Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[PAN] Panevėžio eismas ir infrastruktūros projektai

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Žvyruotos gatvės Panevėžyje bus asfaltuojamos kitais metais
    2009-10-02 19:14 AINA

    Rugsėjo mėnesį AB „Panevėžio keliai“ pasirašė rangos darbų sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės administracija dėl vienuolikos gatvių asfaltavimo Panevėžio mieste. Projekto vertė pinigine išraiška - 4,97 mln. litų. Darbų pabaiga - 2010 m. rugpjūčio 31 d.

    „Techniniam prižiūrėtojui leidus galėsime pradėti darbus, susijusius su požeminių inžinerinių tinklų statyba. Asfaltavimo darbus esame priversti atidėti kitiems metams, nes vadovaujantis statybos techniniais reglamentais asfalto dangą kloti rudenį galima tik esant išskirtinai geroms oro sąlygoms“, - sakė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.

    Asfaltuotinų gatvių sąrašas:

    1. Pušyno gatvė (nuo Rūtų iki Smėlynės gatvės).

    2. Staniūnų gatvė (nuo esamos asfalto dangos iki Bajoriškių gatvės).

    3. M.Valančiaus gatvė (nuo A.Mackevičiaus iki Naujamiesčio gatvės).

    4. Karžygių gatvė (iki Bielinio gatvės).

    5. Gamtininkų gatvė.

    6. Darbininkų gatvė (nuo Šermukšnių iki Varpo gatvės).

    7. Ramunių gatvė.

    8. Žvejų gatvė.

    9. J.Žemgulio gatvė (nuo Tilvyčio iki Gudonio gatvės).

    10. Stetiškių gatvės dalis nuo namų valdos Nr.50 iki Nr.50L ir Sūkurio gatvės dalies nuo namų valdos Nr.56 iki Nr.44B (Stetiškių–Sūkurio gatvių jungiančioji).

    11. Saulės alėja.

    Inžineriniai tinklai bus klojami arba rekonstruojami šiose gatvėse:

    Telekomunikacijų tinklai: Pušyno, Valančiaus ir Darbininkų gatvėse.

    Gatvių apšvietimas (naujas): Stetiškių ir Sūkurio gatvių sankirtoje, Staniūnų gatvėje.

    Lietaus nuotekų sistema: Valančiaus, Karžygių, Darbininkų gatvėse.

    „AINA“

    Comment


      #62
      Žaluma ar aikštelės?

      Parašė Panevėžio savivaldybė nusitaikė į miesto parkus
      http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=25542375

      Inga Kontrimavičiūtė, „Sekundė“



      Panevėžio skverus ir parkus pakeis tūkstančių vietų automobilių stovėjimo aikštelės. Mašinos okupuos dalį Nevėžio pakrantės, Jaunimo parką ir netgi istorinį Sausio 13-osios skverą. Tokią grėsmę miestui įžvelgia daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių specialiajam planui nepritarusi Apskrities viršininko administracija.

      Savivaldybės valdininkai tikina žaliųjų plotų neketinantys naikinti. Pasak jų, labiau apleistus miškus nei parkus primenančiose rekreacinėse zonose medžiai tebūtų išretinti.

      „Planas vadinamas daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių, todėl visiškai neaišku, kodėl tos vietos numatytos su daugiabučiais nesusijusiose teritorijose“, – stebisi apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas.

      Savo parašu palaiminti plano nesutikęs V.Trofimovas mano, kad neterminuotam laikui parengtas dokumentas Panevėžį iš žaliojo miesto paverstų automobilių sostine.

      Pasigedo logikos

      Plane numatyta automobilių aikštelę įrengti istorinius įvykius menančiame Sausio 13-osios skvere Respublikos g., transporto stovėjimo vietos numatytos ir dalyje Jaunimo sodo Marijonų g. bei ant Nevėžio pakrantės ties Bendruomenių rūmais.

      „Šis planas aiškiai pažeidžia miestiečių tradicijas ir viešuosius interesus, o tokie sprendimai tik padės prarasti Panevėžiui žaliojo miesto įvaizdį“, – nuogąstauja V.Trofimovas.
      Plane vietos automobiliams nubraižytos ir Projektuotojų bei Klaipėdos gatvių kampe už prekybos centro.

      „Ten sklypai žemių savininkams priklauso, kai kas juos netgi jau pardavęs, o Savivaldybė aikšteles braižo. Palei Projektuotojų gatvę iki pat Molainių planuojama naikinti medžius tarp gatvių ir šaligatvių, o jų vietoje įrenginėti automobiliams vietas. Keista, kad 200 vietų numatyta ir Parko g., tačiau ne iš daugiabučių namų, o Kultūros ir poilsio parko pusės. Ar logiška, kad pasistatę automobilius žmonės turės eiti per gatvę, kad namo sugrįžtų, nors vietos aikštelėms užtektų prie tų pačių daugiabučių“, – plano niuansus vardijo V.Trofimovas.

      Statys po žeme

      Apskrities pritarimo nesulaukę Savivaldybės valdininkai teisinasi neturintys minčių sunaikinti miesto žaliuosius plotus.
      Savivaldybės architektas Saulius Matulis tvirtina, kad vietas automobiliams esą numatyta įrengti po miesto parkais.

      Jo teigimu, po Sausio 13-osios skveru ketinama įkurdinti 1260 vietų dviejų aukštų požeminę automobilių aikštelę, Jaunimo sodas paslėptų po žeme 2300 automobilių stovėjimo vietų.

      Netgi trijų aukštų požeminę aikštelę planuojama įrengti ir tarp Nevėžio bei Bendruomenių rūmų. Vis dėlto architektas pripažįsta, kad požeminių aikštelių Panevėžyje idėja bent jau kol kas skamba utopiškai.

      „Pasitelkiant šiuolaikines technologijas įrengti požemines aikšteles nėra sudėtinga, tik labai brangu“, – teigė S.Matulis.
      Apskrities atmestas automobilių stovėjimo aikštelių planas aplinkosaugininkų nebuvo sukritikuotas. Panevėžio aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas tvirtina, kad už kiekvieną išrautą medį statytojai privalės netoliese pasodinti kitą.

      Parkai primena miškus

      Pasak architekto, po žeme įrengus aikšteles, numatyta rekonstruoti ir pačius parkus. Šiuo metu, S.Matulio nuomone, Panevėžyje nėra nė vienos rekreacinės zonos, atitinkančios parko statusą.

      „Parkuose turėtų būti ir apšvietimas įrengtas, ir suoleliai, įvairūs įrenginiai poilsiui pastatyti, ir pėsčiųjų takai nutiesti. Parkas turi būti parkas, o dabar jie – tik apleisti miškai. Reikėtų medžius praretinti“, – žaliųjų plotų viziją aiškino S.Matulis.

      Architekto teigimu, ruošiant vietų automobiliams Parko g. planą nebuvo kitos išeities, kaip tik išplatinti gatvę ir įrengti stovėjimo vietas Kultūros ir poilsio parko sąskaita. Pasak jo, tai padaryti daugiabučių pusėje neleidžia sanitariniai apribojimai.

      Architektas guodžiasi bent jau tuo, kad taip pat numatyta praplatinti įvažiavimus prie visų Parko g. daugiabučių.
      S.Matulį suglumino apskrities viršininko pastaba, kad dalis vietų automobiliams suplanuotos ant privačios žemės Projektuotojų g. Šioje vietoje turėtų iškilti net 3000 vietų stovėjimo aikštelė.

      „Ir man buvo kilę abejonių dėl to. Savininkų žemėje jokiu būdu negalime planuoti aikštelių. Gal teks mažinti vietų, kaip nors taisyti“, – svarstė S.Matulis.

      Jo tikinimu, apskrities viršininko atmestas planas bus peržiūrimas. Jį bemaž jau penkiolika kartų teko koreguoti ir dėl Miesto ūkio skyriaus pareikštų pastabų.

      Lūkesčiai nepasiteisino

      Savivaldybės architekto argumentai, kad stovėjimo aikštelės miesto parkams grėsmės nekelia, apskrities viršininko neįtikino. Plane jis nerado užuominų apie tai, kad vietos automobiliams būtų įrengiamos po žeme.

      „Šitaip bandoma nukreipti dėmesį nuo problemos, kurią patys sukūrė. Įdomu, kaip planuojama išsaugoti senų medžių šaknis kasant tokias aikšteles?“ – valdininkų gerais norais abejojo V.Trofimovas.

      Turėti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę Panevėžys jau buvo kartą užsimojęs. Prieš keletą metų tokią apie 200 vietų aikštelę buvo sumanyta įrengti po Laisvės aikšte. Pasak architekto Valdo Klimavičiaus, vietos automobiliams buvo numatytos tik šiaurinėje aikštės dalyje, kad netektų šalinti medžių.

      „Nežinia, kaip panevėžiečiai būtų pažiūrėję, jei visoje aikštėje būtume medžius iškasę, o paskui naujus sodinę. Nors, mano nuomone, tai būtų tinkamiausia išeitis, nes Laisvės aikštėje medžiai seni, šaknys iškilusios į viršų ir estetiškai tikrai neatrodo. Bet garsiai kalbėti apie medžių kirtimą nepopuliaru“, – mano architektas.

      Vis dėlto požeminė aikštelė netgi šiaurinėje dalyje, kur neauga medžiai, nebuvo įrengta Savivaldybei taip ir nesuradus finansavimo šaltinių.

      „Sekundė“
      Visos forumo temos apie Panevėžį:
      http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

      Comment


        #63
        kai kalbama apie stadiona tai verkia, kad neliks parko o dabar nori statyti aikšteles ir dar pasakė, kad parko apskritai ten nera

        Comment


          #64
          Daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių planas
          daromas projektavimo firmos, ne savivaldybės. Savivaldybė - užsakovas. Projekto esmė - ten, kur nėra vietos parkavimo vietų plėtrai prie pat daugiabučių, daryti kiek toliau - tipo ne daugiau kaip 5 min. pėstute. Čia specialusis planas. Po to dar detalieji daromi. Ir galų gale - finansai. Tad kelias ilgas, bet taip jau yra...

          Comment


            #65
            Beveik 4 mln. Lt – Panevėžio gatvėms prižiūrėti
            AINA
            2010-03-29 18:34


            Panevėžio miesto savivaldybės taryba paskirstė beveik 3,9 mln. Lt miesto gatvėms taisyti, atnaujinti, prižiūrėti bei saugioms eismo sąlygoms užtikrinti. Tam lėšų skirta iš valstybinės kelių priežiūros ir plėtros programos.

