Šiuo metu tęsiamas Jurbarko miesto urbanistinės infrastruktūros plėtros II etapo projektas, kurio metu numatyti net kelių objektų sutvarkymo darbai. Vienas tokių objektų – S. Daukanto g. 28A esantis Jurbarko Naujamiesčio parkas. Šiuo metu intensyviai vykdomi šio parko sutvarkymo darbai. Šią miesto centre esančią gamtinę teritoriją siekiama paversti estetiškai ir funkciškai patrauklia vieta.

...

Savivaldybės svajonė nutiesti lynų kelią per Nemuną pamažu įgauna kontūrus. Penktadienį UAB „Envitra“ konsultantas Mantas Kaušylas Jurbarko ir Šakių rajonų vadovams pristatė sukonkretintus būsimo lynų kelio parametrus, kainą ir atsipirkimo galimybes. Trečią kartą bendrą projektą aptarti susirinkę kaimyninių savivaldybių atstovai neabejoja, kad lynų kelias mūsų kraštui būtinas, tačiau kartu su juo norėtų įrengti ir visą turistų aptarnavimo infrastruktūrą.

UAB „Envitra“ konsultantas M. Kaušylas parengė du būsimo projekto variantus. Pirmajame numatyta, kad keltuvai lynų keliu vyks nuo Jurbarko pusėje suplanuotos aikštelės iki Gelgaudiškio dvaro prieigų. Pavarų sistema būtų įrengta Šakių pusėje esančio kalno šlaite, įtempimo – Jurbarko pusėje esančiame Nemuno slėnyje.

Penkių metrų pločio, beveik 1,5 km ilgio lynų kelią laikytų septynios atramos, kabinos iškiltų į 7 metrų aukštį ir judėtų lynais iki 5 m/sek. greičiu. Per valandą į abi puses galėtų persikelti ne daugiau kaip 100 keleivių. Pasak M. Kaušylo, toks lynų kelias su įlaipinimo ir išlaipinimo garažais bei dviračių ir pėsčiųjų takais iki Panemunės pilies bei Gelgaudiškio dvaro kainuotų 8,5 mln. Lt.

Šakių r. savivaldybės prašymu UAB „Envitra“ parengė ir antrą projekto variantą. Šakiečiai pageidauja, kad lynų kabinos nusileistų ne Nemuno kalno šlaite, o visai greta Gelgaudiškio dvaro, Kaštonų alėjos prieigose. Tokiu atveju lynų kelias pailgėtų iki 1761 m, prireiktų statyti viena atrama daugiau, kabinos turėtų kilti į 20 metrų aukštį, o projektas pabrangtų iki 9 mln. 140 tūkst. Lt.

Atrodo, kad Europos Sąjungos paramos lėšos išleidžiamos taip pat lengvai, kaip ir gaunamos.Naudodamasi proga savivaldybė vieną po kitos užsako galimybių studijas ir bent jau kol kas krauna jas stalčiun. Tiek naudos tikriausiai tebus ir iš dar vieno, penktadienį būreliui valdininkų ir verslininkų pristatyto, dokumento.

Prieš mėnesį savivaldybėje pirmąjį investicijų pritraukimo galimybių studijos pristatymą surengęs įmonės „Baltic Business Salutions“ projektų vadovas Donatas Bakutis žadėjo, kad užbaigęs rengti dokumentą į Jurbarką atvyks su konkretiems objektams parinktais konkrečiais pasiūlymais – teliks surasti norinčių rengti projektus ir gauti lėšų iš ES struktūrinę paramą skirstančių ministerijų. Ekonomikos proveržio ištroškę verslininkai tikėjosi išgirsti bent keletą pasiūlymų, tačiau nieko konkretaus taip ir nesulaukė.

Užuot nurodęs, į kokias sritis galima būtų investuoti, D. Bakutis plačiai apžvelgė geografinę rajono padėtį, susisiekimo struktūrą ir ekonominę situaciją. Investicijų galimybėmis susirūpinę klausytojai išgirdo, kad dėl patogios geografinės padėties, Nemuno upės ir unikalaus kraštovaizdžio Jurbarkas yra išskirtinė teritorija, tačiau gamtinių išteklių nepakanka pramonei vystyti, todėl juos reikėtų naudoti kitoms sritims. Galimybes investuoti sumažina netvarkomos Nemuno pakrantės, nevaloma upės vaga, apleisti istorijos ir kultūros paminklai, netvarkinga jų aplinka. Minusus, anot D. Bakučio, sumažintų sumanus turistinio panemunės srauto ir žvyro karjerų panaudojimas – juos rekultivavus, galima būtų sukurti naujas poilsio zonas.

Didžiausias susisiekimo infrastruktūros minusas – neturime geležinkelio, todėl nėra ir pramonės. Neišvystytas vandens susisiekimo kelias, dviračių ir pėsčiųjų takais sunku pasiekti lankytinus objektus, be to, neužtikrintas dviratininkų saugumas. Būtina atnaujinti viešojo transporto infrastruktūrą ir organizuoti naujus maršrutus. D.Bakučio nuomone, rajone, ypač prie pagrindinių kelių, trūksta degalinių.

Vos prieš metus rajono tarybai ir gyventojams ekspertų išvadas pateikę Jurbarko šilumos tinklų vadovai įrodė, kad miestui ekonomiškai naudingiausias kuras – gamtinės dujos. Tokią poziciją nepajudinamai rėmė gaminamos šilumos energijos kaina, tad ir privatininkų peršamas biokuras tuomet neatrodė viliojantis. Tačiau pasikeitusios aplinkybės šilumininkų planus apvertė aukštyn kojomis ir iki metų pabaigos, vėliausiai 2016-ųjų žiemą, Jurbarke jau turėtų veikti biokuro katilinė.

...