Vertė tokia, kad straipsnyje pateiktas sveikas požiūris į esamą situaciją. Ir argumentavimas yra stiprus.Taip, straipsnis skiriasi nuo kitų straipsnių KN tema, bet toks ir yra jo tikslas - parodyti kitokį, negu jau spėjęs daugelio sąmonėje nusigulėti, požiūrį. O tai taip pat laikyčiau labai vertingu dalyku - požiūrių įvairovė yra didelė vertybė, leidžianti padaryti geriausias išvadas atrinkus tai, kas reikšmingiausia.

Norėčiau paklausti, ar straipsnį perskaitėte tik prabėgomis, ar pasigilinote? Iš komentaro supratau, kad Jums straipsnis vertingas nepasirodė? Kodėl? Su kuo nesutinkate? Būtų labai įdomu išgirsti. (Nothing personal, jsut business. Įdomi nuomonė, diskusija. Parėkavimai nedomina, bet šitam forume, laimei, tokių beveik nėra).

Dar labai svarbus dalykas - išankstinė nuomonė ir jos įtaka vertinimo objektyvumui. Aš straipsnį skaičiau be tos populiarios nuostatos "viskas čia blogai - nieko jie nesupranta".

Vertingas? Ką turi omenyje? Kur slypi jo vertė?

Naujas, įdomus leidinys Kuršių Nerijai. O įdomiausia, kad galima pareikšti pastabas ir pasiūlymus iki kovo 5 d.
http://nerija.am.lt/VI/index.php#a/493

Atviru tekstu atskirų biznierių interesai prastūminėjami ir tiek. Jau pakankamai tarybiniais laikais ko reikia ir ko nereikia pristatyta, nereikia dabar tęsti unikalios vietos griovimo. Ir nereikia pasakoti apie tai, ką kam gamtininkai priskiria - Kuršių nerija unikali ne dėl gamtos ir ne dėl urbanistikos, o dėl gamtos ir urbanistikos derinio.

Argumentai apie tris lūšnas Pajūrio Juodkrantėje apskritai juoda demagogija, skirta tiems, kas apie nerijos istoriją žino tik tiek, kad ten kažkada vokiečiai įsiveisę buvo.

Vertingas profesoriaus straipsnis apie Kuršių nerijos mitologizavimą, siūlyčiau paskaityti:
http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Gimt...biciju-glebyje

Nori Nidoje atstatyti sugriautą viešbutį
ELTA
2011 rugsėjo 27 d. 08:31

Tikrai pritariu, Neringa - neliečiama vieta.

Taip, Kuršių Nerija - šventa karvė. Didžiausia prabanga šiais laikais - tyla. Už ją mokami didžiausi pinigai, jos siekiama. Dėl to, jokių pakeitimų, "patobulinimų", mano galva, ten tikrai nereikia. Yra specifinės vietos, kur žmonės nesugalvojantys "ką veikti", gali praleisti laiką. O Nerijoje "veikti" nereikia, Nerijoje reikia ilsėtis: kvėpuoti grynu oru, vaikščiotis, žiūrėti į jūrą, skaityti knygas, bendrauti su šeima ir savimi. Labai nuliūsčiau, jei Nerija būtų proletarizuota. Tačiau taip neįvyks. Pernelyg daug kam ši žemė brangi tokia, kokia yra.

Verslo žinios laikraštis šiandien 2011 06 29

Investicijos Neringoje. Misija kol kas neįmanoma

Rekonstruotas sovietinis cechas Nidai tinkamesnis už naują viešbutį


Investuotojų planai Nidos centre, apleistos žvejų gamybos bazės vietoje įrengti 10 mėnesių per metus veiksiantį 4+ viešbutį gali sudužti į šipulius – Kultūros paveldo departamentas, pateikęs nuomonę dėl detaliojo plano, reikalauja koreguoti verslininkų parengtą teritorijos koncepciją. Ir ne bet kaip, o rekonstruojant sovietinį žuvininkystės ūkio pastatą.

„Mane jau apšaukė nusikaltėliu“, – sako Gintautas Bertašius, Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino
kantone ir investicijų pritraukimo bei valdymo bendrovės „Agus Group“ direktorius. Jis cituoja Dianos
Varnaitės, Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės, pasirašytą raštą, kuriame investuotojų užsakymu
parengtą teritorijos užstatymo koncepciją rekomenduojama koreguoti „kilus pagrįstam įtarimui, jog susijusi su
naujomis statybomis veikla gali kelti grėsmę pasaulio kultūrinio objekto išskirtinei visuotinei vertei, kyla
būtinybė ginti valstybės ir visuomenės interesą ją išsaugant“.
Dėl tokios KPD ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pozicijos stoja ir teritorijos prie Nidos
uosto, kur jau ne pirmą dešimtmetį akis bado sovietiniai gamybos pastatai, detaliojo plano tvirtinimo
procedūros.
Poną Bertašių, prieš kelerius metus įsigijusį šiuos statinius ir siekiantį įgyvendinti investicinį projektą,
kuris, jo įsitikimu, teiktų kokybiškų paslaugų Neringos svečiams, o vietiniams Nidos gyventojams garantuotų
darbo vietas kone ištisus metus, stulbina Planavimo schemoje įvardyti reikalavimai – čia reikia „atstatyti
buvusią erdvę tarp žvejų uosto ir Naglių gatvės, skirti ją žuvies prekybai ir vizualiniam ryšiui su uostu bei
mariomis; rekonstruoti žuvininkystės ūkio pastatą; jo išvaizdą pakeisti į artimesnę saugomai aplinkai“.
„Iš mūsų reikalauja rekonstruoti sovietinės statybos žuvininkystės ūkio pastatą, kurį pastatė 1948 m. čia
įkurdintas žvejų kolūkis „Pagraničkik“, vėliau pervadintas „Pasieniečiu“. Nuo kada sovietinis „paveldas“
tampa didelės vertės kultūros objektu?“ – neatsistebi p. Bertašius.

Pseudoistorija
Nemaža dalis Planavimo schemoje šiai teritorijai Nidos centre keliamų reikalavimų, į kuriuos baksnoja KPD,
verslininkui atrodo arba neįvykdomi, arba verčiantys kurti istorines mistifikacijas, o tokių projektų p.
Bertašius sako iš principo nesiimsiąs.
„Reikalauja atstatyti sovietinius pastatus, bet palieka prieškarinę erdvę, kad matytųsi kopos. Tai neįmanoma,
nes kopų toje vietoje nebėra, vietoje jų matyti penkiaaukščiai. Taip pat reikalaujama atkurti žuvų turgų,
nors užsakę istorinę studiją ir pasitelkę autoritetingą istoriką Kęstutį Demerecką, įsitikinome, kad žuvų
turgaus Nidoje niekada nebuvo – žvejai žuvis parduoti veždavo į Klaipėdą, Dreverną. Vadinasi, reikalaujama
atstatyti ne tai, kas iš tikrųjų buvo, o kurti pseudoistoriją. Tai iš esmės prieštarauja pasaulio
paminklosaugos tendencijomis“, – piktinasi p. Bertašius.
Iki sovietmečio žuvų fabriko teritorijoje būta ir kitų statinių – stovėjo svečių namai, o prieškario laikais
buvo pastatyta muitinė, tačiau šie pastatai neišliko. Ponas Bertašius sako, kad jei ekspertai įrodytų, jog
čia būta istorinių pastatų ar erdvių ir juos reikia atstatyti, investuotojai to imtųsi. „Esame nusiteikę
diskutuoti, kaip tuos statinius „įpiešti“ į kraštovaizdį, kad jie nekontrastuotų su aplinka. Mes siūlome gal
jau penktą viziją, įvairius variantus, kurie susilietų su kraštovaizdžiu, bet nė vienas jų valdininkų
neįtinka. Diskusijos jiems neįdomios, tiesiog siekiama neleisti“, – tvirtina jis.

Sukasi nuo Neringos
Pagal investuotojų sumanymą teritorijoje prie Nidos žvejų uosto būtų pastatytas 4+ žvaigždučių viešbutis su
nedidelėmis konferencijų salėmis, parduotuvėlėmis, nedideliu SPA centru svečių poreikiams.
„Vieni autoritetingiausių viešbučių ekspertų iš Austrijos atliko studiją ir mums, investuotojams, įrodė, kad
ten galėtų atsirasti toks viešbutis, jis veiktų 10 mėnesių per metus. Tačiau, norint įgyvendint šį projektą,
reikalingi tam tikri architektūros sprendimai, kurie užtikrintų viešbučio funkcionalumą, tam tikras kambarių
skaičius, muitinės namelyje toks viešbutis netilptų“, – problemas dėsto p. Bertašius.
Ir iš savo patirties konstatuoja – investicinis klimatas Neringoje ypač nepalankus, o pritraukti lėšų
projektams šiuo metu „ne ką lengviau nei į atominės elektrinės statybas“.
„Šiandien negaliu kalbėti nė su vienu viešbučių operatoriumi ar rimtu investuotoju. Tokį eksperimentą
padariau prieš metus – tikėdamasis, kad netrukus bus patvirtintas detalusis planas pasikviečiau vieną
investuotoją. O jis man sako, kad internete „pasiguglino“ ir pamatė, jog Neringoje ne statoma, o griaunama“,
– prisimena p. Bertašius. Investicijoms, pažymi Šveicarijoje ilgametę investicinio darbo patirtį turintis
verslininkas, ypač svarbus konkretumas – investuotojas turi žinoti, per kiek laiko jis gali įgyvendinti
projektą, turėti produktą ir kada gali planuoti jį parduoti kitam investuotojui.
„Jei Neringoje tvarka nesikeis, jokios investicijos čia neateis, pastatai toliau irs. Čia tvarka per daug
sudėtinga ir neprognozuojama“, – tvirtina jis.
Griežtas reglamentavimas į neviltį varo ir daugelį Neringoje pabandžiusių investuoti verslininkų.
„Bet kuris projektas tapo itin sudėtingas – tiek dėl gausių draudimų, tiek dėl to, kad atgaline tvarka
atšaukiami ankstesni sprendimai, naikinami detalieji planai ir rekonstrukcijos tampa nelegalios. Ir verslas,
ir žmonės išgąsdinti. Mes irgi pardavėme verslą, nė mažiausios minties nekyla čia investuoti“, – sako Irma
Baltrušaitienė, Neringos verslo ir turizmo asociacijos prezidentė, buvusi turizmo paslaugų centro „Nidos
seklyčia“ savininkė. Pernai, prieš parduodant, ji inicijavo „Nidos seklyčios“ bankroto bylą, nes pečius
slegia kadaise rekonstrukcijoms paimtos banko paskolos, o planuotų statybų įgyvendinti taip ir nepavyko,
teismas panaikino šios teritorijos detalųjį planą.
„Jau penkerius metus Neringoje nieko nevyksta, rekonstrukcijos sustojo, griuvėsiais virsta ištisos zonos.
Stūkso daugybė apleistų pastatų, jų negalima renovuoti, krūvos bylų dėl statybų tebeguli teismuose“, –
merdinčios Neringos viziją piešia p. Baltrušaitienė.

Neatitiko dokumento
„Šio verslininko problema ta, kad, įsigydamas objektą, jis nepasidomėjo, ką toje teritorijoje galima daryti.
Dabar jo planai neatitinka tos vietos galimybių. Tai ne vieno jo problema – nemažai žmonių Neringoje įsigijo
turto, bet nesuprato, kad čia nebus tokių projektų, kokių jie nori, kad tai ypatinga vieta, įrašyta Pasaulio
paveldo objektų sąraše, kad čia taikomi ypatingi reikalavimai, kurių laikytis reikalauja pasauliniai
ekspertai. Ne mes juos sugalvojome“, – apie p. Bertašiaus projektą kalba Aušra Racevičienė, KPD
Paveldotvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, rengusį verslininką papiktinusį raštą.
Jos teigimu, esminis šio projekto defektas yra tas, kad jis neatitinka Planavimo schemos, pagrindinio
dokumento, reglamentuojančio Kuršių nerijos plėtrą, nuostatų.
„Departamentas turi teisės aktų laikytis ir negali manipuliuoti pagal kiekvieno verslininko pageidavimą. Mes
nesakome, kad ten nieko negalima daryti. Atvirkščiai – norime, kad ta vieta būtų tvarkoma, tačiau ji turi
būti tvarkoma pagal tos vietos reikalavimus ir principus, o ne kurorto plėtojimo linkme. Todėl ir sakome, kad
verslininkų siūlomas projekto variantas turėtų būti pakoreguotas“, – aiškina p. Racevičienė.




Sovietmetį menanti žuvų fabriko teritorija šiuo metu yra vienas iš Nidos skaudulių. Aušros Barysienės nuotr.
VŽ komentarai
Gintautas Bertašius, investicijų pritraukimo ir valdymo bendrovės „Agus Group“ direktorius, Lietuvos garbės
konsulas Šveicarijos Tičino kantone:
„Iš mūsų reikalauja rekonstruoti sovietinės statybos žuvininkystės ūkio pastatą, kurį pastatė 1948 m. čia
įkurdintas žvejų kolūkis „Pagraničnik“, vėliau pervadintas „Pasieniečiu“. Nuo kada sovietinis „paveldas“
tampa didelės vertės kultūros objektu?“

Irma Baltrušaitienė, Neringos verslo ir turizmo asociacijos prezidentė, buvusi turizmo paslaugų centro „Nidos
seklyčia“ savininkė:
„Jau penkerius metus Neringoje nieko nevyksta, rekonstrukcijos sustojo, griuvėsiais virsta ištisos zonos.
Stūkso daugybė apleistų pastatų, jų negalima renovuoti, krūvos bylų dėl statybų tebeguli teismuose.“

Į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą įtraukta Neringa tapo spąstais daugeliui verslininkų, kurie čia ėmėsi statybų ir rekonstrukcijų – aplinkosaugininkams akyliau panagrinėjus detaliuosius planus, prokurorams stojus ginti viešąjį interesą, o teismams priėmus griežtus sprendimus, jos tapo nelegalios, o pastatai – griautini, nes neatitinka generalinio plano.

Tiesa, projektai, kuriems nustatyti tik menki pažeidimai, gali būti reabilituoti, jei bus patvirtinti šiuo
metu baigiami rengti nauji planavimo dokumentai.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) duomenimis, šiuo metu išnagrinėta arba artimiausiu metu turėtų
būti nagrinėjama 40 bylų dėl statinių Neringoje teisėtumo.
Bene garsiausia su griautinomis statybomis Neringoje susijusi istorija – Kauno bendrovės „Sabonio klubas ir
partneriai“ esą nelegaliai pastatyti boteliai Preiloje, bylinėjimasis dėl jų tęsiasi jau šeštus metus.
Aukščiausiasis Teismas šį pavasarį ir vėl įpareigojo botelius nugriauti, nes jie pastatyti pažeidžiant Kuršių
nerijos nacionaliniame parke (KNNP) galiojančius įstatymus, tačiau bendrovė vis dar tikisi, kad šios
prievolės dar pavyks išvengti.
„Mūsų ginčo teritorijos atitinka šių naujų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius – čia rekreacinė zona,
numatyta uosto plėtros infrastruktūra – pernai gruodį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtintas KNNP zonų
ribų planas, ir mūsų teritorija taip įvardinta. Tame pačiame nutarime nurodoma, kad iki 2011 m. spalio 31 d.
Vyriausybei yra rekomenduojama priimti teritorijų KNNP tvarkymo planą; jis jau yra parengtas, netrukus bus
viešai svarstomas“, – naujas vilčių teikiančias aplinkybes dėsto Gintaras Černiauskas, UAB „Sabonio klubas ir
partneriai“ advokatas.
Anot Rūtos Gruzdytės, VSTT direktoriaus pavaduotojos, bylos, susijusių su detaliaisiais planais ir projektais
Kuršių nerijoje, yra skirtingos. „Vienais atvejais buvo kreiptasi tik dėl detaliojo plano panaikinimo,
projektavimo darbai buvo dar neprasidėję, statybos leidimai neišduoti. Skausmingiausi yra tie atvejai, kur
buvo išduoti statybos leidimai ir pastatyti pastatai“, – konstatuoja ji.

Visus į teismus
Vajus dėl statybų pažeidimų Neringoje kilo prieš penkerius metus, kai buvo pradėtas rengti naujas KNNP
planavimo dokumentas, kuris turėjo pakeisti dar šiuo metu galiojančią 1994 m. Vyriausybės nutarimu
patvirtintą Planavimo schemą.
„Prieš viešą svarstymą buvo pastebėta, kad daug detaliųjų planų sprendinių prieštarauja galiojančiai Kuršių
nerijos planavimo schemai. Buvo sudaryta darbo grupė, peržiūrėjome per 100 detaliųjų planų, dalis iš jų
turėjo pažeidimų. Dėl jų buvo kreiptasi į prokuratūrą, kad gintų viešąjį interesą“, – istorijos pradžią
primena p. Gruzdytė. Tačiau, pažymi ji, kai kurie pažeidimai buvo sąlyginai menki, todėl būtų buvę
racionaliau dėl jų nesibylinėti, tačiau tai buvo nauja praktika ir prokuratūra kreipėsi į teismus dėl visų
pastebėtų pažeidimų.
Teismams panaikinus dešimtis detaliųjų planų, keblioje situacijoje atsidūrė ir dešimtys verslininkų, planavę
ar jau įvykdę rekonstrukcijas ar statybas. Projektams sustojus, nemažai verslininkų liko skolingi bankams,
bankrutavo ar pasitraukė iš verslo.
„Logika Lietuvoje tokia – jei kas nors ką nors daro, tai yra blogai, o jei kas nors trukdo, tai jau gerai,
nes jis už kažką kovoja. Bet pagalvokite ir iš kitos pusės – kiek žmonių likimų nuėjo šuniui ant uodegos, kai
tenka bylinėtis šešerius metus ar ilgiau. Galima ir bankrutuoti, viską prarasti, o ką jau kalbėti apie tai,
kiek mokesčių valstybei nesumokėta“, – rėžia p. Černiauskas.

Lengvesnė tvarka
Šiemet KNNP tvarkymo planą nutarta atnaujinti ir baigti. Naujasis dokumentas bus viešai prieinamas nuo
liepos, visuomenė galės teikti savo pasiūlymus.
„Patvirtinus KNNP tvarkymo planą, galės būti panaikinta KNNP planavimo schema, tai leidžia naujos Statybų
įstatymo nuostatos. Natūraliai keisis ir teisinė aplinka, nes dabartinė Planavimo schema yra pasenusi, iš
dalies neatitinka dabar galiojančių teisės aktų sąvokų. Išvengsime nemažai konfliktinių situacijų, verslui
bus daugiau aiškumo, pagaliau ir visuomenė galės pasisakyti dėl kai kurių sprendimų“, – perspektyvą nurodo p.
Gruzdytė. Drauge ji pažymi – tai toli gražu nereiškia, kad visos statybos, dėl kurių vyksta ginčai, bus
įteisintos.
Anot jos, viena probleminių projektų grupė, pakliuvusi į teismų karuselę, yra į gyvenamuosius pastatus
verčiami arba paversti poilsio namai. „Tai tikrai nebuvo didžiausias kraštovaizdžio pažeidimas, tad tam
tikrais atvejais galbūt bus priimti sprendimai palikti, kaip yra, nes griauti pastatą vien dėl to, kad jis iš
poilsio paverstas gyvenamuoju, nėra būtinybės“, – nurodo ji.
Tačiau tokių objektų, kaip Juodkrantėje, Rėzos g. 1, kelių didelių namų prie pat Kuršių marių vietoje
nedidelio namelio atsiradimas, tarnybos požiūriu, yra rimtas pažeidimas. Šių pastatų turėtų nelikti.




VŽ skaičius
40
Tiek bylų, susijusių su statybomis Kuršių nerijoje, yra išnagrinėtos ar turi būti nagrinėjamos artimiausiu
laiku.

Rūta Gruzdytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja:
„Mes niekada nesakėme, kad Neringoje vyksta savavališkos statybos, gal tik vienas kitas atvejis toks. Visos
kitos statybos buvo tvarkingai įformintos – parengti detalieji planai, projektai, gauti statybos leidimai.
Tačiau jų pirminis dokumentas – detalusis planas – prieštaravo Vyriausybės patvirtintai Kuršių nerijos
planavimo schemai.“ Herkaus Milaševičiaus nuotr.

Nidoje – užmačios statyti vandens pramogų kompleksą ir gaivinti oro uostą
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=16990453
Jūratė Damulytė, www.DELFI.lt
2008 gegužės mėn. 12 d. 09:07

Neringos savivaldybės politikai vėl gaivina prieštaringai vertinamas šio kurorto vystymo idėjas. Jei šios idėjos virstų kūnu, Nidos pajūryje kopų pašonėje išdygtų vandens pramogų centras, būtų atnaujinta Nidos oro uosto statyba, Nidoje ir Juodkrantėje būtų pastatytos kelios sanatorijos, Nidoje iškiltų dviaukštė automobilių stovėjimo aikštelė.

Šios bei kitos naujovės numatytos prieš kelias savaites savivaldybės taryboje patvirtintoje atnaujintoje Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano raidos koncepcijoje. Dokumentas praėjusią savaitę buvo pristatytas ir aplinkos ministrui Artūrui Paulauskui, beje, į pristatymą nepakviečiant Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovų.

Neringos meras socialdemokratas Vigantas Giedraitis teigia, kad šiomis idėjomis, kurios dar bus svarstomos bei derinamos, siekiama Neringos kurortą paversti patogesniu ir patraukliu poilsiautojams ne tik vasarą, bet ištisus metus. Tokiu būdu būtų sprendžiamos ir vietinių gyventojų užimtumo problemos.

Neringos savivaldybės tarybos narė konservatorė Kušių Nerijos nacionalinio parko vadovė (KNNP) Aurelija Stancikienė prieštarauja, kad šios naujovės gali paskatinti priešingą - atgrasantį efektą, nes tokiomis naujovėmis unikalusis Neringos kurortas būtų suvienodintas su kitais urbanizuotais kurortais, kai kurie numatomi gaivinti projektai būtų žalingi UNESCO pasaulio paveldu pripažintos saugomos Kuršių Nerijos teritorijos kraštovaizdžiui, gyvūnijai.

Vandens pramogų kompleksas - vietoje stadiono, kurio nėra

Koncepcijoje numatoma, kad Nidoje ištisus metus veikiantis vandens pramogų kompleksas būtų statomas vadinamojoje "naujai įsisavinamoje terotirijoje", t.y. buvusio stadiono vietoje vos už kelių šimtų metrų nuo centrinio paplūdymio.

Ši teritorija šalia kopų dabartiniame galiojančiame Bendrajame plane įvardijama kaip stadionas, nors realiai joje - želianti laukymė ir keliukas.

Neringos meras V. Giedraitis teigia, kad šiuo atveju turimas omenyje ne vandens pramogų parkas, kaip kad yra veikiantys Druskininkuose ar Vilniuje, o nedidelis vandens pramogų centras.

„Aš manyčiau, kad mums tikrai nereikia kalbėti apie vandens parką, čia svarstoma, kad būtų galima pastatyti nedidelį, gražų objektą, kuris veiktų ištisus metus",- DELFI aiškino meras V. Giedraitis.

Mero teigimu, šiuo bei kai kuriais kitais Neringos raidos koncepcijoje numatomais projektais, pavyzdžiui, kelių sanatorijų statyba Nidoje bei Juodkrantėje, siekiama spręsti kurorto riboto sezoniškumo problemą.

Pasak V.Giedraičio, kaip kas konkrečiai galėtų atrodyti dar bus svarstoma, kuomet bus parengti bendrojo plano sprendiniai. Juos žadama parengti ir pateikti iki birželio pabaigos.

KNNP vadovė miesto tarybos narė A. Stancikienė teigė, jog visi iki šiol Neringos gyvenvietėse buvę nedideli baseinai nepasiteisino, nes jų išlaikymas neatsiperka.

Vadinamojo vandens pramogų centro statyba, A. Stancikienės manymu, juo labiau abejotina, nes jau ir šiuo metu veikiančių kelių vandens parkų pasiūla Druskininkuose, Vilniuje, kaimyninės Latvijos kurorte Jūrmaloje esą viršija šių paslaugų paklausą.

„Juo labiau, kad apie ketinimus statytis tokius vandens parkus jau yra prabilę ir Klaipėda, Palanga, berods, ir Šventoji. Tai bus valstybės pinigų švaistymas. Ką reiškia mažas vandens pramogų centras? Jei tai bus kažkokios vandens procedūros – tai taip ir įvardinkime. Tačiau toks dalykas iš esmės suniveliuotų išskirtinį, unikalų, pasaulio paveldu pripažintą Neringos kurortą ir paverstų eilinu urbanizuotu kurortu, kokių yra pilna visur. Neliktų ir tos traukos, Neringa prarastų vertybinę skalę. Juk dabar žmonės važiuoja ramybės, gamtos grožio ieškodami. Jei jie nori triukšmo, tokių pramogų – jie važiuoja į Druskininkus ar į kitus vandens parkus", - kalbėjo A. Stancikienė.

Gaivinama oro uosto Nidoje idėja

„Oro transpotro infrastruktūros vystymas Neringoje yra politizuojamas ir nepagrįstai per griežtai ribojamas, todėl šioje srityje būtų tikslinga remtis tokiomis nuostatomis: btūnimumu užbaigti įrengti Nidoje galiojančios KNNP planavimo schemos (1994m.) numatytą ir patvirtintą tarnybinį aerodromą, pritaikytą mažosios aviacijos skrydžiams, susijusiems su periodiniais ar epizodiniais skrydžiais skubios medicinos pakalbos ar evakuacijos atvejais, policijos, miškų priežiūros, pasienio apsaugos veiklos poeikiais", - rašoma Neringos raidos koncepcijoje.

Čia pat siūloma „papildomai nagrinėti klausimą dėl šio aerodromo galimybkų panaudoti ribotam oro turizmui". Be to, problemos "politizavimą" ėmęsi konstatuoti Neringos raidos koncepcijos rengėjai (pagrindinis rengėjas UAB "Urbanistika" - DELFI)) savitai fromuluoja ir dar vieną oro uosto vystymo perpektyvos galimybę, atsigręždami ir į sovietinę praeitį - "nelaikyti klausimo dėl sovietmečiu buvusių ribotų keleivinių reisų mažais lėktuvais atnaujinimo išspręstu galutinai ir visiems laikams".

Neringos meras V. Giedraitis šiuo Nidos oro uosto gaivinimo klausimu buvo ne itin kalbus. Klausiamas apie jį, meras pirmiausia norėjo sužinoti, iš kur DELFI žurnalistai apie tai žiną.

V.Giedraitis tikino, kad oro uostas Nidoje jau šiuo metu yra, jis pastatytas, yra nutiestas takas, todėl šiuo atveju tikrai jokios naujienos ir naujos statybos esą nėra. Meras čia pat dar kartą pakartojo, kad Neringos raidos koncepcija dar nieko nesprendžia, todėl jokių konkrečių sprendimų kol kas nėra.

Nidos oro uosto gaivinimo idėja iškyla ir yra diskutuojama kone kasmet, ją palaiko Neringos savivaldybės atstovai. Tarptautinio Nidos oro uosto rekonstrukcija, į kurią investuota apie 5,4 mln litų, dar 1998 m. buvo sustabdyta Lietuvos žaliųjų ir prezidento Valdo Adamkaus pastangomis, pabrėžiant, jog tai būtų pražūtingas valstybės ir UNESCO saugomam parkui projektas.

2004 m. Neringos planavimo dokumentuose vėl atsiradus oro uosto, tilto į Kuršių neriją bei kitiems projektams, prezidentas V. Adamkus kartu su UNESCO atstovais taip pat pareiškė griežtą "ne" Kuršių nerijos urbanizavimui.

Pasak KNNP direkkcijos vadovės A. Stancikienės, dabartiniai planai gaivinti oro uostą prieštarautų ir Lietuvos, ir tarptauitiniams teisės aktams.

„Visiškai šalia už 50 – 70 km esantis Palangos oro uostas ir tai dėl mažo skrydžių skaičiaus yra sumažintas. Be to, mes šnekame apie ypatingą saugomą terotiriją, o ne apie miesto plėtrą. Saugomų teritrojų įstatymas draudžia bet kokių naujų oro uostų statybą. Tai, kas ten dabar yra, tai nėra oro uostas, tai tik pakilimo takas. Kuršių nerijoje bet kokią veiklą regalmentuoja ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės teisės aktai – Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo konvencija, pagal kurią Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą", - teigė A. Stancikienė.

Anot jos, pagal Lietuvcos Vyriausybė pasirašydama minėtą konvenciją įsipareigojo apie bet kokią didesnės apimties ūkinės veiklos planavimą sagomoje teritorijoje informuoti UNESCO komitetą bei gauti šio komiteto ekspertų išvadas: "Šiuo atveju, jei minėtas bendrasis planas buvo rengiamas daugiau nei dvejus metus, tai koncepcijoje numatant tokius sprendinius tikrai buvo galima kreiptis į UNESCO ir jau turėti ir jų nuomonę. Tačiau šitai nepadaryta".

Koncepcijoje - prieštaravimai ministro A.Paulausko patvirtintam reglamentui?

Neringos raidos koncepcijos rengėjaiu taip pat yra numatę dviejų aukštų ažūrinės konstukcijos statinio - apmokamos automobilių stovėjimo aišktelės statybą netoli "Neringos komunalininko" įmonės patalpų Nidoje.

Pastarasis ketinimas, anot aplinkosaugininkų, prieštarauja neseniai aplinkos ministro A. Paulausko patvirtintam KNNP apsaugos reglamentui, kuriame numatyta neįrenginėti požeminių ir daugiaaukščių stovėjimo aikštelių parko teritorijoje.

