Neringos gyventojai ir svečiai kviečiami išreikšti nuomonę renkant Kuršių nerijos nacionalinio parko paukštį.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sudarytame sąraše – 25 kandidatai. Sparnuočius šiam sąrašui siūlė gamtininkai, kultūros paveldo specialistai. Sąrašui pateiktos paukščių rūšys, kurios yra labiausiai paplitusios Kuršių nerijoje, čia dažniau sutinkamos, susijusios su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, yra lengvai atpažįstamos ir žinomos.

Gyventojai ir kurorto svečiai kviečiami balsą atiduoti už paukštį, kuris labiausiai asocijuojasi su Kuršių nerija. Balsavimas vyks iki balandžio 22-osios.

Balsavimo rezultatai bus skelbiami minint Kuršių nerijos nacionalinio parko 25-ių metų įkūrimo sukaktį.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) gamtininkai primena, jog pavasaris - geriausias laikas stebėti migruojančius paukščius, ir kviečia išbandyti šią unikalią pramogą pamaryje.

Šeši paukščių stebėjimo bokšteliai vaizdingose Kuršių nerijos vietose - Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų raguose ir Bulvikio bei Karvaičių įlankose - pastatyti pernai. Šiais metais bokšteliuose įrengti pažintiniai stendai, supažindinantys su Kuršių mariose perinčiais, migruojančiais ir žiemojančiais sparnuočiais. Kiekviename bokštelyje aprašytos skirtingos paukščių rūšys: didysis kormoranas, pilkasis ir didysis baltasis garnys, ausuotasis kragas, jūrinis erelis, gulbė nebylė, urvinė antis ir kt.

Bokštelius surasti paprasta važiuojant dviračių taku nuo Nidos iki Pervalkos arba žingsniuojant pažymėtu pamario pėsčiųjų taku. Parko specialistai prieš savaitę surengė du bandomuosius pėsčiųjų žygius nuo Nidos iki pirmojo paukščių stebėjimo bokštelio, kuriuose dalyvavo keletas dešimčių smalsuolių.

Pasak KNNP Turizmo ir informacijos skyriaus vedėjos Jolitos Gedžiuvienės, besidominčiųjų paukščių stebėjimo galimybėmis kasmet sulaukiama vis daugiau, ši pramoga ypač patraukli svečiams iš užsienio.

"Tad tikrai organizuosime ir daugiau žygių, į kuriuos bus įtrauktas ir paukščių stebėjimas", - žadėjo pašnekovė.

Šiuo metu Kuršių nerijoje stebėti paukščius galima tik su savo žiūronais, tačiau dar šį sezoną parkas tikisi apsirūpinti ir paukščių stebėjimui reikalingais optiniais prietaisais.

Panašu, kad Klaipėdos gatvėse pernai pasirodžiusi egzotiška transporto priemonė "tuktukas" šį vasaros sezoną važinės ir Neringos gatvėmis.

Beje, šiame kurorte su panašia paslauga konkuruoti ketina net du vežėjai. Tiesa, jei vienam jų pavyks įveikti visus biurokratinius trukdžius, mat, pavyzdžiui, elektroninį "tuktuką" mūsų šalyje sunku įteisinti.

Nedideli, ant motorolerio bazės sukonstruoti taksi, kitaip dar vadinami "tuktukais", uostamiestyje pradėjo važinėti per praėjusią Jūros šventę. Ir nors, pasak šią naujovę į Lietuvą atvežusio verslininko Haroldo Dalangausko, iš pradžių ne vienas ir pirštu prie smilkinio pasukiojo, žmonės gretai pamėgo tokį transportą.

...

Ši smagi transporto priemonė kaipmat suviliojo ir kitus miestus. Pasak verslininko, ja domėjosi ir druskininkiečiai, o su Nidos meru jau praktiškai sukirsta rankomis.

"Aš irgi tikiuosi, kad jau šią vasarą "tuktukai" važinės ir Nidoje", - patvirtino Neringos meras Darius Jasaitis.

Tiesa, pasak jo, čia H. Dalangausko planuojamiems atvežti 3 "tuktukams" gali tekti konkuruoti su 2 elektriniais, kuriuos į Neringą norėtų atvežti vokiečių verslininkai.

"Manau, kad visiems pakaktų darbo, jei tik vokiečiams pavyks įveikti biurokratines pinkles. Atrodytų, siekiame ekologijos, tad elektrinės transporto priemonės turėtų būti sutinkamos išskėstomis rankomis, bet paaiškėjo, kad tokių elektra varomų "tuktukų" kol kas mūsų šalyje neįmanoma įteisinti", - pasakojo D. Jasaitis.

Visgi meras tikisi, kad nors keli "tuktukai" ateinančią vasarą padės išspręsti Nidoje susisiekimo problemą.

"Aš ir pats mielai jais važinėsiu. Pavyzdžiui, atvyksta svečiai, sėdi į "tuktuką", aprodai gražiausias vietas. Manau, kad ir vairuotoju visai būtų smagu dirbti", - svajojo meras.

Beje, artimiausiu metu Nidoje planuojama skelbti konkursą naujai paslaugai teikti. Norima, kad aplink Nidą nustatytu grafiku važiuotų elektromobilis, kuriuo poilsiautojams būtų patogiau pasiekti norimą objektą.

Neringos meras Darius Jasaitis žada siūlyti tarybai vietoje planuoto 50 eurų įvažiavimo mokesčio sezono metu įvesti 20 eurų rinkliavą.

„Lietuvos žinioms“ Neringos vadovas sako, kad tokį siūlymą savivaldybės politikams pateiks gegužę.

„Šis tarifas galiotų tik du mėnesius per patį vasaros sezono piką - nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20 dienos. Visą kitą laiką išliktų 5 eurų įvažiavimo mokesčio dydis. Be to, siūlysiu iki 20 eurų padidinti rinkliavą tik lengviesiems automobiliams“, - teigė jis.

Meras taip pat sakė, kad bus siekiama rasti teisinių būdų kovoti su piktnaudžiaujančiais išimtimi dėl mokesčio - kai kurios mokesčio nemokančios Neringoje veikiančios įmonės registruoja ir keliasdešimt automobilių, nors naudojasi vos keliais.

Šiuo metu automobiliams įvažiavimo į Neringą rinkliava siekia 10 eurų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojai, norėdami pasivaikščioti netoli Pervalkos esančio Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku, nuo šios vasaros turės pirkti bilietus, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Suaugusiam asmeniui vienkartinis bilietas kainuos 2 eurus, nepilnamečiai bus leidžiami nemokamai.

Anot parko direktorės Aušros Feser, surinkti pinigai daugiausia bus skirti esamiems ir naujiems pažintiniams takams, aplinkai tvarkyti, aplinkosaugai ir gamtos tyrimams.

„Apmokestinant lankymąsi rezervato pažintiniame take siekiama dviejų tikslų: gauti papildomų pajamų parko aplinkosauginei, turistinei infrastruktūrai gerinti ir pamėginti sureguliuoti didžiulius į Mirusias kopas einančių bei jas žalojančių žmonių srautus", - „Lietuvos žinioms“ sakė parko vadovė.

Neringos savivaldybė šiemet planuoja skelbti atvirą vadinamojo Nidos oro uosto operatoriaus parinkimo konkursą, nes pati suprato nesanti pajėgi tokį objektą paruošti eksploatavimui ir jį valdyti, rašo "Lietuvos žinios". Galimybe atgaivinti orlaivių tūpimo ir nusileidimo taką Bulvikio rage rimtai svarsto Palangos oro uosto vadovybė.

"Išties domimės Nidos oro uosto infrastruktūros plėtojimu. Šį oro uostą matome kaip puikų bendrosios ir verslo aviacijos tašką: jis galėtų būti naudojamas mažiems ir individualiems orlaiviams kilti bei tūpti, jiems stovėti aerodrome", - teigė Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.

Neringos meras Darius Jasaitis patikino, kad Vyriausybė jau yra juridiškai perdavusi savivaldybei valdyti aerodromo pakilimo taką.

Kuršių nerijoje niekaip nepavyksta iš mirties taško išjudinti reikalų dėl natūralių požeminių gamtos lobių panaudojimo žmonėms sveikatinti ir kurorto sezoniškumui mažinti – visi bandymai privilioti verslininkų, kad šie įkurtų geoterminio vandens ir dumblo gydyklas, kaskart griūva, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

„Klaipėda gali pasigirti požeminiais karšto mineralinio vandens telkiniais, o mes turime ne tik jo, bet ir didžiules gydomojo dumblo sapropelio sankaupas. Deja, dėl drakoniškų įstatymų ir suvaržymų šie gamtos ištekliai taip ir lieka nepanaudoti. Siekis pajūryje, prie Nidos, pastatyti Jūros terapijos centrą irgi kol kas neduoda norimų rezultatų“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Pasak mero, jūros terapijos centrui įkurti savivaldybė yra numačiusi ir žemės sklypą pajūryje, prie centrinio Nidos pliažo. Tačiau dėl itin griežtų įstatymų ir verslui daromų barjerų Kuršių Nerijos pusiasalyje norinčiųjų investuoti neatsiranda.

2014 metais atliktoje Jūros terapijos studijoje atskleista, kad Neringoje taikoma labai daug griežtų apribojimų ir reikalavimų, todėl Jūros terapijos centras negalėtų būti kuriamas kaip sanatorija, reabilitacijos ar gydomojo SPA centras. Lieka vienintelis galimas jūros terapijos oazės variantas - gydykla, bet joje negalėtų būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos – tik maitinimo.