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 9,19 mln. tonų krovinių arba 3 proc. daugiau negu per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį, ir 1,6 proc. viršija 2003 m. rezultatus, kada buvo pasiekta rekordinė metų krova.

                Gegužę, lyginant su praeitais metais, daugiau perpylus naftos produktų ir skystų trąšų, buvo padidintos ir visų skystų perpiltų krovinių apimtys.

                Per 2005 m. sausio – gegužės mėnesius 8 proc. išaugo generalinių krovinių krova, iš kurios konteinerių perkrovimai padidėjo iki 87728 TEU arba 40 proc. daugiau negu per 2004 m. sausio – gegužės mėnesius, žymiai išaugo geležies ir plieno gaminių, greitai gendančių produktų krova.

                Dėl didėjančių grūdų, birių trąšų, metalo laužo, cemento, durpių krovinių srautų, bendra birių ir suverstinių krovinių krova išaugo 7 proc., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

                Per 2005 m. sausio – gegužės mėnesius Klaipėdos uoste buvo aptarnauta 59120 keleivių arba 2 proc. daugiau negu praeitais metais.

                Per 2005 metų gegužės mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 1,68 mln. t krovinių, tai 20 proc. daugiau negu per atitinkamą 2004 m. laikotarpį.

                2005 m. gegužės mėnesį, kaip ir balandį, didėjimas užfiksuotas pagal visus krovinių tipus. Ypač stipriai padidėjo skystų krovinių (35 proc. daugiau), o taip pat birių ir suverstinių krovinių krovos rezultatai (26 proc. daugiau). Generalinių krovinių gegužės mėnesį perkrauta 3 proc. daugiau.


                Būtingės naftos terminale 2005 metų sausio - gegužės mėnesiais perpilta 2,11 mln. t nevalytos naftos.

                http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2005;month;6;
                Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                Comment


                  #9
                  KROVINIAI. Lietuvos ir Baltarusijos tarptautinių krovinių vežimo ir krovos apimčių didinimo darbo grupė susitarė, kad per Klaipėdos uostą Baltarusijos atstovai galės krauti 1,4 mln. tonų daugiau trąšų.

                  www.klaipeda.daily.lt
                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                  Comment


                    #10
                    Radau keletą pernykščių nuotraukų nuo kelto






                    Comment


                      #11
                      Klaipėdos jūrų uostas gaivina "šilko kelią"

                      Pasirašytas Klaipėdos ir Gruzijos Poti uostų bendradarbiavimo susitarimas, tikimasi, išplės abiejų uostų galimybes. Gruzijos uostas kviečia Lietuvos verslininkus investuoti į naujus šio uosto terminalus, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

                      Įtemptai konkuruodamas su Rusijos ir kitais Baltijos šalių uostais Klaipėdos uostas dairosi į tolesnius horizontus. Bendradarbiavimo susitarimas su vienu iš keturių Gruzijos uostų, laukiama, atvers galimybę pratęsti ir paspartinti krovinių geležinkeliu judėjimą iki pat Kazachstano.
                      Reklama


                      Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus vadovės Linos Gudelionytės-Gylienės, galėtų būti išplėstas konteinerinio traukinio "Vikingas" maršrutas - iš dabar galutinio punkto Odesoje (Ukraina) toliau jis galėtų keltu keliauti per Juodąją jūrą iki Poti uosto, o iš ten - sausuma ir per Kaspijos jūrą iki Aktau uosto Kazachstane.

                      "Dabar Gruzijos krovinių krauname labai nedaug, kol kas mes jiems naudingesni nei jie mums, ir "Vikingo" maršruto pratęsimas gerokai išplėstų galimybes, be to, būtų atgaivintas "Traseka" transporto koridorius, vadinamasis šilko kelias, einantis iki pat Kinijos, kuris dabar nėra gyvas", - sakė L. Gudelionytė -Gylienė.

                      Pernai 6,25 mln. tonų krovinių, iš kurių 60 proc. sudarė tranzitas, perkrovęs uostas pagal šį rodiklį gerokai atsiliko nuo Klaipėdos uosto ir pagrindinių jo konkurentų Baltijos šalyse ir Rusijoje.

                      Per metus Poti pasiekia apie 100 tūkst. sąlyginių konteinerių.

