Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Druskininkų vandens pramogų parkas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Apšvieskit mane Manau, kad tokie basenai, ale tikra banga, įrengiami kai yra tam poreikis, pvz banglentininkams. O kaip save įsivaizduojat pramogaujant tokiame baseine, kur bangos ritasi didelės? Šokinėsit per jas? Ar malonumą jaučiat kai per galvą ritasi?
    *******
    Miestai.net Fb

    Comment


      Banglentininkams būna įrengiami specialiai jiems pritaikyti atrakcionai, pavyzdžiui, FlowRider:


      P.S. O dėl didelių bangų aš nieko prieš Jau 2 metus niekaip nepatenku prie jūros per gerą audrą. Tad tikrai norėčiau, kad Lietuvos akvaparkuose būtų 2+ metrų aukščio bangos. Tikras malonumas būti bangos trenktam į dugną/grindis
      Paskutinis taisė molotov_47; 2007.08.31, 19:39.

      Comment


        Vandens parkas sulaukė pusmilijoninio lankytojo

        Informacija iš www.druskonis.lt

        2008 m. kovo 14-20 d. Nr. 11 (943)


        <...>
        Antrus metus sėkmingai dirbantis Druskininkų vandens parkas kovo 8 d. popietę sveikino pusmilijoninę lankytoją – Teresę Pociukonienę iš Alytaus, atvažiavusią pailsėti kartu su Alytaus pensininkų bendrijos „Bočiai“ nariais. Pusmilijoninei lankytojai įteiktas dovanų kuponas 50 – čiai kartų apsilankyti Vandens parke.

        Kasdien – daugiau kaip tūkstantis

        Vidutiniškai kasdien Vandens parke apsilanko daugiau kaip tūkstantis pramogautojų, savaitgaliais lankytojų skaičius padvigubėja. Pailsėti atvažiuoja ne tik lietuviai, bet ir turistai iš kaimyninės Baltarusijos, Kaliningrado srities, Lenkijos. Aktyviausi lankytojai – šeimos ir jaunimas. Suaugusieji labiau renkasi poilsį ir ramybę pirčių erdvėje „Alita“. Aštuoniolikoje pirčių atliekamos įvairios programos su sertifikuotais ekologiškais produktais: eteriniais aliejais, aromatais, druska ir medumi. Jauni žmonės ir moksleiviai mėgsta pramogauti vandens pramogų dalyje: čiuožinėti nusileidimo kalneliais, plaukioti jūros bangų baseine. Pirmenybę vandens pramogų kompleksui teikė apie 60 proc. visų Druskininkų vandens parko lankytojų, 40 proc. rinkosi aštuoniolikos pirčių kompleksą. Druskininkų vandens parkas pirmaisiais veiklos metais planavo sulaukti apie 350 tūkst. lankytojų, tačiau jau 2007 m. gruodžio 14 d. sulaukė 400 tūkstantojo poilsiautojo.

        Europietiška patirtis

        Modernėjantis mūsų kurortas pritraukia vis daugiau poilsiautojų. Skaičiai liudija: 2007 m. turistų su nakvyne skaičius Druskininkuose išaugo beveik 24 proc. Tačiau daug poilsiautojų į pietinį Lietuvos kurortą atvažiuoja pailsėti ir vienai dienai - tiesiog pramogauti Vandens parke. Akivaizdu, kad pirmo Lietuvoje vandens parko atidarymas ženkliai padidino turistų srautus į Druskininkus.
        Pasak Vandens parko direktoriaus Edmundo Antanaičio, „stengiamasi teikti tik aukštos kokybės poilsio pramogų paslaugas, tai atsispindi ir Druskininkų vandens parko misijoje. Mūsų vandens parke panaudoti „perliukai“ iš Europos vandens pramogų vietų, daug idėjų vandens pramogų srityje sugalvojome ir patys: įvairūs renginiai, programos pirtyse, lazerių šou“.

        Apdovanojimų srautas

        Pirmaisiais veiklos metais Druskininkų vandens parkas dirbo pelningai. Pelno rodiklis, pasiektas iš vandens pramogų dalies – daugiau kaip 2 mln. Lt, iš pirčių dalies – daugiau kaip 1 mln. Lt. Galima teigti, kad savivaldybės projektas „Druskininkų miesto plėtra“, įrengiant Vandens parką, yra sėkmingas: ženkliai išaugę vietinių ir užsienio turistų srautai atitinkamai sudaro palankias sąlygas tolimesnei kurorto socialinei bei ekonominei plėtrai, pagerintas kurorto įvaizdis.
        Valstybinis turizmo departamentas Druskininkų vandens parką pripažino sėkmingiausiu 2007 metų turizmo infrastruktūros projektų kategorijoje. Sulaukta ir kitų svarbių įvertinimų: kasmetinis architekto A.Zavišos fondo apdovanojimas už geriausią rekreacinės architektūros kūrinį; Lenkijos Liublino miesto apdovanojimas Krištoline plyta; Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys 2007“ aukso medalis už ypatingai sudėtingą Druskininkų vandens parko statybą.
        Šiais metais Druskininkai pretenduoja gauti Lietuvos instituto inicijuotą „LT tapatybė” apdovanojimą už Lietuvos įvaizdžio gerinimą turizmo srityje. Tad ar posakis „Lietuva prasideda nuo Druskininkų“ netampa realybe?

        <...>
        nuo.ma >>>

        Comment


          Vandens parkas ir pernai dirbo pelningai

          Informacija iš www.druskonis.lt 2009 m. gegužės 15 - 21 d. Nr. 20 (1004)

          Savivaldybės tarybos posėdyje balandžio 28 d. praėjusių metų veiklos rezultatus pristatė didžiausias mūsų miesto pramogų objektas – Druskininkų vandens parkas. Jau antrus metus pelningai dirbantis Vandens parkas ir pernai išliko pagrindiniu kurorto traukos objektu.

          Parkas populiarus tarp suaugusių

          Praėjusiais metais Vandens parkas sulaukė daugiau nei 414 tūkst. lankytojų. Šis skaičius tik šiek tiek atsilieka nuo pirmųjų parko veiklos metų, kai jame apsilankė daugiau nei 424 tūkst. pramogautojų. Didžiausi lankytojų srautai į Vandens parką plūdo kovą (41 tūkst. 108 žmonės), liepą (45 tūkst. 587) ir rugpjūtį (58 tūkst. 746), pramogautojų sumažėjimas buvo stebimas rugsėjį (19 tūkst. 230). Tam įtakos turėjo būtent tą mėnesį parke vykdyta techninė profilaktika.
          Praėjusiais metais populiariausi išliko 3 val. trukmės bilietai į vandens ir pirčių dalis (B+C). Jų nupirkta 38 proc. Sumažėjo pageidavusių pramogauti pirtyse 2 val., užtat visos dienos bilietų (B+C) pardavimas pernai išaugo net 1,8 karto.
          Ištikimiausia Vandens parko lankytojų grupė jau antrus metus išlieka suaugę asmenys ir šeimos. Suaugusieji sudarė 78 proc., o šeimos – 19 proc. visų pramogautojų. Bilietus tik į vandens pramogų dalį taip pat daugiausiai pirko suaugusieji (45 proc.), nuo jų atsiliko moksleiviai (26 proc.) ir šeimos (19 proc.). Praėjusiais metais sumažėjo pagyvenusių žmonių, pasirinkusių tik maudynes parko vandens dalyje. Taip nutiko todėl, kad vis daugiau senjorų pirko bilietus su pirčių kompleksu. Vandens parko statistika rodo, kad pernai pirtyse lepinosi 1,5 karto daugiau vyresnio amžiaus žmonių, nei užpernai. Taip pat padaugėjo suaugusiųjų, įsigijusių šeimos bilietus.

          Daugiausia pajamų - savaitgaliais

          Daug lankytojų praėjusiais metais Vandens parkas sulaukė iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos. 2008-ųjų liepą ir rugpjūtį didžioji pramogautojų dalis parke būdavo lenkai – kasdien jie sudarė 60-80 proc. visų lankytojų.
          2007-aisiais fiksuotas didelis lankytojų skaičiaus skirtumas darbo dienomis ir savaitgaliais pernai sumažėjo.2008-aisiais savaitgalių dienomis parke vidutiniškai apsilankė po 1477 žmones. Daugiausia lankytojų savaitgaliais parkas sulaukė vasarį (vidutiniškai po 2017), liepą (po 1815) ir rugpjūtį (po 2186).
          Daugiausiai pinigų Vandens parkas pernai uždirbo už bilietus į vandens pramogų ir pirčių kompleksus (B+C) – jos sudarė 64 proc. visų pajamų, gautų už bilietus. Pusė pajamų – 51 proc. gauta už bilietus, parduotus savaitgaliais, iš jų apie 70 proc. sudarė B+C komplekso bilietai. Pernai už bilietus darbo dienomis tik į vandens pramogas parkas gavo daugiau nei 3 mln.164 tūkst. litų, į vandens ir pirčių dalis (B+C) – daugiau nei 4 mln. 664 tūkst. litų pajamų. Savaitgaliais bilietų į vandens dalį parduota už daugiau nei 2 mln. 525 tūkst. litų, (B+C) komplekso bilietų – daugiau nei už 5 mln. 740 tūkst. litų.
          Praėjusiais metais Vandens parko lankytojai įsigijo 2997 mėnesio trukmės abonementus. Daugiausiai jų – 1488 buvo nupirkta į (B+C) kompleksą. Parko duomenimis, abonementus turintys svečiai jų galiojimo laikotarpiu apsilankydavo vidutiniškai po 7-8 kartus. Dažniausiai abonementus pirko, žinoma, druskininkiečiai, tačiau juos įsigydavo ir ilgesniam laikui kurorte apsistoję kitų šalies miestų gyventojai, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos piliečiai.

          Staigmenų dar bus

          Ir 2008-aisiais Vandens parkas dirbo pelningai. Pernai jis gavo beveik 1 mln. 400 tūkst. litų grynojo pelno. Pirmaisiais savo veiklos metais, 2007-aisiais, Vandens parkas uždirbo net 4 mln. 239 tūkst. litų pelno.
          Praėjusiais metais didžiausios parko išlaidos buvo darbo užmokesčiui – 25 proc., šildymui, elektrai, vandeniui – 19 proc., amortizaciniams atskaitymams – 11 proc. Pernai iki 722 tūkst. litų padidėjo Vandens parko išlaidos savo veiklos populiarinimui. Mat pirmaisiais jo veiklos metais džiuginusi naujo šalyje objekto trauka po truputį ėmė blėsti, tad parko specialistams teko išbandyti naujus būdus lankytojams sudominti. Vandens parkas, be įprastų paslaugų, ėmė siūlyti naujas pramogas, koncertus, šou pasirodymus, įdomius renginius, parodas.
          Šiais metais parkas taip pat žada nustebinti lankytojus įvairiomis staigmenomis. Planuojama netrukus pakviesti į vasarą veiksiantį išskirtinį gėlių paplūdimį, pristatyti individualaus vanojimo paslaugą, įrengti egzotišką nudistų pliažą ir kt.
          nuo.ma >>>

          Comment


            Vandens parkas skaičiuoja nuostolį

            Informacija iš www.druskonis.lt 2010 m. gegužės 7-13 d. Nr. 18 (1055)

            Praėjusius metus Druskininkų vandens parkas (UAB „Druskininkų vandentiekis“) baigė su 1 mln. 697 tūkst. litų nuostoliu. Pagrindinėmis nuostolingo darbo priežastimis bendrovės direktorius Edmundas Antanaitis vardija sumažėjusius lankytojų srautus, nuo 5 iki 21 proc. įmonės veiklai padidėjusį pridėtinės vertės mokestį, išaugusias šildymo sąnaudas, taip pat padidėjusias banko palūkanas už paimtą kreditą.

            Kaltas PVM

            Prieš trejus metus atidaryto Druskininkų vandens parko finansinė pradžia buvo gerokai sėkmingesnė. 2008 m. vandens pramogų objektas uždirbo beveik 1 mln. 400 tūkst. litų grynojo pelno. Pirmaisiais savo veiklos metais, 2007-aisiais, Vandens parkas metus baigė net su 4 mln. 239 tūkst. litų pelnu.
            Pagrindine priežastimi, lėmusia nuostolį 2009-aisiais, bendrovės direktorius Edmundas Antanaitis vardija ne tik dėl ekonominės krizės sumažėjusius lankytojų srautus, bet ir pasikeitusią mokestinę bazę. Iki 2009 m. sausio 1 d. vandens parko pajamoms už bilietus į vandens pramogų ir pirčių erdves taikytas 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas buvo padidintas iki 21 proc. „Net 16 proc. PVM mokesčio padidinimas per praėjusius metus, įmonei besilaikant bilietų kainų nedidinimo lankytojams politikos, turėjo itin neigiamos įtakos bendrovės finansiniams rodikliams. Įmonė negavo apie pusantro milijono litų pajamų“, - teigia E.Antanaitis.
            Didžiausią sąnaudų dalį, t.y. apie 25 proc., praėjusių metų vandens parko balanse sudarė išlaidos darbo užmokesčiui, apie 22 proc. - energetiniams resursams (šildymui, elektrai ir šaltam vandeniui), apie 18 proc. - amortizaciniams atskaitymams. Vandens parko gerus finansinius rodiklius mažina ir iš banko „Snoras“ 2006 m. paimta paskola. Pernai įmonė bankui grąžino 743 tūkst. 568 Lt paskolos bei sumokėjo 1 mln. 485 tūkst. Lt palūkanų, kurios sudaro 12 proc. visų įmonės patirtų sąnaudų. Nuo 3 iki 10 proc. padidėjus palūkanų normai, pernai bendrovė palūkanų sumokėjo 33 proc. arba 366 tūkst. Lt daugiau negu 2008 m.

            Linkėjimai šilumininkams

            Skaudžia finansine rykšte bendrovės direktorius vadina ir smarkiai pabrangusią šilumos energiją. „Įmonė didelį dėmesį skiria šilumos energijos taupymui. 2008 m. šildymui sunaudota 8 proc. mažiau šilumos energijos negu 2007 m., o pernai – 10 proc. mažiau negu 2008 m. Tačiau dėl šildymo pabrangimo, net 22 proc. arba 249 tūkst. litų padidėjo šildymo sąnaudos. Esant tokiai šildymo kainai, esame priversti dirbti už šilumą“, - skundžiasi E.Antanaitis.
            Savivaldybei priklausantis vandens parkas, vienas pagrindinių traukos centrų Druskininkuose, ateity gali turėti alternatyvų šilumos energijos šaltinį – įsirengti geoterminį šildymą ar pan. Iki šiol vietos valdžia gan griežtai pasisakydavo dėl stambių verslo objektų planų atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų – tokiu atveju šildymo kaina didėtų smulkiesiems vartotojams. Tačiau kantrybės lašai, rodos, senka ir Savivaldybei. „Perduokit linkėjimus „Litesko“ vadovams, jeigu nebus atsižvelgta į vandens parko, kaip stambiausio vartotojo, interesą gauti šilumą priimtinesne kaina, mes tikrai palaiminsim investicinį projektą dėl alternatyvaus šilumos energijos šaltinio“, - Savivaldybės tarybos posėdyje balandžio 30 d., tvirtinant vandens parko finansinę ataskaitą, Tarybos nariui, UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ direktoriui R.Viniarskui pareiškė meras Ričardas Malinauskas.

            Sumažėjo lankytojų

            Finansinius metus bendrovei gadino ir dėl krizės sumenkusi gyventojų perkamoji galia. 2009 m. vandens parkas sulaukė 313 tūkst. 765 lankytojų, t.y. 24,2 proc. mažiau nei 2008 m. ir 26,1 proc. mažiau nei 2007 m.
            „Didžiausi lankytojų srautai, kaip ir ankstesniais metais, buvo liepą bei rugpjūtį, - teigia E.Antanaitis. – Pernai populiariausi vėl buvo 3 val. trukmės bilietai suaugusiems į vandens pramogų ir pirčių erdves. 2009 m. vandens parko bilietų kainos nekito, tačiau daugiau parduota ilgesnės trukmės (4 val.) bilietų. Pernai visos dienos parduotų bilietų dalis, kaip ir 2008 m., sudarė 18 proc., tuo tarpu 2007 m. tik 10 proc.“.
            Dažniausiai vandens parke 2009 m. lankėsi suaugę asmenys (63 proc.) ir šeimos (19 proc.). Nežymiai sumažėjo vaikų ir moksleivių. Pagrindiniai vandens pramogų dalies lankytojai – suaugę asmenys (40 proc.), moksleiviai (31 proc.) ir šeimos (20 proc).
            Didžiausią lankytojų srautą (67 poc.) pernai sudarė lietuviai, likusius 33 proc. - kaimynių (Lenkijos (21 proc.) , Rusijos (4 proc.), Baltarusijos (5 proc.), Latvijos (2 proc.) ir kitų (D.Britanijos, Suomijos, JAV ir kt. (~1 proc.) šalių piliečiai. 2009 m. vasarą (liepos – rugpjūčio mėn.) apie pusė vandens parko lankytojų buvo lenkai.
            „Analizuodami lankytojų srautus, dėmesį skyrėme ir į tai, iš kurios Lietuvos vietos į mūsų parką atvyksta daugiausiai žmonių, - sako E.Antanaitis. - Paaiškėjo, kad vandens parko pramogas labiausiai pamėgę Kauno ir Alytaus apskričių gyventojai (po 31 proc. visų lankytojų). Tuo tarpu Vilniaus apskrities gyventojai sudarė tik penktadalį (19 proc.) visų Lietuvos lankytojų“.

            Pamėgo kauniečiai ir alytiškiai

            Pernai rugsėjo – gruodžio mėnesiais didžiausias lankytojų skaičiaus skirtumas vandens parke buvo pastebėtas darbo ir savaitgalio dienomis (iki 70 proc. mažiau lankytojų darbo dienomis), tuo tarpu balandį ir visais vasaros mėnesiais lankytojų skaičiaus svyravimai darbo ir nedarbo dienomis nebuvo tokie dideli (iki 33 proc.).
            Savaitgalio dienomis pernai vandens parke per dieną vidutiniškai lankėsi 1 tūkst. 44 lankytojai, darbo dienomis – 610. Populiariausi buvo sausio, vasario ir rugpjūčio savaitgaliai, prie kurių prisidėjo šventinės dienos, t.y. ilgieji savaitgaliai.
            Pernai vandens parko lankytojai įsigijo 1 tūkst.278 vandens pramogų dalies mėnesinius abonementus ir 2 tūkst. 313 abonementų vandens pramogų bei pirčių erdvės paslaugoms. „Populiariausi, kaip ir 2008 m., buvo abonementai į vandens pramogų ir pirčių erdves suaugusiems 3 valandoms. Lankytojai, įsigiję mėnesinius abonementus, jų galiojimo laikotarpiu vidutiniškai vandens parke apsilankydavo apie 10 kartų, - pastebi vandens parko vadovas. - Daugiausiai abonementų įsigijo druskininkiečiai bei lankytojai iš Kauno, Alytaus apskričių. Abonementai taip pat buvo populiarūs ir tarp ilgesniam laikui Druskininkuose apsistojusių svečių iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir kt.“.

            Mažės darbuotojų

            Starto pradžioje vandens parke dirbo 103 darbuotojai. Pernai bendrovė priėmė 4 naujus darbuotojus, atleido - 6. 2009 m. pabaigoje vandens parke buvo užimta 91,5 etato, dirbo 94 darbuotojai, iš jų 7 darbuotojai, esantys vaiko auginimo atostogose. Dėl ekonominio sunkmečio vandens parko darbuotojams atlyginimai buvo sumažinti maždaug 10 proc. „Dėl ekonominių priežasčių pradėti vykdyti struktūriniai pertvarkymai, naikinamos dvi baseinų skyriaus ir 2 pirčių skyriaus vedėjų pareigybės, paliekant vieną Pirčių ir baseinų skyriaus vedėjo pareigybę. Taip pat šiame skyriuje panaikinamos trenerio-instruktoriaus pareigybės, mažinamas baseinų instruktorių etatų skaičius, - teigia E.Antanaitis. - Klientų aptarnavimo skyriuje neliko asistento ir nuomos punkto darbuotojo pareigybių. Darbuotojai, užėmę šias pareigas, buvo perkelti dirbti į administratorių pareigas. Šįmet, užbaigus bendrovės struktūrinius pertvarkymus, vandens parke liks dirbti 88 darbuotojai“.

            Bus nudistų pliažas

            Pabaigus finansinę ataskaitą, Savivaldybės tarybos nariai kur kas žvaliau pasijuto klausydami vandens parko ateities planų. Vietos politikus itin sudomino E.Antanaičio pasakojimas apie planuojamą įrengti nudistų pliažą, pretenduojantį tapti egzotišku ir patraukliu traukos objektu. Vandens parko planuose - taip pat ir saulės kolektoriaus techninis projektas, kurį įgyvendinus būtų sukurta alternatyvi baseinų vandens pašildymo sistema.
            „Gal pašnipinėjote ir turite kokios nors informacijos apie Vilniaus vandens parko rezultatus? – smalsavo Tarybos narys Tomas Staskevičius. „Nelabai, bet girdėjom, kad ir jiems ne kas. Lyg ruošiamasi papildomai apmokestinti tame vandens parke esančias pirtis“, - minėjo E.Antanaitis.

            „Druskonio“ inf.
            nuo.ma >>>

            Comment


              Atsirado dar vienas Druskininku vandens parkui Neseniai atidare Aquaparka Suvalkuose kiek girdejau bus konkurencingos kainos

              Comment


                Kiek supratau, tai ten tik akvaparkas. O kas važiuoja pailsėti, tai manau rinksis Druskininkus, dėl to, kad ten kartu ir viešbutis. Kartą ten apsilankius, norisi grįžti vėl ir vėl, ką sėkmingai ir darom su šeima kasmet

                Comment


                  Vandens parkas patirtų nuostolių nesureikšmina

                  Informacija iš www.druskonis.lt, 2011 m. birželio 3-9 d. Nr. 22 (1111)

                  Savivaldybės tarybos posėdyje gegužės 30 d. praėjusių metų veiklos ataskaitą pristatė didžiausios kurorto įstaigos – Vandens parko direktorius Edmundas Antanaitis. “Tai mums neturi didelės reikšmės, - komentuodamas 2010 metais jo vadovaujamos bendrovės patirtą daugiau nei 800 tūkst. litų nuostolį, sakė direktorius. – Nes vien apyvartinės mūsų lėšos sudaro apie 2 mln. litų per metus, todėl piniginių srautų vykdyti veiklą mums užtenka”.

