Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gelžk. Lentvaris-Gardinas (> Druskininkai, >Trakai)

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Gelžk. Lentvaris-Gardinas (> Druskininkai, >Trakai)

    Parašė topstarcanada Rodyti pranešimą
    Kiek zinau sovietmeciu buvo planai sia linija atstatyti. Is planu net ir siandien si galimybe nera isbraukta, bet kaskodel viskas stovi vietoje. Dar yra svarstoma sujungti Druskininkus su Vilnius - Varena - Marcinkonys linija.
    o tai Druskininkų linijos dar neišardė?

    #2
    Nea turbut tikriausiai gelezinkelis yra, bet nenaudojamas...kaip ir saurieji siaures Lietuvoje zole apauge, medziais apzele, o ir begius vagys turbut bus isarde...

    Comment


      #3
      Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą

      Beje, yra dar vienas biurokratinis klausimas toje teritorijoje. Kaip žinia traukiniai iš Vilniaus važiuoja tik iki Marcinkonių. Toliau einantys bėgiai nebenaudojami jau nuo tų laikų, kai traukiniai nevažiuoja į Druskininkus. Palikta viena bėgių linija jau baigia apaugti žole.

      Ties ta 15 km atkarpa yra keletas kaimų. Viename iš jų gyvenantis švedas yra įsigijęs drezina, tačiau jos taip ir negali panaudoti. Pasirodo neįmanoma pramušti mūsų šūdbiurokračių geležinkeliečių. Jiem geriau, kad nenaudojami bėgiai apaugtų žole, ties pervažomis užsineštų smėliu, nei kad kas nors jais rūpintųsi. Žodžiu, kokie buvom socialistiniai biurokratai, tokie ir likom.
      Siaip tai nieko naujo, sis gelezinkelis gyvavo iki 1963 metu, todel jo pylimo bukle yra bloga. Gelezinkelio atsatymas - dideli pinigai, todel be sansu.

      Del to svedo 0- glupas zmogus ir tiek, jis tik daug sneka. Ir neaisku su kuo sneka.

      tai tiek

      Comment


        #4
        Tai velniam neleisti naudotis ta atkarpa? Biurokratų mąstymas - lengviau gyventi kai niekas nieko nedaro.

        Comment


          #5
          Parašė udrius Rodyti pranešimą
          Siaip tai nieko naujo, sis gelezinkelis gyvavo iki 1963 metu, todel jo pylimo bukle yra bloga. Gelezinkelio atsatymas - dideli pinigai, todel be sansu.

          Del to svedo 0- glupas zmogus ir tiek, jis tik daug sneka. Ir neaisku su kuo sneka.

          tai tiek
          Tikrai ne iki 1963 metų. Aš dar 1994 juo važiavau į Druskininkus. Juo traukiniai nustojo važinėti, kai atsirado vizos į Baltarusiją, nes jis darė lanką per Pariečę.

          Comment


            #6
            Parašė Linas Rodyti pranešimą
            Tikrai ne iki 1963 metų. Aš dar 1994 juo važiavau į Druskininkus. Juo traukiniai nustojo važinėti, kai atsirado vizos į Baltarusiją, nes jis darė lanką per Pariečę.
            Ten kalba buvo apie raudona plona linija pažymėtą kelią.
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              #7
              Tai čia matyt apie skirtingus dalykus kalbama.

              Ta plona linija, likęs tik pylimas, ant kurio siauruko bėgių ner turbūt jau kokį 50 metų.

              O Vilnius-Gardinas sovietmečiu buvo labai naudojama linija. Ją važiuodavo daug prekinių traukinių, traukinys į Berlyną. Po sovietų imperijos žlugimo tą linija tapo nelabai naudojama. Kurį laika važiavo Druskininkų traukinys. Kai šį maršrutą panaikino, buvo išardyti bėgiai Pariečė-Druskininkai. O nuo Varėnos, per Zervynas, Marcinkonis, iki sienos palikta viena bėgių juosta. Traukiniai dabar važiuoja tik iki Marcinkonių. Toliau esantis 15 km ruožas ties pervažomis atsidūrė po smeliu. Tad jei leistų kam nors naudotis, tai bent būtų nukasta ir prižiūrima.

              Comment


                #8
                As tuo labai drysciau abejoti:

                http://www.parovoz.com/newgallery/pg...D=30515&LNG=RU





                Nuotraukos pernai liepos, Taigi? Siaip baltarusijos puse baisiau atrodo


                Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimą
                Toliau esantis 15 m ruožas ties pervažomis atsidūrė po smeliu. Tad jei leistų kam nors naudotis, tai bent būtų nukasta ir prižiūrima.

