Dar šiek tiek...
Nidos centras pasikeis neatpažįstamai
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Projektai Neringoje
Collapse
X
-
Parašė Vaidosius Rodyti pranešimąKoks tikslas "kaišioti pagalius" Savivaldybei?
Komentuoti:
-
Nida Art Colony / Nidos meno kolonija
Nuotrauka iš FB puslapio:
https://www.facebook.com/media/set/?...1227815&type=3Paskutinis taisė booraz; 2015.11.24, 11:05.
Komentuoti:
-
Cia dar bus ilga istorija, deja. Pagaliai bus kaišomi į ratus ir KPD, ir Savivaldybėje. Bet vizualizacijos neblogos:
Komentuoti:
-
Siūlomas viešbutis Nidoje.
http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasi...uciu-viesbutis
Čia gana ilgas projekto video, viešbučio vaizdai pačioje pabaigoje.
http://www.5star.lt/video.html
Komentuoti:
-
Nidoje planuojama statyti Mėnulio laikrodį
Nepaisant didelių poilsiautojų Neringoje srautų, šią savaitę pristatytas naujas, turistus, matyt, dar labiau pritrauksiantis objektas - Mėnulio laikrodis. Nors šiai idėjai realizuoti jau sukurtas detalusis projektas ir vizualizacijos, tačiau svarbiausio - lėšų - tam dar nėra.
Projekto autorius prof. dr. Libertas Klimka pasakojo, kad ši idėja kilo dar 1995 metais, kai jis kartu su architektu Ričardu Krištopavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdimu ant Parnidžio kopos pastatė Saulės laikrodį.
"Kai montavome laikrodžio stelą, kartu su geodezininku visą naktį vaikščiojome Parnidžio kopa ir bandėme nustatyti šiaurės-pietų kryptį. Tai buvo nuostabi naktis - švietė pilnatis, kurioje mirgėjo marios. Pamenu, tai buvo kažkas magiško", - įspūdžiais dalinosi etnokosmologas L. Klimka.
Rašydamas knygą apie saulės laikrodžius, profesorius sužinojo, jog mėnulio skalės saulės laikrodžiuose buvo įrengiamos tik Lietuvoje ir Prancūzijoje. L. Klimka manantis, kad tai buvo tikra retenybė, sąlygota reikalingų subtilių astronominių stebėjimų ir žinių. Juk kelią, kurį saulė praeina per metus, mėnulis praeina per mėnesį. Taigi kiekvienam mėnesiui, taip pat ir dylančiam bei augančiam mėnuliui, reikia atskirų mažesnių skalių.
Šio projekto realizavimas dėl brangių medžiagų (Mėnulio laikrodį reiktų gaminti iš granito) kainuotų apie 100 tūkst. eurų. Tačiau nors Neringos savivaldybė bei architektai idėją palaiko, mecenato kol kas neatsirado.
Teigiama, kad Mėnulio laikrodis priviliotų astronomijos žinovus, turistus bei tiesiog romantikos ištroškusius poilsiautojus - juk taip esą būtų galima pajusti magišką gamtos galią. Mėnulio fazių stebėjimas buvo įprastas ir mūsų etninėje kultūroje, kadangi pagal jas buvo planuojama daugybė lauko darbų.
Komentuoti:
-
Aš siūlau geresnę politiką, kad Neringa pradėtų domėtis ne tik Rusijos oligarchai, bet ir Vakarų Pakrantės hip-hopo atlikėjai ar Artimųjų Rytų šeichai:
- vienas įvažiavimas į Neringą EUR 1,000;
- pastatyti prie ekologinės kontrolės punkto panašią saugumo patikrą, kaip oro uostuose - atimti iš visų turistų visus skysčius ir neorganines valymo priemones; ne problema - šalia punkto esančioje savivaldybės kontroliuojamoje 'lavjkėje' pardavinėti ūkinį muilą ir kitas ekologines, 'organines' higienos priemones;
- uždrausti fotografuoti, nes foto blicas atbaido šernus ir mažina pūgžlių spermingumą;
- įpareigoti turistus miegoti tik gryname lauke hamakuose ir palapinėse - tai būtų labai lengva, nes viešbučių bet kokiu atveju Nidoje nėra;
- reikalauti turistų distiliuoti ir tvariai iš naujo naudoti visus skysčius, įskaitant tuos, kurie jie patys pagamina;
- ties įvažiavimu į Neringą turistus pasitiktų hitlerjugendo stiliaus uniformomis apsirengusios draugovininkės (ant raisčio būtų nupaišytas šernas, arba briedis), kurios privalėtų lydėti kiekvieną turistą asmeniškai, istorinaiis faktais primindamos jam apie to krašto unikalumą bei elgesio taisykles (žr. punktą apiie skysčių utilizavimą viršuje ...).
Neabejoju, kad įvedus tokius minmalius apribojimus, apie Nidos 'eksliuzyvumą' gandai pradėtų eiti ne tik Trip Advisor'yje, bet ir tarp įtakingų ir unikalaus experience pasigeidusių pasaulio asmenų ...Paskutinis taisė nomad; 2015.11.09, 01:53.
