Praėjusią savaitę pagrindine kurorto arterija vadinamoje J.Basanavičiaus gatvėje prasidėjo statybos: nugriautas senas medinis pastatas, aptverta teritorija, pradėti kalti pamatų poliai. Gatvės pabaigoje, netoli Palangos tilto plytinčiame didžiuliame sklype, prieš keletą metų sukosi olandų atrakcionai, o praėjusią vasarą ši vieta garsėjo didžiausiu šalyje batutų parku. Kauno arkivyskupijos, kuriai priklauso sklypas, atstovas patikino, jog po metų vietovė taps neatpažįstama.

...

Palangos miesto vyriausiojo architekto pareigas einantis Vidmantas Danta paaiškino, kad darbai su miesto žinybomis yra suderinti.

„Vyksta Kauno arkivyskupijai priklausančių pastatų (buvusios sanatorijos) rekonstrukcijos ir statybos darbai. Kodėl viskas nugriauta? Tokia rekonstrukcija galima. Mat ilgą laiką matėme tik dalį anksčiau Kauno kunigų seminarijai priklausančių pastatų – vienas jų buvo seniai nudegęs, o ir išlikęs buvo prastos būklės. Tad naujojo projekto vystytojai buvusių pastatų vietoje naujuosius suręs, išlaikydami tą pačią užstatymo struktūrą, plotą, aukštį, - apie statybos darbus pasakojo V.Danta. – Mano žiniomis, po rekonstrukcijos 43-uoju numeriu paženklintame sklype bus teikiamos poilsio ir viešojo maitinimo paslaugos“.

...

Būsimąjį objektą projektuoja sostinėje įsikūrusios bendrovės „A4architektai“ specialistai. Pastarosios vadovas Lukas Rekevičius yra įmonės vadovas ir projekto Palangoje autorius.

„Tai bus L formos pastatas iš dviejų korpusų - kaip ir buvo istoriškai. Šį projektą užsakė sklypo savininkė – Kauno arkivyskupija. Pagrindinė mums iškelta užduotis - atkurti buvusių pastatų (tarp jų – ir sudegusių) tūrį ir šiuolaikio statinio architektūros stilistika išlaikyti pagarbą senajai Palangai, -- pasakoja architektas L.Rekevičius. – Pirmuosiuose pastatų aukštuose įsikurs maitinimo įmonės - kavinė ir restoranas, o antruosiuose veiks svečių namai“.

...

Kauno arkivyskupijos atstovas Audrius Globys patikslino, kad pastatas užims 720 kvadratinių metrų, o antrajame aukšte svečių namuose vienu metu galės apsigyventi 36 žmonės (bus įrengta 18 dviviečių kambarių).

„Darbai jau prasidėjo, o leidimus jiems gavome dar praėjusių metų lapkritį. Dėl vietos specifikos (projektas įgyvendinamas pačioje Palangos „širdyje“) statybas turime planuoti taip, kad kuo daugiau darbų spėtume atlikti iki vasaros sezono pradžios – gegužės vidurio, -- kalba užsakovo atstovas. – Vasarą, kai Palanga taps turistų traukos centras, statybas ne tik sustabdysime, o ir stengsimės jas padaryti kuo mažiau pastebimas – uždengsime tentais su būsimo pastato vizualizacijomis. Rudenį, pasibaigus kurortiniam sezonui, darbus tęsime, kad viską spėtume užbaigti jau iki ateinančių metų vasaros sezono. Tad kitų metų gegužę pakviesime į naujų svečių namų atidarymą“.

...

Neseniai posėdžiavę Savivaldybės tarybos nariai pritarė vyriausiojo architekto pasiūlytam prekybos vietų planui. Čia nepažymėta, kad buvusio knygyno Vytauto gatvėje, ties kino teatru „Naglis“, vietoje veiks maisto prekių parduotuvė. Priežastis paprasta – Savivaldybei prekybininkai apie šį savo ketinimą dar nepranešė.

...

Dar metų pradžioje socialiniuose tinkluose pasklido žinia – buvusio knygyno vietoje (Vytauto gatvėje), greta kino teatro „Naglis“, atsidarys „Rimi“ parduotuvė. Vieni palangiškiai, išgirdę žinią, stebėjosi, kad tokioje vietoje leista atidaryti maisto produktų krautuvę, kiti tikino jau kalbėjęsi su būsimais darbdaviais – „Rimi“ prekybos tinklu. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad net ir svarbiausios savivaldos institucijos – miesto Tarybos - nariai apie tokį sprendimą nieko nežino.

„Nemanau, kad tokioje vietoje kas leistų atsidaryti prekybos centrui. Būtų nelogiška. O ir kas tokiam žingsniui pritartų?“, - „Vakarinei Palangai“ kalbėjo ir retoriškai teiravosi Tarybos narys Eimutis Židanavičius.

...

Vyriausiojo architekto pareigas einantis Vidmantas Danta garantavo, kad net kalboms pasiteisinus miestas neduotų sutikimo toje Vytauto gatvės vietoje (buvusio knygyno pastatas yra priešais J.Basanavičiaus gatvę) daryti automobilių stovėjimo aikštelės, formuoti įvažiavimo krovininiams automobiliams. Juk greta, toje pačioje gatvės pusėje kaip ir parduotuvės patalpos, yra ir paminklas J.Basanavičiui, čia vyksta valstybei svarbių datų minėjimai.

...

Bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė paaiškino, kad socialiniuose tinkluose pasklidusios kalbos nėra tik kalbos – parduotuvė Palangoje tikrai įrenginėjama.

„Iš tikrųjų esame išsinuomavę patalpas minėtame pastate ir iki sezono pradžios planuojame čia atidaryti antrąją „Rimi“ parduotuvę Palangoje. Pastato paskirtis yra prekybinė, tad jos keisti mums nereikia. Taip pat neplanuojame didesnių statinio vidaus bei išorės pokyčių. Tad, vadovaujantis įstatymais, Savivaldybės leidimas darbams atlikti mums nereikalingas, - sakydama, kad šiuo metu buvusio knygyno patalpos jau remontuojamos, kad tiktų „Rimi“ parduotuvei įkurti, kalba G.Bielskytė. - Kadangi kardinalių pokyčių nei išorėje, nei viduje neplanuojame, tad teritorijos vaizdas pasibaigus remonto darbams nepasikeis. Su Savivaldybe derinsime tik išorinės objekto reklamos priemones“.

...

Vytauto gatvėje nebeliks senų apgriuvusių pastatų, per kelerius metus čia išdygs didžiausias Palangoje sveikatinimo kompleksas.

Netrukus milžiniškas gydyklų kompleksas iškils šiaurinėje kurorto dalyje vietoj dabar esančių apgriuvusių buvusių purvo gydyklų statinių. „Eglės“ sanatorijas Druskininkuose bei Birštone valdanti Šiaulių banko antrinė bendrovė „Minera“ Palangoje užsimojo pastatyti didžiausią šio tinklo gydyklų kompleksą. Jau išduotas leidimas buvusių gydyklų pastatams Vytauto gatvėje griauti.


Statys ištisą gydyklų miestelį

Apie 7 hektarų ploto teritorijoje tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento per keletą metų numatoma pastatyti 9 tarpusavyje susijungiančius įvairaus aukščio pastatus. Keturi iš jų bus apie pusantro tūkstančio vietų gyvenamieji pastatai.

Bendras gydyklų ir gyvenamųjų pastatų plotas sieks apie 53–54 tūkst. kv.m ir beveik 10 tūkst. kvadratinių metrų bus didesnis už „Eglės“ sanatorijos kompleksą Druskininkuose.

Pritraukdama Europos Sąjungos ir partnerių lėšas „Minera“ į „Eglės“ gydyklų komplekso statybą Palangoje numačiusi investuoti per 50 mln. eurų. Būsimosios gydyklos taps ir didžiausias kurorto darbdavys. Numatoma, kad įgyvendinus visą numatytą projektą komplekse dirbs apie 450 žmonių.


Žada moderniausią sanatoriją

Šiuo metu baigiami projektavimo darbai, o kovą rengiamasi pradėti griauti sklypo teritorijoje esančius apleistus statinius. Pirmojo etapo statybas ketinama pradėti 2016 metų pabaigoje ir baigti per metus. Tuomet čia atsiras gydyklų pastatas ir pirmasis gyvenamasis korpusas.

Vėliau per keletą metų ketinama pabaigti visą projektą.

„Tai bus moderniausia sanatorija Lietuvoje, kurioje gydymo procesui bus naudojamas čia esančių gręžinių mineralinis vanduo bei gydomasis purvas, kasamas iš „Minerai“ priklausančių, už keleto kilometrų esančių purvo karjerų Pryšmančių kaime Kretingos rajone“, – teigė įmonės „Minera“ vadovas Donatas Jurevičius.

Komplekse bus įrengtas erdvus 25 metrų plaukimo ir pramoginis baseinas, bus atliekamos visos šiuolaikės gydomosios procedūros.

Šių gydyklų paslaugomis galės naudotis ne tiktai čia apsigyvenę poilsiautojai ar ligoniai, bet ir visi palangiškiai bei kurorto svečiai.

Panašu, kad Palanga paseks Klaipėdos pavyzdžiu ir sieks įgyvendinti darnaus judumo planą. Tokiu būdu žadama mažinti automobilių spūstis, skatinti žmones dažniau važinėti dviračiais ir taip gyventi sveikiau.

Anot Palangos savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Ramunės Olšauskaitės-Urbonienės, taršos ir didėjančio automobilių skaičiaus problemas spręsti pradėta todėl, kad Susisiekimo ministerija pateikė tokias rekomendacijas miestams, kuriuose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir kurortams.

Palanga dar šiemet žada parengti darnaus judumo planą, o nuo kitų metų sieks jį įgyvendinti. Šiuo metu vykdomas dokumento rengimo darbų viešasis pirkimas.

"Mes sieksime, kad ateityje būtų kuo labiau naudojamos ekologiškos transporto priemonės, nukreipiami automobilių srautai, sutvarkyti parkavimo aikštelių dydžiai, dviračių takai ir t. t. Minčių yra daug, tačiau jas pateiks specialistai, rengsiantys šį dokumentą", - sakė R. Olšauskaitė-Urbonienė.

Anot kurorto Eismo saugumo komisijos pirmininko pavaduotojo Mindaugo Skritulsko, mieste bus žadama įrengti daugiau dviračių takų - galbūt net ir kelio važiuojamosios dalies sąskaita: "Norime, kad žmonės dažniau važinėtų dviračiais. Juk Palanga turi išvystytą dviračių takų tinklą, jungiantį šį miestą su Šventąja ir Klaipėda. Šį tinklą norime plėsti. Tai - vienas iš darnaus judumo aspektų."

Palangos savivaldybės tinklalapyje skelbiama, kad rengiant darnaus judumo planą, be dviračių infrastruktūros plėtros, ypatingas dėmesys bus skiriamas viešojo transporto ir pėsčiųjų infrastruktūros gerinimui.

"Galutinis tikslas - iki 2030 metų perpus sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050-ųjų pasiekti, kad jų visiškai nebeliktų. Infrastruktūra turi būti pritaikoma kompleksiškai", - skelbia Savivaldybė.

Palangoje jau tvyro velykinė nuotaika – populiariąją J. Basanavičiaus gatvę padabino Margučių alėja.

Dešimt įspūdingo dydžio – 2 metrų aukščio ir 1,4 metro skersmens magučių, padabintų tradiciniais velykiniais raštais, J. Basanavičiaus gatvėje pastatyti ketvirtadienį. Jie šią pėsčiųjų alėją puoš iki Atvelykio.

Devyni margučiai padabino arčiausiai jūros esančią J. Basanavičiaus gatvės dalį. Išskirtinis – gintarinis – margutis, kurį gintarais išmargino tautodailininkas Albertas Bukauskas, šiandien pastatytas J. Basanavičiaus gatvės pradžioje. Palangos pasididžiavimu tapęs šv. Velykų atributas, kuriam padabinti sunaudota per 15 kilogramų smulkaus Baltijos gintaro, į J. Basanavičiaus gatvę atgabentas iš Gintaro muziejaus, kur būna eksponuojamas visus metus.

Netrukus velykinė nuotaika pasklis ir Šventojoje – pirmadienį aikštę prie „Eldijos“ pastato taip pat padabins įspūdingo dydžio dvimetrinis margutis. Jį, stebint smalsuoliams, aikštėje liaudiškais raštais margins šventojiškis menininkas Kęstutis Balčikonis.

Viena reikšmingiausių ir gražiausių Palangoje grafų Tiškevičių giminės palikimo dalis - vila „Jūrapilis“ arba liaudyje vadinama tiesiog „Komoda“, panašu, pagaliau prisikels naujam gyvenimui. Nors apie tai ne kartą rašyta, daug visko žadėta, pastatas kaip nyko, taip tebenyksta, ir daugelis konstatuoja: „Komoda“ – pasmerkta. Tačiau ją įsigiję verslininkai žada ne tik pastatą atnaujinti, o ir suspėti darbus užbaigti 2017-aisiais. Tais pačiais metais klientus ketina priimti ir greta besistatąs šeimos pramogų parkas (buvęs kunigų seminarijos pastatas), savo eilės laukia ir netoliese stūksantis sovietmečio palikimas – „Jūratės“ sanatorijos valgykla. O Savivaldybė, baigusi „Anapilio“ vilos restauraciją, ketina imtis naujo žingsnio atverti naują erdvę – nutiesti grafų Tiškevičių vilą ir Meilės alėją jungiantį taką.

...

Palangai, siekiančiai tapti ištisus metus veikiančiu kurortu bei tapti žinomai tarptautiniu mastu, kilo grėsmė prarasti savo išskirtinumą ir tapti tipiniu komerciniu miestu. Tokį požiūrį išsakė Valstybinės kultūros paveldo (VKP) komisijos nariai