Rengiamasi rekonstruoti Palangos kurhauzo medinę dalį ir visiškai atstatyti jos fasadą planuojama iki šių metų pabaigos, teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Jeigu viskas pasiseks, iki šių metų galo atstatysime išorę, o kitais metais stengsimės iki metų galo pabaigti ir pritaikymo projektą. Lygiai taip pat, kaip darėme ir su mūrine pastato dalimi“, – BNS sakė jis. Ketvirtadienį valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ paskelbė Palangos kurhauzo tvarkybos darbų viešąjį konkursą. Orientacinė rekonstrukcijos kaina yra 1,2 mln. eurų. Pernai už maždaug 100 tūkst. eurų rekonstruoti medinės dalies pamatai.
„Planuojama įrengti apie 150 vietų salę su visomis reikalingomis patalpomis. Manyčiau, kad tai būtų tokia kamerinė salė, skirta įvairiems kultūriniams renginiams. Be abejo, bus ir kitos patalpos“, – sakė V. Drumsta. Palangos meras teigė, kad salė bus pritaikyta teatrui, o verandos bus skirtos svečių priėmimui ir kultūrinių kolektyvų veiklai.

Palangos miesto savivaldybei pateiktuose projektiniuose siūlymuose teigiama, kad Vytauto ir Gintaro gatvių kampe esantis viešbutis „Tauras“ bus rekonstruojamas. Rekonstruojant pastatą numatoma įrengti 4 aukštą ir užlipimą ant stogo su atvira terasa. Planuojama perplanuoti aukštų patalpas ir įrengti liftą. 2015-aisiais šis viešbutis buvo renovuotas...

Nuo birželio 1-osios Palangos pagrindinėje pėsčiųjų Jono Basanavičiaus gatvėje uždraudus elektrinių paspirtukų, velomobilių ir dviračių eismą, poilsiautojai neatsidžiaugia tokiu kurorto valdžios sprendimu.

Vaivorykštės gatvėje – statybų įkarštis, čia pradėjo kilti naujos statybos namai, kuriuose jau kitą vasarą įsikurs dešimtys naujakurių.
„Kauno būstų“ vystomo projekto „Mano jūra“ statybų darbai jau prasidėjo ir tęsis iki 2020-ųjų pradžios. Nors jau planuojamas ir antras etapas – 2021 metų vasarą netoli Kunigiškių esančioje teritorijoje iškils dar 20 namų. Projekte numatyta statyti funkcionaliai suplanuotus A+ energetinės klasės, 32–114 kv. metrų butus, kotedžus, privačius namus. Nauji gyventojai savo svajonių būstą galės išsirinkti pagal savo poreikius – pasirinkę būstą pirmame aukšte džiaugsis terasa ir nuosavu kiemeliu, gyvendami antrame aukšte turės erdvų balkoną ir vakarais iš arčiau matysite žvaigždes.

Bemaž dešimt metų ieškoję galimybių ekonomiškai įsitvirtinti Klaipėdos uoste, kinų verslininkai, regis, ėmėsi kitos taktikos. Po Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje Shen Zhifei vizito į Palangą juos sudomino potenciali investicinė erdvė – maždaug 36 ha teritorija šalia kurorto oro uosto.


Nesibaigiančios žvalgytuvės

Dar prieš dešimtmetį tuometis susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas priėmė vienos didžiausių Kinijos valstybės jūrų uostų, kelių ir tiltų statybos kompanijos "China Communications Construction Company" atstovus, kurie pristatė savo įmonės veiklą ir išreiškė susidomėjimą bendradarbiauti įgyvendinant infrastruktūros projektus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Kinų verslo ir valdžios delegacijos į Klaipėdą vyko nuolat, jų susidomėjimas kasmet augo.

2015-aisiais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste viešėjo 140 metų gyvuojančios transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto vystymo bei finansų kompanijos "China Merchants Group" atstovai, kuriuos irgi domino galimybės investuoti Klaipėdos uoste. "

Kinija Klaipėdos uostui rodo išskirtinį dėmesį. Tai aukščiausias įvertinimas tokios megavalstybės kaip Kinija", – po pernykščio dar vieno kinų verslo delegacijos vizito žurnalistams kalbėjo tuometis Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Ypatingą susidomėjimą kinai parodė, pasigirdus ketinimams Klaipėdoje statyti išorinį uostą.

Tačiau šis kinų susidomėjimas Lietuvos pajūriu kai kuriems politikams kelia įtarimų.


Politikė įžvelgė grėsmių

Lygiai prieš metus tuometė Europos Parlamento narė Laima Andrikienė viešai prabilo apie ekonominę galią demonstruojančių ir politinių ambicijų nestokojančių kinų siekius vis glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva.


Politikė priminė, jog kalbos, kad Klaipėda gali tapti vienu prekybos tiltų iš Azijos į Europą, netyla jau ne vienerius metus.

Tačiau, anot L.Andrikienės, tik dabar, jau regint pavyzdžius kitose valstybėse, pradedamos matyti tokio scenarijaus galimos pavojingos pasekmės.

Apie grėsmes, susijusias su Kinijos investicijomis Lietuvoje, dar pernai Seimui patvirtino ir Lietuvos valstybės saugumo departamentas.

Ar dabartinė Lietuvos valdžia supranta, jog Kinija, prisidengdama investicijomis, iš tiesų vykdo ekspansinę politiką? "Ne Lietuvos pieno ir mėsos produktų importas į Kiniją domina Kinijos valdžią, ne investicijos į šias pramonės šakas Lietuvoje. Kinus domina Klaipėdos uostas, taip pat inovatyvios pramonės šakos, aukštosios technologijos. Ar dabartinė Lietuvos valdžia supranta, jog Kinija, prisidengdama investicijomis, iš tiesų vykdo ekspansinę politiką, kad galėtų plėsti savo politinę įtaką ne tik mūsų regione, bet visoje ES? Matyt, kad ne", – lygiai prieš metus kalbėjo L.Andrikienė.


"Planas B" – galimybės Palangoje

Aptilus išorinio uosto statybų planams, kaip tik praėjusią savaitę Palangos savivaldybėje lankėsi ir su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei.

Pirmą kartą Palangoje besilankančio Kinijos ambasadoriaus oficialus tikslas – aptarti galimas bendradarbiavimo sritis.

Ambasadoriui buvo pristatyta ne tik Palangos kurorto infrastruktūra, bet ir potenciali investicinė erdvė – maždaug 36 ha teritorija šalia oro uosto.

Šios teritorijos detalusis planas šiuo metu yra rengiamas, o šią procedūrą baigus bus ieškoma galimų investuotojų.

Š.Vaitkus atkreipė dėmesį, jog teritorija yra labai patogioje bei gražioje vietoje, ir ateityje miestas norėtų matyti turistinį objektą, pavyzdžiui, pramogų kompleksą arba geoterminius baseinus.

Kinijos ambasadorius teigė pristatysiąs Palangą ir jos siūlomas investavimo galimybes besidomintiesiems.