Komentuoti:
-
Pavasarį planuojama pradėti naudoti Nidos aerodromą
Nuo kitų metų pavasario planuojama pradėti eksploatuoti Nidos aerodromą - jau užlygintos pakilimo tako duobės, iškirsti lėktuvams trukdę medžiai, belieka gauti Civilinės aviacijos administracijos (CAA) leidimą, rašo „Lietuvos žinios“.
„Pašalinome beveik visas fizines kliūtis. Artimiausiu metu kviesime specialistus ir tikimės, kad bus išduotas leidimas leisti naudoti Nidos kilimo ir tūpimo taką. Paskyrus jo administratorių orlaiviai galės pradėti leistis ir kilti“, - teigė Neringos meras Darius Jasaitis.
CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas teigė, kad leidimą suteikti didelių kliūčių neturėtų kilti, tačiau jis tvirtino, jog Nidos kilimo ir tūpimo takas nei oro uostu, nei aerodromu negalės vadintis, nes tam neturi nei būtinos, infrastruktūros, nei skrydžių koordinatoriaus. Realiausias variantas takui suteikti lauko aikštelės statusą - tai reikštų, kad orlaivio pilotas, apsukęs ratą aplink Bulvikio ragą ir įsitikinęs, kad pakilimo take nėra kliūčių, pats priimtų sprendimą leistis.
Nuo 1970-ųjų iki 1975 metų iš Nidos į Palangą, Kauną ir Vilnių reguliariai skraidė „An-2“ tipo lėktuvai. Atkūrus nepriklausomybę Nidos aerodromu beveik nustota naudotis, o nuo 1999 metų uždrausta jį eksploatuoti, kaip neatitinkantį saugos reikalavimų - aukšti medžiai auga per arti kilimo ir tūpimo tako. Tiesa, 1998-aisiais į jo rekonstrukciją dar sugebėta investuoti apie 1,6 mln. eurų.
Komentuoti:
-
Kaip 'ekskliuzyviu' galima vadinti kurortą, kuriame nėra nė vieno normalaus viešbučio? Nė vieno ... Jau nekalbu apie restoranus ... Apie Nidos 'ekskliuzyvumą' gali kalbėti tik tie, kas ten praleidžia dvi dienas į metus ir nemato tos namudinės, klaninės, korumpuotos, incesto dvasia persmelktos nepritekliaus ir pavydo (tarp visų vietinių) dvasios. Kaip kitaip gali atrodyti vieta, kurioje beveik visi pastovūs gyventojai yra bedarbiai, indulgenciją rasdami tik gerdami visus 9 likusius 'nesezono' mėnesius.
Komentuoti:
-
Gerai su tuo mokesčiu daro. Prie ko čia kažkokie "kairumai"? Čia tramdymas mužikų Lietuvos su savo arkliais. Šiemet poilsiaujant, viešbučio administratorė irgi skundėsi, sakė nesugeba civilizuotai pasistatyt tam skirtose vietose automobilių, geriau moka baudas, bet statosi kuo arčiau kambario, na Girdvainio sindromas - ne gyvenimas, jei arkliai ne po palange...
Net toks urbanoidas kaip Užkalnis supranta, kad svarbiausia tiesiog gamta ir ramybė tokioj vietoj, jam jau ir Nida "sugadinta", o kažkam čia dar trūksta kažkokių Palangų ir Druskininkų Nidoje, įvardinčiau tai, kaip kažkokį miesčionišką kliedėjimą...
Komentuoti:
-
Na, negalima sakyti, kad vien tik deja. Iš apriboto vystymosi, suderinto su objektyviai labai išskirtiniu paveldu, architektūra ir gamta, atsiranda geidžiamas, tačiau ribotas išteklius. O geidžiamas ir ribotas išteklius reiškia milžinišką kainą ir prestižą. Man atrodo, kad tokių absoliučiai prestižinių vietų tikrai nėra per daug Lietuvoje ir net Baltijos šalyse. Pastangos ten yra, bet jos kitokios - ne stengimasis padaryti atrakcionus plačiajai publikai, kaip kituose kurortuose, o prabangos ir išskirtinumo pojūčio teikimas. Man labai patinka, kad ten yra realus skirtumas nuo Druskininkų ar Palangos - nes pats skirtingais atvejais galiu norėti skirtingų dalykų, kuriuos gali suteikti kiekviena iš šių vietų.
Pagalvojant apie tai, ir 50 eurų įvažiavimo mokestis nebeatrodo toks nenormalus. Jis visų pirma skatintų ilgalaikį atvažiavimą, jeigu jau moki už nakvynes po minimum 60-70 eurų, tai gali ir už įvažiavimą. Ir aišku, visiškai viskas būtų normalu, jei tokį mokestį lydėtų viešojo transporto sutankinimas tarp miestelių ir Smiltynės / Klaipėdos. Ar tai būtų laivas, ar autobusas.
