Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rinkos apžvalgos ir naujienos

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Na kristi vargu ar pradejo, bet idomi citata:
    Portalas tvirtina, kad Vilniuje NT yra pervertintas ir jau dabar viršija būsto kainas Stokholme, Helsinkyje, Kopenhagoje. Savo ruožtu nuomos kainos yra vienos mažiausių Europoje, o tai, anot NT portalo, dar vienas ženklas, kad būstas yra per brangus.

    Comment


      Kauno rajono puslapyje radau idomios informacijos apie zeme ir statybas.

      "dabar vidutiniškai Kauno rajone pastatoma 200 namų per metus. O pagal patvirtintus detaliuosius planus jų galima pastatyti 1570. <...> vadovaujantis bendrojo plano 2007–2017 m. koncepcija gyvenamųjų patalpų poreikis per metus – 300 gyvenamųjų būstų."

      Tai pagal tai išeina, kad sklypų pardavimui yra 5 kartus daugiau negu reikia ar kaip čia supaprastintai išverst tą teiginį?

      http://www.krs.lt/index.php?-389671480

      Comment


        Low rental returns on Baltic property may push buyers to look elsewhere

        http://globalpropertyguide.com/artic...cle_id=90&cid=

        Comment


          Nekilnojamojo turto su nuolaida dar teks palaukti

          http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...3-e440b53fc2af

          Citatos:
          "Talino priemiestyje Tiskre (Tiiskre) išparduoti buvo paskelbta akcija – kliento dienos proga būstą čia buvo galima įsigyti beveik 100.000 Lt pigiau."

          "Marius Čiulada, nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Ober-Haus“ Pilies biuro vadovas bei Būsto departamento ekspertas. Jis sako kol kas negirdėjęs, kad Lietuvos projektų plėtotojai ar pardavėjai skelbtų akcijas ir tam tikru metu būstą parduotų pigiau."

          kaip eksperto prastos zinios. Arba jis ne tik ekspertas, o ir melagis

          Kainas užkėlę Panevėžio NT pardavėjai atbaidė pirkėjus


          http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...e5&ref=lastadd

          Būstas Latvijoje pradėjo pigti

          http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=13962496
          Paskutinis taisė tadux; 2007.08.02, 09:41.

          Comment


            Baltijos šalių NT burbulas gali pradėti bliūkšti metų pabaigoje

            http://www.tv.lt/f_clip.asp?id=4B456...8448CFBBDC(LNK ZINIOS) „S&P”: Baltijos šalių NT burbulas gali pradėti bliūkšti metų pabaigoje .: Baltijos šalių būsto kainų burbulas turėtų pradėti bliūkšti šių metų paskutinį ketvirtį, rašo forbes.com remdamasis tarptautinės reitingų agentūros "Standard & Poor's Ratings Service" ataskaita.
            Toks scenarijus galimas, jei Europos centrinis bankas (EC ir kitos pasaulinės finansų priežiūros institucijos ims griežtinti monetarinę politiką keldamos palūkanų normas. http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14021308 „Danske Banka" taip pat prognozuoja galą NT burbului Regis, kad trijų Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka – ir pirmiausia Estijos – artėja prie žlugimo. Tikėtina, jog nuosmukis gali būti sunkus ir ilgas, praneša DELFI.ee Tokias išvadas savo komentaruose apie nekilnojamojo turto rinkas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pateikė „Danske Banka“ analitikas Larsas Christensenas. http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=14038375

            Comment


              Ziuriu Delfi.lt Atsirado naujas skyrelis "nekilnojamas turtas" kazkaip tik siandien ji pastebejau

              Comment


                Ateinančiais metais vis daugiau gyventojų pirks butą

                Per ateinančius trejus metus naują būstą gyvenimui, verslui ar kaip investiciją ketina įsigyti apie 13 proc. Lietuvos gyventojų. Per pastaruosius 3 metus naują būstą teigė jau įsigiję apie 8 proc. šalies gyventojų – tai rodo nekilnojamo turto plėtros ir valdymo bendrovės „inRED“ viešosios nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“.

                Ketinimą įsigyti naują būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą per artimiausius metus dažniau išreiškė didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - gyventojai.

                „Planuojančių įsigyti naują nekilnojamąjį turtą skaičius yra kiek didesnis už tai jau padariusiųjų. Iš vienos pusės tai galima sieti su didėjančiomis gyventojų pajamomis bei lūkesčiais dėl jų augimo, tačiau iš kitos pusės ketinimo procentas visuomet būna didesnis už realius veiksmus“, – sakė „inRED“ direktorius Tomas Bučas.

                46 proc. tyrimo metu apklaustųjų teigė, kad svarbiausias kriterijus renkantis būstą ar kitą nekilnojamojo turto objektą yra kaina. Kaip svarbus veiksnys taip pat nurodyta būsto vieta – ji rūpi 25 proc. ketinantiems pirkti būstą. Statomo būsto kokybė rūpi 9 proc. apklaustųjų.

                Remiantis tyrimo duomenimis, mažiausiai nekilnojamojo turto pasirinkimą įtakotų draugų, pažįstamų atsiliepimai apie būstą stačiusią bendrovę (1 proc.), būstą stačiusios bendrovės žinomumas ir gera reputacija (1 proc.) bei ekspertų rekomendacija ir atsiliepimai apie nekilnojamojo turto objektą (3 proc.).

                Tyrimas buvo atliktas šių metų liepos mėnesį, jo metu buvo apklausta virš 1600 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 65 metų amžiaus.

                Per pastaruosius 3 metus naują būstą teigė jau įsigiję apie 8 proc. šalies gyventojų – tai rodo nekilnojamo turto plėtros ir valdymo bendrovės „inRED“ viešosios nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“.
                8 procenta salies gyventoju tai apie 250 000 zmoniu. Sitas sakinys suzlugde viso straipsnio patikimuma, Inred ismete pinigus i bala.
                Paskutinis taisė Gladiator; 2007.08.26, 10:29.

                Comment


                  Valdininkai didina būstų kainas ir stabdo rinkos plėtrą

                  Vis atidėliojamas bendrųjų planų priėmimas varo į neviltį tiek žemės sklypų savininkus- tiek potencialius žemės pirkėjus, tiek ir statybų vystytojus. Šiuo metu, iš didžiųjų miestų, bendruosius planus turi tik Vilnius ir Klaipėda, tuo tarpu tokie regionai kaip Kaunas, Vilniaus rajonas yra visiškame sąstingyje ir tai tęsiasi jau ne vienerius metus.

                  „Kol kas derinami Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Klaipėdos apskričių bendrieji planai. Telšių, Tauragės, Utenos, Marijampolės ir Panevėžio apskritys taip pat jau kreipėsi su panašiais klausimais. Šiuo metu visi planai yra rengiami, o kada jie bus baigti, prognozuoti nenorėčiau, nes ministerija nėra įpareigota rengti bendrųjų planų“, – teigė Aplinkos Ministerijos Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Valevičienė.

                  Tuo tarpu nekilnojamojo turto projektų vystytojai bei žemės savininkai teigia jau eilę metų iš eilės girdintys panašius pasisakymus.

                  “Daugelis statytojų bei vystytojų renkasi kito pobūdžio projektus ar investuoja savo lėšas į regionus, kuriuose bendrieji planai jau yra parengti, nuo to išlošia visi – tų regionų gyventojai, projektų vystytojai tiek ir pačios savivaldos. Tuo tarpu Vilniaus apskrityje jaučiama itin didelė sklypų skirtų gyvenamajai statybai paklausa, tačiau pasiūla yra visiškai menka, nors net plika akimi matosi didžiuliai dirvonuojantys laukai, kuriuose be bendrųjų planų statyba negalima.” - teigė nekilnojamojo turto bendrovės “Akorus Real Estate” pardavimų vadovas Donatas Kojala.

                  Vilniaus rajono savivaldybė parengti bendrąjį planą užsakė dar 2001 metais. Konkursą šiam darbui atlikti laimėjo bendrovė „Urbanistika“. Pagal anksčiau numatytus terminus bendrasis rajono planas turėjo būti baigtas rengti 2004 metais. Tačiau šiuo metu žadama bendrąjį planą užbaigti tik kitų metų pradžioje.

                  Šių metų pavasarį ir vasarą pirkėjai Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų apskrityse renkasi namus ar kotedžus užmiestyje. Individualių namų ir kotedžų paklausa Vilniuje iš tiesų didelė tuo tarpu pasiūla darosi vis menkesnė.

                  Anot „Akorus Real Estate” atstovo, žemės plotų kur galima būtų vystyti privačių namų kvartalus beveik nebeliko ir kol nebus patvirtintas Vilniaus apskrities bendrasis planas, jų ko gero ir neatsiras. Tai yra vienas esminių veiksnių kainų augimui, nepaisant garsėjančių kalbų apie galimą būsto kainų korekciją.

                  Comment


                    III ketvirtį labiausiai brango sostinės sodai ir pajūrio sklypai

                    Vilniuje butų ir namų kainos trečiąjį ketvirtį augti sustojo, tačiau brango sodo sklypai. Kaune ir Klaipėdoje būstai toliau brango, rodo nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ trečiąjį ketvirtį sudarytų sandorių duomenys.

                    Iki rugsėjo pabaigos sostinėje pakilo tik naujos statybos butų su daline apdaila miegamuosiuose rajonuose žemutinė riba – 1–2 kambarių butų kainos pakilo nuo 4,3 tūkst. litų iki 4,7 tūkst. litų už kv. metrą, 3–4 kambarių butų – nuo 4 tūkst. litų iki 4,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą, tačiau kainų vidurkio tai nepakoregavo.

                    Individualių namų rinkoje kainų augimas (apie 10 proc.) fiksuotas labiau nuo centro nutolusiose rajonuose – Zujūnuose, Buivydiškėse. Atskirais atvejais namai pigiau (6 proc.) parduoti Antakalnyje, Žvėryne ir Valakampiuose.

                    http://www.verslosavaite.lt/content/view/1550/32/

                    Comment


                      Būsto kainų bumas baigėsi

                      Vigantas Danilavičius

                      Tikėtis, kad šalyje žymiai sumažės būsto kainos – neverta. Kainos didės, tačiau augimo tempai bus lėtesni nei pirmąjį šių metų pusmetį.

                      Padidėjo būsto pasiūla

                      Nekilnojamojo turto krizė JAV, būsto kainų kritimas Ispanijoje ir Anglijoje privertė suklusti ir Lietuvos gyventojus. Juolab, kad ir Estijoje nekilnojamojo turto kainos nustojo augti. Apskritai daugumoje Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veiklos regiono šalių būsto kainų augimo tempai tapo destabilizacijos veiksniu. Tačiau pasiūlos didėjimas ir sugriežtėję kreditų reikalavimai turėtų pristabdyti šį augimą.


                      Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pažymėjo, jog laukiama lėtesnio būsto kainų augimo šalyse su pereinamąja ekonomika.

                      Pats didžiausias gyvenamojo būsto kainų augimas buvo Ukrainoje. Po jos eina Rumunija, Latvija, Estija, Lietuva, Bulgarija, Rusija ir Armėnija.

                      Vidutiniai metiniai būsto kainų augimo tempai viršijo 20 proc., tai žymiai aukštesnis rodiklis nei paties bendrojo vidaus produkto augimo rodikliai.

                      Ypač brango seni butai

                      Pernai ekspertai prognozavo, kad šiemet šalyje nekilnojamasis turtas pabrangs iki 20 proc.

                      „Tačiau nekilnojamasis turtas apie 20 proc. pabrango jau per I šių metų ketvirtį“, - teigė Nekilnojamojo turto agentūros VESTUS direktorius Vytautas Šimanskis.

                      Pasak bendrovės “Ober-Haus” Ryšių su visuomene projektų vadovės Linos Luneckienės, per pirmuosius du šių metų ketvirčius labai sparčiai kilo nekilnojamojo turto kainos. O kai kur net ypač sparčiai. Šiauliuose ir Panevėžyje senos statybos butų, esančių miegamuosiuose rajonuose, kainos vidutiniškai augo apie 50 proc. Sparčiai - 40 proc. brango naujos statybos butai Kauno miegamuosiuose rajonuose.

                      Klaipėdoje per šių metų pirmuosius ketvirčius naujos statybos butai pabrango 22 proc., o senos - 20 proc.

                      Kainos nemažės

                      Šiųmetinis kainų kilimas Lietuvoje jau per pirmąjį pusmetį viršijo visas išankstines prognozes; būsto kainos pasiekė naujas rekordines aukštumas, todėl nemažai daliai gyventojų būstas tapo tiesiog nebeįperkamas, o potencialiems pirkėjams vis sunkiau pasiryžti investuoti į būstą. Tačiau nuo šių metų liepos mėnesio kainų augimo tempai Lietuvos didžiuosiuose miestuose pastebimai sulėtėjo. Kainos arba visai nesikeitė, arba kilo ne daugiau kaip penkis proc.

                      „Nedidele išimtimi tapo Kauno ir Klaipėdos naujos statybos butų miegamuosiuose rajonuose rinka. Kaune tokių butų kainos nuo liepos iki rugsėjo ūgtelėjo iki 8 proc., Klaipėdoje - iki 10 proc.“, - sakė L.Luneckienė.

                      Tai, kad būsto kainų kilimas pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje sulėtėjo, o kai kuriuose miestuose ir visai sustojo, lėmė išaugusios būsto paskolų palūkanos. Taip pat augančios infliacijos grėsmė. Nemažai potencialių pirkėjų baiminasi, kad infliacija gali būti spartesnė nei jų pajamų augimas. Susiklosčius tokiai situacijai, būtų sunku grąžinti paskolą. Kita vertus, pastebimai sumažėjo spekuliacinių sandorių kiekis. Būstai perpardavimui įsigyjami tik tuo atveju, jei siūlomi pirkti už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Taip pat mažėja užsieniečių, ieškančių Lietuvos rinkoje greito pelno, skaičius.

                      „Potencialių būsto pirkėjų gretas retina ir subjektyvios priežastys. Pavyzdžiui, daugelio žiniasklaidos priemonių formuojama nuomonė, kad neva šiuo metu esamas kainų lygis ilgai neišsilaikys ir ateityje galima tikėtis ženklaus kainų mažėjimo“, - tvirtino Ryšių su visuomene projektų vadovė.

                      Laikas įsigyti naują būstą

                      Dabartinė situacija Lietuvos būsto rinkoje yra unikali tuo, kad šiandien senos ir naujos statybos butų kainos yra maksimaliai suartėjusios.

                      Pavyzdžiui, Vilniaus mieste už senos statybos suremontuotus butus yra prašoma nė kiek ne mažiau nei už naujos statybos butus su daline apdaila. Skirtumas tarp miegamuosiuose sostinės rajonuose esančių senos ir naujos statybos butų tesudaro ne daugiau kaip 20 procentų. Užpernai ir pernai šis skirtumas buvo iki 40 proc.

                      „Todėl dabar yra labai palanku senos statybos butus keisti į naujos statybos butus“, - tvirtino L.Luneckienė.

                      Agentūros VESTUS direktorius V.Šimanskis sakė, kad Klaipėdoje kol kas pirkėjai beveik nekreipia dėmesio į tai, ar namas renovuotas. Buto kainos nemodernizuotame name yra tik iki 20 proc. mažesnės nei apšiltintuose pastatuose.

                      „O juk yra butų, kurių gyventojai moka trigubai mažiau už šildymą nei tokių pačių nerenovuotų namų gyventojai“, - stebėjosi V.Šimanskis.

                      Anot jo, kitąmet dar brangs šildymas ir prasidės masinė daugiabučių renovacija. Tai turės poveikio nekilnojamojo turto rinkai. Kainų skirtumas tarp nemodernizuoto būsto ir renovuoto turėtų žymiai padidėti.

                      Šalies nekilnojamojo turto kainos neturėtų didėti daugiau nei 5-10 proc., palyginti su dabartinėmis kainomis. Laukti ženklaus kainų sumažėjimo artimiausiu metu nėra pagrindo: visų pirma, Lietuvos būsto rinka nėra persotinta būsto, antra, didžioji dalis tiek esamų, tiek buvusių sandorių nėra spekuliaciniai. Todėl, net ir stipriai kritęs pirkėjų aktyvumas, negalėtų sukelti pardavėjų panikos, dėl kurios kainos greitai neva mažėtų.

                      „Brangstanti statybų savikaina lėtins statybų tempus, tačiau būsto pasiūlos perteklius rinkai negrės. Ypač Kaunui, kuriame naujos statybos būsto pasiūla ir statybų tempai yra net kelis kartus mažesni nei Vilniuje ir Klaipėdoje“, - teigė L.Luneckienė.

                      Sunkios pagirios

                      Nekilnojamojo turto kainų pokyčių tendencijos akivaizdžiai atspindi šalies ekonominę situaciją. Pastaruosius mėnesius vis garsiau kalbama apie Baltijos šalių ekonomikos perkaitimą.

                      Bendrovės „DnB NORD bankas“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenka tikino, kad kol kas Lietuvai ekonominė krizė negresia, kaip kaimynėms Estijai ir Latvijai.

                      Anot jo, ekonomikos perkaitimas pasireiškia tuo, kad ekonomika auga daugiau nei turi potencialo, sparčiai didėja vidaus vartojimas. Įmonės ir gyventojai skolinasi neatsižvelgdami į savo galimybes. Sparčiai didėja darbo užmokestis ir infliacija. Šie veiksniai gali sukelti ekonominę krizę.

                      „Šį reiškinį galima vadinti pagiriomis po baliaus, kai neapskaičiavę savo jėgų puotos dalyviai padaugina alkoholio, o iš ryto skauda galvą, pykina“, - palygino banko prezidento patarėjas.

                      Pasak jo, pirmieji krizės požymiai yra Latvijoje ir Estijoje, nes ten pradėjo mažėti nekilnojamojo turto kainos. Tiesa, Latvijos Vyriausybė ir centrinis bankas ėmė mažinti galimybes skolintis iš bankų. Ypač atsižvelgiama į atlyginimo dydį bei įvesti papildomi mokesčiai. Tai didina palūkanas.

                      Apsunkinus sąlygas pasiimti paskolas, Latvijoje sumažėjo nekilnojamojo turto paklausa, todėl kainos taip pat sumažėjo.

                      V.Titarenkos teigimu, Lietuvos ekonomikos rodikliai žymiai geresni nei kaimyninėse Baltijos šalyse. Lietuvoje mažesnė infliacija, mažesnis einamosios sąskaitos deficitas.

                      Latvijoje ir Estijoje bendroji šalies skola užsieniui - tai yra valdžios ir privačių įmonių skolos užsieniui - jau yra didesnės nei bendrasis šalies vidaus produktas. Lietuva pernai užsieniui buvo skolinga tiek, kiek sudaro 50 proc. bendrasis šalies vidaus produktas, o šiemet gali išaugti iki 70 proc.

                      Pesimizmas auga

                      Lietuvoje sveikesnė ūkio struktūra. Perdirbamoji pramonė sudaro 22 procentus bendrojo vidaus produkto, o Latvijoje - tik 10 proc. Lietuvoje perdirbamoji pramonė eksportuoja 60 proc. pagamintos produkcijos.

                      „Jei sumažėtų vidaus paklausa, tuomet mus gelbės prekyba su užsieniu. Latvijoje mažai eksportuojama, daugiausiai uždirbama iš vidaus prekybos, todėl kilus krizei - sumažėjus vidaus vartojimui - pasekmės būtų itin skaudžios“, - paaiškino V.Titarenka.

                      Jo teigimu, nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje stabilizavosi - paklausa jau lygi pasiūlai.

                      „Matyt, nebus jokių staigių nekilnojamojo turto kainų kilimo ar mažėjimo. Todėl tikėtis kardinalių nekilnojamojo turto rinkos permainų neverta“, - mano banko rezidento patarėjas.

                      Jis sakė, kad Lietuvos ekonomikai didžiausią poveikį daro žmonių lūkesčiai, kai jie optimistiniai, tuomet ekonomika auga.

                      „Deja, pastaruosius porą mėnesių lūkesčiai blogėja, nes auga infliacija - didėja maisto kainos ir komunaliniai mokesčiai. Mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys žmonės vis daugiau pinigų išleidžia kasdieniams poreikiams“, - konstatavo V.Titarenka.
                      www.klaipeda.daily.lt

                      Comment


                        Parašė groundzer Rodyti pranešimą
                        Būsto kainų bumas baigėsi
                        Lietuvoje sveikesnė ūkio struktūra. Perdirbamoji pramonė sudaro 22 procentus bendrojo vidaus produkto, o Latvijoje - tik 10 proc. Lietuvoje perdirbamoji pramonė eksportuoja 60 proc. pagamintos produkcijos.

                        „Jei sumažėtų vidaus paklausa, tuomet mus gelbės prekyba su užsieniu. Latvijoje mažai eksportuojama, daugiausiai uždirbama iš vidaus prekybos, todėl kilus krizei - sumažėjus vidaus vartojimui - pasekmės būtų itin skaudžios“, - paaiškino V.Titarenka.
                        www.klaipeda.daily.lt
                        Hm hm.. gerbiamas Titarenka nepaaiskino vieno dalyko - idomu kurgi ta Lietuva savo 22 procentus eksportuos jei vienoje jos pagrindiniu eksporto partneriu - Latvijoje kaip tik ir bus ekonomine krize?

                        Comment


                          Puiki Lietuvos ekonomikos analize:

                          Po gražių šuolių aukštyn – aklavietė

                          Rekordinė per dešimtmetį infliacija, didžiulis einamosios sąskaitos deficitas, vietos ir užsienio analitikų įspėjimai apie gresiantį ekonomikos perkaitimą.

                          Bet net ir tai nesumažino lietuvių optimizmo – noro skolintis ir tuoj pat išleisti pinigus.

                          Kuo baigsis begalinis žmonių ir valdžios noras gyventi skolon – nauja krize ar tik švelniu ekonomikos nusileidimu?

                          Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su nepriklausomu finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.

                          * * *

                          - Per metus kai kurie maisto produktai pabrango ketvirtadaliu ar dar daugiau. Ar galima sakyti, kad vis didėjanti infliacija jau kelia pavojų šalies ekonomikos stabilumui?

                          - Infliacija yra problema, bet tikrai ne didžiausia. Lietuvoje kur kas didesnė problema yra einamosios sąskaitos deficitas.

                          Tai – skaičius, kurį daugumai lietuvių sunkiau suprasti.

                          Pamėginsiu tai paaiškinti paprastesniu pavyzdžiu.

                          Tarkim, atidarome naują įmonę „Litimpeks“. Nepiktnaudžiauju šiuo vardu, tiesiog jis atspindi Lietuvos importą ir eksportą. Ši įmonė turi einamąją sąskaitą, kurioje – visos pajamos ir išlaidos.

                          Lietuvos einamoji sąskaita jau labai daug metų yra deficitinė.

                          Užsienyje gaunamos pajamos – daug mažesnės negu išlaidos. Importuojame daugiau negu eksportuojame. Taigi uždirbame mažiau negu išleidžiame.

                          Net ir įvertinus ES paramos lėšas ir emigrantų pinigus, devynių šių metų mėnesių einamosios sąskaitos deficitas būtų apie 9 mlrd. litų. Jį reikia kaip nors padengti.

                          Kol kas visas problemas užglaistydavo bankų paskolos. Per devynis šių metų mėnesius užsienio bankų paskolų suma padaliniams Lietuvoje išaugo 8 mlrd. litų.

                          Tai iš esmės ir padengė einamosios sąskaitos deficitą.

