Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių kalba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kalbėk vilnietiška šnekta ir būsi percepcinamas kaip šauniausias, nes vilnietiška šnekta yra pati geriausia lietuvių kalbos atmaina, vien dėl to, kad yra iš Vilniaus.

    Tokie bendrinės, vilnietiškos ir tarmiškai žymėtos tarties lokalizavimo ir kategorizavimo rezultatai veda prie išvados, kad lietuvių kalbos atmainų vertinimas priklauso ne nuo konkrečių kalbinių tos kalbos požymių, o nuo mentalinio tos atmainos kalbėtojo susiejimo su Vilniumi. Būtent įsitikinimas, kad kalbėtojas yra iš Vilniaus, paveikia kalbos atmainos vertinimą – tokia kalba vienareikšmiškai klasifikuojama kaip pati geriausia – standartinė – kalba ir tokiam kalbėtojui priskiriamos aukščiausios socialinės asmens savybės.

    Ką tik išsakytą mintį, kad lietuvių kalbos atmainų prestižas mūsų bendruomenėje matuojamas, be kita ko, pagal mentalinį atstumą nuo Vilniaus ir Vilniuje vartojamos kalbos vaizdinio ir kad tam iš esmės neturi įtakos konkretūs kalbos bruožai (išskyrus netarmiškumo reikalavimą), patvirtina ir faktas, kad Vilniaus kalba apipinta ganėtinai ryškių neigiamų stereotipų. Visoje šiam tyrimui naudotoje metakalbinio diskurso medžiagoje sistemingai buvo kartojami trys „faktai“: 1) vilniečių kalba esanti žargoniškas darinys, lenkiškų ir rusiškų (kartais – dar angliškų) žodžių mišinys, 2) vilniečiai ilginantys balses ir 3) vilniečiai nemokantys kirčiuoti (trečiasis stereotipas kiek retesnis ir labiau būdingas patiems vilniečiams)
    ...

    Tokių vaizdinių šaltinis neabejotinai yra instituciškai palaikoma standartinės lietuvių kalbos ideologija, pagal kurią norminiuose vadovėliuose aprašyta kalba yra atspirties taškas bet kokiai kitai kalbos atmainai ar stiliui vertinti. Lietuviškojo preskriptyvizmo tradicijoje įsitvirtinusios antiurbanistinės idėjos – kaip teigiama, sovietmečio pasekmė (Donskis 1997: 3–23) – Vilniaus kalbos ydingumo idėją per švietimo sistemą skleidžia jau keli dešimtmečiai, o kaip pagrindinės Vilniaus kalbos ydos pateikiamos būtent minimosios ypatybės, ypač stigmatizuojamas balsių ilginimas.
    ...

    Tyrimas parodė, kad geriausios lietuvių kalbos idėją neabejotinai veikia asociacija su Vilniumi. Per ją „didmiesčio/miestiečių“ ir „sostinės“ kalba įgauna prestižinių socialinių reikšmių ir aukščiausią poziciją lietuvių kalbos atmainų hierarchijoje. Iš lokalizavimo didmiestyje išvedami metalingvistiniai šios kalbos predikatai netarmiška, gramatiška, taisyklinga, išsilavinusio žmogaus kalba. Kad miesto dydis koreliuoja su kalbos patrauklumu, patvirtino reitingavimo tyrimų rezultatai, išryškinantys miesto dydį esant tiesiogiai proporcingą kalbos atmainos pozicijai sąraše.
    Greta miesto dydžio, „geriausios lietuvių kalbos“ sąsają su Vilniumi papildo Vilniaus kaip urbanistinio valstybės centro statusas. Iš jo išplaukia kalbos ir kalbėtojų asociacijos su jaunam žmogui imponuojančiais dinamizmo atributais „šiuolaikiškas“, „jaunatviškas“, „internacionalus“, „kosmopolitiškas“, „pažangus“, taip pat su statuso savybėmis „pasitikintis savimi“, „sėkmingas“, „pasiturintis“, „apsišvietęs“, „išsilavinęs“. Palyginus su kitur atliktais tyrimais galima manyti, kad šios prieskyros sostinės kalbai yra universalios.
    Visi tyrimo duomenys rodo, kad tarp Vilniaus ir bendrinės kalbos iš esmės nesusidaro hierarchinis santykis – šios atmainos konceptualizuojamos kaip integralus aukščiausio statuso, dinamiško ir kompetentingo kalbėtojo vaizdinys.
    Taip pat galima teigti, kad, nepaisant standartizavimo ideologijos skatinamų neigiamų Vilniaus kalbos stereotipų, konkretūs struktūriniai kalbos bruožai iš esmės neturi įtakos geriausios kalbos konceptui – vilniečiai ir apskritai lietuvių kalbos bendruomenė Vilniaus kalbos lingvistinį turinį ir prestižą vertina kitaip nei normatyviniai vadovėliai. Greta nuostatų, tapatų mentalinį Vilniaus ir bendrinės kalbos konstruktą patvirtina ir geriausios kalbos idėjos realizacijos per interviu: savo kalbą interviu metu informantai įvardija kaip bendrinę.

    Comment


      Prie to pačio:

      Čičirkaitė, R. Vilnietiško balsių ilginimo socialinė reikšmė. Moksleivių pasąmoningųjų nuostatų tyrimas
      Taikomoji kalbotyra 2014 (6)

      https://www.academia.edu/29639879/Vi...%C5%B3_tyrimas

      Kaip matyti iš lentelės, visos teigiamos asmens savybės – išsilavinęs, pasiturintis, sėkmingas, vadovaujantis, jaunatviškas, miestietis, turintis gerą darbą – statistiškai labai reikšmingu arba reikšmingu skirtumu moksleivių dažniausiai (tai rodo pirma pozicija reitinge) buvo priskirtos Kam+GalLT kalbėjimo stiliui. Vadinasi, vilniečių lietuvių vietoj kirčiuotų trumpųjų vartojami pusilgiai ar ilgieji kamieno ir galūnės balsiai moksleivių yra laikomi aukšto socialinio statuso, didelės kompetencijos kalbėtojų žymikliais ir greičiausiai būtų reikšmingi kuriant išsilavinusio, pasiturinčio, sėkmingo, vadovaujančio, jaunatviško, gerą darbą turinčio vilniečio socialinę tapatybę. Be to, vilniečiams lietuviams būdingas ilginimas galūnėje turėtų būti suprantamas kaip kalbos vartosenos faktas, kuris, nors standartizavimo ideologijos ir kalbos vartotojų stigmatizuojamas kaip žargoniškas ar nelietuviškas, yra akivaizdžiai palaikomas paslėptojo prestižo.
      Kam+GalLT stiliaus kokybiniai vertinimai atskleidė, kad moksleiviai šį stilių dažniau nei kitus buvo linkę asocijuoti su galios, kompetencijos ir statuso dimensijomis (plg. apibūdinimus „vadovaujantis“, „užtikrintas“, „pasitikintis savimi“, „tvirtas“, „solidus“, „stiprus balsas“, „valdžios žmogus“, „daug pasiekęs“, „turintis tvirtą nuomonę“, „pareigūnų vadovas“, „orus“, „su kostiumu“, „išsilavinęs“, „inteligentė“, „turi nuliovą mašiną“, „meras Vilniaus“, „siekiantis valdžios“, „principinga“, „ambicinga“ ir pan.). Kiek rečiau Kam+GalLT stilių reprezentuojantys kalbėtojai vertintojams kėlė socialiai patrauklių kalbėtojų įspūdį (plg. „faina“, „jautri“, „draugiška“, „patikimas“, „bendraujantis“, „įdomus žmogus“, „gera“, „mandagus“, „visuomeniška“ ir pan.), o kartais jie buvo apibūdinami ir neigiamai – kaip arogantiški aplinkinių atžvilgiu (plg. „pasikėlusi šiek tiek“, „arogantiškas“, „pasipūtus“, „nori pasireikšti“ ir pan.).
      ...

      Kalbėtojo vertinimo eksperimentas patvirtino keltą hipotezę, kad balsių ilginimas vilniečių kalboje nėra vertinimas vienareikšmiškai ir turi ne vieną socialinę reikšmę, o kuri iš reikšmių aktualizuojama, priklauso nuo artikuliacinio konteksto, kitaip tariant – nuo kamiene ir galūnėje vartojamų kirčiuotų trumpųjų balsių trukmės ir kitų kalbėtojo tarties ypatybių rinkinio. Tyrimas taip pat patvirtino egzistuojant aiškią vilnietiško kalbėjimo stilių hierarchiją: 1) Kam+GalLT, 2) Neu, 3) Kam ir 4) Kam+GalSL.
      Paaiškėjo, kad kamieno ir galūnės balsių ilginimas, vartojamas vilniečių lietuvių, t. y. atsietas nuo kitų slavų kilmės kalbėtojams būdingų tarties ypatybių, akivaizdžiai suvokiamas kaip aukšto socialinio statuso, galios, aukštos kompetencijos, visuomenėje prestižine laikomos verslininko profesijos, taip pat žinių vedėju galinčio būti, vadovaujančias pareigas užimančio kalbėtojo žymiklis. Šiems kalbėtojams asmens savybės išsilavinęs, pasiturintis, sėkmingas, vadovaujantis, jaunatviškas, miestietis, turintis gerą darbą buvo priskirtos statistiškai labai reikšmingu arba reikšmingu skirtumu dažniausiai nei kitus kalbėjimo stilius reprezentuojantiems kalbėtojams. O štai slavų kilmės vilniečių kalboje aptinkamo balsių ilginimo vertinimas, matyt, atliepia stigmatizuojančius mūsų standartizavimo ideologijos teiginius: Kam+GalSL stiliuje vartojami pusilgiai ar ilgieji kamieno ir galūnės balsiai moksleivių asocijuojami su žemu kalbėtojo socialiniu statusu, paslaugų / aptarnavimo srities ir darbininkiškomis profesijomis. Vadinasi, skirtinguose artikuliaciniuose kontekstuose vartojamas kamieno ir galūnės balsių ilginimas atlieka ir kalbėtojo asmens savybių, socialinio statuso, kompetencijos, jo padėties visuomenėje, ir kalbėtojo tautybės skyrimo funkciją.

      Comment


        Kadangi aš pats esu rytų aukštaičių kilmės, šiokio tokio rytietiško ylginimo ir pats mane kalboje atsiranda kaip pastebėjo vienas šiuos reikalus išmanantis žmogus, nors aš pats visada galvojau, kad tarmiškumo mano kalboj nelikę Pats pastebiu, kad vartoju pvz. ne "ilgas", o "ylgas" Negalvojau, kad čia kažkas susiję su prestižu, labiau su kilme. Pats vilniečius balsių ilginimas daug labiau pastebimas negu pas kauniečius. Ryškus galūnių ilginimas (nebent tik nežymus, spėju labiau būdingas rytų aukštaičiams) iš vis turbūt mažai girdimas dalykas Kaune, pvz. man pradeda asocijuotis su tautinėmis mažumomis
        Paskutinis taisė PoDV; 2019.09.22, 01:24.

        Comment


          Visi tyrimo duomenys rodo
          yra kažkokia hard data tame straipsnyje? Reikia lentelių ir histogramų.
          If a lion could speak, we could not understand him.

          Comment


            Iš kur tie vilniečiai lietuviai? Kai tėvai pirmą kartą atvažiavo į Vilnių, miestas buvo pustuštis. Siūlė apsigyventi bute Gedimino pr.

            Comment


              Parašė Sula Rodyti pranešimą
              Iš kur tie vilniečiai lietuviai? Kai tėvai pirmą kartą atvažiavo į Vilnių, miestas buvo pustuštis. Siūlė apsigyventi bute Gedimino pr.
              Na, tai nesvarbu iš kur, svarbu kalbi vilnietiškai. Jei kas antrame sakinyje vartoji "čiūvas" ir "čiotkas", žengi tris žingsnius į viršų socialinėje herarchijoje.
              If a lion could speak, we could not understand him.

              Comment


                "Baldų barake pieriekūpas"

                Comment


                  Ok, žodžiu čia tik vilniečiai moksleiviai vertino kažkokius vilnietiškus akcentus.

                  Būtų įdomu tokį tyrimą padaryti visos Lietuvis mastu.
                  If a lion could speak, we could not understand him.

                  Comment


                    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
                    Ok, žodžiu čia tik vilniečiai moksleiviai vertino kažkokius vilnietiškus akcentus.

                    Būtų įdomu tokį tyrimą padaryti visos Lietuvis mastu.
                    Čia du atskiri popieriai. Pirmas - Vaicekauskienė, Loreta. Didmiestis ir sostinė geriausios lietuvių kalbos percepcijose.
                    Taikomoji kalbotyra 2014 (6), yra platesnės imties. Taigi atsiversk tu tas nuorodas.

                    va kita nuoroda, jei ten academia. edu reikia kažkokios registracijos, nepamenu.

                    http://www.sociolingvistika.lt/faila...rcepcijose.pdf


                    3.2.2. Grupių diskusijos su didžiųjų Lietuvos miestų gimnazistais (II_MOKSLEIVIŲ DISKUSIJOS)
                    Tyrimas vyko 2012 m. su nedidelėmis (6–9) paskutinių gimnazijos klasių moksleivių grupėmis. Iš viso jame dalyvavo 83 Klaipėdos, Telšių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Alytaus, Utenos ir dviejų Vilniaus mokyklų moksleiviai. Bendra filmuotų įrašų trukmė – 16 val. 20 min., vidutinė diskusijos trukmė vienoje mokykloje apie 1,5–2 val. Diskusijos pradžioje buvo prašoma pavadinti, apibūdinti, argumentuotai įvertinti keletą moksleiviams aktualių lietuvių kalbos atmainų – tą, kurios mokosi per lietuvių kalbos pamokas, kurią jie vartoja tarpusavyje, tarmes ir sostinės kalbą.

                    3.2.4. Kalbos atmainų reitingavimas regionų mokyklose (III_REITINGAI)
                    Šiame straipsnyje naudojami dviejų kalbos nuostatų tyrimų metu gauti Vilniaus kalbos reitingai. Pirmasis vyko 2012 m. dvidešimt trijų miestelių mokyklose aplink regioninius miestus Kauną, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Uteną, Telšius, ir Vilniuje, jame dalyvavo beveik pusantro tūkstančio 9 ir 10 klasių (15–17 metų) moksleivių. Antrasis, identiškas, pakartotas 2013 m. kitose šešiose Utenos ir Alytaus rajonų mokyklose su daugiau kaip 230 tokio pat amžiaus moksleivių. Be kitų užduočių, moksleiviai atliko kalbos atmainų reitingavimo užduotį (angl. label ranking task, LRT): jiems buvo pateiktas 12 kalbos atmainų pavadinimų sąrašas, susidedantis iš atsitiktine tvarka įtrauktų visų didžiųjų regioninių miestų, sostinės ir bendrinės kalbos pavadinimų, ir, išskyrus Vilnių, kiekviename regione pridėti du papildomi to krašto miestai. Mokinių paprašyta sureitinguoti atmainas pagal tai, kurios jiems labiausiai patinka.
                    Click image for larger version  Name:	kalbos.jpg Views:	1 Size:	111,8 kB ID:	1749830
                    Paskutinis taisė Eikantas X; 2019.09.22, 11:26.

                    Comment


                      Ok, Loretos "Aš kaip mokslininkė" Vaicekauskienės darbo nežiūrėjau, reikės pažiūrėti. Bet "man kaip statistikui" daryti išvadas iš mažo "sample size" pokalbių su moksleiviais apie percepsijas yra ne-očen.

                      P.S. OK, vėl parašiau nepaskaitęs. Bet Tomas gi teisingai pasakė, mes čia be skaityti, o rašyti susirinkome.

                      jame dalyvavo beveik pusantro tūkstančio 9 ir 10 klasių (15–17 metų) moksleivių.
                      Paskutinis taisė sankauskas; 2019.09.22, 11:28.
                      If a lion could speak, we could not understand him.

                      Comment


                        Daugelyje šalių bendrinė kalba būna pagrįsta sostinės tarme, nes sostinėje telkiasi prestižas, elitas ir išsilavinimas. Lietuvoje dėl istorinių aplinkybių sostinėje tos lietuvių kalbos nelabai buvo, tai įvyko kitaip. Tai dabar Vilnius bando išsikovoti prestižą ir kalbos srityje

                        Iš kur tie vilniečiai lietuviai? Kai tėvai pirmą kartą atvažiavo į Vilnių, miestas buvo pustuštis. Siūlė apsigyventi bute Gedimino pr.
                        Tai vyresni vilniečiai ir kalba priklausomai nuo kilmės: kažkiek tarmiškumo arba rusiškumo/lenkiškumo. Bet jau pilna vilniečių, kurie gimė Vilniuje. Aišku, jų kalbą veikia tėvų kalba, bet kartu ir žiniasklaida, mokykla, gyvenamoji aplinka.
                        Paskutinis taisė senasnamas; 2019.09.22, 11:44.

                        Comment


                          Parašė Gator Rodyti pranešimą
                          Percepcijose? Provokacija ar rimtai vartotinas?
                          Vartotinas, tarptautinis, iš lotynų k., bet anksčiau lyg ir kovota, kad būtų vartojamas tik vienaskaita. Tipo yra suvokimas, supratimas, percepcija ir nesvarbu, kad skirtingi žmonės skirtingai kažką suvokia. O žodis perceptina dar tikrai itin retas, tai geriau nevartoti.
                          ПТН ПНХ
                          «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                          Comment


                            Percepcijose? Provokacija ar rimtai vartotinas?
                            Prieš skaitant L. Vaičekauskienės straipsnius reikėtų turėti galvoje, kad kalbos klausimais ji yra kraštutinė liberalė, todėl ją labai mėgsta tie, kuriems mokykloje kalbos taisyklės ir rašyba kėlė nemažai problemų . Vieni tarptautinius žodžius vartoja iš reikalo, o kiti dėl įvaizdžio. Kuo kietesnis ir mažiau paplitęs žodis, tuo daugiau prestižo

                            Comment


                              Vilnietiškas balsių ylginimas ir visoks kitoks užsienietiškas lyg tyčinis išsidirbinėjimas (rusiškas, lenkiškas, angliškas akcentas) man nepatinka. Toleruoju, labiau, jei taip kalba nelietuviai arba lietuviai, ilgai gyvenę užsienyje.
                              Nemanau, kad tie vaikai, tėvai ir seneliai, kuriuos apklausė Vaicekauskienė, turėjo galvoj tokias visokias subtilybes kaip tas tarimo rusinimas ar anglinimas. Greičiau tai, kad vilniečiai neva žino daugiau įvairių žodžių, sąvokų, nes neva daugiau matę pasaulio, kalba bendrine kalba.
                              ПТН ПНХ
                              «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                              Comment


                                Parašė PoDV Rodyti pranešimą
                                Kadangi aš pats esu rytų aukštaičių kilmės, šiokio tokio rytietiško ylginimo ir pats mane kalboje atsiranda kaip pastebėjo vienas šiuos reikalus išmanantis žmogus, nors aš pats visada galvojau, kad tarmiškumo mano kalboj nelikę Pats pastebiu, kad vartoju pvz. ne "ilgas", o "ylgas" Negalvojau, kad čia kažkas susiję su prestižu, labiau su kilme. Pats vilniečius balsių ilginimas daug labiau pastebimas negu pas kauniečius. Ryškus galūnių ilginimas (nebent tik nežymus, spėju labiau būdingas rytų aukštaičiams) iš vis turbūt mažai girdimas dalykas Kaune, pvz. man pradeda asocijuotis su tautinėmis mažumomis
                                Man irgi asocijuojasi su tautinėmis mažumomis arba su lietuvių pataikavimu tautinėms mažumoms (kai daug kalba rusiškai ir mažai lietuviškai).
                                O Rytų aukštaičių tarmes atpažįstu ir skiriu nuo tiesiog rusinimo. Tarmės (visos) man gražu, o tas rusinimas iš lietuvių burnos bjauru ir apgailėtina.
                                Mano mama panevėžietė, tai visada kankinasi su rašyba ir vis parašo atvirkščiai, negu reikėtų pagal bendrinės kalbos taisykles.
                                ПТН ПНХ
                                «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                                Comment


