Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Jūrų uostai užsienio šalyse

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Jūrų uostai užsienio šalyse

    Kaip žinote pasaulyje yra daugybė modernių ir puikiai besivystančių jūrų uostų. Todėl nusprendžiau sukurti temą, kurioje galėtume apžvelgti ir pasidalinti naujienomis apie užsienio jūrų uostų krovos rezultatus, naujai statomus terminalus, infrastruktūrą bei susipažinti su kitų jūrų uotų galimybėmis bei istoriją.

    Taigi norėčiau pradėti šią diskusiją, supažindinamas jus su naujai statomu Ust-Lugos jūrų uostu Rusijoje. Kaip jau daugelis žinote šio uosto statyba taps tikru prakeiksmu Talino, bei Rygos valstybiniams uostams. Kadangi, šis "Rusijos ekonomikos pasididžiavimu" vadinamas kūrinys perims visus tranzitinius krovinius iš Talino ir Rygos uostų. Ust-Lugos uostą nuspręsta statyti todėl, kad Sankt Peterburgo jūrų uosto apkrovimas tapo per didelis ir dauguma laivų priversti po kelias dienas prastovėti išoriniame raide. Be to Ust-Lugos uostas taps rimtu konkurentu ne tik Kotkai ar Talinui bet ir visiems rytinėje Baltijos pakrantėje įsikūrusiems uostams.

    Ust-Lugos jūrų uosto terminalai

    Konteinerių terminalas.
    2007 m. liepą nacionalinė konteinerių kompanija (NCC) pradėjo statyti savo terminalą Ust-Lugos uoste. Projektinis šio terminalo metinis pajėgumas - 3 mln. TEU (sąlyginis konteinerių vienetas). Tai reiškia, kad šis konteinerių terminalas bus didžiausias ne tik Rusijoje, bet ir visame Baltijos regione. Visas terminalo plotas sudarys 140 hektarų.



    Iš viso iki 2020 į šį terminalą planuojama investuoti 800 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pirmasis statybos etapas baigtas 2008 m. Dabar šis terminalas gali priimti konteinervežius, galinčius gabenti 2500 TEU.
    Antrajame statybų etape planuoja prailginti krantines iki 660 m., bei išgilinti šalia esančią akvatoriją iki 16,5 m gylio. Tai leistų priimti Post-Panamax tipo konteinervežius, galinčius gabenti iki 6000 TEU.

    Naftos ir jos produktų terminalas
    Projektinis terminalo pajėgumas yra 25 mln. tonų per metus. Numatomas gylis prie krantinių - 16 m. Tai leistų priimti tankerius, galinčius gabenti iki 120 tūkst. tonų naftos produktų. Terminalas turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje.




    Universalios paskirties terminalas Jug-2
    Šis universalus terminalas pritaikytas krauti įvairius krovius: naujas mašinas, konteinerius, bei generalinius krovinius. Metinis šio terminalo pajėgumas - 4.7 mln. tonų per metus. Jame taip pat planuojama 500 tūkst. vieta motorinėms transporto priemonėms saugoti ir sandėliuoti. Laivams švartuoti bus skirta 1 km. ilgio universali krantinė. Bendras Jug-2 plotas yra 97,8 hektarų.



    Daugiau informacijos apie šiuos, bei kitus Ust-Lugos valstybiniame jūrų uoste statomus terminalus galite rasti oficialiame uosto internetiniame puslapyje:
    http://www.ust-luga.ru

    Taip pat šiame puslapyje galite rasti informatyvią foto galeriją, kurioje pavaizduotas kasmetinis uosto plėtros ir statybos progresas:
    http://www.ust-luga.ru/pr/?s=gallery&lang=en

    #2
    Nors ir nera aukstos kokybes zemelapiu, bet statybos atrodo ispudingai:

    http://maps.google.com/maps?f=q&sour...7,0.22007&z=12
    You can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...

    Comment


      #3
      Išsami pasaulio jūrų uostų krovinių statistika

      Comment


        #4
        Barselonos jūrų uostas

        Foto 2009 07

        Sekite savo banknotus

        Comment


          #5
          Dabar norėčiau papasakoti apie didžiausią Europos jūrų uostą, Roterdamą. Pradėkime nuo giliavandenėje saloje Maasvlakte įsikūrusius konteinerių terminalus. Jų yra trys. ECT Euromax, ECT Delta ir APM Container Terminal. Pastarajame daugiausiai aptarnaujami Maersk konteinervežiai.

          Rožine spalva pažymėta naujojo giliavandenio uosto tęsinio Maasvlakte 2 teritorija. Maasvlakte 2 sudarys trys atskiros uosto dalys, pavadintos trijų Nyderlandų karalienių garbei: Amalia, Alexia ir Aranie.


          Pagal šį Maasvlakte uosto planą galite pamatyti kur randasi visi trys konteinerių terminalai. Plano legendoje pažymėjau terminalų teritorijas.


          ECT Euromax
          Terminalas pradėjo veikti šiais metais. Jo projektinis pajėgumas 5 mln. TEU per metus. Palyginimui, mūsų Klaipėdos uosto abiejų konteinerių terminalų metinis pajėgumas net nesiekia 1 mln. TEU. Šiuo metu ECT Euromax terminale aptarnaujamos keturios transatlantinės konteinerių linijos: Cosco, K-Line, Yang Ming ir Hanjin. Terminalas įsikūręs pačiame projektuojamo uosto Maasvlakte 2 pakraštyje, o tai leis ateityje jam toliau plėstis.

          http://www.ect.nl

          Bendras terminalo plotas - 84 ha
          Krantinių ilgis - 1,5 km
          Gylis prie krantinių - 19,5 m

          Terminalo krovinių krovimo įranga:
          12 krantinės kranų (4 iš jų STS kranai)
          124 konteinerių padėklai
          6 automobiliniai krautuvai
          2 geležinkeliais valdomi kranai
          96 automatiškai valdomos mašinos (AGV)
          58 geležinkeliais valdomi portaliniai kranai (ARMG)
          18 terminalinių traktorių
          3 konteinerių krovėjai





















          Nuotraukų autorinės teisės priklauso ECT Euromax terminalui.

          Naudoti šaltiniai
          http://www.portofrotterdam.com
          http://www.ect.nl
          http://www.skyscrapercity.com

          Comment


            #6
            Nemaloni žinia mūsų uostui, ypač Klaipėdos Smeltei.

            Laivybos kompanija MAERSK Line anonsavo tarptautinio konteinerių maršruto AE10 pratęsimą iki Gdansko valstybinio jūrų uosto. Pirmasis laivas iš Šanchajaus į Gdanską atplauks 2010 m. sausio 6 d. Laivo pavadinimas Maersk Taikung.

            Nuoroda į publikaciją

            Pagrindiniai Maersk Taikung laivo duomenys:

            Ilgis - 332 m.
            Plotis - 43,2 m.
            Grimzlė - 14.50 m
            TEU talpa - 8402

            Kaip matote, tokio tonažo laivų Klaipėdos uostas kol kas nepasirengęs priimti. Ir jei uosto akvatorijos gilinimo darbai toliau klostysis tokiu vėžlišku tempu, tai mes galėsim tik pavydėdami stebėti, kaip lenkų uostai ims dominuoti pagal konteinerių krovą.
            Guodžia tik vienas faktas, kad DCT Gdansk konteinerių terminalas gali vienu metu priimti tik vieną tokio dydžio laivą.
            Paskutinis taisė groundzer; 2009.10.29, 19:29.

            Comment


              #7
              O neįmanoma Klaipėdoje arčiau uosto vartų kokią krantinę pritaikyti konteineriam?
              Beje, o iki kiek norima gilinti ties Smeltės pusiasaliu? Juk ten regis dėl pietinės dalies gilinimo sūrėja vanduo mariose ir žuvys pas rusus išplaukia.
              Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

              Comment


                #8
                Parašė praetor Rodyti pranešimą
                O neįmanoma Klaipėdoje arčiau uosto vartų kokią krantinę pritaikyti konteineriam?
                Beje, o iki kiek norima gilinti ties Smeltės pusiasaliu? Juk ten regis dėl pietinės dalies gilinimo sūrėja vanduo mariose ir žuvys pas rusus išplaukia.
                Nėra tokių plotų prie uosto vartų.
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  #9
                  Šiame video galite pažiūrėti kaip buvo švartuojamas Maersk Taikung laivas Gdansko DCT konteinerių terminale:

                  http://www.dctgdansk.pl/en/the-first...010-video-link

                  Comment


                    #10
                    Gal kas placiau galite kanor papasakoti apie Barselonos Juru uosra? kaip apie Roterdamo?kaip tai padare "Groundzer"?

                    Comment


                      #11
                      Bandysiu kažkiek papasakoti apie Barselonos uostą.

                      Šiek tiek istorijos...

                      Barselonos uostas pradėjo vystytis dar nuo 15 a. pradžios. Barselonos miesto karaliaus Alfonso V įsakymu buvo pastatytos pirmosios krantinės, skirtos laivams švartuotis. 1477 metais karaliaus Juan paliepimu, šalia miesto buvusioje saloje pastatyta 103 m. akmeninė krantinė. Jinai tapo reprezentacinė miesto vieta, kur buvo priimami visi garbingi asmenys.

                      Ypač didelės įtakos uosto plėtrai turėjo 1992 m. Barselonoje vykusios Olimpinės žaidynės. Nuo tada, turistų skaičius pradėjo sparčiai augti. Buvo pastatyti nauji keleivių terminalai. Skirta daug lėšų naujų viešbučių statyboms. Iki šiol Barselona išlieka vienu didžiausių turistų uostų Europoje.

                      Techninė uosto pusė



                      Uosto koordinatės:
                      41° 21’ Šiaurės platumos
                      2° 10’ Rytų ilgumos

                      Potvynio metu vanduo pakyla net iki 125 cm.

                      Įplaukos kanalo plotis: 145 m.
                      Grimzlė: 16 m.

                      Visa uosto teritorija (neskaitant akvatorijos) sudaro 828.9 ha.

                      Krantinių ilgis: 20.3 km.

                      Uoste yra net 32 Ro/ro laivams skirtos rampos.

                      Uostą aptarnauja 9 vilkikai.

                      Sandėlių plotas:
                      uždarų 121,035 m2
                      atvirų 2,941,339 m2

                      Uosto krantinėse naudojami 29 kranai (25 iš jų, skirti konteinerių krovai).

                      Išsamūs uosto žemėlapiai

                      Uosto terminalai

                      Konteinerių terminalai

                      Iš viso uoste veikia 2 konteinerių terminalai: TCB ir TerCat. Gylis prie krantinių tikrai įspūdingas, kaip tokiam uostui. Net 16 metrų. Todėl šie konteinerių terminalai gali priimti visų tipų konteinervežius (super-post-panamax). Dveijuose terminaluose naudojami 17 kranų. Bendras krantinių ilgis siekia 3 kilometrus.

                      daugiau informacijos apie terminalus oficialiose interneto svetainėse:

                      Terminal de Contenidors de Barcelona, SL (TCB)
                      Sud wharf
                      Tel.: 93 441 00 66
                      Fax: 93 441 04 18
                      www.tcbcn.com


                      Terminal Catalunya, SA (TerCat)
                      Príncep d’Espanya wharf
                      Tel.: 93 508 44 40
                      Fax: 93 508 44 41
                      www.tercat.es


                      TCB terminalas


                      TerCat terminalas
                      Paskutinis taisė groundzer; 2010.06.20, 13:47.

                      Comment


                        #12
                        Tęsiam toliau...

                        Kruizinių laivų terminalai

                        Barselonos uoste veikia, net 7 kruiziniams laivams pritaikyti terminalai. Uoste veikia platus tinklas kompanijų, kurios orientuojasi būtent į turizmą.

                        Kruizinių laivų atvykimų tvarkaraštis

                        Terminalas A– Adossat

                        Vis didėjant turistų skaičiui, buvo nuspręsta praplėsti šio terminalo bendrą plotą nuo 3.600 m2 iki 6.200 m2. Buvo sudarytos geriausios sąlygos keleivių saugumui ir komfortui užtikrinti. terminalui praplėsti iš viso buvo išleista apie 15 milijonų eurų. terminalas, po rekonstrukcijos atidarytas 2008 m.

                        Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 3450 m2
                        Krantinės ilgis: 700 m.
                        Laivų ilgiams netaikomi jokie limitai.
                        Gylis prie krantinės: 12 m.
                        Krantinės plotis/aukštis: 26 m./2.1 m.
                        Atstumas iki miesto: 2 km.

                        Terminalas B– Adossat

                        Terminalas atidarytas 2005 m. kovo mėnesį. Į jį investuota 10 milijonų eurų.

                        Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 6.500 m2
                        Krantinės ilgis: 700 m.
                        Laivų ilgiams netaikomi jokie limitai.
                        Gylis prie krantinės: 12 m.
                        Krantinės plotis/aukštis: 21 m./2.1 m.
                        Atstumas iki miesto: 2 km.



                        Terminalas C– Adossat

                        Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 4.000 m2
                        Krantinės ilgis: 580 m.
                        Laivų ilgiams netaikomi jokie limitai.
                        Gylis prie krantinės: 12 m.
                        Krantinės plotis/aukštis: 22 m./2.1 m.
                        Atstumas iki miesto: 2.5 km.



                        Terminal D – Palacruceros - Adossat

                        Šio terminalo investuotoju tapo italų koncernas Costa Crociere. Jie terminalo statyboms skyrė 12 milijonų eurų.

                        Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 10.000 m2
                        Krantinės ilgis: 580 m.
                        Laivų ilgiams netaikomi jokie limitai.
                        Gylis prie krantinės: 12 m.
                        Krantinės plotis/aukštis: 22 m./2.1 m.
                        Atstumas iki miesto: 2.5 km.



                        Terminals North and South – Barcelona

                        Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 5.000 m2
                        Krantinių ilgis: 230 m.(šiaurinė) – 434 m.(pietinė) – 160 m.(rytinė)
                        Gylis prie krantinių: 8 m.(šiaurinė) – 7,7 m.(pietinė) – 9,5 m.(rytinė)
                        Atstumas iki miesto: 400 m.



                        Paskutinis taisė groundzer; 2010.06.20, 14:21.

                        Comment


                          #13
                          Terminal M – Port Vell – Espanya

                          Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 480 m2
                          Krantinės ilgis: 220 m.
                          Maksimalus laivų ilgis: 140 m.
                          Gylis prie krantinės: 8.6 m.
                          Krantinės plotis/aukštis: 10 m./2.35 m.
                          Atstumas iki miesto: 2.5 km.



                          Terminal Ferry de Barcelona – Sant Bertran

                          Terminalo plotas (neskaitant pastatų): 2.200 m2
                          Krantinės ilgis: 255 m.
                          Maksimalus laivų ilgis: 220 m.
                          Gylis prie krantinės: 11 m.
                          Krantinės plotis/aukštis: 12 m./2.15 m.
                          Atstumas iki miesto: 400 m.



                          Terminal Z – Drassanes – Barcelona

                          Apie šį terminalą nieko neparašyta

                          Comment


                            #15
                            Informacija apie pastarųjų mėnesių Barselonos uosto krovinių statistiką

                            Comment


                              #16
                              Į Roterdamo uostą vėl sugrįžta laivai gigantai
                              http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uz...igantai-289150

                              Comment


                                #17
                                Baltijske pradėtas statyti konteinerių terminalas
                                http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uz...minalas-292003

                                Comment


                                  #18
                                  Rugpjūčio 10 d.
                                  APL pradėjo linijos aptarnavimą ICTSI Japonijos konteinerių terminale

                                  Naha International (NICTI) konteinerių terminalas, esantis Okinavos saloje, Japonijoje taps jungtimi su Jungtinių Amerikos Valstijų vakarine pakrante. Šią konteinerinių krovinių liniją aptarnaus American President Lines (APL) kompanijos laivai. NICTI terminalas priklauso Container Terminal Services (ICTSI) holdingui, kurio centrinė būstinė įsikūrusi Maniloje, Filipinuose.


                                  APL kompanijos motorlaivis APL Korea švartuojasi
                                  Naha International konteinerių terminale


                                  Pilnas straipsnis:
                                  http://www.bairdmaritime.com/index.p...d=68&Itemid=59

                                  Comment


                                    #19
                                    2010 m. trečiąjį ketvirtį Panamos uosto tranzito rodikliai sumažėjo

                                    http://www.bairdmaritime.com/index.p...d=68&Itemid=59

                                    Comment


                                      #20
                                      Japonų kompanijos pareiškė planus statyti Vietname laivų terminalą

                                      Japonų laivybos kompanijos Mitsui O.S.K Lines, Nippon Yuen ir Itochu planuoja statyti konteinerių terminalą šalia Hanoi uosto, Vietname. Planuojama statybų vertė 351 mln. USD...


                                      Mitsui O.S.K Lines (MOL) kompanijos laivas Mol Encore Japonijoje. Copyright ship-technology.com

                                      http://www.bairdmaritime.com/index.p...d=68&Itemid=59

                                      Comment

                                      Working...
                                      X