                Comment


                  #9
                  gal situacija tam ruoze biski pasitaisys kai prades leisti tuos "autobusus ant begiu" nes dabar kai supranta leidzia tuos senus didelius neekonomiskus dyzelinius
                  You can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...

                  Comment


                    #10
                    Galiu tik spėti, kad šis ruožas buvo uždarytas ne tik dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių, bet ir dėl to, kad buvo pradėta ruoštis stojimui į Europos Sąjungą. Sukurti tam ruože visą reikalingą pasienio infrastruktūrą keleivių ir traukinių tikrinimui galėjo pasirodyti ekonomiškai labai neefektyvu dėl mažo srauto.

                    Nežinau kiek ten tų keleivių vykdavo iš Baltarusijos, tačiau šiuo metu savaitgaliais žiemą iš Varėnos į Marcinkonis kartais po keletą žmonių tevažiuoja. Žinoma, ekonomiškai tai labai neefektyvu, bet tikėsimės Varėnos rajono savivaldybė sugebės išlaikyti šį ruožą.

                    Comment


                      #11
                      Šiandien Lentvaryje












                      (...)


                      (...)






                      (...)











                      Paskutinis taisė Romas; 2009.10.17, 08:57. Priežastis: Kopija iš temos "Geležinkelių fotografavimas"

                      Comment


                        #12
                        Dabar kažko nesupratau. Kada jie spėjo išardyt nuo Druskininku iki sienos geležinkelį?
                        "I killed the Bank" - Andrew Jackson

                        Comment


                          #13
                          Geležinkelio atšakos Pariečė (Baltarusija)-Druskininkai(Lietuva) istorija

                          Parašė Kosovo Rodyti pranešimą
                          Dabar kažko nesupratau. Kada jie spėjo išardyt nuo Druskininku iki sienos geležinkelį?
                          www.druskonis.lt, 2000 m. gegužės 19 - 25 d. Nr. 21 (554)

                          <…>
                          Ar važiuos traukiniai į Druskininkus?

                          Nijolė Paserbskienė

                          Įsakyta uždaryti geležinkelio ruožą

                          Gegužės 10 d. Druskininkų geležinkelio stoties viršininkas gavo specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus K. Dirgėlos įsakymą. Jame teigiama: „Geležinkelio ruožas „Druskininkai - Valstybės siena” visą eksploatavimo laiką nebuvo remontuojamas, tik prižiūrimas. Minėtame ruože 8,7 km geležinkelio bėgių - tai 1903 - 1908 metais pagaminti lengvo tipo bėgiai, kurie šiuo metu yra visiškai susidėvėję, 56 % medinių pabėgių supuvę, dėl to traukinių greitis nuo valstybės sienos iki Druskininkų sumažintas iki 15 km/val. Kadangi bendrovė šio ruožo kapitalinio remonto darbams lėšų skirti negali, o ruožą toliau eksploatuoti pavojinga, įsakau nuo 2000 m. rugpjūčio 21 d. traukinių eismą ruožu „Druskininkai - Valstybės siena” nutraukti.”

                          Įsakyme taip pat minima, kad bus nutrauktos krovinių vežimo ir sandėliavimo Druskininkų stotyje sutartys, o jas sudariusių įmonių vadovams nurodytos artimiausios stotys, kur bus iškraunami tų įmonių kroviniai. Įsakyta atjungti elektros tiekimo stočiai ir pervažoms liniją, demontuoti akumuliatorius, organizuoti geležinkelio viršutinės konstrukcijos, inžinerinių statinių bei įrenginių apsaugą, stoties pastatą užkonservuoti, spręsti darbuotojų atleidimo ar jų perkėlimo į kitą darbą klausimą.

                          Reikalavimai skirtingi

                          Paprašytas pakomentuoti SP AB „Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus įsakymą, Druskininkų geležinkelio stoties viršininkas Jonas Urbonas paaiškino, kad kalbama apie 18 km ilgio geležinkelio atšakos Druskininkai - Pariečė 10,4 km ruožą iki valstybės sienos. Pernai buvo pakeisti 4 kilometrai šio ruožo bėgių sunkaus tipo bėgiais. Jais traukiniai dabar galėtų važiuoti nustatytu 60 km/val. arba bent 40 km/val. greičiu, jeigu būtų pakeisti ir pabėgiai. Tos pačios atšakos Baltarusijai priklausančio geležinkelio bėgiai - lygiai tiek susidėvėję lengvo tipo bėgiai, pagaminti taip pat šimtmečio pradžioje. „Keistai atrodo, kad pusei bėgio esant Lietuvos teritorijoje, pusei - Baltarusijoje, mūsų šalies teritorijoje traukiniams leidžiama važiuoti 15 km/val., o kaimyninės valstybės - 40 km/val. greičiu”, - sakė J.Urbonas. 10 metų geležinkelių transporto sistemoje dirbančio vadovo nuomone, ruožą iki valstybės sienos per porą metų galima būtų palaipsniui atnaujinti. Tačiau vietinių resursų kelio remonto darbams nėra, nes geležinkelininkų lėšos centralizuotos.

                          Krovinius teks gabenti autotransportu

                          J.Urbonas informavo, kad 1999 m. keleiviams kasoje parduota 34 tūkst. bilietų už 81 tūkst. Lt. Be to, miesto geležinkelio stotyje per mėnesį iškraunama iki 100 vagonų įvairių krovinių. Krovos darbai nemaži, tačiau Druskininkų stotis yra galutinė, galbūt todėl „Lietuvos geležinkelių” vadovai pasirinko lengviausią kelią bendrovės nuostoliams mažinti. „Jau gauta telegrama, kad kurorto įmonių užsakyti kroviniai bus iškraunami Alytaus arba Varėnos stotyse, ir patiems klientams teks spręsti, kaip parsigabenti krovinį iki Druskininkų”, - pasakojo J.Urbonas. Kalbėdamas apie personalą, viršininkas sakė, kad dauguma stoties darbuotojų tikriausiai būtų atleisti. Šiuo metu stotyje dirba 7 žmonės, dar 8 druskininkiečiai (ryšininkai, kelininkai ir pan.) įsidarbinę bendrovės valdybose. Beveik visi įgiję geležinkeliečių specialybes. Uždarius stotį, Druskininkuose pagal specialybę jie darbo negautų, o važinėti dirbti į kitus miestus vargu ar galėtų. Be to, būtų anuliuotos ir stotyje dirbusių muitininkų bei pasienio policininkų darbo vietos. J.Urbonas nuogąstavo, kad uždarytą stotį ištiktų daugelio neeksploatuojamų pastatų likimas: stotis būtų nusiaubta.

                          Numatyta trumpinti maršrutus

                          Kad nukentėtų ne tik neprižiūrima stotis, bet ir geležinkelis, neabejojo ir SP AB „Lietuvos geležinkeliai” Keleivių aptarnavimo valdybos viršininkas Stasys Pieslikas. Tačiau nežiūrint į pasekmes, priimtas sprendimas nutraukti eismą geležinkelio ruožu „Druskininkai - Valstybės siena” ir uždaryti Druskininkų geležinkelio stotį. Priežastis - ruožas esąs avarinės būklės, nes viršyti bėgių eksploatavimo terminai. Jau kurį laiką saugumo sumetimais traukinių greitis šiame ruože sumažintas iki 15 km/val. Važiuojant didesniu greičiu, šimtmečio pradžioje pagaminti bėgiai sulūžtų. S.Pieslikas sakė, kad bendrovės specialistų paskaičiavimu, ruožo remontas kainuotų 3,3 mln. Lt. Bendrovė dirba nuostolingai. S. Pieslikas informavo, kad Susisiekimo ministerijai pateikti keli lėšų taupymo variantai. Vienas iš taupymo būdų - sutrumpinti kai kuriuos keleivinių traukinių maršrutus. Tai gresia ir maršrutui „Vilnius - Druskininkai”. Dar nenuspręsta, iki kurios stoties Druskininkų kryptimi keleiviniai traukiniai važiuotų. Galbūt iki Pariečės ar Marcinkonių. Klausimas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje, apie priimtą sprendimą gyventojai bus informuojami. S.Pieslikas akcentavo, kad bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” visos akcijos priklauso valstybei, tad keleivių vežimas yra valstybinis reikalas.

                          Kreipėsi į Seimą bei Vyriausybę

                          Druskininkų savivaldybės vadovai kreipėsi į Seimą ir Susisiekimo ministeriją, prašydami išnagrinėti susiklosčiusią situaciją ir nenutraukti eismo geležinkeliu į Druskininkus. Taryba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama sustabdyti SP AB „Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus įsakymo vykdymą ir priimti Druskininkų kurortui palankų sprendimą. Kreipimesi rašoma, kad geležinkelio ruožo uždarymas turėtų negatyvių ekonominių bei socialinių pasekmių druskininkiečiams ir į kurortą atvykstantiems svečiams. Geležinkelio svarba kurortui neabejotina. Juk tik nutiesus geležinkelį, poilsiautojams buvo sudarytos palankesnės sąlygos atvykti į Druskininkus, ir nuo to laiko miestas pradėjo sparčiai augti. Traukiniai yra patogi susisiekimo priemonė druskininkiečiams, aplinkinių kaimų gyventojams bei atvykstantiesiems iš Gardino į sanatoriją „Belarus”. Jeigu dabar būtų supaprastintos vizų išdavimo sąlygos NVS piliečiams, atvykstančiųjų į kurortą geležinkeliu neabejotinai padaugėtų, taigi, pasipildytų ne tik miesto, bet ir šalies biudžetas. Maskvoje numatyta atidaryti Lietuvos turizmo informacijos centrą, padėsiantį platinti kelialapius norintiesiems atvykti į mūsų sanatorijas. Druskininkiečių tikslas - įgyvendinti pagrindinę miesto bendrojo plano nuostatą - Druskininkus paversti tarptautinio lygio kurortinio gydymo, reabilitacijos, poilsio, turizmo bei sporto centru. Geležinkelio ruožo uždarymas visiškai neatitiktų Druskininkų kurorto plėtros strategijos.

                          Uždarius geležinkelio ruožą, didelius nuostolius patirtų Druskininkų savivaldybės teritorijos įmonės: SP AB „Druskininkų šilumos tinklai”, AB „Druskininkų statyba”, UAB „Leipalingio vanduo”, Druskininkų miškų urėdija ir kt. Iš Druskininkų geležinkelio stoties kasmet išvežama apie 4500 kub. m medienos. Vidutiniškai per metus geležinkeliu į miestą pristatoma 18000 t mazuto, 7400 t žvyro, smėlio, cemento, 1500 t akmens anglies, 4000 t druskos, 1100 t kitų krovinių. Uždarius geležinkelį, nukentėtų miesto gyventojai, nes, gabenant mazutą autotransportu, žymiai padidėtų centralizuotos šilumos energijos bei karšto vandens kainos. Mazutas yra vienintelis Druskininkų katilinių kuras, juk gamtinių dujų neturime. Mazuto tarpinis iškrovimas, saugojimas, pakrovimas į autocisternas, transportavimas kainuotų daugiau kaip 1 mln. Lt. SP AB „Druskininkų šilumos tinklai” sutartis su SP AB „Lietuvos geležinkeliai” sudaryta iki 2002 m. birželio 1 d.

                          Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso 27 str. nurodyta, kad viešojo naudojimo geležinkelių linijos, stotys gali būti uždarytos tik Vyriausybės nutarimu. Tame pat straipsnyje paaiškinama, kad pasiūlymus geležinkelio linijai ar stočiai uždaryti gali teikti geležinkelio valdytojas, vietovės, kurioje yra geležinkelio linija ar stotis, savivaldybė. Teikime turi būti nurodytos uždarymo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis bei socialinis pagrindimas.
                          <…>

                          www.druskonis.lt 2000 m. birželio 16 - 22 d. Nr. 25 (558)
                          <…>
                          Kairė negirdi, ką šneka dešinė

                          Violeta KLIMAITĖ

                          Lietuvos geležinkelių generalinis direktorius K.Dirgėla, pasirašęs įsakymą nuo rugpjūčio 21 d. uždaryti traukinių eismo ruožą Druskininkai – Valstybės siena kaip visiškai nusidėvėjusį, sukėlė didžiulę pasipiktinimo audrą.

                          Vieną dieną gali, kitą - ne

                          “Lietuvos geležinkeliai”, paskelbę visai Lietuvai, jog nutrauks traukinių eismą ruožu Druskininkai – Valstybės siena, kurorto žmonių ramybės vargu ar galėjo tikėtis. Apipilti įvairiausio rango protesto notomis aukščiausi Susisiekimo ministerijos pareigūnai šiandien jau nebežino, ką bešnekėti. Vieną dieną Susisiekimo ministras, prispaustas prie sienos, postringauja viena, kitą dieną jo pavaldinys – visai ką kita.

                          Seimo plenariniame posėdyje gegužės 25 d. į Seimo ir Druskininkų savivaldybės tarybos nario J.Karoso klausimą, ar mūsų valstybė taip nusigyveno, kad nepajėgia suremontuoti net 8,7 km geležinkelio ruožo, kuris labai svarbus ir taip nuskriaustiems šio regiono, stambaus kurorto, gyventojams, Susisiekimo ministras R.Didžiokas po ilgų išsisukinėjimų vis dėlto atsakė: “(…) Valstybė kol kas neteikia tokių paslaugų, bet šiuo atveju akcinė bendrovė (“Lietuvos geležinkeliai”), aš manau, pajėgi suremontuoti, ir tai padarys”.

                          Po kelių dienų, birželio 1-ąją, Susisiekimo viceministras A.Račkauskas, besiguosdamas dėl supuvusių pabėgių būklės, kuriems reikia apie 3,2 mln.Lt lėšų, jau siunčia kitokio pobūdžio raštą: “SP AB “Lietuvos geležinkeliai” dėl sunkios ekonominės-finansinės padėties negali skirti lėšų infrastruktūrai vystyti ir modernizuoti, todėl eismas minėtu ruožu tampa nesaugus ir toliau jį eksploatuoti yra pavojinga. Lėšų šiam tikslui neskiria ir Vyriausybė. Nutraukus traukinių eismą ruožu Druskininkai-Valstybės siena, bendrovė dės pastangas išsaugoti traukinių eismą nuo Vilniaus iki Pariečės. Kol nepriimti galutiniai sprendimai, palikti visi traukinių, važiuojančių į Druskininkus, reisai”.
                          <…>

                          www.druskonis.lt, 2000 m. rugsėjo 1 - 7 d. Nr. 36 (569)

                          <...>
                          Traukiniai vėl atpūškavo

                          Arūnas ZURLYS

                          Nors jau daugsyk skelbta, kad nuo rugpjūčio 21 d. nutraukiamas keleivinių traukinių eismas iš Druskininkų geležinkelio stoties, ir kai kas paskubėjo tos dienos išvakarėse su paskutiniuoju traukiniu graudžiai atsisveikinti, rugpjūčio 26-osios ryte jis lyg niekur nieko iš Gardino vėl atpūškavo. Kadangi ir muitininkai, ir pasieniečiai iš stoties jau iškraustyti, traukinukas su baltarusių pensininkais prekeiviais išsiųstas atgal, nė durų neatidarius. Po šitokio incidento baltarusiai geležinkeliečiai burnojo, kad jų piliečių, legaliai atvykusių, teisės pažeistos, kad sutartis važiuoti geležinkeliu sudaryta visiems metams, kad AB “Lietuvos geležinkeliai” jiems-joks viršininkas, kadangi šiuo tarptautinio posto atveju turi būti susitarimas vyriausybių lygmeniu.

                          Nesusipratimu iš Baltarusijos pusės šio traukinio atvykimą aiškino “Druskoniui” AB “Lietuvos geležinkeliai” pareigūnai, kadangi jie iš valstybinės įmonės “Baltarusijos geležinkeliai” gavę telegramą, kuri neprieštarauja suderinimui nutraukti traukinių eismą nuo Valstybės sienos iki Druskininkų. Pacituotoje telegramoje iš teisų teigiama, kad “Baltarusijos geležinkeliai” atšauks ir nutrauks savo traukinių judėjimą į Druskininkus nuo rugpjūčio 21 d. Kalbintoji “Lietuvos geležinkelių” keleivių vežimo valdybos viršininko pavaduotoja V.Petraitienė mąstė, kad informacija apie eismo nutraukimą, ko gero, užstrigo kažkur Baltarusijoje.

                          Kitądien, sekmadienį, rugpjūčio 27-ąją, traukinys iš Gardino atvyko jau 2 kartus, ryte ir vakare, o išvyko, kaip įprasta, 8 val. 5 min. ir 19 val. 45 val. Baltarusių svetingesniam priėmimui mūsų muitininkai ir pasieniečiai jau buvo pasiruošę, todėl žmonės iš traukinio išleisti.

                          Tokioje prieštaringoje situacijoje pasimetęs “Druskonis”, niekaip neapsispręsdamas, ar jau pranešti skaitytojams džiugią žinią, kad traukiniai vėl į Gardiną važiuoja, paskambino Druskininkų geležinkelio stoties viršininkui Jonui Urbonui, kuris, susisiekęs ir su “Lietuvos geležinkelio” pareigūnais, ir su baltarusiais geležinkeliečiais, patvirtino prieštaringas žinias. Mūsiškiai tvirtina, kad į Druskininkus Gardino traukinys nevažiuos, baltarusiai prieštarauja, kad važiuos savaitgaliais, ko gero, dar kokius du mėnesius, daugmaž iki lapkričio pradžios. Ir suprask, kaip nori, žmogau su lagaminais perone, tokį kaimynų nesusikalbėjimą!

                          <...>


                          www.druskonis.lt, 2001 metų gegužės 4 - 10d. Nr 18. (604)

                          <…>
                          Pastangos išsaugoti krovininį geležinkelį
                          Jau beveik apsipratome, kad į Druskininkus neberieda keleiviniai traukiniai, tačiau krovininiai vis dar atveža mazutą ir statybines medžiagas. Antraip druskininkiečiams ir poilsiautojams gerokai pabrangtų visos paslaugos, susijusios su mazuto poreikiu, t. y. šildymas, karštas vanduo, bei ir taip jau brangesnės pas mus negu kituose miestuose statybinės medžiagos – žvyras, cementas ir t. t.