                      Gruzinus taip pat domino ir Klaipėdos uosto valdymas bei patirtis kuriant įstatymus, steigiant laisvąją ekonominę zoną, nes Poti uoste norima irgi steigti tokią zoną arba logistikos centrą.

                      BNS
                      Westside is the best ! :jura:

                      Comment


                        #12
                        Klaipėdos uoste - JAV lygis

                        Po dviejų savaičių pažinties su Klaipėdos uostu amerikiečiai ekspertai susidarė nuomonę, kad jo apsaugos lygis toks pat aukštas, kaip ir JAV uostuose. Amerikos kompanijų SAIC („Science Applications International Corporation“) specialistai Klaipėdos uosto apsaugos sistemas studijuoja pagal Lietuvos susisiekimo ministerijos ir JAV vyriausybei atstovaujančios Prekybos ir plėtros agentūros (USTDA) sutartį.

                        Kompanija SAIC iki gruodžio 5 d. ministerijai turi pateikti ne tik apsaugos patikimumo lygio įvertinimą, bet ir jos tobulinimo rekomendacijas atsižvelgiant į uosto plėtros perspektyvą. Šį 415 tūkstančių dolerių kainuojantį projektą apmoka JAV.

                        Kompanija SAIC, tarp 16 pretendentų laimėjusi vyriausybinio užsakymo konkursą, apsaugos technologijų srityje turi didelį autoritetą. Pakanka paminėti, kad būtent ji sukūrė ir instaliavo 2004 metų Vasaros olimpinių žaidynių Atėnuose apsaugos sistemą. Kompanija, kurios metinė apyvarta siekia 6,7 milijardo dolerių, turi 45 tūkstančius etatinių darbuotojų ir savo atstovybių visame pasaulyje.

                        Šis projektas įgyvendinamas pagal Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS Code), skirto kovai su terorizmu jūroje, reikalavimus. Jo įdiegimas leis padidinti Klaipėdos uosto saugumą, vadinasi, ir konkurencingumą. Neseniai Rygoje įvykusiame pasitarime Europos uostų atstovai pripažino, jog per ISPS Code galiojimo laikotarpį gerokai sumažėjo krovinių vagysčių iš uostų teritorijų“, - sakė Uosto direkcijos bendrųjų klausimų direktorius Algirdas Dulkė.

                        Pasak projekto vadovo, SAIC jūros apsaugos direktoriaus Stiveno O’Malio, sudarant rekomendacijas, pagrindinis kompanijos principas – verslas ir patikima uosto apsauga – vieninga visuma.


                        Westside is the best ! :jura:

                        Comment


                          #13
                          Keltų linija domina rusus

                          Politinė trintis tarp Lietuvos ir Rusijos netrukdo diegti bendrų projektų, kuriems prognozuojamos puikios perspektyvos. Šeštadienį oficialiai atidaryta nauja keltų linija Klaipėda-Baltijskas-Karlshamnas.

                          Atidarymo ceremonijoje Baltijske dalyvavo netgi Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas ir beveik 90 Kaliningrado ir Baltijsko valdžios, tarnybų ir uosto pareigūnų.

                          Nors ir kviesti, Lietuvai neatstovavo nė vienas politinio rango pareigūnas. Neoficialiuose pokalbiuose kaliningradiečiai teigė, kad Lietuvos politikai yra įsižeidę, jog šį savaitgalį į Kaliningrado 750 metų minėjimo iškilmes nepakviestas mūsų šalies Prezidentas Valdas Adamkus.

                          Nepaisant politinio atšalimo tarp Lietuvos ir Rusijos, naujai linijai prognozuojamos neblogos perspektyvos. Tačiau kad linija taptų patraukli, reikia laiko. Kol kas tris reisus iš Klaipėdos į Baltijską atlikęs keltas plaukė beveik tuščias.

                          „Lisco Baltic Service“ keltas „Lisco Patria“, kursuojantis linija Klaipėda-Karlshamnas, į Baltijską plaukia kartą per savaitę. Iš Klaipėdos jis išplaukia šeštadienį 13 val., į Baltijską atplaukia 20 val., atgal išplaukia šeštadienį 23 val., o Klaipėdoje būna sekmadienį 10 val. Tą pačią dieną jis išplaukia ir į Karlshamną, kur švartuojasi pirmadienį 8.30 val.

