Zuokas is to daro bizni , stabdo sklypu skyrima statyboms, todel nezmoniskai dideja kainos ir t.t. Jis juk proteguoja tik savo draugus is Rubikon ,kuriems nori sklypa skirti nemokamai , o i visus kitus jam nusispjauti,todel ir gaunasi tokia iskreipta situacija.

Butai brangsta dėl to, kad paklausa viršija pasiūlą Apskritai nekilnojamojo turto rinka yra per didelė, kad ją sugebėtų pakeist kažkoks politikas.

Dabar daugiausia užstatinėja senuose rajonuose rastus sklypus, kur šalimais yra ir darželiai ir žaidimų aikštelės, mašinom daro požemines stovėjimo aiktšteles/garažus.

Namai tikrai nėra tokie kaip sovietiniai, dabar daugiau yra žiūrima į kokybę. Nors kaina, lyginant su atlyginimais, per didelė.

Dėl Vilniaus, tai ten viskas aišku...

Xex, o Kaune kazkaip rajonas statoma.. Freda, Gintariskes, Zemoji freda, Aukstieji sanciai ;] Aisku prasides ir tie pavieniai ikisimai i laisva sklypa, bet manau viso vartalo statyba kur kas daugiau pliusu turi nei tie farshiravimai jau ir i taip pilna statine

klaipedoje stato nauja mikrorajona 'Gandraliskes' , kuriame gales gyventi ~ 6.500 gyv. Ten bus rekreacines zonos, viskas apgalvota del automobiliu parkavimo. ( www.plienas.com)

na nebevykdoma gyvenamoji statyba dėl pakankamai aiškių priežasčių - pinigų. Miestų savivaldos jų neturi, o privačios verslo struktūros kol kas nepajėgia statyti tokio dydžio mikrorajonų, kaip kad buvo statoma anksčiau.
Statybos atsigauna, atsigavus ekonomikai, tad ir pas mus anksčiau (tik pradėjus formuotis rinkos ekonomikai) statytis galėjo sau leisti tik daug uždirbantys (tuomet dar nebuvo susiformavęs vidurinysis sluoksnis), o ir tie statėsi, kuo didesnius būtinai nors su vienu bokšteliu, namus
Kylant ekonominiams rodikliams, atsirado poreikis gyvenamąjai statybai. Didėjo investicijos į nekilnojamą turtą. Tad pradėti statyti ne tik pavieniai gyvenamieji namai, bet ir planuojami nedideli jų kvartalai. Taip atsirado Bendorėliai, Raisteniškių gyvenvietė ir etc. Pastaruoju metu didėjant statybų mastam kituose miestuose (ne Vilniuje) suplanuota keletas didesnių gyvenamųjų kvartalų (daugiaaukščių namų) tai ir Gandrališkės Klaipėdoje ir Gintariškės, Žemosios Fredos Kaune.
na kai namas kaip tu sakai yra įkišamas, tai tokiu atveju dažniausiai tai padaroma jau suformuotame gyvenamąjame kvartale (aišku ne absoliučiai visais atvejais) radus laisvesnį sklypą. Tad čia atkrenta problema dėl mokyklų ir etc. Tas egzistuoja daugumoje priemiesčiuose statytuose kvartaluose (tačiau ten nėra problemų dėl auto statymo )

Cia teisingai kolega parase. Statymas rajonais, be abejo, visada geriau...

Taciau be abejo tankinimas turi ir nemazai neigiamu pusiu, dingsta viesosios erdves, skverai, vien todel kad verslininkas pasidaro gera pelna, miestieciai dziaugiasi tarp savo nusmurgusiu daugiabuciu iskilusiu gerokai uz kitus didesniu "blizguciu". Renovacija nueina i antra plana, o nauji kvartalai vos vos pradeda atsiradineti, tuo tarpu kai pvz centriniame vilniuje yra prarastos beveik visos miestieciu pamegtos "oazes"(liko Lietuvos kino teatras, Zemaites skveras, juk visas miestu "augimas" apie kuri sitame puslapyje tiek kalbama priklauso tik nuo to kurlink biurokratai tas norimas investuoti lesas nukreips, kaip skaidriai tai atliks.Augti galbut miestai is tikro prades, kai nauja karta (mes!) i valdzia ateis (nors aisku visos jaunos kartos taip galvoja)

Nuo kada Zemaites skveras ar Lietuvos kinoteatras yra miestieciu pamegta oaze? Man susidare ispudis, kad prie kinoteatro esanti aikste isvis kazkokiu alhocholiku susiburimo vieta o zemaites skveras irgi iki siol buvo labai apleistas ir niekas apie ji nieko negirdejo. Siaip paparstai tie visi apleisti skverai ar aikstes nevelnio niekam nerupi, bet tik pradek ka nors statyti (arba net rekonstruoti, kaip pavyzdiui Rotuses aikste) tuoj pasigirsta verksmingos kalbos apie ''susiburimo oazes'', ''istorini miesto veida'', ''architekturini uzgozima'' ir tt.

Mintys visiškai teisingos. Tačiau reikia matyti ir priežastis. Jų kelios. Pirma, kapitalizmas užklupo Lietuvą nepasiruošiusią (intelektualiai). Antra, procesą administravo tie patys sovietiniai architektūros valdininkai, kurie pirma rėkė "partija liepia", o dabar rėkia "laisva rinka liepia" ir paleido miestų planavimą savieigai, šitaip sukurdami chaosą. Tuo tarpu Vakarų miestai plėtojami planingai.
Trečia, globalizacija. Lietuva iš esmės buvo (ir tebėra) išnaudojama kaip kolonija, o architektūros valdininkai (žr. 2) padeda tai daryti.
Ketvirta, korupcija. Susijusi su 1-3 p.
Penkta, panieka žmogaus reikmėms (irgi sovietinis palikimas): pvz. vaikų žaidimų aikštelė ar koks skveras - nesvarbu, o biznio centras - svarbu .
Šešta, iškreiptas privačios teisės suvokimas: "jei nuosavybė privati, jos savininkas gali daryti, ką nori" - ir ant ko nori .
Penkta, juodas atsilikimas nuo tikrai modernios urbanistikos (nepainioti su architektūra).
Yra ir daugiau ...
Žodžiu, atsakymus rasi sociologinėse studijose, o ne architektūros vadovėliuose

Ką galvojat apie NT rinką Vilniuje, ypač sklypų kainas? Ar balionas jau pradeda leisti orą, ar čia tik aš to naiviai tikiuosi...

O kokios viešosios erdvės prarastos? Aš nepamenu, kad būtų koks parkas užstatytas. Šiaip yra Sereikiškės, Barbakanas ir t.t. ir t.t. (o ką dar kalbėti apie nesibaigiančius miškus viduryje miesto?).

Lietuvos k/t yra ne viešoji erdvė, tai privati nuosavybė (nors man ir pačiam gaila būtų prarasti Lietuvą dėl ten rodomo nekomercinio kino).

Šiuo atveju Vilniaus miesto augimui aš nepritariu, Vilnius ir taip yra decentralizuotas miestas (tik >20% Vilniaus teritorijos yra užstatyta). Dėl decentralizacijos mes ir taip turime daug problemų (žymiai didesni mašinų kamščiai = didesnė aplinkos tarša ir t.t.). Šiaip Vilnius nėra patogus miestas jeigu žiūrėtume į jo dydį. Taigi aš pritariu miesto tankinimui, tiesa viską reikia daryti "su sveiku protu", tikrai nepritariu naujom statybom senamiestyje ir jo tankinimui ir šiaip yra mieste ir blogų tokio tankinimo pavyzdžių.

Beje prie daugumos naujų namų yra įrengiamos žaidimų aikštelės ir sutvarkoma aplinka (jeigu pasidomėtum tai savivaldybė prieš išduodama leidimą statybai visada įpareigoja investuotoją sutvarkyti aplink esančią viešają erdvę, nutiesi naują kelią arba naujus šaligatvius, atnaujinti elektros perdavimo liniją ir t.t. ir t.t.). Praktiškai visus Vilniaus aplinkos tvarkymo projektus bent dalinai finansuoja investuotojai.

Čia dar buvo užsiminta apie korupciją, ji aišku yra, kokie jos mąstai manau niekada mes sužinosim, tereikia tikėtis, kad kai į valdžią ateis nauja karta reikalai pagerės. Beje NT rinka yra pripažinta labiausiai korumpuota visame pasaulyje (taigi tiek daug nuo kitų mes nesiskiriam).