Pensijos, pensijų fondai, laiminga senatvė ir t.t.

[Lettered]

Nesuprantu, ar čia toks lėkštas trolinimas, ar elementarus nesigaudymas situacijoje.

Pasižiūrėk koks euribor buvo 2007, ir koks yra dabar.

Čia tik tavo lėkšta atmintis, 2007 metais buvo žemos lyginant, kokios buvo prieš tai daug metų, todėl paskolas ėmė visi kas netingėjo, po to, kas buvo, visi žinom. Bent žmonių atmintis trumpa, lipa vėl ant to pačio grėblio.

[sankauskas]

2007 metais irgi "apsimokėjo", tokios pat sąlygos buvo.

Nesuprantu, ar čia toks lėkštas trolinimas, ar elementarus nesigaudymas situacijoje.

Pasižiūrėk koks euribor buvo 2007, ir koks yra dabar.

[Lettered]

Esant dideliai infliacijai (kaip šiuo metu Lietuvoje) ir mažoms palūkanoms (kaip irgi šiuo netu Lietuvoje)
žinoma kad apsimoka skolintis ir investuoti į pvz. nekilnojamą turtą.

2007 metais irgi "apsimokėjo", tokios pat sąlygos buvo.

[andyour]

Esant dideliai infliacijai (kaip šiuo metu Lietuvoje) ir mažoms palūkanoms (kaip irgi šiuo netu Lietuvoje)
žinoma kad apsimoka skolintis ir investuoti į pvz. nekilnojamą turtą.

Kuomet mažėja gyventojų ir sensta visuomenė, reikia investuoti ne į NT, o į vaikus.

[sankauskas]

Liūto dalį kaupiamosios pensijos suvalgo infliacija. Mažai uždirbantiems nauja tvarka palanki dar ir tuo, kad Sodros pensija jau nebus mažinama.
Kaip jau rašiau, kai kurie žmonės pensiją gauna didesnę nei DU prieš tai gautą. Tai tai grupei reiktų "mažiausiai pergyventi". O štai didžiajai daliai darbuotojų su dabartiniu DU ~900 EUR bus tikrai ne pyragai.
P.S. šiemet "šviečiasi" neigiamas uždarbis beveik visų PF . O dar krizės "nėra".
Gal kas nors iš ekonomistų gali paaiškinti tokį fenomeną?

Esant dideliai infliacijai (kaip šiuo metu Lietuvoje) ir mažoms palūkanoms (kaip irgi šiuo netu Lietuvoje)
žinoma kad apsimoka skolintis ir investuoti į pvz. nekilnojamą turtą.
Kai mažos palūkanos, tai ir pensijų fondų perkamų obligacijų pajamingumas mažas, neretai mažesnis už infliaciją.

O kad šiemet pensijų fondų pajamingumas mažas, tai ir akcijų biržos neblizga.

[andyour]

Liūto dalį kaupiamosios pensijos suvalgo infliacija.

Nevisai. Sukurti vertę dabar ir ją išlaikyti keliasdešimt metų - yra keli būdai. Paskolinti valstybėms, kurių piliečiai(dirbantieji) moka palūkanas ir grąžinimus. Šiuo atveju mokės pensiją tie patys dirbantieji, tik dar pasipelnys tarpininkai fondai. Investuoti į deficitinį NT ir žaliavas, sukeliant jų kainas. Šiuo atveju vėl pasipelno įvairūs tarpininkai, o viską sumoka dirbantieji. Nes tik dirbantieji einamuoju laiku sukuria visą vertę - prekes ir paslaugas. Pinigų vertė yra tiesiogiai susieta su ekonomikos(dirbančiųjų) verte.

[Sula]

Liūto dalį kaupiamosios pensijos suvalgo infliacija. Mažai uždirbantiems nauja tvarka palanki dar ir tuo, kad Sodros pensija jau nebus mažinama.
Kaip jau rašiau, kai kurie žmonės pensiją gauna didesnę nei DU prieš tai gautą. Tai tai grupei reiktų "mažiausiai pergyventi". O štai didžiajai daliai darbuotojų su dabartiniu DU ~900 EUR bus tikrai ne pyragai.
P.S. šiemet "šviečiasi" neigiamas uždarbis beveik visų PF . O dar krizės "nėra".
Gal kas nors iš ekonomistų gali paaiškinti tokį fenomeną?

[sankauskas]

Kai skaičiuosi dar šalia pasidaryk lentelę kiek ta pati suma pagelbėja pvz būsto paskolos grąžinimui. Kokiu atveju labiau apsimoka grąžinti esama (pa)skolas ir kokiu - mokėti papildomai į pensijų fondus.

Galiu, bet tada per daug kintamųjų (variables).

Neaišku kokios paskolos palūkanos. Bet šiaip tai maža tikimybė kad taip apsimokėtų. Nes dabar gaunantis minimumą moka ~100€ per metus, o valstybinės paskatos gauna ~200€.
Tai jau automatinis 200% investicinio portfelio prieaugis. Kur dar tokį gausi

Skaičiuojant 0,65% portfelio administravimo mokestį, reikia turėti daugiau nei 46.000 €, kad mokestis būtų daugiau nei 300€.

Tokiam portfeliui sukaupti gaunant minimumą ir mokant 2% nuo algos reiktų 154 metų.

Čia taip mintinai paskaičiavau, vakare gal pasidaryaiu lentelę.

P.S. ir čia su sąlyga kad visus tuo 154 metus fondo vertė visiškai neaugs, kas žvelgiant iš istorinės perspektyvos yra praktiškai neįmanoma.

[mantasm]

Na, gal ta "komunistintė" tvarka ir nėra labai bloga, kai pridedami 2% nuo VDU, nepaisant to kokio dydžio įmokas moki iš savo kišenės. Todėl kad taip vadinamas "delayed consumption" yra daug sunkesnis minimumą gaunančiam nei 2000€ gaunančiam. Todėl ir paskatos taupymui jam reikia didesnės.

O dėl administravimo mokesčių kaštų tai nėra sunku paskaičiuoti su elementaria excelio lentele. Jei rasiu laiko pasižiūrėsiu, kada gaunant minimumą administravimo mokesčiai suvalgo visas įmokas, kai fondo ROI tarkim yra 0%.

Bet čia gali būti šimtmečiais

Kai skaičiuosi dar šalia pasidaryk lentelę kiek ta pati suma pagelbėja pvz būsto paskolos grąžinimui. Kokiu atveju labiau apsimoka grąžinti esama (pa)skolas ir kokiu - mokėti papildomai į pensijų fondus.

[sankauskas]

Su ta komunistine tvarka, kad visiems valstybė primoka nuo vidutinio atlyginimo, taip, mažiau uždirbantiems yra daugiau naudos. Bet vistiek lieka esminis klausimas - kokio dydžio administravimo mokestis ir kas lieka jį atmetus.

Na, gal ta "komunistintė" tvarka ir nėra labai bloga, kai pridedami 2% nuo VDU, nepaisant to kokio dydžio įmokas moki iš savo kišenės. Todėl kad taip vadinamas "delayed consumption" yra daug sunkesnis minimumą gaunančiam nei 2000€ gaunančiam. Todėl ir paskatos taupymui jam reikia didesnės.

O dėl administravimo mokesčių kaštų tai nėra sunku paskaičiuoti su elementaria excelio lentele. Jei rasiu laiko pasižiūrėsiu, kada gaunant minimumą administravimo mokesčiai suvalgo visas įmokas, kai fondo ROI tarkim yra 0%.

Bet čia gali būti šimtmečiais

[mantasm]

Tu turbūt norėjai pasakyti didelių atlyginimų atveju?

Praktiškai labai sunku įsivaizduoti kad dabartinėmis mokestinėmis sąlygomis kaupiant 2+2+2 mažus atlyginimus gaunantys galėtų turėti neigiamą gražą.

Su ta komunistine tvarka, kad visiems valstybė primoka nuo vidutinio atlyginimo, taip, mažiau uždirbantiems yra daugiau naudos. Bet vistiek lieka esminis klausimas - kokio dydžio administravimo mokestis ir kas lieka jį atmetus.

[sankauskas]

Bus įdomu pamatyti statistiką kiek žmonių nepatingės atsisakyti iš pradžių ir kiek žmonių kai prasidės nuskaičiavimai pradės skųstis, kad bubilius kybys.

Beje, kokia padėtis dabar su antros pakopos fondais mažų atlyginimų atveju? Pamenu buvo skaičiavimų, kad dėl nemažų administravimo mokesčių mažai uždirbančių pervedimai iš esmės pravalgomi ir nelabai kas ten kaupiasi. Ypač jei pasirenkamas konservatyvus variantas su maža rizika.

Iš principo tai yra užmaskuotas mokesčių pakėlimas. Ar antros pakopos vidutinio fondo grąža, atmetus administravimo mokesčius ir t.t., atsveria vidutines paskolos palūkanas? Įtarčiau, kad apsimoka greičiau išsimokėti pvz būsto paskolą.

Tu turbūt norėjai pasakyti didelių atlyginimų atveju?

Praktiškai labai sunku įsivaizduoti kad dabartinėmis mokestinėmis sąlygomis kaupiant 2+2+2 mažus atlyginimus gaunantys galėtų turėti neigiamą gražą.

[mantasm]

Bus įdomu pamatyti statistiką kiek žmonių nepatingės atsisakyti iš pradžių ir kiek žmonių kai prasidės nuskaičiavimai pradės skųstis, kad bubilius kybys.

Beje, kokia padėtis dabar su antros pakopos fondais mažų atlyginimų atveju? Pamenu buvo skaičiavimų, kad dėl nemažų administravimo mokesčių mažai uždirbančių pervedimai iš esmės pravalgomi ir nelabai kas ten kaupiasi. Ypač jei pasirenkamas konservatyvus variantas su maža rizika.

Iš principo tai yra užmaskuotas mokesčių pakėlimas. Ar antros pakopos vidutinio fondo grąža, atmetus administravimo mokesčius ir t.t., atsveria vidutines paskolos palūkanas? Įtarčiau, kad apsimoka greičiau išsimokėti pvz būsto paskolą.

[sankauskas]

Nuo kitų metų kažkaip privesrtinai (bet bus galima laikinai atsisakyti) visiems papildomai reikės mokėti 2proc į 2 pakopą privačioms korporacijoms?
Gal kas labiau suprantat esmę ir galit papasakot, nes man nesuprantama kaip galima valstybiniu lygiu stumti, kad žmonės mokėtų pinigus daugiausiai užsienio privačioms kopmpanijoms, kurios gali bet kada bankrutuoti, sugalvoti kokių būdų neišmokėti ar panašiai. Nesuprantu kodėl žmogus norėtų mokėti privačioms įmonėms su viltimi, kad kažkada jos galbūt išmokės pensiją.

Trumpas atsakymas yra toks - tai gerai pasiteisinusi išsysčiusių šalių praktika, skirta priversti žmones rūpintis savo pensija

Ilgas atsakymas yra labai ilgas, ir tingiu rašyti..

[Gator]

Nuo kitų metų kažkaip privesrtinai (bet bus galima laikinai atsisakyti) visiems papildomai reikės mokėti 2proc į 2 pakopą privačioms korporacijoms?
Gal kas labiau suprantat esmę ir galit papasakot, nes man nesuprantama kaip galima valstybiniu lygiu stumti, kad žmonės mokėtų pinigus daugiausiai užsienio privačioms kopmpanijoms, kurios gali bet kada bankrutuoti, sugalvoti kokių būdų neišmokėti ar panašiai. Nesuprantu kodėl žmogus norėtų mokėti privačioms įmonėms su viltimi, kad kažkada jos galbūt išmokės pensiją.

[sankauskas]

Gyventojai įspėjami nepasimauti ant kabliuko rinkdamiesi III pakopos pensijų fondus https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomi...pensiju-fondus

Įdomu, apie kuriuos būtent fondus kalbama.

[Arunasx]

Gyventojai įspėjami nepasimauti ant kabliuko rinkdamiesi III pakopos pensijų fondus https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomi...pensiju-fondus

Savanoriškas pensijų kaupimas III pakopoje, kai žmogus pats nutaria, kiek ir kur kaups senatvei, kelia skandalus. III pakopą sudaro „tikri“ pensijų fondai ir vadinamieji netikri, kurie viskuo panašūs, bet iš tikrųjų yra investicinis gyvybės draudimas. Tokia situacija, anot Pensijų fondų dalyvių asociacijos, gali ne tik suklaidinti. Manydamas, kad pradeda kaupti pensijų fonde, žmogus gali likti išvis be nieko, nes uždarbis pagal draudimo sutartį gali būti geresnis bendrovei, o ne jam.
M. Kalesinsko teigimu, tie, kas piktinasi pensijų fondais, iš tikrųjų turėjo investicinio gyvybės draudimo produktą, tik klaidingai pavadintą III pakopos pensija. Investicinis draudimas žmogui gali atsieiti brangiau.
„Tam ir sugalvoti buvo III pakopos pensijų fondų, kad jie labai paprasti, skaidrūs, aiškūs. Gyvybės draudimo sutartys yra sudėtingesnės, mokesčių gali būti daugiau. Tai iš esmės yra kitokia lėšų kaupimo forma. Lėšos kaupiamos įmonės balanse, o ne atskirai nuo valdytojo lėšų, o komisiniai nurašomi kitokiais būdais. Investicijų vertė skaičiuojama taip pat kitokiais būdais ir vartotojui šiek tiek sudėtingiau tai susekti“, – įspėja specialistas.

[Tomas]

Ponuli - pas jus su teksto suvokimu sunku. Kur as kalbejau apie sub-prime paskolas juodaodziams? Net nereikia ziureti i US rinka, bankai Lietuvoje sekmingai didino namu ukiu skolas nekreipdami demesio i galimybes grazinti skolas. Bet anot kai kuriu sito thread'o dalyviu - tai yra siekiamybe - kuo daugiau skolu - tuo daugiau pinigu - tuo geriau visi gyvenam.

Norėti gerai gyventi neuždrausi.

Be to Lietuva jau daug metų yra pasirinkusi neįtakoti monetarinės politikos ir, demokratijos sąlygomis, turi tik ribotas galimybes suvaldyti credit binge.

[andyour]

Net nereikia ziureti i US rinka, bankai Lietuvoje sekmingai didino namu ukiu skolas nekreipdami demesio i galimybes grazinti skolas.

Bet paskolos(pinigai) vis tiek du kartus pigesnės, nei adekvataus buto nuoma.

[jpou]

Tai iš SEB paskolos pvz. namo statybai apskritai negausi (ir apskritai tai ne tas bankas, kuriam rūpėtų smulkus, kad ir 25 metų senumo, klientas).

O ką čia jpou velia apie skolas subprime juodaodžiams temoje apie LT pensijas tai ko gero tik jis pats žino

Ponuli - pas jus su teksto suvokimu sunku. Kur as kalbejau apie sub-prime paskolas juodaodziams? Net nereikia ziureti i US rinka, bankai Lietuvoje sekmingai didino namu ukiu skolas nekreipdami demesio i galimybes grazinti skolas. Bet anot kai kuriu sito thread'o dalyviu - tai yra siekiamybe - kuo daugiau skolu - tuo daugiau pinigu - tuo geriau visi gyvenam.