                                  Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                                  Na, tai nesvarbu iš kur, svarbu kalbi vilnietiškai. Jei kas antrame sakinyje vartoji "čiūvas" ir "čiotkas", žengi tris žingsnius į viršų socialinėje herarchijoje.
                                  Aš vilnietis, ir niekada jų nevartojau
                                  Bent jau mokykloje vilniečiams (rytų aukštaičiams) buvo sunkiau dėl "netaisyklingos" lietuvių kalbos. Tai, kažin, kiek tai mistinius reitingus pakelia. Ai, bet tai buvo prieš 40 metų

                                  Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                  Tai vyresni vilniečiai ir kalba priklausomai nuo kilmės: kažkiek tarmiškumo arba rusiškumo/lenkiškumo. Bet jau pilna vilniečių, kurie gimė Vilniuje. Aišku, jų kalbą veikia tėvų kalba, bet kartu ir žiniasklaida, mokykla, gyvenamoji aplinka.
                                  Mano klasėje iš 41 mokinio tik vienos klasiokės tėvai buvo gimę Vilniuje. Ir tai - po karo.
                                  Paskutinis taisė Sula; 2019.09.22, 13:21.

                                  Comment


                                    Parašė manometras Rodyti pranešimą

                                    Vartotinas, tarptautinis, iš lotynų k., bet anksčiau lyg ir kovota, kad būtų vartojamas tik vienaskaita. Tipo yra suvokimas, supratimas, percepcija ir nesvarbu, kad skirtingi žmonės skirtingai kažką suvokia. O žodis perceptina dar tikrai itin retas, tai geriau nevartoti.
                                    Aš visada galvojau, kad nevartotini angliški žodžiai, kurie turi konkretų lietuvišką atitikmenį. Dėl to ir nustebau... Galvojau (neskaitęs straipsnio), kad ironiški pavapavartojo.

                                    Comment


                                      Šiaip tai straipsnis tikrai įdomus. Ir beje, niekada net nepagalvojau, kad vilnietiška kalba skiriasi nuo bendrinės kalbos. Visada buvau įsitikinęs kad Vilniuje daugiausiai kalbama būtent bendrine kalba (tik su daugiau slaviškų skolinių), o tautinių mažumų atstovai - su akcentu.

                                      O tai kur galima išgirsti tikrą bendrinę kalbą, ir kuo ji skirtųsi nuo Vilniuje vartojamos kalbos (išskyrus žargoninius slaviškus skolinius, kurie vis tiek vartojami tik neformalioje aplinkoje)?
                                      Snowflakes will attack U <3

                                      Comment


                                        Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                        Šiaip tai straipsnis tikrai įdomus. Ir beje, niekada net nepagalvojau, kad vilnietiška kalba skiriasi nuo bendrinės kalbos.
                                        Tai nedaug skiriasi.
                                        O tai kur galima išgirsti tikrą bendrinę kalbą
                                        Televizijoj ir pan. Tie visi, pvz., raidžių tarimai Cė, Dė, Tė (kaip niekas daugiau nesako, pvz, PVM taria pė-vė-em) ir yra teorinė bendrinė kalba

                                        Comment


                                          Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                          Šiaip tai straipsnis tikrai įdomus. Ir beje, niekada net nepagalvojau, kad vilnietiška kalba skiriasi nuo bendrinės kalbos. Visada buvau įsitikinęs kad Vilniuje daugiausiai kalbama būtent bendrine kalba (tik su daugiau slaviškų skolinių), o tautinių mažumų atstovai - su akcentu.
                                          Tai ko jus mokykloje mokė?

                                          O tai kur galima išgirsti tikrą bendrinę kalbą, ir kuo ji skirtųsi nuo Vilniuje vartojamos kalbos (išskyrus žargoninius slaviškus skolinius, kurie vis tiek vartojami tik neformalioje aplinkoje)?
                                          Niekur. Arčiausiai yra suvalkietiškos, zanavykų ir Mažosios Lietuvos panemunės tarmių ir to meto raštijos miksas.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X