                          Bet bankai nebegalės tokiais tempais skolinti. Paskolų srautas Latvijoje ir Estijoje jau ėmė sekti. Lietuvoje – dar ne, bet manau, kad netrukus jis sumažės.

                          Jeigu bankai nebeskolins savo padaliniams Lietuvoje, gali pradėti mažėti šalies oficialiosios tarptautinės atsargos.

                          - Kas tuomet?

                          - Tarkime, jeigu kiltų grėsmė lito kursui ir visi gyventojai ateitų į bankus išsikeisti visų apyvartoje ir sąskaitose esančių litų į eurus, eurų nepakaktų. Kiltų finansų krizė.

                          Lietuvos banko užsienio atsargos – 19,5 mlrd. litų. Tačiau bankas pats yra skolingas pinigų.

                          Tai įvertinus, grynosios oficialiosios tarptautinės atsargos yra maždaug 11 mlrd. litų. Pinigų kiekis – 40 mlrd. litų. Dalis šių pinigų – indėliai eurais. Vadinasi, litų yra apie 35 milijardus.

                          - Bet juk niekas nebėga į bankus pasiimti grynųjų. Vadinasi, viskas gerai?

                          - Taip, gali susidaryti toks įspūdis. Ekonomika auga 11 proc. per metus, kaip Kinijoje.

                          Bet yra vienas milžiniškas skirtumas tarp Kinijos ir Lietuvos – Kinija turi didžiulį einamosios sąskaitos perteklių.

                          - Tad iš ko auga Lietuvos ūkis? Tik iš skolintų pinigų?

                          - Tai, kad ūkis auga iš skolintų pinigų, dar nėra savaime blogai.

                          Klausimas, kaip paskolos panaudojamos? Jei pinigai naudojami eksportui didinti, puiku.

                          Bet jei didžioji dalis skolintų pinigų skiriama vartoti ir nekilnojamajam turtui įsigyti, vadinasi, šie pinigai panaudojami neefektyviai. Būtent taip Lietuvoje ir yra.

                          Jeigu žmogus perka už paskolą butą ar automobilį, o jo pajamos dėl to nepadidėja, toks žmogus tampa skolininku.

                          Dabar tai vyksta jau ne vieno lietuvio šeimoje, o visos valstybės mastu.

                          Valstybėje niekas negalvoja ar per mažai galvoja apie investicijas į eksportui skirtą gamybą.

                          - Jeigu įmonės išlaidos nuolat viršija pajamas, tokia įmonė bankrutuoja. Kas atsitinka taip pat gyvenančiai valstybei?

                          - Prisiminkime Rusijos krizę. Rublis užsienio valiutų atžvilgiu nuvertėjo kelis kartus.

                          Tarptautinės finansų institucijos ir bankai tarėsi su Rusija, kaip restruktūrizuoti skolą. Susitarė ir Rusija nebankrutavo.

                          - Tai gal ir Lietuva išsisuks?

                          - Rusijos padėtis nuo Lietuvos skiriasi tuo, kad Rusija turi labai daug energijos išteklių. Kitaip tariant, Rusija turėjo potencialių galimybių grąžinti paskolas ir atkurti savo finansus.

                          Dabar Rusijos oficialiosios užsienio atsargos yra trečios pagal dydį pasaulyje.

                          Tiesa, ir apie Lietuvos bankrotą neverta kalbėti. Valstybė dar gali labai daug skolintis. Būtent tai tikriausiai ir bus daroma.

                          - Tačiau paskolas anksčiau ar vėliau reikės grąžinti. Kas bus?

                          - Dauguma šalių gyvena skolon. Lietuva – irgi ne išimtis. Tos pačios JAV vis didina savo skolą.

                          Tiesa, JAV skolinasi doleriais. JAV turi galimybių išleisti į apyvartą naujų dolerių. Tai jos ir daro. Lietuva tokios galimybės neturi.

                          Besiskolinanti valstybė tampa priklausoma nuo užsienio skolintojų – nuo to, ar jie dar skolins ir už kiek skolins.

                          - Kokia būtų nauda ir kokia žala devalvavus litą?

                          - Pirmiausia paklauskime savęs, ar litas dabar jau nėra devalvuotas?

                          Palyginkime jo perkamąją galią su būsto kvadratinio metro kaina – litas nuvertėjo 2-3 kartus. Palyginti su maisto kaina, litas irgi nuvertėjęs.

                          Kalbant apie lito nuvertėjimą euro atžvilgiu, aš sakyčiau, kad Lietuva jau yra atsidūrusi finansinėje aklavietėje. Jeigu lemtų tik finansinės ir ekonominės priežastys, litas jau seniai turėjo būti devalvuotas.

                          Priežastis – tas pats einamosios sąskaitos deficitas. Sumažinus lito kursą importuojamos prekės pabrangtų. Jų būtų mažiau perkama, taigi importas sumažėtų, o eksporto galimybės pagerėtų.

                          Tiesa, pabrangtų ir importuojami energijos ištekliai. Todėl pabrangtų ir produkcija, kuriai pagaminti reikia energijos išteklių.

                          Taigi kai ką mes išloštume, bet mažų mažiausiai, kas įvyktų Lietuvoje devalvavus litą, būtų finansų krizė.

                          Rugsėjo pabaigoje žmonės bankams buvo skolingi apie 10 mlrd. litų eurais. Įsivaizduokite, kas atsitiktų tūkstančiams žmonių, kurie turi paskolas eurais? 100 tūkst. eurų paskola lygi 345 tūkst. litų. Devalvavus litą, ši paskola išaugtų iki 0,5 mln. litų ar dar daugiau.

                          Valstybė skolinga užsieniui. Devalvavus litą, išaugtų jos skolos, skaičiuojant litais, o tai kristų ant mokesčių mokėtojų pečių.

                          Paradoksas: reikia devalvuoti litą, bet negalima to daryti.

                          - Gal tuomet reikėtų bankams išdavinėti paskolas tik litais?

                          - Niekas negali uždrausti bankams skolinti eurų. Bankai turi du pinigų šaltinius: savininkų lėšas ir indėlius.

                          Tam, kad bankai galėtų suteikti paskolą litais, jie turi gauti finansavimą iš savo savininkų eurais, keisti juos į litus ir tada paskolinti. Tačiau toks būdas yra pernelyg rizikingas bankams.

                          Dauguma indėlių litais – trumpalaikiai. Taigi bankai neturi ilgalaikių išteklių litais. Todėl paskolos eurais pigesnės. Bet leidę žmonėms skolintis eurais, apribojame galimybes keisti lito kursą.

                          - Ar apskritai yra veiksmingų priemonių, kurios padėtų sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir bent pristabdytų infliaciją?

                          - Reikėtų stabdyti vartojimą ir importą. Tai būtų galima padaryti mažinant pinigų srautus, ateinančius į rinką paskolų forma.

                          Jei bankai išduotų mažiau paskolų, žmonės mažiau pirktų.

                          Tačiau teisinių mechanizmų priversti bankus mažiau skolinti nėra. Galima tik nueiti ir su jais gražiai pasikalbėti. Bankas – verslo įmonė, kuri siekia pelno. Paskolos yra vienas pelno šaltinių.

                          Jeigu būtų skolinama tik litais, pakilus palūkanoms, sumažėtų noras skolintis. Bet yra paskolų ir eurais, o jų palūkanos nuo mūsų nepriklauso.

                          Lietuvoje, kur oficiali valiuta yra litas, daugiausia paskolų išduodama užsienio valiuta. Aš manau, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mes atsidūrėme finansinėje aklavietėje. Fiksuotas kursas tarsi sukūrė stabilumą. Dabar mes už tą stabilumą mokame buvimu aklavietėje.

                          Šiuo metu nėra realių galimybių sustabdyti infliacijos. Tai, ką bando daryti Vyriausybė – priimti Fiskalinės drausmės įstatymą ar pasikalbėti su prekybos centrais – yra geri žingsniai, bet jie niekur neveda.

                          Infliacijos priežastys slypi pinigų kiekyje. Pinigų daugėja sparčiau, negu pagaminama prekių.

                          Tai buvo ypač ryšku nekilnojamojo turto rinkoje.

                          Vienintelis dalykas, kurio gali imtis valstybė, – vykdyti savarankišką pinigų politiką. Tačiau šį instrumentą mes perdavėme Europos centriniam bankui ir Skandinavijos bankams.

                          - Vis tiek tokia situacija negali trukti amžinai.

                          - Labai optimistinis scenarijus – Vyriausybė su Lietuvos banku ir tarptautinėmis finansų institucijomis bei Skandinavijos bankais aptaria padėtį ir sutaria, kaip suvaldyti situaciją.

                          Realus scenarijus – Lietuva ir toliau lieka finansinėje aklavietėje, tik dabar jau skolinsis pati valstybė. Pesimistinis scenarijus – pasikeičia valiutos kursas. O tai jau – finansų krizė.

                          lrytas.lt

                          Comment


                            idomu ka tai galetu reiksti:

                            "Nekilnojamojo turto portalas aruodas.lt, remdamasis daugiau nei 17,5 tūkst. skelbimų apie parduodamus butus analize, paskelbė butų rinkos 2007- aisiais apžvalgą. Vilniuje metų pradžioje siūlomos naujos ir senos statybos butų kainos nelabai skyrėsi – naujos statybos butai buvo maždaug 100 Lt/kv.m brangesni. Nuo kovo mėn. pastebimas kainų kilimas, kuris tęsėsi iki spalio mėn. ..."

                            http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=15524901

                            Comment


                              Tai ta ir reiskia, kad senos statybos butu kainos keleriu metu begyje kris iki 3 kartu, o naujos "tik" iki 2 kartu.

