Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[liux]

Jei bus įgyvendintas Kauno savivaldybės užmojis prie miesto teritorijos prijungti Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei dar 95 rajono teritorijoje esančius kaimus, Kaunas taps vienu didžiausių Europos miestų ir teritorijos dydžiu aplenks ne vieną Europos sostinę.

Pagal dabartinį planą Kaunas išsiplės tris kartus, nes prisijungęs beveik 300 kvadratinių kilometrų kaimiškų teritorijų užims 454 kv. km ir savo dydžiu prilygs Oslui.
Kauno rajono sąskaita išaugęs Kaunas 53 kv. km „praaugs“ Vilnių ir taps didžiausiu miestu Lietuvoje. Negano to, Kaunas stipriai išsiverš ir kitų Europos sostinių kontekste, aplenks Rygą, Taliną, Minską, Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą, Vieną ir kitas sostines. Palyginimui, Rygą Naujasis Kaunas „apšoks“ apie 150 kv. km, Minską – 100 kv. km, o Taliną – net 300 kv. km.
https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/...pletes-kaunas/

joks vilnietis neleis

[sleader]

Konkrečiai Vilniuje man patiktų toks variantas:
- mažinti Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją - atskirti nuo jos visus laukus, miškus, prie Vilniaus prijungtus kitus miestus (Grigiškės, Naujoji Vilnia), kaimus ir visa kita, kas nėra miestas. Apytikslė riba būtų Pietinis ir vakarinis aplinkkelis bei ten, kur baigiasi daugiaaukščiai namai ir troleibusų laidai.
- iš Vilniaus suburbijos ir artimųjų priemiesčių, kurių žmonės gyvena atskiruose namuose, bet realiai dirba Vilniuje ir kur lietuvių ir lenkų dabar jau yra apylygiai - daryčiau 2-3 naujas savivaldybes. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų būti jų sostinėmis.
- tolimiesiems Vilniaus raj. kaimiškiems pakraščiams (kurie jau būtų grynai lenkiški) - Nemenčinės savivaldybė šiaurinėj dalį ir dar viena pietinėj dalį, arba jungti su gretimom savivaldybėm

Galima ir nestambinti savivaldybių, bet tada iš esmės turi būti pakeisti daugelio paslaugų finansavimo modeliai ir galimybės naudotis tomis paslaugomis. Viena didžiausių problemų yra mokyklos ir darželiai. Kadangi arčiausiai miesto ribos esančiose gyvenvietėse nėra mokyklų/darželių, arba esami dėl įvairių priežasčių nėra patrauklūs, tai tie gyventojai, nors ir gyvena rajono teritorijoje, pagal galimybes registruojasi mieste ir pan. Tuomet rajono požiūriu, ten nėra "pelninga" teritorija, nes gyventojai užsiregistravę miestuose, negaunamas GPM, ir nelabai linkstama investuoti į tas teritorijas (infrastruktūra, tie patys darželiai, mokyklos ir pan.). Taip gaunasi užburtas ratas, kurio esminė priežastis, kad yra atskiros savivaldybės su atskirais savo biudžetais.
Jeigu paminėtus klausimus išsprendus, tai vėlgi liktų infrastruktūros, viešojo transporto klausimai. Jeigu visi tie gyventojai užsiregistruotų rajone, tai miestas negautų iš jų pajamų, o vis vien jų pagrindinė judėjimo kryptis būtų į miestą, tai iš likusių miestečių jiems reikėtų išlaikyti ir investuoti į gatves, viešajį transportą ir t.t.

Čia matyčiau galimybę sustambinti savivaldybes, apjungiant miestas+rajonas, kad būtų bendras biudžetas, bendras finansavimas įvairių sričių infrastruktūrai, bet tuo pačiu suteikiant daugiau galių seniūnijoms. Pagrindinius švietimo, susisiekimo ir kt. klausimus sprestų savivaldybė, o visokius smulkesnius - seniūnijos.

Jeigu kažką darant pagal tamstos pvz. tai Vilnius turėtų būti ne miestas donoras, o kaip tik iš aplinkinių savivaldybių, kuriose gyvena gyventojai, kurie 80-90 proc. paslaugų gauna mieste, turėtų būti prisidedama prie Vilniaus biudžeto, nes naudojasi tai visi.

[Sula]

Vienos seniūnijos kaip pvz. žirmūnų turės 60 tūkst. gyventojų, o kitos vos kokį šimtą?

