Ar Neringa – šventa karvė?
Kiekvieną savaitę girdime ar skaitome apie statybas Neringoje. Kad josios neteisėtos ar savavališkos.
Norėčiau išdėstyti motyvus, kodėl Neringa negali būti šventa karve. Ir kodėl vienokios ar kitokios statybos, rekonstrukcijos yra BŪTINOS.
Visi, kam teko būti ar poilsiauti Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje ir jeigu jis atvažiavo poilsiauti o ne girtuokliauti, jei tik savaitę, o neduok dieve, kitą nėra oro (lyja) jam nėra kur pasidėti. Vieninteliai objektai, kur žmogelis gali aplankyti, tai parduotuvės su visais sovietinių laikų atributais, kinoteatras prie kurio durų užrašas ,,Internetas - kelias į ateitį“ (Laikinai neveikia) ir keli kioskeliai.
Jokių pasilinksminimų ar žaidimų.
Neringos miesto gyventojus išlepino nusenę vokiečiai, turintys sentimentų šiam kraštui. Jie savo laiku padėjo vietiniams gyventojams ir verslininkams iškelti kambarių nuomos kainas ir atbaidyti vidutines pajamas gaunančius lietuvius. Bet pastaruoju metu, turintys sentimentų šiam kraštui, jau baigia išmirti, o jaunosios vokiečių kartos tas kraštas visiškai nedomina.
Verslininkai jau šitai pajuto. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, Neringą aplankė 20% mažiau turistų ir poilsiautojų negu praeitais metais. Jeigu čia niekas nesikeis – ateityje bus dar blogiau. Nepadės nei reklama, nei tas faktas, kad šis regionas saugomas UNESCO.
Kasmet rengiami įvairūs festivaliai. Tačiau jie mūsų jaunąją kartą pritraukia tik kelioms dienoms. Po festivalių lieka tik šiukšlių ir tuščių butelių krūvos.
Ką reikia daryti, kad šis kurortas išlaikytų savo lankytojus?
Juk mes Neringą matome tik nuo marių ir dar nuo keletos apžvalgos aikštelių. Visa kita Neringa yra mums nežinoma ir nematoma.
Man atrodo, kad galima Neringoje būtų rasti vietą, kuri nėra matoma nuo jūros ir nuo marių, kur visiškai be skausmo kraštovaizdžiui būtų galima pastatyti pasilinksminimų kompleksą su boulingais, sporto, bei pasilinksminimo salėmis ir kita. Tai galėtų būti vieta kažkur tarp Nidos ir Juodkrantės.
Nereikia bijoti ir griežtai reguliuojamų statybų prie marių (galų gale suderinę jų projektus su UNESCO). Įsivaizduokime, ar būtų patraukli mums Nida šiandieną, jei joje tebebūtų tik keliolika žvejų namelių? Ar žavėtų mus jos vaizdas iš marių pusės, jei nebūtų šiandieninės Nidos?
Taip, mes turime palikti ateinančioms mūsų kartoms šį kraštą. Bet tai nereiškia, kad neturime gerinti vietinių gyventojų buitį bei poilsiautojams suteikti teigiamų emocijų.
Nesivystantys, neatsinaujinantys ir neaugantys ar tai būtų verslas, miestas, regionas ar kaimas YRA MIRŠTANTYS!