                          „Lisco Baltic Service“ atstovai mano, kad dėl nedidelės kainos (kelionė iš Klaipėdos į Baltijską ir atgal vienam asmeniui su kajute ir pusryčiais kainuoja 155 litus) plaukiojimas taps romantišku šeštadienio praleidimu jūroje. Jau atsiranda klientų, kurie tarp Klaipėdos ir Baltijsko plaukiojančiame kelte švenčia mergvakarius ar bernvakarius.

                          Linijos patrauklumas dar padidės, kai sutvarkius formalumus bus atidaryta „Duty free“ tipo parduotuvė.

                          Baltijske naujai pastatyto keltų terminalo teritorijoje taip pat veikia kainų be muitų parduotuvė.

                          Tikimasi, kad šia Karlshamno-Klaipėdos ir Baltijsko linija mielai naudosis švedai, norintys patekti į Kaliningrado sritį, ir rusai, vykstantys į Švediją.

                          Baltijskas užsienio piliečiams yra ypatingo režimo zona. Čia įvažiuoti galima tik gavus Rusijos federalinės saugumo tarnybos leidimą. Tačiau linijos atidarymo ceremonijoje dalyvavę Rusijos Baltijos karinio jūrų laivyno atstovai teigė, kad su keltu atplaukus į Baltijską be jokių trukdžių galima važiuoti į Kaliningradą. Leidimai reikalingi tik sausuma įvažiuojant į Baltijską.

                          Westside is the best ! :jura:

                          Comment


                            #14
                            Klaipėdos jūrų uosto direkcija neatmeta galimybės keisti rinkliavų sistemą

                            Konkurencingumo studiją užsisakęs Klaipėdos jūrų uostas ateityje gali koreguoti dabar galiojančią rinkliavų sistemą. Jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas dienraščiui "Respublika" sakė, kad atlikus minėtą studiją rinkliavų sistemą Klaipėdos uoste gali tekti apskritai keisti.

                            Apie 350 tūkst. litų kainuojančios studijos, kuri nurodys sritis, iš kurių uostas daugiausia uždirba, išvadas tikimasi turėti šių metų rudenį.

                            Klaipėdos uosto rinkliavų sistema buvo sudaryta prieš kelerius metus.

                            Pasak S.Dobilinsko, palyginti Klaipėdos uosto rinkliavų dydį su gretimais uostais - Ryga, Ventspiliu, Talinu - yra gana sunku, nes juose yra skirtingos sistemos. Pavyzdžiui, Taline dalį rinkliavų moka operatorius, tad kai kuriuos mokesčius slepia krovos įkainiai.

                            Šiemet Klaipėdos jūrų uosto bendrovės šiemet planuoja perkrauti apie 22 mln. tonų krovinių ir pasiekti naują uosto krovos rekordą.


                            BNS
                            Westside is the best ! :jura:

                            Comment


                              #15
                              Klaipėdos uoste perkrauta daugiau nei 100 tūkstančių konteinerių TEU


                              05 07 07

                              Per 2005 metų sausio – birželio mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 10,59 mln. tonų krovinių, tai 1 proc. daugiau negu per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.

                              Per sausio – birželio mėnesius 9 proc. išaugo generalinių krovinių krova, 3 proc. birių ir suverstinių krovinių krova, sumažėjo skystų krovinių.

                              Pirmą kartą Klaipėdos uoste (preliminariais duomenimis ir kituose rytinės Baltijos regiono šalių uostuose) pusmetinė konteinerių krova viršijo 100 tūkstančių konteinerių TEU (perkrauta 104 172 TEU arba 35 proc. daugiau negu praeitais metais).

                              Per 2005 m. pirmą pusmetį 15 proc. augimas užfiksuotas ir pagal vieną iš pagrindinių krovos nomenklatūros pozicijų – trąšos, jų perkrauta 1,9 mln. tonų (birios, skystos ir pakuotos trąšos).

                              Daugiau nei du kartus padidėjo geležies ir plieno gaminių krova ir beveik 5 kartus daugiau perkrauta grūdų – atitinkamai 257 ir 256 tūkst. tonų.