                          Eismą ketino visiškai nutraukti

                          Praėjusiais metais SP AB “Lietuvos geležinkeliai” ketino apskritai nutraukti visų rūšių geležinkelio eismą iki Druskininkų, tačiau po mūsų savivaldybės bei SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” prašymų praėjusių metų rugpjūtį geležinkeliečiai sutiko krovinių vežimo iki Druskininkų nenutraukti iki 2000-2001 m. šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2001 m. gegužės 1 d. Kaip ir reikėjo tikėtis, š.m. balandžio pabaigoje Druskininkų geležinkelio stoties viršininkas J.Urbonas gavo dabartinio SP AB “Lietuvos geležinkeliai” gen. direktoriaus J.Biržiškio įsakymą, kad remiantis ankstesnio gen. direktoriaus 2000 08 16 įsakymu, nuo 2001 m. gegužės 3 d. 12 val. nutraukiamas visų traukinių eismas ruože Druskininkai – Valstybės siena, išjungiami pervažų signalizacijos įrengimai, elektros, apšvietimo, ryšio linijos, o Druskininkų geležinkelio stotis užkonservuojama iki atitinkamo nurodymo.

                          Sėkmingos derybos

                          Tačiau derybos tarp mūsų Savivaldybės ir SP AB “Lietuvos geležinkeliai” gen. direktoriaus J.Biržiškio, viešėjusio mūsų kurorte balandžio 30 d. tarpininkaujant Seimo nariui J.Karosui, buvo palyginti sėkmingos. Krovininio transporto eismas geležinkeliu iki Druskininkų pratęstas iki š.m. birželio 1 d., t. y. tol, kol atsivešime geležinkeliu 1,5 tūkst. tonų nusipirkto mazuto. Gen. direktorius J.Biržiškis geranoriškai supranta, jeigu eismas geležinkelio ruože nuo valstybės sienos iki Druskininkų bus visiškai uždarytas, sunku jį bus kada nors atgaivinti, tačiau SP AB “Lietuvos geležinkeliai” vis dėlto yra pelno siekianti įmonė, kuriai šis ruožas yra labai nuostolingas. Kaip visada tokiais atvejais, atsakomybės už pigesnį gyvybiškai būtinų miestui krovinių atsigabenimą vėl imasi Savivaldybė.

                          <…>



                          www.druskonis.lt, 2001 metų rugsėjo 28 - spalio 2 d. Nr. 39 (626)

                          <…>
                          Geležinkelio turtas
                          AB “Lietuvos geležinkeliai” nuo praėjusių metų vasaros nutraukė keleivinių traukinių, o nuo šių metų birželio 1-osios – ir krovininių traukinių eismą geležinkelio ruožu Valstybės siena – Druskininkai. Neseniai Savivaldybė gavo AB “Lietuvos geležinkeliai” pasiūlymą perimti mieste ir geležinkelio ruože iki Valstybės sienos esantį bendrovės turtą. AB “Lietuvos geležinkeliai” nesutinka Savivaldybei atiduoti tik buvusio pensiono pastato Sausojoje gatvėje, kurį mėgina parduoti patys.
                          Jau išsiaiškinta, kad Savivaldybė, pardavusi jai atitekusius geležinkelio bėgius tai pačiai AB “Lietuvos geležinkeliai”, galėtų netgi šiek tiek užsidirbti. Todėl Savivaldybės Tarybos nariai rugsėjo 21 d. vykusiame posėdyje nutarė nesikratyti veltui atiduodamo turto ir vienbalsiai pritarė AB “Lietuvos geležinkeliai” siūlymui.
                          <…>
                          nuo.ma >>>

                          Comment


                            #14
                            Gardinas-Bialystok, Gardinas - Ūčitel

                            Gal kas žinot ar iš Gardino per Brūzgi, Kuznicą tebevažiuoja traukiniai Bialystok, t.y. tuo maršrutu, kurie anksčiau važiavo Vilnius-Warszawa peer Gardiną? Teko girdėt, kad aškų keitimo įrenginiai ten išardyti. O gal europinė vėžė eina iki Gardino?
                            Ir dar - kai suprantu iš Barltarusijos geležinkelių traukinių tvarkaraščių, baltarusiai savo teritorijoje ruožo Pariečė - Druskininkai neišardė, nes du kartus per dieną iki Lietuvos sienos eina traukinys Gardinas - Ūčitel per Pariečę, Černūchą. Ar kaip čia yra?

                            Comment


                              #15
                              Parašė 2Pack Rodyti pranešimą
                              Gal kas žinot ar iš Gardino per Brūzgi, Kuznicą tebevažiuoja traukiniai Bialystok, t.y. tuo maršrutu, kurie anksčiau važiavo Vilnius-Warszawa peer Gardiną? Teko girdėt, kad aškų keitimo įrenginiai ten išardyti. O gal europinė vėžė eina iki Gardino?
                              Ir dar - kai suprantu iš Barltarusijos geležinkelių traukinių tvarkaraščių, baltarusiai savo teritorijoje ruožo Pariečė - Druskininkai neišardė, nes du kartus per dieną iki Lietuvos sienos eina traukinys Gardinas - Ūčitel per Pariečę, Černūchą. Ar kaip čia yra?
                              Iš Gardino keturis kartus per parą kursuoja priemiestiniai traukiniai maršrutu Grozno-Poriečje-Salote-Lichači-Uzberežj. Tai ne Druskininkų kryptis, o už Pariečės link Marcinkonių (Varėnos, Vilniaus). Lietuvoje pirma stotelė būtų Senovė. Maršrutu Gardinas-Pariečė-Černucha-Učitel Baltarusijos geležinkelių svetainė http://www.rw.by/index.php/schedule.html keleivinių traukinių nerodo.
                              Apmaudu, kad iš Vilniaus keleiviniai traukiniai važiuoja tik iki Marcinkonių, nors vasarą poilsiautojai dar važiuotų į Margionis, Darželius, Kabelius...
                              Iš Lydos priemiestiniai traukiniai tebevažiuoja iki Benekone stoties (Benekainys)prie sienos su Lietuva . Kažkada nekaip dar seniai garvežio (garinio lokomotyvo) į Vilnių iš Vitebsko atitempinėtas naktinis keleivinis traukinys išlieka naktiniu, tik važinėja sutrumpintu maršrutu Vitebskas-Polockas-Krulevšizna-Voropajevas-Postavy(Pastovys)-Godutiški(Adutiškis)-Lyntupi(Lentupis). Nuo Lentupio iki sienos su Lietuva yra 5-6 km , nuo tarpinės stoties Godutiški – dar mažiau (Adutiškis).

                              Maršrutu Gardinas-Kuznica per parą dabar važiuoja šeši keleiviniai traukiniai. Vienas iš jų kelionę tęsia iki Bialystoko. Informacijos rasti galima http://www.rozklad.pkp.pl/bin/stboar...er=0&start=yes .
                              Europinė vėžė iki Gardino ateina.
                              Iš Gardino į stotelę Bruzgi (pasienyje su Lenkija) važinėja kitas traukinys (priemiestinis).
                              Paskutinis taisė Vitas; 2007.12.22, 13:19.

                              Comment


                                #16
                                Ačiū Vitui už atsakymą. Keista truputį, dėl maršruto Gardinas-Pariečė-Černucha-Učitel, nes prieš du-tris mėnesius tarukinių tavrkaraščiai šiuo maršrutu buvo, tai reiškia, kad ir traukiniai turbūt ėjo. Nors gal per tą laiką spėjo nuimt...
                                Sudomino vienas komentaras delfi.lt. Kiek tiesos yra komentare "Lietuva budama Pribaltijskos zeleznos dorogos sudetyje (vadovybe jos buvo Rygoje) neturejo ne vieno keleivinio silumvezio. Lokomotyvu brigados buvo ir jos vazinedavo Rygos, Minsko ar net tolimesniu depu keleiviniais lokomotyvais. Kada ivyko gelezinkeliu atsiskyrimas broliams latviams liko visi pabaltijo keleiviniai lokomotyvai serijos TEP 60 (seniena nuo 1960 m) ir TEP 70 nuo astuntojo desimtmecio tuo metu moderniausias silumvezis sovietu sajungoje. Lietuviai pasiule dalintis su latviais buvusi SSSR gelezinkelio turta, broliai latviai padalino: sau pasiliko visus naujus tep70 o 12 nurasytu senienu tep60 perdave Lietuvai. Lietuvos politikai nenorejo gadinti baltijos saliu vienybes todel puikiai sutiko su tokiomis "lygiavertemis" dalybomis. O veliau jau Lietuva uz savo pinigus pirko rinkos kainomis 4 TEP70, o i sias senienas kisa pinigus ir dar dabar vazineja." ?

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė 2Pack
                                  Ačiū Vitui už atsakymą. Keista truputį, dėl maršruto Gardinas-Pariečė-Černucha-Učitel, nes prieš du-tris mėnesius tarukinių tavrkaraščiai šiuo maršrutu buvo, tai reiškia, kad ir traukiniai turbūt ėjo. Nors gal per tą laiką spėjo nuimt...
                                  Gal keleivinis traukinys Grodno-Poriečje-Černucha-Učitel buvo sezoninis, pravestas sodininkams, uogautojams, grybautojams, poilsiautojams? Gal rudens-pavasario periode jis nevažinėja kaip nereikalingas? Gal vasarai vėl atsiras?
                                  Iš tiesų, Baltarusijoje pastebėjau priemiestinių traukinių eismą išvystyta kur kas geriau negu Lietuvoje (mums tik pavydėti būtų galima). Jau minėjau, kad keturis kartus iki pasienio su Lietuva traukiniai iš Gardino (Grodno)važiuoja Varėnos kryptimi. Iš Lydos keturis kartus važiuoja iki pasienio stoties Benekone, iš Molodečno – darbo dienomis keturis kartus, šeštadieniais ir sekmadieniais – penkis kartus iki Gudagojo (Gudogaj). O beveik išilgai Lietuvos sienos einančiu maršrutu Voropajevas-Postavai-Lentupis važiuoja naktinis traukinys Vitebskas-Lentupis, taip pat priemiestiniai Krulevšizna-Lentupis ir Krulevšizna-Postavai.
                                  Iš Minsko į Molodečną per parą darbo dienomis važiuoja 18 priemiestinių elektrinių traukinių, papildomas dar savaitgaliais (Lietuvoje Vilniaus-Kauno maršrutu savaitgaliais elektrinių traukinių kažkodėl sumažėja !!!). Anksčiausias rytinis išvyksta 4:36h, vėliausias vakarinis – 00:25h (iš Vilniaus į Kauną paskutinis išvažiuoja 20:30h). Iš Minsko į Molodečną dar yra 13 kitokių keleivinių traukinių, važiuojančių į Vilnių, Gardiną, Polocką ir kitur.
                                  Bent tokią informaciją pateikia Baltarusijos geležinkelių interneto portalas http://www.rw.by/index.php/schedule.html

                                  Keliones į Baltarusiją apsunkina vizų režimas. Būtų įdomu sužinoti paprasčiausią ir pigiausią būdą vizai gauti dėl vienadienės kelionės į kurį nors Baltarusijos miestą arba kelionei per Gardiną iš Druskininkų į Lenkiją.
                                  Vasarą patraukliai atrodytų į Suvalkus (Lenkija) nuvažiuoti traukiniu, nusivežti baidarę ir iki Druskininkų parplaukti vandens keliais – Juodąja Ančia ir Augustavo kanalu (restauruotame vandens kelyje Lenkijos-Baltarusijos sienos kirtimo punktas atsiras, turėtų atsirasti ir Nemune per Baltarusijos-Lietuvos sieną). Bet vėl problema: Baltarusijos vizos.

                                  Comment


                                    #18
                                    Baltarusijos vizos - pigiau grybų - jei tingi laukti eileje prie konsulato, tai kainuoja apie 80 lt su draudimu, jei netingi apie 50 lt, čia priklauso kiek skubiai norėsi jas gauti. Dariau ir taip ir taip. Klausimas tik jei norėsi pakliuti į Baltarusiją iš Lenkijos o grįžti į Lietuvą tada kaip bus.

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                      Tik ne per vidurį abu bėgiai:
                                      http://parovoz.com/newgallery/pg_vie...=103923&LNG=RU
                                      (Ukraina).

                                      Tai iki Kauno ir bus europinio pločio vėžė.

                                      Kaip lenkiškas elektrinis traukinys važiuoja dvigubos vėžės bėgiais ir kaip važiuotų rusiškas, išvaizdžiau matyti nuotraukoje Gardine (Baltarusija) - http://www.parovoz.com/newgallery/pg_view.php?ID=55383 .
                                      Ar europinės vėžės geležinkelis tikrai pasieks Kauną (senąją Kauno geležinkelio stotį), linkęs abejoti: vis buvo siūlyti Kauno stoties variantai Palemone, Rokeliuose, Mauručiuose... Marijampolės europinės vėžės geležinkelio stotis planuojama ne ten tarp Stočių ir Sasnavos gatvių, o tolokai nuo miesto - ties Baraginės gyvenviete.
                                      Dvigubos vėžės geležinkelis galėtų iš Šeštokų ateiti iki Kalvarijos - šioje stotyje būtų sąlygos krovinių perkrovimams (kas atliekama Šeštokuose). Lygiai taip Alytaus kryptimi galėtų pasiekti buvusią Krosnos stotį.

                                      Comment


                                        #20
                                        Ar nebuvo paskubėta išardyti Pariečės-Druskininkų geležinkelį? Suprantama, dabar tokia siena, bet reikia žiūrėti su perspektyva: Druskininkai suklestėjo, netikiu, kad iš Vilniaus su šiuolaikine automotrise ten neatsirastų norinčių važiuoti.
                                        Paskutinis taisė Eimantas; 2008.10.26, 23:34.
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment

                                        Working...
                                        X