Labai rekomenduoju perskaityti visą straipsnį:
Kai kurie dalykai yra neįmanomi. Nebūna kubo formos vandens lašo, nes tokia yra vandens prigimtis. Demokratinių rinkimų nepralaimi diktatoriai, nes todėl jie ir diktatoriai, kad viskas vyktų tik pagal jų norus. Pralaimėti rinkimai Gruzijoje yra pati aiškiausia išvada ginče, ar prezidentas Michailas Saakašvilis diktatorius. Kaimyninėje Rusijoje, kur Vladimiro Putino asmeniškai nekenčiamam M.Saakašviliui buvo priseginėjama „agresyvaus fašistinio diktatoriaus“ etiketė, tokia rinkimų baigtis neįmanoma.
Priešiškumas tarp Putino ir Saakašvilio atsirado po pirmo jų susitikimo. Per 2003 Rožių revoliuciją buvo priverstas atsistatydinti iš prezidento posto sovietinis nomenklatūrininkas Eduardas Ševarnadzė, bejėgiškai stebėjęs yrančią valstybę, ir 2004 sausį prezidentu tapo Saakašvilis. Pirmo vizito jis vyko į Maskvą vasario mėnesį. Saakašvilis suprato santykių su Rusija svarbą. Prieš susitikimą su Putinu jis uždegė žvakutę Gruzijos stačiatikių bažnyčioje Maskvoje ir pasimeldė už susitikimo sėkmę. Atrodė, viskas klostosi palankiai, pokalbis truko ilgiau nei planuota. Jo metu Putinas lyg tarp kitko pasakė, jog Gruzijos saugumo vadovas yra labai tam darbui tinkamas žmogus ir būtų gerai, jog jis toliau liktų eiti pareigas. Grįžęs į Tbilisį, Saakašvilis tą žmogų atleido. Putinas tai priėmė kaip asmeninį įžeidimą — vasalas išdrįso nepaklusti.
(...)
(...)
Komentuoti: