Ašašninkai. Juostelių irgi iš bėdos užtenka. O ta antra žalia - gardu akiai!

Labanoras, Švenčionių r.
Namas įvažiuojant nuo Lakajos pusės
Foto 2017

https://lt.wikipedia.org/wiki/Labano..._panoramio.jpg

Foto 2026.01


Iš arčiau

Nors jau, panašu, daugelis susitaikė dėl tų nevykusių langų keitimo, bet tikiuosi dar dėl to pakovoti su kitais bendraminčiais(-ėmis). Kažkaip pagarsinti, pademonstruoti, kodėl reikėtų išlaikyti tuos padalinimus. Čia šiaip, pamodeliavau. Tas raudonas namukas - Virginijaus Kinčinaičio nuotrauka. Įsivaizdavau, kaip galėtų būti sugadintas "praktiško" proto.

Šis - rinktinis. Alanta.

Matosi bendra tendencija stebint šios temos nuotraukas ir apskritai esu susidaręs nuomonę apie tuos mažuosius Lietuvos miestelius ir visą jų bendrą estetiką.

Šie namai yra 19-20 amžiaus populiacijos bumo pasekmė, tuo pačiu kai ilgametė rusų (carų ir sovietų) valdžia užvėlino normalią industrializaciją nugrūsdami didelę populiaciją toliau išgyventi iš natūrinio ūkio, o paskui kolūkių. Negalėjo deramai susiformuoti miestai, jie plėtėsi beveik stichiškai po 1945 m. statant daugiabučius ir po 1990 m. priemiesčius. Nemaža dalis judėjo į užsienį.

Prisidėjo ir SSRS žlugimo sukeltas šokas, kai gyvenimas kaime buvo pakeistas į nieką (emigraciją, išvykimą į didžiuosius miestus).

Dabartinė trajektorija, kad tai namai skirti ne paveldui, o išgyventi tiems kas liko, kažką įsidėti kad nesušalti. Realiai matau, kad realistiškai Lietuvos provincija turėtų priminti Estijos po 30-50 metų, daugybės tų medinių ir silikatinių plytų chaotiškų namelių turėtų nelikti, kur panašu nieks nesitvarkė ir nesitvarkys. Skirsis tik tai, kad bus daugiau dirbamos žemės. Lenkijos scenarijus buvo missed close call, kuri dėl 1945 m. nepriklausomybės išgyveno mažesnius šokus tiek prie Stalino, tiek prie 1990 m. pokyčių, paprasčiausiai tokius namelius būtų pakeitę kažkuo labiau praktišku ir gyvenamu (mūras, daugiau aukštų, etc.).

Nors ši tema vadinasi "langų keitimas Lietuvoje", ji rėpia daugiau. Mes čia kalbame apie vizualinę mūsų miestelių tapatybę, kuri smarkiai žalojama. Žalojama net nesuvokiant. Nesuvokiama, nes, kaip sakot, per okupaciją, buvo išdraskytos bendruomenės (juodai), sykiu sunaikintas elementarus estetikos jausmas, tradicija. Medžiagiškumas, spalvingumas, proporcijos - jokio pojūčio. Plius reguliavimo nebuvimas. Yra gražių išimčių, tikrai, širdis džiaugiasi, bet tai išimtys. Karaliauja BYLE-JAKOSCZ - BELE KAS. Ir tas vienas kitas netgi prabangus namas, tarsi pabrėžia bendrą estetinį skurdą.

Matyt kaip kur. Ką tik iš Juodkrantės - ten turbūt 90% langų geri (teisingi).

Tai Juodkrantė. Neringa... Ypatingas statusas.