Aišku, kalbant apie naujų viešbučių statymą vietoj sandėlių - tai jau visai kas kita. Jeigu tik suderinti su architektūriniu stiliumi ir gamtovaizdžiu, tokie projektai visada turi būti leidžiami. Va jau visiškai tuščioje vietoje statyboms visai kitokie reikalavimai galėtų būti.
Komentuoti:
-
Desperatiški bandymai čia tik galvoje kažkieno, Nidoje ir Juodkrantėje ir taip pilna poilsiautojų, nebūtina iš kiekvieno kurorto po Palangą padaryti.
Komentuoti:
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą/\ Tai būtų paskutinis peilis Neringos desperatiškam bandymui išsivaduoti iš vaikiškos kairumo ligos komunizme - arba tiksliau kaimietiško kompekso pavydėti Palangai ir Druskininkams, nedarant nė 10% pastangų, kurias daro šie miestai ...
Komentuoti:
-
/\ Tai būtų paskutinis peilis Neringos desperatiškam bandymui išsivaduoti iš vaikiškos kairumo ligos komunizme - arba tiksliau kaimietiško kompekso pavydėti Palangai ir Druskininkams, nedarant nė 10% pastangų, kurias daro šie miestai ...
Komentuoti:
-
Neringa nuo 10 iki 50 eurų didins įvažiavimo mokestį sezono metu
Palangai apsisprendus įvesti 5 eurų įvažiavimo mokestį, jį nuo 10 iki 50 eurų bandys didinti ir Neringa.
50 eurų mokestis galiotų vasaros sezono metu, ne sezono metu galiotų tas pats 5 eurų mokestis, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“
„Pamatėme, kad automobilių srautai sezono metu, net ir įvedus 10 eurų mokestį, nemažėja. Priešingai, automobilių šiemet tik padaugėjo. Todėl savivaldybės tarybai teiksiu pasiūlymą didinti rinkliavą už automobilį iki 50 eurų. Dūstame nuo mašinų, bet žmonės plūsta jomis po vieną, du mašinoje", - dienraščiui sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Meras spekuliacijomis pavadino verslininkų nuogąstavimus, kad dėl tokio žingsnio gali sumažėti poilsiautojų ir nukentės vietinis verslas.
„Kas norės, atvyks viešuoju transportu. O dabar mašinos teršia orą, užkemša visus kaimelių kiemus, nebegalima laisvai praeiti“, - sakė D.Jasaitis.
Komentuoti:
-
Kuršių nerija - dar vertingesnė nei manyta
Beveik mėnesį, birželio 25 – liepos 22 dienomis, Neringoje vykusios mokomosios praktikos metu Kuršių nerijos dirvožemio, paviršiaus ir augmenijos tyrimus atliko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografijos 3 kurso studentai.
Mokomieji – tiriamieji darbai buvo atliekami Kuršių nerijos Alksnynės – Juodkrantės – Pervalkos ruože. Praktikos metu itin detaliai tyrinėta iki šiol didesnio tyrėjų dėmesio nesulaukusi Kuršių nerijos dirvožemio danga. Anot mokslininkų, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog Kuršių nerijoje tėra tik smėlis, tačiau šių tyrimų metu išryškėjo, jog ši teritorija pasižymi gana didele dirvožemių įvairove, o kai kurie jų yra unikalūs ir nesutinkami niekur kitur Lietuvoje.
„Kuršių nerijos pusiasalis daug vertingesnis nei gali atrodyti“, - teigia mokslininkai. Tyrimų metu Juodkrantės apylinkėse buvo atrasti itin vertingi, savo natūralumu ir dirvodaros procesų raiškumu pasižymintys jauražemiai. Tyrinėjant Juodkrantės sengirę paaiškėjo, jog tai viena iš nedaugelio Lietuvos girių, išsaugojusių natūralius, žmogaus nepaveiktus dirvožemius. Naglių rezervato teritorijoje buvo atrasti glaukonitiniai smėlžemiai - unikalūs dirvožemiai Lietuvoje, būdingi tik Kuršių nerijos teritorijai.
Mokslininkai pastebėjo, kad kai kuriuose vietose po daugiau nei metro storio dirvožemiu, tikėtina, slepiasi ir legendinis, pašto vežimus pradangindavęs klampsmėlis.
Tyrimų metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama detaliems Kuršių nerijos paviršiaus struktūros morfologiniams tyrimams. Jų metu nustatyta paviršiaus morfometrinė struktūra bei remiantis įvairaus laikmečio topografiniais žemėlapiais nagrinėti paviršiaus pokyčiai - supustymai bei išpustymai, nustatytos vietos, patiriančios didžiausią neigiamą lankytojų poveikį.
...
Komentuoti:
-
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legal...4f9bde45468d3f
*vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti - 146 363 €
Pervalkos gatvės ruožui tarp Pervalkos g. 52 ir Pervalkos g. 54 rekonstruoti - 115 680 €
projekto „Nidos centrinės dalies tvarkymas (II etapas)“ daliai – gatvėms, pėsčiųjų ir dviračių takams teritorijoje tarp Taikos g. 4 ir Naglių g. 27 rekonstruoti – finansuoti - 230 000 €
Komentuoti:
Komentuoti: