Centro statyboms tikimasi pritraukti valstybės... lėšų.

Sis projektas jau palaimintas
Idomiai is kur ta savivaldybe tiek pinigu zada gaut

Vienas Vilniaus savivaldybes klerkas prasitare, kad pinigu bandys ieskoti Klaipedos miesto biudzete.

O pas mumis sklido kalbos, kad visos Lietuvos savivaldybes zada susimest pinigu ir padovanot juos Vilniui

Gynybinės sienos atkarpa vienuolyno kieme nebus atstatyta
| 2005 09 14 14:41:07 |

Prieš šešerius metus sostinės Bonifratrų vienuolyno teritorijoje surasto Vilniaus gynybinės sienos fragmento atstatymo planai griūva. Jiems prieštarauja Vilniaus arkivyskupijos kurija ir visos paminklosaugos institucijos, pranešė regioninė televizija "Penktasis kanalas".

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gatvėje planuota atstatyti iki 3 metrų aukščio ir 50 metrų ilgio gynybinės sienos atkarpą. Sienoje ketinta įrengti ir to meto medines šaulių galerijas, atsuktas į miesto, o dabar - į vienuolyno kiemo pusę. Kad sieną būtų geriau apžiūrėti, vienuolyno kieme planuota įrengti nedidelį amfiteatrą.

"Vienuolynas - tai maldos, tylos, kontempliacijos vieta, o atkūrus sienos fragmentą čia būtų daug lankytojų. Tai nelabai dera su vienuolyno statusu", - sakė vyskupas Juozapas Tunaitis. Kurijai priklausančiame Bonifratrų vienuolyne dabar gyvena Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys.

Pagal projekto pataisas, kurios suderintos su visomis paveldosaugos institucijomis, Vilniaus savivaldybe ir Arkivyskupijos kurija, gynybinės trijų metrų aukščio sienos bus atstatyta tik 18 metrų vietoj 50-ties. Visa trasa bus išryškinta iškeliant ją 10-15 centimetrų, panaudojant granitines trinkeles ir akmenis, kurie imituos buvusią miesto gynybinę sieną.

Istoriko dr. Romo Batūros teigimu, tokios pataisos yra nelogiškos ir neteisėtos, nes ši išlikusi sienos atkarpa yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio istorinis ir kultūrinis paminklas. Sienos atkarpa, pasak mokslininko, unikali tuo, kad ji vienintelė sujungia miesto įtvirtinimų erdvę su Vilniaus pilių erdve, o tai, istoriko nuomone, yra milžiniška vertybė. "Projekto pataisos yra amoralios ir neteisiškos, nes nėra mokslinės kolektyvinės nuomonės, o tik surinkti biurokratų parašai. Tai nusikaltimas mokslui - šitaip negalima", - teigė R. Batūra.

Pirma, pasak istoriko, reikia iki galo atlikti mokslinius tyrimus, surasti šioje vietoje buvusius Šlapiuosius vartus ir paskui mokslininkų forume nutarti, ką su siena daryti.

Kadaise Vilniaus miestą iš visų pusių juosusios gynybinės sienos jau seniai nebėra - ji nugriauta prieš 200 metų carinės Rusijos valdininkų iniciatyva, tačiau išliko keli jos fragmentai. Vienas geriausiai išlikusių gynybinės sienos atkarpų yra Aušros Vartai ir dalis sienos ties basųjų karmelitų vienuolynu.

1503 m. karalius Aleksandras Jogailaitis paskelbė vilniečiams privilegiją, atleisdamas juos nuo karinės prievolės, kad jie galėtų statyti miesto gynybinę sieną. Sienos ribas turėjo nužymėti Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila. Šia statyba labai rūpinosi Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras (1492-1507).

Vilniaus gynybinė siena juosė visą dabartinį senamiestį. Jos ilgis buvo apie 3 kilometrus, vietomis ji siekė iki 2 metrų storio ir ribojo apie 100 ha miesto ploto. 1648-aisiais sudarytas gynybinių įtvirtinimų planas liudija, kad miesto sienoje buvo dešimt vartų: Pilies, Bernardinų, Išganytojo, Subačiaus, Aušros (Medininkų), Rūdininkų, Trakų, Vilniaus (Vilijos), Totorių ir Marijos Magdalenos (Šlapieji). Be jų, dar buvo du gynybiniai bokštai: Apskritasis (Rūdininkų) ir Išganytojo.

ELTA

Ant stoties likučių – multifunkcinis centras
| 2005 09 15 11:04:49 |

Šiauliai rudenį pasitiks naujomis statybomis. Miesto centre griaunamos autobusų stoties vietoje jau rugsėjį ims kilti net 42.000 m² ploto multifunkcinis centras, vystomas bendrovių “Hakonlita“ ir “E.L.L. Nekilnojamas turtas“. Pagal architektų D.Jakubausko ir A.Vernio parengtą projektą centrą sudarys nuomojamų komercinių patalpų blokas, autobusų stotis (852 m²), parduotuvė “Rimi“ (4.420 m²) ir aukštuminis pastatas.

Kaip “Statybų pilotui“ teigė Darius Jakubauskas, kol kas dar nenuspręsta, kam bus skirtas penkiolikaaukštis. Anot jo, ištyrus rinkos poreikius, greičiausiai tai bus biurai, o ne butai ar viešbutis, kaip buvo planuota. Beje, centro prieigos taip pat baigiamos tvarkyti – praplatintos Tilžės, P.Cvirkos gatvės, įrengti patogūs įvažiavimai iš gretimų gatvių. Didžiąją dalį infrastruktūros įrengimo išlaidų padengs investuotojai, šiek tiek prisidės ir savivaldybė.

„Statybų pilotas“

Turbūt brangiai kainuotų visą rodyti 3kart dienoje

2005-09-16 Komisija įvertins galutinį paminklo V. Kudirkai variantą