            1,6 mln. Lt skirta UAB „Panevėžio gatvės". Už šiuos pinigus bendrovė taisys ir prižiūrės asfaltuotas bei žvyruotas miesto gatves, tiltus ir viadukus, lietaus kanalizacijos kolektorius ir tinklus, kontrolinius šulinius, surinktuvus ir vandens pralaidas.

            „Beveik 1,4 mln. Lt numatyta gatvių asfalto dangai remontuoti (daugiausia susidėvėjusiuose gatvių ruožuose). Kokias gatves šiemet reikėtų atnaujinti, spręs speciali komisija. Jau šią savaitę planuojama apvažiuoti miestą. Labiausiai remontuotinų gatvių sąrašą tvirtins Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas", - sako Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius.

            300 tūkst. Lt numatyta AB „Panevėžio specialus autotransportas" (gatvėms žiemą prižiūrėti), 450 tūkst. Lt - eismo reguliavimo priemonėms.

            100 tūkst. Lt skirta žvyruotoms gatvėms asfaltuoti pagal gyventojų prašymus, kai dalį darbų vertės apmoka gyventojai. Šiuo metu Savivaldybė turi 10 tikų prašymų.

            50 tūkst. Lt numatoma panaudoti Ramygalos g. dalies nuo Matininkų g. iki miesto ribos rekonstrukcijos projektiniam siūlymui parengti.

            „AINA"

            Comment


              #66
              [PAN] Panevėžio infrastruktūros projektai

              Pamenate šią istoriją?

              Parašė balabanas Rodyti pranešimą
              Automobilių aikštelės Panevėžyje – tolima vizija

              http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=30570655
              Miesto savivaldybės parengtų specialiųjų planų puslapyje šalia jau anksčiau parengtų Bevariklio transporto trasų, aikštelių, reklamos stendų išdėstymo schemos (man, kaip dviračių mėgėjui, ši schema tikrai įdomi), Nevėžio upės rekreacijos Panevėžio miesto ribose schemos ir Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano korektūros radau dar šviežią Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo daugiabučių kiemuose specialųjį planą.

              Truputėlį išsididinus vaizdą (kokius 4 kartus ) buvo įdomu pasižiūrėti kur ir kas priplanuota. Vaizdas šalia dabartinės autobusų stoties turėtų kardinaliai pasikeisti, trūksta tik metro stotelės Beje gal žinot ką reiškia "Park&Go" ir "Park&Ride" automobilių aikštelių sistemos?
              Paskutinis taisė TAUchix; 2010.05.10, 21:53.
              Visos forumo temos apie Panevėžį:
              http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

              Comment


                #67
                Truputėlį išsididinus vaizdą (kokius 4 kartus ) buvo įdomu pasižiūrėti kur ir kas priplanuota. Vaizdas šalia dabartinės autobusų stoties turėtų kardinaliai pasikeisti, trūksta tik metro stotelės Beje gal žinot ką reiškia "Park&Go" ir "Park&Ride" automobilių aikštelių sistemos?
                5.5 „Park and ride“ ir „Park and go“ sistemos

                „Park and Ride“ – vienas iš eismo ir transporto infrastruktūros planavimo principų. „Park and ride“ aikštelės įrengiamos netoli viešojo transporto stotelių skirtų artimajam susisiekimui. Minėtomis aikštelėmis galėtų naudotis lengvųjų automobilių, taip pat motociklų bei autobusų vairuotojai, kurie palikę transporto priemonę kelionę tęstų viešuoju transportu. Tai ypač patogu miesto svečiams, kuriems tokiu būdu suteikiama galimybė palikti asmeninę transporto priemonę miesto pakrašty ir naudojantis viešosiomis transporto priemonėmis, patekti į miesto centrą, išvengiant kamščių ir nesusiduriant su automobilio parkavimo problemomis.
                Panevėžio mieste siūloma įrengti dvi antžemines „Park and Ride“ aikšteles, šalia magistralinių kelių A2, A10, kuriose galiotų šios sistemos teikiami privalumai (pvz.: nemokamas ar lengvatinis bilietas miesto autobusais arba nemokamas parkavimas pateikus autobuso bilietą). Parenkant aikštelių dislokacijos vietas buvo įvertintas:
                - transporto srautas šalia „Park and Ride“aikštelių, kuris darbo valandomis siekia nuo 1-2 tūkst.aut./val. (transporto srautai pateikti „Transporto eismo srautų kartogramoje“);
                - viešojo transporto maršrutai. Šalia siūlomų „Park and Ride“ aikštelių yra įrengtos visuomeninio transporto stotelės - „J. Elisono“ (šalia magistralinio kelio A2) ir „Prekybos bazė“ (šalia magistralinio kelio A10). Iš minėtų stotelių, 15 ir 16 autobusų maršrutais, galima lengvai ir greitai pasiekti centrinę miesto dalį;
                - ryšiai su pagrindiniais keliais. Aikštelių vietos parinktos šalia magistralinių A2 ir A10 kelių (žr. sprendinių brėžinyje).
                5.5.1 lentelė. „Park and ride“ aikštelių įrengimo vietos.
                Vieta Stovėjimo vietų skaičius Pastabos
                Magistralinis kelias A2 (Panevėžys-Vilnius, Kaunas) 700 Aikštelė siūloma įrengti netoli viešojo transporto stotelės „ J. Elisono“
                Magistralinis kelias A10 (Panevėžys-Šiauliai) 200 Aikštelė siūloma įrengti šalia viešojo transporto stotelės „Prekybos bazė (galinė)“
                Pastaba: aikštelių dislokacijos vietos pažymėtos sprendinių brėžinyje.