                              Uzuojauta tiems kas pirko 2006 - 2007 metais.

                              Comment


                                Parašė NeSpekuliantas Rodyti pranešimą
                                Tai ta ir reiskia, kad senos statybos butu kainos keleriu metu begyje kris iki 3 kartu, o naujos "tik" iki 2 kartu.

                                Uzuojauta tiems kas pirko 2006 - 2007 metais.
                                Būtų įdomu sužinoti, kokiais skaičiavimais remdamasis tamsta egzpertas padarė tokias išvadas?
                                Mano galerija Flickr'yje

                                Comment


                                  Parašė Mantas Rodyti pranešimą
                                  Būtų įdomu sužinoti, kokiais skaičiavimais remdamasis tamsta egzpertas padarė tokias išvadas?
                                  Greičiausiai iš lempos ir iš desperatiško noro pasvajoti apie įsigijimą būsto. Kita vertus, vadovėlinis P/E santykis normalios rinkos lyg ir turėtų indikuoti tokius ar net didesnius kritimus, bet... Realybė kitokia. Kaip ir ta realybė, kad verčiant į litus būsto statybą pigiau atsieina net tokiam didmiesty, kaip Chicago....
                                  Jūsų,
                                  Analitikas PlėtRa™

                                  Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                                  Comment


                                    Parašė NeSpekuliantas Rodyti pranešimą
                                    Tai ta ir reiskia, kad senos statybos butu kainos keleriu metu begyje kris iki 3 kartu, o naujos "tik" iki 2 kartu.
                                    na, leiskite garsiai pasijuokti iš tokios "ekspertizės". nesu nei "špekuliantas", nei pirkėjas, nei pardavėjas ir net ne "vystytojas". žodžiu, mano nuomonė, manau, pakankamai objektyvi. tokiam, kaip rašote, nt kainų kritimui reikėtų kelių sąlygų - turėtų būti akivaizdi nt persiūla, turėtų įvykti rimta ekonominė katastrofa - krizė, turėtų į žemę atsitrenkti milžiniška kometa arba nutikti kas nors iš panašių "force majore". būsto persiūla rinkoje nesuinteresuoti statytojai. ekonominė krizė - kol kas negresia. visa kita - nesvarbu. tiesiog, manyčiau, dabar nt sandorių skaičiuojamasis (statistinis) skaičius yra noormalus, nei, kad buvo prieš kelis metus, kada dauguma objektų buvo perkama su aiškiu tikslu uždirbant parduoti. dabar yra labai aiški rinka.

                                    Comment


                                      Parašė boro Rodyti pranešimą
                                      na, leiskite garsiai pasijuokti iš tokios "ekspertizės". nesu nei "špekuliantas", nei pirkėjas, nei pardavėjas ir net ne "vystytojas". žodžiu, mano nuomonė, manau, pakankamai objektyvi. tokiam, kaip rašote, nt kainų kritimui reikėtų kelių sąlygų - turėtų būti akivaizdi nt persiūla, turėtų įvykti rimta ekonominė katastrofa - krizė, turėtų į žemę atsitrenkti milžiniška kometa arba nutikti kas nors iš panašių "force majore". būsto persiūla rinkoje nesuinteresuoti statytojai.
                                      Nieko nesakau apie kainu perspektyvas, bet viena smulkmena: statytojai taip pat nesuinteresuoti stabdyti savo veiklos, nes organizacijos islaikymas kainuoja pinigus, personalo ir subrangovu i spinta nepasidesi.
                                      Todel jie priklausomi nuo pardavimu, o pastarieji priklausomi nuo statybu. Kas savo ruoztu nori ar nenori, bet didina pasiula.

                                      Comment


                                        pritarčiau a_p:
                                        Juk neturime didelės imigracijos, kaip yra PVZ Londone. Be to, viskas vistiek galiausiai, t.y. išsilyginus būsto pasiūlai, turėtų atsiremti į normalius svertus, t.y.:
                                        žemės kaina+medžiagų kaina+darbo kaina+įrengimai+normalus pelnas.
                                        Normaliu metiniu pelnu, priklausomai nuo rizikos, galima laikyti maždaug 6-10proc+infliacija. Pataisysite?
                                        P.S. pvz kiek gauna pelno kokie duonos kepėjai?

                                        Comment


                                          Du straipsniukai ir citatos is ju:

                                          1. http://www.balsas.lt/naujiena/180533

                                          "Šiuo metu pasaulio akcijų rinkose kilus akcijų krizei netgi galima prognozuoti, jog pinigai iš akcijų bus permetami į nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, Britanijoje, akcijos krenta, o būsto kainos ne."

                                          2. http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=15631999

                                          Citata apie Britanija "Anot ekspertų draugijos tyrimo, gruodžio mėnesį kainos krito jau penktą mėnesį iš eilės."

                                          Comment

                                          Working...
                                          X