                              Stipriai auga ir greitai gendančių produktų krova, kurių per 2005 m. sausio – birželio mėnesius perkrauta 239 tūkst. tonų, tai beveik 2 kartus daugiau negu per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.

                              Per 2005 m. sausio – birželio mėnesius Klaipėdos uoste buvo aptarnauta daugiau kaip 90 tūkst. keleivių arba 13 proc. daugiau negu praeitais metais. Daugiausiai tai lėmė kruizinės laivybos stiprėjimas Klaipėdos uoste bei didžiausio kruizinio lainerio „Constellation“ apsilankymai Klaipėdos uoste birželio 1 ir 29 dienomis, kuris į Klaipėdą atgabeno 4025 laivo keleivius.

                              Būtingės naftos terminale 2005 metų sausio – birželio mėnesiais perpilta 2,6 mln. t nevalytos naftos.

                              Jei norit pasiziuret lentele tai:
                              http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...;2005;month;7;

                              Reik laukt kada sutvarkys ta reikala su "Lietuvos Gelezinkeliais", nes jie dabar daug ka gadina...
                              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                              Comment


                                #16
                                Cia jei kam idomu uosto planas

                                http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/...sto_planas/522
                                Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                Comment


                                  #17
                                  Pietiniame uoste planuojami dideli pokyčiai

                                  Šiuo metu planuojamos pagrindinės uosto investicijos, susijusios su Klaipėdos uosto pietinės dalies rekonstrukcijomis.

                                  Tai, kad šiemet iki 13 metrų ketinama gilinti laivybos kanalą iki Tarptautinės jūrų perkėlos, dar labiau turėtų paskatinti investicijas į uosto pietinę dalį. Problemoms, susijusioms su uosto pietinės dalies vystymu, buvo skirta didesnė dalis laiko vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.

                                  Reikės įvertinti transporto srautus

                                  Uosto rezervinių teritorijų tarp Varnėnų ir Smiltelės gatvių detalusis planas Klaipėdos miesto taryboje jau buvo tvirtintas. Tačiau, pasikeitus „Transfosos“ savininkams ir atsisakius toje teritorijoje statyti trąšų terminalą, buvo priimtas sprendimas rengti naują detalųjį planą, tiksliau, du detaliuosius planus. Vienas jų susijęs su vietoje „Transfosos“ (dabar Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas) numatomu statyti nauju keleivių ir krovinių terminalu. Kitas susijęs su teritorijų išvystymu dar piečiau, ties „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės teritorija.

                                  Minėtų teritorijų detaliuosius planus rengia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Abiejose teritorijose numatomiems planams įgyvendinti reikės didelių investicijų. Norint įrengti tinkamus privažiavimo prie keleivių ir krovinių terminalo keliusreikės statyti du viadukus, pirsą, skirtą didžiausiems ro-pax tipo keltams švartuoti. Planuojama, kad terminalo statyba galėtų būtį finansuojama iš ES fondų nuo 2007 metų.


                                  Šiuo metu jau rekonstruojamos krantinės nr. 82-89, kurias naudoja „Klaipėdos Smeltė“. Jas numatoma atiduoti dar šiais metais. Prie dalies tų krantinių „Klaipėdos Smeltė“ ketina įrengti 250 tūkst. TEU konteinerių terminalą.

                                  Įvertinus tai, kad dėl keleivių ir krovinių bei konteinerių terminalų žymiai padaugėtų transporto Baltijos prospekte, Uosto plėtojimo tarybos posėdyje nuspręsta, kad Uosto direkcija turės parengti subalansuotą uosto krovinių judėjimo schemą ir numatyti, kaip galėtų būti rekonstruojamas Baltijos prospektas įrengiant dviejų lygių sankryžas ties Minijos gatve, Taikos prospektu ir Šilutės plentu.

                                  Taip pat turėtų būti nutiestas ir pietinis išvažiavimo kelias iš uosto tiesiai į Klaipėdos-Šilutės kelią aplenkiant Rimkus. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius įspėjo, kad minėti detalieji planai sunkiai bus patvirtinti miesto taryboje, kol, atsižvelgiant į miesto interesus, nebus tinkamai sutvarkyta krovinių judėjimo į pietinę uosto dalį schema.

                                  Klaipėdos aplinkkelis neatsipirktų

                                  Plėtojant pietinę uosto dalį, kaip pastebėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis, būtina atkreipti dėmesį ir į geležinkelius. Jis siūlė į pietinę uosto dalį - „Draugystės“ geležinkelio stotį tiesti Klaipėdos miestą aplenkiantį geležinkelį nuo Kretingos atšakos ir jau dabar rezervuoti jam teritoriją. Toks siūlymas pateiktas todėl, kad kasmetinis uosto pietinės dalies krovinių augimas sudaro maždaug po vieną milijoną tonų.

                                  Nutiesus Klaipėdos geležinkelio aplinkkelį, būtų sutaupyta dalis krovinių gabenimo į pietinę uosto dalį išlaidų. Tačiau svarbiausia, kad sumažėtų krovinių, tarp jų ir pavojingų, gabenimas per miestą.

                                  Tačiau Lietuvos geležinkelių bendrovės generalinis direktorius Jonas Biržiškis mano, kad nėra prasmės tiesti Klaipėdos aplinkkelį, nes tai kainuotų 240 mln. litų ir niekada neatsipirktų. Jis teigė, kad dabar Lietuvos geležinkeliai didžiausias pastangas skiria sutvarkyti pagrindinei Lietuvos geležinkelio magistralei nuo Kenos iki Klaipėdos. J.Biržiškio teigimu, pietinė uosto dalis kroviniais galės būti aprūpinta geležinkelio atšaka Radviliškis-Pagėgiai-Šilutė-Klaipėda, tačiau kol kas prastos būklės yra geležinkelio ruožas nuo Radviliškio iki Pagėgių. Jam sutvarkyti reikia apie 150 mln. litų.

                                  Jau kelerius metus keliamas ir kitas klausimas, kad kroviniai į Klaipėdos pietinę uosto dalį galėtų būti gabenami nutiesus naują geležinkelio atšaką nuo Kazlų Rūdos per Jurbarką iki Pagėgių. J.Biržiškio teigimu, tai valstybės strategijos reikšmės klausimas. Jį bus galima spręsti tik po 2014 metų, kai bus nutiesta „Rail Baltic“ geležinkelio trasa. Minėta 114 kilometrų ilgio atšaka, be tiltų ir viadukų, kurių būtų iki 10, kainuotų apie 800 mln. litų.

                                  Prašė spartinti statybas

                                  Prieš 7 metus privatizuotos „Klaipėdos Smeltės“ savininkai į pastatų pirkimą ir nugriovimą jau investavo 55 mln. litų. Todėl suprantamas noras, kad prie teritorijų, kur nugriauti seni pastatai ir pasiruošta krovai, greičiau būtų rekonstruojamos krantinės.

                                  Kelerius metus „Klaipėdos Smeltės“ krantinių rekonstrukcija buvo atidėliojama. Šiuo metu rekonstruojamos 82-89 ir 105-106 krantinės. Dėl šių krantinių užbaigimo „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas išreiškė tam tikrą nerimą. Jau nupirkta arba sutarta dėl įrangos pirkimo konteinerių bei šaldytų maisto produktų terminalams. Jei krantinių, prie kurių numatoma įrengti tuos terminalus, rekonstrukcija vėluos, „Klaipėdos Smeltė“ patirs nuostolių.

                                  Dar didesnis nerimas yra dėl to, kada bus rekonstruojamos „Klaipėdos Smeltės“ krantinės nr. 90-100. Plėtojimo tarybos posėdyje R.Vaštakas teigė, kad bendrovė gavo raštą, kur teigiama, kad tų krantinių rekonstrukcija bus pradėta tik 2010 metais.

                                  Uosto plėtojimo tarybos posėdyje „Klaipėdos Smeltei“ už tai, kad stato konteinerių terminalą, nors uoste jų jau yra du, priekaištų turėjo ir susisiekimo ministras Petras Čėsna. KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas pasiūlė parengti naują uosto generalinį planą, kur aiškiai būtų išdėliota, kur ir kokių terminalų reikia. R.Vaštako teigimu, Klaipėdoje tokio tipo, tai yra galintis priimti 3000 TEU laivus, konteinerių terminalas reikalingas. Tai, kad jis statomas netoli miesto centro, nėra jokia problema, nes konteineriai yra vieni švariausių krovinių.

                                  Kai pasiziuri i kokias gelezinkeliu tiesimo kainas, tai net baidu daros

                                  Smeltes terminalas:
                                  Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                  Comment


                                    #18
                                    Pasirodo Lietuva irgi turi kazka panasaus i Maersk ir jiems sekas gan neblogai

                                    "Kuršių linija" plaukios į Zebriugę

                                    "Kuršių linijos" laivai plukdys krovinius į Zebriugę. Į Belgijos Ostendės uostą bendrovės laivai nebeplauks.

                                    "Kuršių linijos" direktoriaus Arijaus Ramono teigimu, padarius tokius pakeitimus, sutrumpės krovinių gabenimo į Baltijos šalis, Rusiją, Didžiąją Britaniją bei Airiją laikas.

                                    Bendrovė žada, kad pagerės paslaugų kokybė Beniliukso, Prancūzijos ir Šiaurės Europos šalių klientams.

                                    Zebriugės uoste "Kuršių linija" galės perimti krovinius iš okeaninių laivybos linijų ir gabenti juos Baltijos šalių linkme per Roterdamo ir Tysporto uostus.

                                    "Kuršių linija" gabena krovinius tarp Baltijos, Lenkijos, NVS šalių, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Europos. Septyni kompanijos laivai aptarnauja Klaipėdos, Rygos, Kaliningrado, Gdansko, Tysporto, Ipsvičiaus, Roterdamo, Hamburgo, Bremerhaveno ir nuo šiol - Zebriugės uostą.

                                    Pernai laivybos bendrovės "Kuršių linija" apyvarta augo 36 proc. iki 88,5 mln. litų (nuo 64,9 mln. 2003-iaisiais).


                                    Laivybos kompanija "Kuršių linija" tęsia sėkmingas investicijas

                                    Sėkmingai dirbanti, lietuviška laivybos linija "Kuršių linija" ketina atidaryti savo kontoras svarbiausiuose Europos uostuose: Hamburge, Roterdame ir Ipsviče. "Tapome stipria kompanija ir todėl galime patys tiesiogiai bendrauti su klientais ir dar efektyviau dirbti su krovinių srautais, bei užtikrinti savo strateginį krovinių gabenimo "nuo durų iki durų" tikslą", teigia "Kuršių linijos" generalinis direktorius Arijus Ramonas.

                                    Laivybos kompanija ir toliau tęsia savo sėkmingas investicijas, pradėtas 2002 metais, į didesnio tūrio 45 pėdų jūrinius konteinerius, kurių talpa prilygsta vilkiko puspriekabei. Kompanija pasirašė kontraktą su jūrinių konteinerių gamintojais, ir jau liepos mėnesį Klaipėdos uoste turėtų pasirodyti nauji 45 pėdų dvipusiai užuolaidiniai konteineriai. Šie konteineriai ypatingi, nes supaprastina krovinio pakrovimą, tinka nestandartinių krovinių gabenimui. Iš viso kompanijai priklauso apie 3000 jūrinių konteinerių.

                                    Naujas "Kuršių linijos" laivas "Ekspansa", talpinantis 170 vienetų 45 pėdų konteinerius, pradėjo plaukioti tarp Baltijos, Anglijos ir šiaurės Europos uostų. Ateityje laivybos linija planuoja įsigyti nuosavų laivų, specialiai pritaikytų 45 pėdų konteineriams plukdyti

                                    Septyni bendrovės valdomi laivai gabena krovinius tarp šių Europos uostų: Klaipėdos, Rygos, Kaliningrado, Gdansko, Hamburgo, Bremerhaveno, Roterdamo, Antverpeno, Ostendės, Ipsvičiaus ir Tysporto. Taip pat kompanija dirba ir su Okeaninėmis laivybos linijomis, todėl gali nugabenti krovinius į bet kurį pasaulio tašką.

                                    2004 linija pervežė 100 tūkstančių sąlyginių konteinerių, o tai - 40 procentų daugiau nei 2003. Toks pat augimas planuojamas ir šiemet, tai sudarytų 125 tūkstančius TEU.