                „Park and go“ – tai yra analogiška sistemai „Park and Ride“, kuri paprastai įrengiama centrinėse miesto dalyse, arti pagrindinių traukos objektų. Šios sistemos pagrindinis principas – vairuotojai palikę transporto priemones, kelionę tęsia pėsčiomis.
                Panevėžyje, tokio tipo aikštelę, rekomenduojame įrengti centrinėje miesto dalyje prie traukos objekto t.y. autobusų stoties (J. Basanavičiaus g.). Minėta aikštelė būtų pasiekiama 4 eismo juostų pagrindine miesto gatve –J. Basanavičiaus (C1), kurios apkrovimas siekia iki 1500 aut./val.

                5.5.2 lentelė. Preliminarios „Park and go“ aikštelių įrengimo vietos.
                Vieta Stovėjimo vietų skaičius Pastabos
                Savanorių a. 450 Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė
                Pastaba: aikštelių dislokacijos vietos pažymėtos sprendinių brėžinyje.

                Statybiniu požiūriu „Park and Ride“ ir „Park and go“ aikštelių įrengimas niekuo nesiskiria nuo gerai pažįstamų automobilių stovėjimo aikštelių. Šioms sistemoms įrengti gali būti panaudojamos antžeminės/požeminės/kombinuotos automobilių stovėjimo aikštelės. Esminis skiriamasis tokių aikštelių įrengimo bruožas yra tas, jog jos statomos netoli artimojo susisiekimo transporto stotelių arba pagrindinių traukos centrų.

                Comment


                  #68
                  Parašė pan_zaibas Rodyti pranešimą
                  „Park and go“ – (...)
                  Panevėžyje, tokio tipo aikštelę, rekomenduojame įrengti centrinėje miesto dalyje prie traukos objekto t.y. autobusų stoties (J. Basanavičiaus g.). Minėta aikštelė būtų pasiekiama 4 eismo juostų pagrindine miesto gatve –J. Basanavičiaus (C1), kurios apkrovimas siekia iki 1500 aut./val.

                  5.5.2 lentelė. Preliminarios „Park and go“ aikštelių įrengimo vietos.
                  Vieta Stovėjimo vietų skaičius Pastabos
                  Savanorių a. 450 Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė
                  Pastaba: aikštelių dislokacijos vietos pažymėtos sprendinių brėžinyje.
                  Ačiū už info! Kyla toks klausimas: iškėlus autobusų stotį dings ir šis traukos centras. Kas tada?

                  Šiaip man asmeniškai Panevėžys atrodo per mažas, kad kaip turistui atvažiavus į miestą palikti automobilį miesto pakraštyje... Kiek teko su draugais keliauti po pasaulį tai labai retai palikdavom auto, o jei palikdavom - tai šalia miesto centrinės dalies esančiose aikštelėse.

                  Dar šiek tiek keista, kad Panevėžyje Park&Ride įrengta priešingose kelio pusėse nei į miestą įvažiuojantis transportas, ar vietos kitur buvo per mažai, ar čia dėl kažkokios kitos priežasties taip padaryta?
                  Visos forumo temos apie Panevėžį:
                  http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                  Comment


                    #69
                    Prie J. Miltinio gimnazijos įrengta modernausia perėja Lietuvoje. Apšvietinui naudojami LED o energiją iš saulės baterijų.
                    Life is a game that no one wins

                    Comment


                      #70
                      /\
                      Apie šį įvykį ir straipsnelis buvo pasirodęs:

                      Parašė Moderni perėja Panevėžiui kainavo 10 tūkst. Lt
                      http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=32141545



                      Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu bendrovė „Urbico“ Panevėžyje įrengė, anot savivaldybės, moderniausią šalyje pėsčiųjų perėją. Jai apšviesti naudojami šviesos diodai (LED) ir saulės energija maitinamos baterijos.

                      „Pasitarus su policijos pareigūnais, ekologiška ir moderni pėsčiųjų perėja įrengta bene avaringiausioje mieste Aukštaičių gatvėje, šalia J.Miltinio gimnazijos. Naujoji apšvietimo sistema ne tik ekonomiškai eksploatuojama (nereikia elektros energijos), bet – svarbiausia – yra nepriklausoma nuo gatvių apšvietimo. Todėl pėsčiųjų perėja bus apšviesta jau esant prietemai, kai mieste dar nejungiami gatvių šviestuvai. Tad čia bus kur kas saugiau ir pėstiesiems, ir vairuotojams“, - sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

                      Įrengti modernią perėją savivaldybei kainavo apie 10 tūkst. Lt. Jei projektas pasiteisintų, bus svarstomos galimybės naująją apšvietimo sistemą panaudoti kitose pėsčiųjų perėjose.

                      Šių metų Panevėžio miesto biudžete eismo saugumo priemonėms numatyta skirti per 300 tūkst. Lt.
                      Visos forumo temos apie Panevėžį:
                      http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                      Comment


                        #71
                        Šone pirmo babilono štai tokia moderni autobusų stotelės būdelė pastatyta..kiek pamenu dar nesenai čia jos nebuvo..gal ir kitur tokių gražių sulauksim?! Gal kada išeis geresnę foto padaryt..

                        Comment


                          #72
                          man atrodo kad ir prie arenos tokia pat

                          Comment


                            #73
                            Parašė Rydik Rodyti pranešimą
                            Šone pirmo babilono štai tokia moderni autobusų stotelės būdelė pastatyta..kiek pamenu dar nesenai čia jos nebuvo..gal ir kitur tokių gražių sulauksim?! Gal kada išeis geresnę foto padaryt..
                            Atvaizdas
                            Na žinai, kiek prašymų buvo, kad pastatytų laukimo paviljoną kur yra stotelė, kur sustoja 1;3;13 (į miesto pusę, prie Babilono), o čia mat pastatė, kur to autobuso žmonės praktiškai nelaukia, ot nauda.

                            Comment


                              #74

                              Nedaug Lietuvoje yra miestų, turinčių autentišką akmeninį grindinį. Tokia gatvė prieš porą dienų atsitiktinai rasta Panevėžyje. Ją atkasę statybininkai užminė istorikams mįslę, kaip išsaugoti vertingą radinį.
                              Pirmadienį Birutės gatvėje iš po asfalto dangos išvaduotas senovinis grindys privertė sukrusti paveldosaugininkus ir Kraštotyros muziejaus archeologus.

                              Grindinys dar pasitarnaus

                              Tokį pat radinį statybininkai, „Aukštaitijos vandenų“ užsakymu pradėję vykdyti inžinerinius tinklų įrengimo darbus, kitądien atrado ir gretimoje Š. Mero gatvėje: ten, nuėmus dalį asfalto dangos, atsivėrė toks pats senovinis gatvės grindinys kaip ir Birutės gatvėje.
                              Kraštotyros muziejaus archeologė Alfreda Petrulienė mano, kad lauko rieduliais grįsta gatvė galėjo būti įrengta XIX a. pirmoje pusėje — apie 1826-uosius metus.
                              Vakar atidengtą grindinį apžiūrėję miesto Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus, Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio, statybos darbus vykdančios bendrovės „Gerbusta“ specialistai ir Kraštotyros muziejaus archeologai nusprendė atkasti grindinį ir jį eksploatuoti — t. y. palikti tokį, koks jis buvo padarytas prieš beveik du šimtus metų.
                              Miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis įsitikinęs: kadangi mieste išlikusių gatvių grindinių beveik nėra, šios gatvės papuoštų ir įprasmintų istorinę miesto dalį.
                              „Juolab kad Š. Mero ir Birutės gatvelėse eismas nėra intensyvus ir skiriamas tik lengviesiems automobiliams, todėl išlaikyti akmeninį grindinį įmanoma“, — sakė B. Pučkis.
                              (...)

                              Pamatė akyli gyventojai

                              Apie tai, kad statybininkai atrado Birutės gatvėje išlikusį puikiai išsilaikiusį akmenų grindinį, pirmieji sužinojo ne archeologai ar paveldosaugininkai. Dėl grindinio išlikimo susirūpino toje gatvėje įsikūrę verslininkai Vidmantas Perevičius ir Alius Jonušas. Jie pasakojo netikėtai pamatę, ką slėpė asfalto danga.
                              „Darbininkai pradėjo kasinėjimo darbus ir tik atkėlus asfaltą pasimatė puikiausiai išsilaikęs akmenų brukas. Statybininkai aiškino mums, kad tuos akmenis iškels ir išveš. Sunerimom, kad taip neatsitiktų. Pakėlėm šurmulį ir, pasirodo, ne be reikalo. Sujudo ir archeologai, ir paveldosaugininkai. Tikimės, kad visa tai padės išsaugoti grindinį“, — vylėsi V. Perevičius, jam pritarė ir A. Jonušas.

                              Turi planų

                              Verslininkai prisipažino turį planų šioje vietoje atgaivinti senuosius amatus ir juos demonstruoti Birutės gatvėje. V. Perevičius pasakojo, kad name, kuris pastatytas 1860 metais, atgaivins duonos kepimą. Esą verslininkas atstatys duonkepę krosnį, pastatys duonai minkyti kubilus ir patys žmonės galės išbandyti senovinį duonos kepimo būdą, kaip yra Arklio muziejuje Noriūnuose. A. Jonušas pridūrė planuojąs sudaryti sąlygas panevėžiečiams patiems išbandyti gaminti dirbinius iš molio.
                              Abu vyrai sakė, kad, jeigu pavyktų išlaikyti akmenimis grįstą gatvę, Panevėžio centre būtų unikali vieta, kurioje panevėžiečiai vaikščiotų ne tik senoviniu grindiniu, bet ir patys galėtų dalyvauti duonos kepimo procese, galėtų pasigaminti mielų keramikos niekučių. Verslininkas V. Perevičius žadėjo nepagailėsiąs pinigų, kad Birutės gatvėje išliktų senovinis grindinys.


                              P.S.: Pažymėjau Birutės ir Š. Mero gatves Panevėžio žemėlapyje:


                              Ir iš arčiau:
                              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                #75
                                Įdomu, įdomu....
                                Spune-mi dacă-i între noi iubire

                                Comment


                                  #76
                                  Vienas iš straipsnio komentarų:
                                  PENSININKAS 2010-07-21 16:36

                                  tokiu grindinio gatviu Panevezyje po asfaltu yra labai daug,pavyzdziui senoji Vasario 16-osios gatves dalis ties
                                  mokykla,gatve baigiasi atsiremusi i Naujamiescio gatve.Joks cia stebuklas tas grindinys,tik tarybiniais metais patogumo
                                  delei buvo sukistas po asfaltu ir tiek.
                                  Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                  http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                  Comment


                                    #77
                                    /\
                                    tik įdomu ar ilgam?

                                    Parašė Į atkastą grindinį nusitaikė pirtininkai
                                    http://www.delfi.lt/news/daily/crime....d?id=34704685
                                    http://sekunde.lt/content.php?p=read&tid=65736


                                    M. Norvaišo nuotr. Praeičiai abejingi. Į A.Jonušio (centre) aiškinimus, kad niokojamas unikalus praeities reliktas, lupti grindinio susi-rinkę kaimynai nekreipė dėmesio.

                                    Agnė Baltutytė, "Sekundė"

                                    Kol vieni Panevėžio Birutės g. gyventojai varstė paveldosaugininkų duris, kad nebūtų sunaikintas statybininkų atidengtas autentiškas grindinys, kiti puolė lupti akmenis savo pirtelėms.

                                    Antradienio pavakare iš Birutės g. vos spėjus pasitraukti asfaltą ardantiems statybos bendrovės darbininkams, juos netruko pakeisti kibirais ir laužtuvais nešini vietos gyventojai.

                                    „Savivaldybė irgi vagia, Europos Sąjungos pinigus plauna – kam čia tą vandentiekį tiesia, jei visi aplinkiniai jį turim. Grindinį vis tiek išardys, aš bent jau į savo pirtį akmenų parsinešiu“, – entuziastingai aiškino su kibiru atskubėjęs Birutės g. gyventojas.

                                    Pasak toje pačioje gatvėje esančio keramikos cecho savininko Algirdo Jonušio, lupti kone porą šimtmečių skaičiuojančio grindinio akmenų susirinko kone visi kaimynai – vieni istoriniu paveldu planavo gėlynus papuošti, kiti – pirtį pasikaitinti.

                                    Į verslininko aiškinimus, kad niokojamas unikalus praeities reliktas, laužtuvais apsiginklavę žmonės nekreipė dėmesio.

                                    „Net negalėjau susikalbėti, išgėrę buvo. Piktinosi, atseit to seno kelio niekam nereikia, geriau asfaltą paliktų“, – kaimynais stebėjosi A.Jonušis.

                                    Pasak jo, sunaikinti paveldą taikėsi ne tik Birutės g. gyventojai, bet ir atvykėlis iš kito miesto galo.

                                    Pranešimų apie lupamą grindinį sulaukė ir Panevėžio policijos komisariato budėtojai. Kad pirčių mėgėjai nesunaikintų istorinio paveldo, policijos ekipažas antradienio vakarą kartkartėmis suko ratus netoli Birutės g.

                                    Įrodyti būtų sunku

                                    Nors liudininkai pasakoja matę, kaip vietiniai kibirais į savo kiemus parsitempė ne vieną akmenį, ryte grindinį apžiūrėjęs Savivaldybės paveldosaugininkas Benjaminas Pučkis tvirtina vagystės nepastebėjęs.

                                    Kultūros paveldo specialistas abejojo, ar rašyti pareiškimą policijai.

                                    „Jei būtų pavogtas kvadratinis metras ar du, tada būtų galima įvertinti kaip vagystę. Dabar matyti, kad kai kurie akmenys išjudinti iš vietos, pakelti, kai kuriuos subraižiusi asfaltą pjausčiusi technika“, – vandalų pridarytų nuostolių kol kas nematė B.Pučkis.

                                    Tačiau, jo teigimu, jei bus rasta daugiau išluptų akmenų, būtinai bus pranešta policijai.

                                    Paveldosaugininkas neabejoja, kad surasti ilgapirščius nebūtų sunku.
                                    „Nežinau, kaip vagis teisme įrodytų, kad išlupo tik vieną akmenį, kai bus dingęs visas kvadratinis metras“, – perspėjo paveldosaugininkas.

                                    Stebina tamsumas

                                    Pasikėsinusiesiems į istorinį paveldą tektų nemažai paploninti piniginę. Iš jų būtų pareikalauta kompensuoti nuostolius.

                                    „Vagiui tektų samdyti kompetentingus meistrus, kad šie rankomis paklotų nuardytą grindinį. O rankų darbas nepigiai kainuoja“, – „Sekundei“ teigė B.Pučkis.

                                    Paveldosaugininką stebina ne tik panevėžiečių nesuvokimas, koks miestui reikšmingas praeities palikimas, bet ir nežinojimas, kad lauko rieduliai, kokiais išklotas grindinys, visai netinkami pirties malonumams.

                                    „Užuot vogę grindinio akmenis, verčiau parduotuvėse pasidairytų skandinaviško mėlynojo akmens. Jis nei trupa, nei karščio bijo, o lauko rieduliai nuo karščio ilgainiui suskilinės ir į žvyrą pavirs“, – į grindinį nusitaikiusiems pirtininkams patarė B.Pučkis.

                                    „Sekundė“ jau rašė, kad, kaip spėja istorikai, dar 1835-aisiais klotą grindinį Birutės g. atidengė asfaltą nuardę vandentiekį tiesiantys „Gerbustos“ statybininkai. Tačiau apie radinį paveldosaugininkams pranešė ne jie, o Birutės g. verslininkai.

                                    Istorijos pradžia:

                                    Parašė Paveldą išsaugojo per plauką
                                    http://whatson.delfi.lt/news/culture....d?id=34670355
                                    http://sekunde.lt/content.php?p=read&tid=65710


                                    M. Norvaišo nuotr. Radinys. Birutės g. atkastas grindinys gali būti paklotas dar 1835-aisiais, kai Panevėžyje akmenimis buvo išgrįstos pirmosios gatvės.

                                    Agnė Baltutytė, "Sekundė"

                                    Praeities palikimu negalinčiame pasigirti Panevėžyje vandentiekį tiesiantys statybininkai tik per plauką nesunaikino prieš du šimtmečius pakloto autentiško grindinio.

                                    Apie Birutės g. nuėmus asfaltą atsivėrusį grindinį paveldosaugininkams pranešė ne darbus atliekanti statybos bendrovė ir juos stebinti archeologė, o paveldo likimu susirūpinę gyventojai.

                                    Paveldo saugotojai darbus laikinai sustabdė. Planuojama asfaltą nuo dar XIX a. menančio grindinio nuplėšti ir likusioje Birutės g. dalyje bei gretimoje Š.Mero gatvelėje. Iki šiol Panevėžyje autentiškas, kaip manoma, taip pat XIX a. klotas vos 10 metrų grindinys išlikęs tik vienoje gatvelėje miesto centre.

                                    Viliotų turistus

                                    Birutės g. rąstinį antrą šimtą metų skaičiuojantį namą tvarkantis verslininkas Vidmantas Perevičius nustėro pirmadienio pavakare išvydęs po statybininku nuimto asfalto sluoksniu atsivėrusį originalų grindinį.

                                    „Kanalizaciją ir vandentiekį tiesiantys statybininkai ruošėsi iškasti ir išvežti tokį gražų bruką. Sunaikinti šimtus metų siekiantį paveldą galima labai greitai, betgi paskui jo niekas nebeatkurs“, – stebėjosi V.Perevičius.

                                    Dėl naikinamo paveldo sunerimęs vyriškis kartu su toje pačioje Birutės g. įmonę turinčiu verslininku suskubo ieškoti pagalbos – kreipėsi į miesto Tarybos narį, šis – į Kultūros paveldo apsaugos departamento Panevėžio padalinį.

                                    Paveldosaugininkai įsakė statybos darbus skubiai sustabdyti.

                                    Verslininkai viliasi, kad turistams ne itin turintis ką parodyti Panevėžys sugebės pasinaudoti pačiame miesto centre esančia unikalia Birutės gatvele. Pagal daugiau nei 100 metų lietuvių receptus raudonųjų dobilų, laukinių aviečių alų verdantis V.Perevičius planuoja pats prisidėti prie miesto paveldo atgaivinimo.

                                    Birutės g. 8-ajame unikaliame rąstiniame name V.Perevičius rengia užeigą, joje lankytojai būtų vaišinami pagal senovės lietuvių receptus pagamintais patiekalais, veiktų edukacinės programos.

                                    „Dabar panevėžiečiai važiuoja į Anykščius pasimokyti, kaip duoną kepti. Kodėl to paties negalėtume turėti Panevėžyje? Tą namą seniai galėjau nugriauti, parduoti, bankai juo labai domėjosi. Bet norisi išsaugoti, kas iš praeities likę. Jei dar ir gatvės grindinys būtų išsaugotas, manau, Panevėžyje jau būtų kur turistus atvesti“, – svarsto V.Perevičius.

                                    Susitarė dėl akmenų

                                    Jei ne miesto praeičiai neabejingų panevėžiečių iniciatyva, nežinia ar grindinys nebūtų sunaikintas. Statybos darbus Birutės g. vykdanti statybos bendrove „Gerbūsta“ jo akmenis ruošėsi atiduoti Savivaldybės įmonei „Panevėžio gatvės“.

                                    „Žinojom, kad ten turi būti grindinys, buvo sutarta, kad jį išardę statybininkai mums akmenis atveš. Akmenų mums daug kam prireikia, visur jų ieškome, net iš ūkininkų perkame“, – pripažino „Panevėžio gatvių“ direktorius Gintaras Petrauskas.

                                    „Gerbūstos“ vadovas Jonas Ratkus teisinasi, esą žinota tik apie nedidelę po asfaltu paslėpto grindinio dalį.

                                    Atlikti statybos darbus miesto istorinėje dalyje bendrovė buvo gavusi tik su sąlyga, kad bus prižiūrimi archeologės Alfredos Petrulienės.

                                    „Gerbūstos“ vyriausiasis inžinierius Kęstutis Kastrickas tvirtina, kad archeologė dalyvavo atidengiant grindinį.

                                    „Mes turėjome įsitikinti, ar tik koks kvadratinis metras išgrįstas, ar visa gatvė. Taip jau atsitinka, kad praeivis gali greičiau pastebėti nei pats darbininkas. Be abejo, būtume paveldosaugininkams pranešę apie tą grindinį“, – tikino K.Kastrickas.

                                    Susitarimus su „Panevėžio gatvėmis“ inžinierius neigia, nors tą pripažino abiejų įmonių vadovai.

                                    Statybininkai nepranešė

                                    Dėl nutylėto radinio A.Umbrasas vis dėlto kaltina ne archeologę, o pačius statybininkus. Pasak paveldosaugininko, teisės aktai numato, kad vykdant darbus bet kuriuo atveju, nepaisant, stebi archeologas ar ne, apie atkastus radinius statybininkai privalo pranešti paveldo saugotojams.

                                    Tačiau iš „Gerbūstos“ tokios informacijos nesulaukė nei Savivaldybės paveldosaugininkai, nei Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys.

                                    Kodėl „Gerbūstos“ darbininkus aplenkė grindiniu susirūpinę panevėžiečiai, A.Umbraso teigimu, dar bus aiškinamasi. Pasak jo, statybininkų susitarimai su Savivaldybės bendrove dėl akmenų išvežimo – neteisėti.

                                    Analogiška istorija, A.Umbraso tvirtinimu, Biržuose vandentiekio trasą klojusius statybininkus atvedė net iki teismo.

                                    Tąkart taip pat buvo atkastas grindinys, tačiau, nors darbus irgi stebėjo archeologas, apie aptiktą radinį Kultūros paveldo departamentui nebuvo pranešta. Statybininkai akmenis tąkart sėkmingai pardavė ne vienam Biržuose žinomam asmeniui.

                                    Grindinių nebe asfaltuos

                                    Pasak A.Umbraso, su statybos darbų užsakove bendrove „Aukštaitijos vandenys“ ir juos vykdančia „Gerbūsta“ sutarta laikinai sustabdyti darbus ir pakoreguoti projektą. Vandentiekio ir nuotekų tinklai bus tiesiami po žeme neardant grindinio

                                    Miesto Savivaldybės vadovams teks pasukti galvas, kur surasti lėšų ne tik Birutės g. grindiniui išsaugoti, bet ir vakar „Gerbūstos“ statybininkų po asfaltu surastam grindiniui gretimoje Š.Mero gatvelėje.

                                    Pasak Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiojo specialisto Benjamino Pučkio, autentiškų radinių neketinama užasfaltuoti.
                                    „Panevėžiečiai labai džiaugtųsi, jei XIX a. grįstas grindinys būtų išsaugotas“, – teigė B.Pučkis.

                                    Istorikai spėja, kad Birutės g. atkastas grindinys gali būti paklotas dar 1835-aisiais, kai Panevėžyje akmenimis buvo išgrįstos pirmosios gatvės. XX a. pradžioje iš 30-ies miesto centro gatvių grindinys buvo paklotas 24-iose. Tačiau sovietmečiu jų neįtraukus į saugotinų objektų sąrašą grindiniai užlieti asfaltu.

                                    Akmeninis grindinys dengė ir visą Laisvės aikštę, tačiau, manoma, kad ne kartą ją rekonstruojant didžioji dalis autentiškos dangos buvo išardyta ir išvežta.

                                    Paveldą apgina gyventojai

                                    Panevėžio istorinis paveldą gyventojai apsaugo nebe pirmą kartą.

                                    Praėjusių metų pavasarį Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys sustabdė statybos darbus Senamiesčio g., vietiniams gyventojams pastebėjus statybvietėje besimėtančius žmonių kaulus.

                                    Individualų namą statantys meistrai apie makabrišką radinį nutylėjo.

                                    Istorikų nuomone, statybos atvėrė prieš kelis šimtmečius veikusias miesto kapines.

                                    Kas turėtų pasirūpinti protėvių palaikais, Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys nesutaria iki šiol.
                                    Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                    http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                    Comment


                                      #78
                                      /\ Na ir ką galima pasakyti? Barbarai. Jeigu policija ar atitinkamos institucijos negaištų ir bent 2-3 akmenų grobstytojus nubaustų kad ir nedidelėmis piniginėmis baudomis ir konfiskuotų pavogtus akmenis, tai būtų pamoka ir perspėjimas kitiems. Vagysčių sumažėtų, gal net liautųsi.
                                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        #79
                                        Kaimiečio mentalitetas - tempti viską i savo kiemą savo aplinkai pagrąžinti. O kas už tvoros, tai jau ne mano rūpestis. Aišku ne visi, bet dauguma tokių.

                                        Pritariu Wyckai ir jo mintims.

                                        Po rekonstrukcijos, žavi turėtų būti gatvelė.

                                        Comment


                                          #80
                                          Pradedama remontuoti Vilniaus gatvė
                                          2010-10-01 09:16
                                          "AINA"


                                          Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu rugsėjo 30 d. 21 val. pradedami Vilniaus gatvės (nuo A.Smetonos iki J.Basanavičiaus g.) remonto darbai. Juos atliks AB „Panevėžio keliai“.

                                          „Tai viena svarbiausių miesto gatvių. Ją atnaujinus žymiai pagerės eismo sąlygos centrinėje Panevėžio dalyje. Eismas čia itin intensyvus, todėl siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams dalis rekonstrukcijos darbų bus atliekama naktimis", - sako administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

                                          AB „Panevėžio keliai" parengiamuosius darbus (senos asfalto dangos frezavimą) vykdys nuo rugsėjo 30 d. 21 val. iki spalio 1 d. 5 val. ir nuo spalio 1 d. 21 val. iki spalio 2 d. 5 val.

                                          Dėl Vilniaus gatvės atkarpos remonto eismas nebus uždaromas, tačiau ribojamas (uždarant po vieną eismo juostą). Kai kuriomis dienomis laikinosios autobusų stotelės bus perkeltos šalia Vilniaus g. 3 („Ceramicas aparici") ir Vilniaus g. 4 (AB „Lėvuo" parduotuvė) pastatų.

                                          Nauja asfalto danga Vilniaus gatvėje (nuo A.Smetonos iki J.Basanavičiaus g.) turėtų būti nutiesta iki spalio 23 dienos.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X