Tačiau mero V. Giedraičio teigimu, minėtas reglamentas draudžia tik daugiaaukščių aikštelių statybą, o du aukštai - ne daugiaaukštė statyba. Tokiu būdu, anot jo, siekiama spręsti automobilių parkavimo problemas. "Manau, kad tai tiesiog eilinis bandymas apmulkinant kitus pasistatyti nemažą tūrį, o po kelių metų sakys, kad aikštelė neatsipirko, todėl reikia ją rekonstruoti, perdaryti į kokį kitą statinį ir pan.", - svarstė A. Stancikienė.

KNNP direkcijos vadovės manymu, Neringos mero siūlymas bei savivaldybės patvritintas sprneidmas, kad Neringos bendrasis planas būtų tvirtinamas Vyriausybėje esą taip pat gali būti susijęs su siekiais "pasilengvinti sprendimus" nujaučiant politinę konjunktūrą ir apeiti nepageidaujamus derinimus su saugomų teritorijų priežiūros tarnybomis.

Mero V. Giedraičio teigimu, tokie įtarimai neturi pagrindo, nes visas ligšiolinis svarstymas buvęs viešas ir visi sprendiniai pagal įstatymus privalės būti suderinti su

"Jūs man pasakykite, kokią instituciją galima apeiti? Visos institucijos turi suderinti, kito kelio nėra, tokie pasakymai - niekiniai. Mes kaip tik pakeliame plano svarsymą į aukštesnį lygį", - aiškino Neringos miesto vadovas.

Man Palanga ir Nida kelia tokias asociacijas:

Palanga - pop'sas, Nida - Jazz'as.

nieko jau cia nebepadarysi... Pilnas Uzupis (!) ju jau knipzda

Pranešti mentams reikėjo iškarto, gal dar tame take būtų pagavę, jei netoliese būtų. Bet aišku nesinori per atostogas tokių reikalų turėti.

deja šią vasarą dviračių take vidurį miško (tarp Preilos ir Pervalkos) vos nebuvau nuskintas trečio golfo su K raide numerio viduryje. Teisybės dėlei pasakysiu, kad iš paskos lėkė kitas daunas su V raide numerio viduryje o abiejų vairuotojų mordos atitiko klasikinius budulių bruožus.

kaip gerai, kad yra Palanga ir Sventoji - vemt vercia nuo tokiu kurortu mane kur susirenka visa kaimietiska grietinele ir snukius dauzo vienas kitam uz sauletas dienas
o Neringa visada buvo ramybes oaze, kur netusinti zmones atvaziuoja, o ilsetis - klausytis gamtos garsu pavarge nuo miesto triuksmo ir tiesiog nieko neveikti. jei ka labai slegia ramybe - Palanga isgelbes! pamenu pries kazkiek metu - kai dar automobiliu numeriai zymedavo miestus - Nidoje ir Juodkranteje buvo beveik isimtinai poilsiautoju is Klaipedos bei Vilniaus (be vokieciu). labai noreciau palinketi sau bei Neringai, kad tai nesikeistu dar 100 metu

Niekas nesako, kad reikia triukšmauti Nidoje. Kalba eina, kad surasti vietą, kur toks objektas netrikdytų ramybės. Tačiau kas nori, gali ten nuvažiuoti ir pasilinksminti. Toks objektas Neringą padarytų patrauklia ne tik vasaros metu...

Sutikčiau su tais, kurie sako, kad Nida- vis dėlto šventa karvė, ir jokių pasilinksminimo centrų nei Nidai, nei visai Nerijai nereikia. Būtent dėl ramybės Nida mane ir traukia. Kitokio tipo žmonėms, mėgstantiems daugiau linksmintis kitais būdais, yra Palanga ir Šventoji.

Nieko čia blogo nematau, kaip vadinasi taip ir vadinu, juk ne keiksmažodžiai kažkokie

Tas pats ir su čigonais, nesulauks niekas, kad aš juos romais vadinčiau, o dabar Lietuvoje vis brukamas tas žodis, nors įprasta vadinti čigonais. Žydų juk nepradėjome vadinti(kaip ir ukrainiečiai, baltarusiai etc.) jevrejais. Gerai, kad dar ne romėnais vadina, nors jie nesupyktų Čia jau nuo temos nukrypau.

Neringa privalo išlikti tokia, kokia yra, t.y. autentiška, atskirta nuo žemyno, romantiška, rami, žodžiu, pati gražiausia vieta Lietuvoje

Prostituciją ir dar turbūt kąnors turėjai galvoje?