                  Pajamos ir sąnaudos

                  Praėjusiais metais bendrovės “Druskininkų vandentiekis”, valdančios Vandens parką, pajamos siekė daugiau nei 10 mln. 879 tūkst. litų. Sąnaudų bendrovė turėjo daugiau nei už 11 mln. 720 tūkst. litų. 2010-uosius metus Vandens parkas baigė su 840 tūkst. 885 litų nuostoliu. Tačiau guodžia tai, kad prieš metus, 2009-aisiais, įmonės nuostoliai buvo net perpus didesni.
                  Didžiąją dalį pajamų Vandens parkas gavo iš pagrindinės veiklos, daugiau nei 300 tūkst. litų – iš kitos veiklos (turto nuomos, komisinių, reklamos) bei beveik 25 tūkst. litų – iš finansinės ir investicinės veiklos. Didžiausią bendrovės sąnaudų dalį (maždaug 25 proc.) sudarė mokesčiai už šildymą, elektrą bei šaltą vandenį, apie 24 proc. – darbo užmokestis ir socialinis draudimas, 19 proc. – amortizaciniai atskaitymai.
                  Praėjusiais metais įmonė pradėjo įgyvendinti kelis naujus sumanymus. Jiems – vaikų pramogų ir priežiūros dalies rekonstrukcijai, Vandens parko sujungimui tuneliu su Druskininkų gydykla ir “Europa Royale” viešbučiu bei trijų pirčių įrengimui pernai panaudota daugiau kaip 251 tūkst. litų.

                  Taupė kaip galėjo

                  2008-aisiais išsiaiškinta, jog beveik dvejus metus (nuo 2006-ųjų lapkričio iki 2008-ųjų rugsėjo) pirčių ir baseinų paslaugoms bendrovė taikė neteisingą 18 proc. PVM tarifą, kai turėjo taikyti 5 proc. Dėl to susidarė daugiau nei 3 mln. 332 tūkst. litų permoka. Naujoji Vandens parko vadovybė sudarė sutartį su rimtais teisininkais ir po daugiau nei metus trukusių ginčų pinigus 2010-ųjų vasarį atgavo. Tiesa, buhalteriškai šios lėšos buvo priskaičiuotos prie ankstesniųjų metų pajamų, ir dabar fiksuojama, jog 2007-aisiais Vandens parkas gavo 4 mln. litų, o 2008-aisiais – 2 mln. litų pelno. Tačiau užmokestį teisininkams – daugiau nei 270 tūkst. litų teko sumokėti, kai jie baigė darbą, t.y. pernai, - ir tai dar daugiau padidino bendrovės praėjusių metų sąnaudas.
                  Vandens parkas 2010-aisiais taupė kaip galėjo. Stengėsi kuo ekonomiškiau naudoti šilumos bei elektros energiją, sumažino išlaidas patalpų valymui ir apsaugai, peržiūrėjo darbuotojų etatus ir atsisakė kai kurių pareigybių, susimažino atlyginimus. Dideliu palengvinimu bendrovei tapo iš banko paimtos paskolos palūkanų sumažėjimas. Pernai atidavęs bankui daugiau nei 1 mln. 605 tūkst. litų paskolos, Vandens parkas dėl sumažėjusių palūkanų sutaupė beveik 800 tūkst. litų. Iš prieš keletą metų bendrovės paimto 20 mln. litų kredito dabar likę neatiduota 12 mln. litų.

                  Daugiausia lankytojų - vasarą

                  Praėjusiais metais Vandens parkas sulaukė 302 tūkst. 590 lankytojų. Tai – 3,6 proc. mažiau nei 2009-aisiais. Tačiau jo patalpose įsikūręs viešbutis “Aqua” gali pasidžiaugti – jo gyventojų skaičius pernai padidėjo. Pasak bendrovės direktoriaus E.Antanaičio, jei “Aqua” viešbutis 2009-aisiais už paslaugas Vandens parkui sumokėjo 1 mln. 250 tūkst. litų, tai 2010-aisiais ši suma pakilo iki 2 mln. 70 tūkst. litų. Pernai vandens parko pramogomis mėgavosi 46 tūkst. 697 “Aqua” viešbučio svečiai, jų buvo beveik 5 tūkst. arba 12 proc. daugiau nei prieš metus.
                  Didžiausi lankytojų srautai kaip ir ankstesniaisiais metais į Vandens parką plūdo liepos (30 tūkst. 781) ir rugpjūčio (39 tūkst. 559 žmonės) mėnesiais. Mažiausiai klientų sulaukta rugsėjį (13 tūkst. 611 lankytojas), tam įtakos galėjo turėti ir tą mėnesį parke vykusi techninė profilaktika.
                  Didesnioji dalis lankytojų (53,1 proc.) pernai pirko bilietus bei abonementus tik į vandens pramogų dalį, 46,9 proc. pramogautojų naudojosi ir pirčių dalies paslaugomis. Kaip ir nuolat, praėjusiais metais populiariausi buvo 3 val. trukmės bilietai. 2010-aisiais Vandens parko bilietų kainos liko tos pačios, tačiau pastebėta, jog vis daugiau žmonių pageidauja ilgesnės trukmės bilietų į abi – vandens ir pirčių – parko dalis. 2 val. trukmės bilietus dažniau pirko pasirinkusieji tik vandens pramogas, o nutarusiems pramogauti abiejose parko dalyse tokių bilietų buvo parduota mažiausiai.

                  Labiausiai mėgsta kauniečiai

                  Kaip nebūtų keista, vandens pramogas labiausiai vertina suaugusieji. Jie pernai sudarė 48 proc. šios parko dalies lankytojų. 41 proc. buvo moksleiviai, 7 proc. – vaikai iki 7 metų ir 4 proc. – senjorai, perkopę 60 metų. Pirčių dalies, kur nei vaikai, nei paaugliai neįleidžiami, klientai metų metais nesikeičia. 97 proc. jų sudaro suaugusieji ir tik 3 proc. – senjorai.
                  Beveik pusę Druskininkų vandens parko lankytojų (48 proc.) praėjusiais metais sudarė lietuviai. Padaugėjo lenkų – jų buvo trečdalis (35 proc.) visų klientų. 4 proc. sudarė baltarusiai, 3 proc. – rusai ir 2 proc. – latviai ir t.t.
                  Patyrinėjus paaiškėjo, jog labiausiai mūsų Vandens parko pramogas mėgsta Kauno regiono gyventojai (34 proc.). Mažiau lankytojų buvo iš Alytaus (24 proc.) ir Vilniaus (19 proc.) regionų, suvalkiečių pernai apsilankė tik 9 proc. Sulaukta pramogautojų ir iš atokesnių nuo mūsų kurorto vietovių – Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos regionų.
                  2010-aisiais klientai įsigijo 2938 mėnesio abonementus, iš jų 1398 – tik vandens pramogoms, 1540 – vandens ir pirčių erdvėms. Populiariausi abonementai, kaip ir pernai, buvo į abi parko dalis 3 valandoms. Kadangi praėjusiais metais suaugusiųjų ir senjorų abonementų kainos tapo vienodos, senjorai jų nupirko maždaug 3 kartus mažiau. Užtat 20 proc. daugiau vyresnių nei 60 metų žmonių įsigijo abonementus į vandens pramogų dalį.
                  Apskaičiuota, kad nusipirkę abonementus lankytojai Vandens parke per mėnesį apsilankydavo vidutiniškai apie 9 kartus. Daugiausiai abonementų įsigijo, aišku, druskininkiečiai, bet pirko ir Kauno bei Alytaus regionų gyventojai. Pastebėta, jog ši paslauga buvo populiari tarp ilgesniam laikui Druskininkuose apsistojusių
                  užsieniečių.

                  Vilioja įdomybėm ir naujovėm

                  Prieš pusantrų metų Druskininkų vandens parkas tapo kompleksu – jis jungia ne tik vandens pramogas, bet ir viešbutį “Aqua”, SPA centrą “Aqua rojus”, boulingo klubą. Apie tai stengiamasi pranešti reklamuojantis tiek kaimyninėse valstybėse, tiek Lietuvoje. Bendrovės išlaidos marketingui pernai sudarė beveik 465 tūkst. litų ir, lyginant su 2009-aisiais, sumažėjo 5 proc. dėl atpigusių reklamos kainų.
                  Vandens parkas lankytojus vilioja įvairiausiom įdomybėm. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų spalio kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį buvo rengiami “Nuogalių vakarai”, kurių tikslas, pasak organizatorių, pripratinti lankytojus prie europietiško tradicijos pirtyse būti be maudymosi kostiumo. Pastangos rengti koncertus, konkursus, šou bei kitokius renginius nelieka be atsako. Anot bendrovės vadovo E.Antanaičio, jau nuo praėjusių metų vasaros pastebima tendencija, kad lankytojų vis daugėja, o šiemet jau galima sakyti, jog Vandens parkas iš krizės pradeda bristi.
                  Tam pasitarnaus šiais metais baigta rekonstruoti vaikų erdvė bei lauke esanti pirtis “Moskva”, tapsianti tik naujos pirties “Alka” priengiu. Pastaroji bus viena didžiausių natūralia liepsna kūrenamų pirčių šalyje, kurioje galės kaitintis net iki 40 garo mėgėjų. Vasarą ant pirčių erdvės stogo turėtų įsikurti nudistų paplūdimys. Lankytojus turėtų pritraukti ir numatoma galimybė tuneliu iš Vandens parko patekti į Gydyklą, kur jų lauktų dar daugiau paslaugų.

                  “Druskonio” inf.

                  Išsiaiškinta, jog beveik dvejus metus (nuo 2006-ųjų lapkričio iki 2008-ųjų rugsėjo) pirčių ir baseinų paslaugoms bendrovė taikė neteisingą 18 proc. PVM tarifą, kai turėjo taikyti 5 proc.
                  Prieš pusantrų metų Druskininkų vandens parkas tapo kompleksu – jis jungia ne tik vandens pramogas, bet ir viešbutį “Aqua”, SPA centrą “Aqua rojus”, boulingo klubą.
                  nuo.ma >>>

                  Comment


                    Vandens parkas vėl dirba pelningai

                    Informacija iš www.druskonis.lt, 2012 m. gegužės 4-10 d. Nr. 18 (1159)


                    Savivaldybės tarybos posėdyje balandžio 26 d. praėjusių metų veiklos ataskaitą pristatęs didžiausios kurorto įmonės – Vandens parko direktorius Edmundas Antanaitis pasidžiaugė, jog po poros nelabai sėkmingų metų jo vadovaujama įstaiga vėl dirba pelningai. Praėjusius metus Vandens parkas baigė, turėdamas 778 tūkst. litų pelno.

                    Kiek uždirbo ir išleido

                    Praėjusiais metais bendrovės “Druskininkų vandentiekis”, valdančios Vandens parką, pajamos siekė daugiau nei 14 mln. 260 tūkst. litų. Sąnaudų bendrovė patyrė daugiau nei 13 mln. 482 tūkst. litų. 2011-uosius metus Vandens parkas baigė su 778 tūkst. 58 litų pelnu. “Po poros nuostolingų metų toks pelnas mums atrodo normalus”, - sakė parko vadovas E.Antanaitis. 2010-aisiais įmonė patyrė 840 tūkst. 885 litų nuostolį, o 2009-aisiais nuostoliai buvo net perpus didesni.
                    Didžiąją dalį pajamų – beveik 12 mln. 500 tūkst. litų Vandens parkas pernai gavo iš pagrindinės veiklos, daugiau nei 1 mln. 581 tūkst. litų – iš kitos veiklos (turto nuomos bei pardavimo, komisinių, reklamos) ir 22 tūkst. 400 litų – iš finansinės bei investicinės veiklos. Daugiausiai įmonė uždirbo 2011-ųjų rugpjūtį – virš 1 mln. 837 tūkst. litų. Pelningi mėnesiai, Vandens parkui atnešę po daugiau nei milijoną litų pajamų, pernai buvo ir gruodis, lapkritis, liepa, spalis bei sausis.
                    Didžiausią bendrovės sąnaudų dalį (maždaug 22 proc.) sudarė mokesčiai už šildymą, elektrą bei šaltą vandenį, tiek pat – apie 22 proc. atiteko darbo užmokesčiui bei socialiniam draudimui, 16 proc. – amortizaciniams atskaitymams ir t.t. Praėjusiais metais, lyginant su 2010-aisiais, Vandens parke apsilankė 26 tūkst. 193 lankytojais daugiau, tai sudaro 8,7 proc., todėl brangiau mokėti teko už skalbimo paslaugas, daugiau išnaudota šalto vandens bei elektros. Pernai įmonė tęsė vaikų pramogų bei priežiūros dalies rekonstrukciją, kuriai išleista 555 tūkst. 329 litai. Parko patalpų remontui (pirtyse keistos plytelės, atidarytas nudistų pliažas) prireikė 115 tūkst. 846 litų.
                    Nors Vandens parkas 2011-aisiais taupė kaip galėjo, stengėsi kuo ekonomiškiau naudoti šilumos ir elektros energiją, tačiau dėl jų brangimo bei lankytojų skaičiaus didėjimo energijos sąnaudos šiek tiek padidėjo. Pernai grąžinęs bankui daugiau nei 2 mln. litų paskolos, dėl sumažėjusių palūkanų Vandens parkas sutaupė 335 tūkst. 642 litus. Bendrovė stengėsi mažinti sąnaudas medžiagoms, naudojamoms pirčių ir baseinų programose. Atsisakius nemokamų vantų programų bei pigiau įsigyjant programose naudojamus produktus, praėjusiais metais sutaupyta daugiau nei 31 tūkst. litų.

                    Maudytis mėgsta vasarą

                    Pernai Vandens parkas sulaukė 328 tūkst. 783 lankytojų arba 8,7 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Gali džiaugtis ir jo patalpose įsikūręs viešbutis “Aqua” – jame panorusių įsikurti svečių skaičius kasmet didėja. Jei užpernai Vandens parko pramogomis mėgavosi 46 tūkst. 697 svečiai, tai pernai jų jau buvo 58 tūkst. 275. Viešbučio gyventojai 2011-aisiais sudarė 17,7 proc. parko lankytojų. “Nereikia galvoti, kad “Aqua” viešbutis kurorte iškreipia konkurenciją, - sakė Vandens parko direktorius E.Antanaitis. – Šis viešbutis už savo gyventojų pramogas sumoka tokius pat pinigus, kaip ir bet kuris kitas. Be to, pavyzdžiui, “Pušyno” viešbutyje gyvenantis svečias į Vandens parką ateina ir išeina, o “Aqua” gyventojas per dieną gali užeiti daugiau kartų, todėl jo parke praleista minutė kainuoja brangiau”. Praėjusiais metais “Aqua” viešbutis už jo svečiams suteiktas paslaugas Vandens parkui sumokėjo virš 2 mln. 719 tūkst. litų, o tai sudaro 1 mln. 267 tūkst. litų daugiau nei 2010-aisiais.
                    Didžiausi lankytojų srautai, kaip ir ankstesniais metais, pramogauti vandenyje plūdo liepą (40 tūkst. 627) ir rugpjūtį (40 tūkst. 627 lankytojai). Mažiausiai klientų sulaukta balandžio (21 tūkst. 907) ir rugsėjo (19 tūkst. 855 žmonės) mėnesiais. Nors paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vandens parke vyko techninė profilaktika, lankytojų skaičius, palyginus su 2010-ųjų tuo pat laikotarpiu, išaugo net 15 proc. Staigų klientų skaičiaus didėjimą nuo praėjusio rudens Vandens parko darbuotojai sieja su naujo turizmo objekto – “Snow arenos” atidarymu.

                    Pirtyse lepinasi ilgiau

                    52,1 proc. Vandens parko lankytojų pernai pirko bilietus ir abonementus tik į vandens pramogų dalį, 47,9 proc. klientų naudojosi ir pirčių dalies paslaugomis. Kaip visada, populiariausi buvo 3 val. trukmės bilietai, kurie sudarė 35 proc. visų per metus įsigytų vienkartinių bilietų. Jau keleri metai Vandens parko bilietų kainos nekilo, tačiau buvo pastebėta, kad lankytojai pageidauja vis ilgesnės trukmės bilietų į vandens pramogų dalį. Trumpiausios – 2 val. trukmės bilietai buvo patys populiariausi tarp klientų, pasirinkusių tik vandens pramogų dalį, o nutarusiems pramogauti abejose parko dalyse tokių bilietų buvo parduota mažiausiai. Mėgstantys pasilepinti pirtyse lankytojai dažniausiai perka 3 arba 4 valandų trukmės bilietus.
                    Praėjusiais metais Vandens parkas, siekdamas paskatinti pramogautojus įsigyti ilgesnės trukmės bilietus, pasiūlė nemokamai naudotis rankšluosčiais visiems, perkantiems 4 val. arba visos dienos bilietus. Taip pat pristatyta naujovė – galimybė įsigyti 3 ar 6 mėnesių abonementus. Direktorius E.Antanaitis pripažįsta, jog kol kas tokie abonementai nėra labai populiarūs, tačiau tikėtina, kad juos ilgainiui vis labiau pamėgs nuolatiniai parko lankytojai.

                    Daugėja lenkų ir rusų

                    Vandens pramogų dalies, kur įleidžiami visi klientai, lankytojai metų metais praktiškai nesikeičia – beveik pusę jų sudaro vaikai ir moksleiviai, kitą dalį – suaugusieji ir senjorai.
                    Pastebėta, kad tarp Vandens parko lankytojų vis mažėja lietuvių. Jei 2010-aisiais jie sudarė beveik pusę (48 proc.) pramogautojų, tai 2011-aisiais tautiečiai sudarė jau tik 41 proc. visų apsilankiusiųjų. Užtat padaugėjo lenkų – nuo 35 proc. užpernai iki 39 proc. pernai. Lyginant su 2010-aisiais, dvigubai išaugo baltarusių ir rusų skaičius.
                    Tarp lietuvių Druskininkų vandens parką labiausiai pamėgę Kauno regiono gyventojai (29 proc.). Šiek tiek mažiau vandenyje pas mus pramogauja lankytojai iš Alytaus (26 proc.) ir Vilniaus (24 proc.) regionų, suvalkiečių kasmet atvyksta panašiai – maždaug 9 proc. Sulaukiama svečių ir iš atokesnių nuo mūsų kurorto vietovių – Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos regionų.
                    Tarp atvykstančių baltarusių daugiausiai Gardino (61 proc.) ir Minsko (39 proc.) gyventojų. Kaliningrado srityje gyvenantys žmonės sudaro daugiau nei du trečdalius (69 proc.) Vandens parką aplankančių rusų.
                    Pernai Vandens parko lankytojai įsigijo 2 tūkst. 589 mėnesio abonementus, iš jų 1413 (už 89 tūkst. 702 Lt) – tik į vandens pramogų dalį, 1176 (už 151 tūkst. 749 Lt) – vandens ir pirčių erdvėms. Parkas už parduotus abonementus pernai gavo 241 tūkst. 451 litų pajamų. Populiariausi, kaip visada, išliko abonementai į abi parko dalis 3 valandoms. Suskaičiuota, jog lankytojai, nusipirkę abonementus mėnesiui, Vandens parke vidutiniškai apsilankydavo 8,7 karto. Daugiausiai tokia paslauga naudojosi druskininkiečiai, tačiau abonementus pirko ir Alytaus bei Kauno regionų gyventojai. Pastebėta, kad abonementai buvo populiarūs ir tarp ilgesniam laikui kurorte apsistojusių rusų, baltarusių bei lenkų.

                    Turi kuo pasigirti

                    Vandens parkas, save reklamuodamas, lėšų negaili. Tam skirtų pinigų suma pernai padidėjo 12 tūkst. 554 litais ir sudarė 477 tūkst. 346 litus. Ketvirtadalį visų marketingo išlaidų sudarė reklama spaudoje. Žymiai mažiau pinigų pernai skirta reklamai televizijose, nes praėjusiais metais Vandens parkas susilaikė nuo didelių TV projektų, kurių užpernai vyko net keli.
                    Nuo praėjusios vasaros aktyviai reklamuojama pikantiška Vandens parko naujiena – nudistų pliažas ant pirčių erdvės stogo, kuriame saulės voniomis galima mėgautis be maudymosi kostiumų. Lankytojams pristatoma ir perstatyta buvusi “Moskva” pirtis, tapusi didesne ir pavadinta “Alka”. Beje, jos pavadinimą aktyviai rinko tinklo “Facebook” nariai, pasiūlė šį trumpą lietuvišką žodį. “Alką” vertina pirties entuziastai, nes joje akmenis kaitina tiesioginė liepsna, o krosnis sveria daugiau nei 24 tonas. Rudenį čia įvestos mokamos pirčių programos, kurių metu lankytojams duodama ne tik vanta, bet ir kibirėlis vandens.
                    Tačiau Vandens parko naujovės dar nesibaigia. Šiemet ketinama baigti vaikų erdvės rekonstrukciją. Taip pat planuojama parką su miesto gydyklomis sujungti tuneliu, kuriuo į netoliese esantį sveikatinimo pastatą patekusių lankytojų lauktų dar daugiau bei įvairesnių paslaugų. Pasak vandens parko direktoriaus E.Antanaičio, vyksta derybos prekiauti bendrais bilietais su slidinėjimo trasa “Snow Arena”. Norima, kad klientai galėtų įsigyti bilietus abejose vietose, tuo pačiu gaudami nuolaidas ir slidinėjimui, ir vandens pramogoms.

                    “Druskonio” inf.
                    nuo.ma >>>

                    Comment


                      Įdomūs skaičiai.
                      Nežinojau, kad užsieničiai tokie svarbūs, ypač vasarą.


                      Daug lankytojų praėjusiais metais (2008 m.) Vandens parkas sulaukė iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos. 2008-ųjų liepą ir rugpjūtį didžioji pramogautojų dalis parke būdavo lenkai – kasdien jie sudarė 60-80 proc. visų lankytojų
                      (...)

                      2009 m.Didžiausi lankytojų srautai kaip ir ankstesniaisiais metais į Vandens parką plūdo liepos (30.781) ir rugpjūčio (39.559) mėnesiais. 2009 m. vasarą (liepos – rugpjūčio mėn.) apie pusė vandens parko lankytojų buvo lenkai.
                      (...)

                      2010 m. beveik pusę Druskininkų vandens parko lankytojų (48 proc.) praėjusiais metais sudarė lietuviai. Padaugėjo lenkų – jų buvo trečdalis (35 proc.) visų klientų. 4 proc. sudarė baltarusiai, 3 proc. – rusai ir 2 proc. – latviai ir t.t.
                      Parašė Carpenter Rodyti pranešimą
                      Informacija iš www.druskonis.lt, 2012 m. gegužės 4-10 d. Nr. 18 (1159)
                      (...)
                      Pastebėta, kad tarp Vandens parko lankytojų vis mažėja lietuvių. Jei 2010-aisiais jie sudarė beveik pusę (48 proc.) pramogautojų, tai 2011-aisiais tautiečiai sudarė jau tik 41 proc. visų apsilankiusiųjų. Užtat padaugėjo lenkų – nuo 35 proc. užpernai iki 39 proc. pernai. Lyginant su 2010-aisiais, dvigubai išaugo baltarusių ir rusų skaičius.

                      Comment


                        Parašė Romas Rodyti pranešimą
                        Įdomūs skaičiai.
                        Nežinojau, kad užsieničiai tokie svarbūs, ypač vasarą.
                        tai geri skaičiai, užsieniečiai, atveža savo pinigus, reikia tik džiaugtis.
                        ______________
                        The Division Bell

                        Comment

                        Working...
                        X