                                    "Kuršiu inijos" konteineriu apyvarta, TEU
                                    1999 m. 16.000
                                    2000 m. 18.000
                                    2001 m. 25.000
                                    2002 m. 46.000
                                    2003 m. 60.000
                                    2004 m. 100.000*
                                    2005 m. 140.000*
                                    *-prognoze
                                    Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                    Comment


                                      #19
                                      Lietuvoje startuoja tarptautinis konteinerių traukinys "Merkurijus"

                                      Siekiant pritraukti daugiau konteineriais gabenamų krovinių į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus, Lietuvoje startuoja naujas tarptautinis konteinerių traukinys "Merkurijus".

                                      Konteinerių traukinys "Merkurijus" - yra bendras Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas ir jis panašus į prieš dvejus su puse metų pradėtą įgyvendinti mišriųjų vežimų traukinio "Vikingo" projektą, pranešė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai".

                                      Abu minėti traukiniai krovinius pristato į paskirties vietą per gerokai trumpesnį laiką ir pigesniu tarifu. Skirtingai nei "Vikingas", traukinys "Merkurijus" gabens tik konteinerius.

                                      Pirmasis traukinys iš Lietuvos į Maskvą išvyks liepos 23 dieną. Vagonai su konteineriais išvyks iš Klaipėdos ir Kaliningrado uostų, atvyks į Vaidotų stotį, kurioje iš šių vagonų suformuotas traukinio "Merkurijus" sąstatas bus išsiunčiamas Maskvos kryptimi į galinę Kuncevo-2 stotį. Atgal traukinys iš Kuncevo-2 stoties atvyks į Vaidotų stotį, kurioje vagonai su konteineriais bus rūšiuojami ir dviem skirtingais traukiniais pasieks Klaipėdos bei Kaliningrado uostus.

                                      Vežantiems konteinerius traukiniu "Merkurijus" bus teikiamos papildomos logistikos paslaugos, leidžiančios konteinerius pristatyti nuo durų iki durų, o krovinio siuntėjui ir gavėjui - pasirinkti tinkamiausią logistinės grandinės modelį.
                                      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                      Comment


                                        #20
                                        Didės krovinių gabenimo tarifai Kaliningrado kryptimi

                                        Valstybės valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" nuo rugpjūčio vidurio didina krovinių gabenimo tarifus Kaliningrado kryptimi.

                                        15 proc. didės naftos ir jos produktų, spalvotųjų metalų, greitai gendančių krovinių vagonuose-šaldytuvuose tarifai, o 10 proc. mažės cukraus, žemės ūkio technikos vežimo tarifai.

                                        Šis indeksavimo koeficientas buvo nustatytas įvertinus augančias energetikos išteklių kainas, infliacijos lygį, dėl vagonų prastovų didėjančias bendrovės krovinių vežimo tranzitu į Kaliningrado uostą ir iš jo veiklos sąnaudas, pranešė "Lietuvos geležinkeliai".

                                        Prognozuojama, kad bendrovės sąnaudos dyzelinui šiemet, palyginti su 2004 metais, išaugs 40,3 mln. litų.

                                        Anot bendrovės, nors jau yra pasirašytas Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą 2K, Rusija iki šiol nepriėmė jokių sprendimų dėl Klaipėdos ir Kaliningrado kryptimis vežamų krovinių tarifų sureguliavimo.

                                        Nuo liepos 23-iosios startuos bendras Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas - konteinerių traukinys "Merkurijus", tačiau minėtuoju traukiniu vežamiems konteineriams Rusija nesuteikė jokių lengvatinių tarifinių sąlygų.

                                        Rusija dabar taiko skirtingus krovinių vežimo geležinkeliais į savo bei užsienio šalių uostus tarifus. Į Klaipėdos uostą kai kurių krovinių pervežimo tarifai yra 2-2,5 karto didesni, nei juos pervežant į Rusijos uostus. Dėl skirtingos šalių tarifų politikos Klaipėdos uostas sulaukia mažiau krovinių.

                                        Manau, kad reiketu imtis da rgrieztesiu priemoniu, jeigu jie nenori graziuoju. Juk visas Kaliningrado uostas priklauso nuo Lietuvos
                                        Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                        Comment

                                        Working...
                                        X