Kai kurios seniūnijos/valsčiai gali būti dabartiniai rajonai/savivaldybės. Pvz.: tokie kaip Pagėgių ar Rietavo...

Priminsiu, kad seniūnijos dabar iš viso turi keistą statusą (jos ne savivalda). Seniūnai yra skiriami, o ne renkami valdininkai. O seniūnija neturi jokio savarankiškumo. Mūsų seniūnija ne taip seniai savo reikmėms gaudavo vos 300 EUR. Tai 11 000 gyventojų...

[Lettered]

Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.

Vienos seniūnijos kaip pvz. žirmūnų turės 60 tūkst. gyventojų, o kitos vos kokį šimtą?

[PoDV]

Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.

Dabartinei ko gero ne, bet ateityje turbūt įmanoma. Kai jau kai kuriuose dabartinių seniūnijų centruose gyvens vienkieminiai gyventojų kiekiai.

[Sula]

Apskritys(ir didieji miestai)+stambios seniūnijos/valsčiai
Bet tai būtų ko gero misija neįmanoma mūsų biurokratinei sistemai.

[PoDV]

Rajonus Lietuvoje panaikinti nepaprastai lengva - tereikia iš savivaldybių pavadinimų išbraukti žodį "rajono".

Dėl viso kito - reikia žiūrėti, ką daro kitos menko ir netolygaus apgyvendinimo šalys regione. Visų pirma Suomija.

Kauno rajonas (jei nenaikinam) galėtų vadintis - Kauno apylinkių sav. arba netgi gudriau kažkaip Pakaunės sav., o pvz. Kaišiadorių rajonas - Kaišiadorių sav.

Klaipėdos r. - Gargždų sav. Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio r. - apylinkių sav.

Netgi pagalvojau galėtų būti 10 apskričių ir 4-6 miestinės apskritys. Tik šiukštu nevadint "respublikinio pavaldumo miestais".

Aš taip ir įsivaizduoju menko netolygaus apgyvendinimo valstybes. Smulkūs vienetai ties miestais ir jų priemiesčiais. Toliau nuo priemiesčių - stambūs vienetai. Taip pagalvojus, manau kokia dar Jonava galėtų turėti savo apskritį. Galbūt Kėdainiai ir Ukmergė (kuri beje turi/turėjo tokių minčių). Stambiausių administracinių vienetų galėtų būti koks 15-20. Reikia stebėti gyventojų skaičių ir kaip šalyje koncentruojasi ekonomika.

[Tomas]

Rajonus Lietuvoje panaikinti nepaprastai lengva - tereikia iš savivaldybių pavadinimų išbraukti žodį "rajono".

Dėl viso kito - reikia žiūrėti, ką daro kitos menko ir netolygaus apgyvendinimo šalys regione. Visų pirma Suomija.

[c2h5oh]

O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?

Lietuva jau seniai yra viena labiausiai centralizuotų valstybių pasaulyje (vertinant pagal savivaldybių galias ir jų valdomus biudžetus), ir linkstama dar labiau viską centralizuoti, jungti ir stambinti. Motyvuojama efektyvumu, bet daugeliu atvejų vienintelis efektyvumas iš centralizacijos - sutaupymas and buhalterinės apskaitos (sujungus 2 įstaigas į 1, jų apskaitą gali vykdyti viena buhalterė). Regionai tokiu būdu susinami.

Aš tai smulkinčiau savivaldybes - anomalija, kad visiems miestams, mažesniems už Alytų, yra faktiškai atimtos savivaldos teisės (koks nors Telšių miestas administracine prasme tėra tik Telšių rajono savivaldybės Telšių miesto seniūnija, be jokios savivaldos teisių).

Konkrečiai Vilniuje man patiktų toks variantas:
- mažinti Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją - atskirti nuo jos visus laukus, miškus, prie Vilniaus prijungtus kitus miestus (Grigiškės, Naujoji Vilnia), kaimus ir visa kita, kas nėra miestas. Apytikslė riba būtų Pietinis ir vakarinis aplinkkelis bei ten, kur baigiasi daugiaaukščiai namai ir troleibusų laidai.
- iš Vilniaus suburbijos ir artimųjų priemiesčių, kurių žmonės gyvena atskiruose namuose, bet realiai dirba Vilniuje ir kur lietuvių ir lenkų dabar jau yra apylygiai - daryčiau 2-3 naujas savivaldybes. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų būti jų sostinėmis.
- tolimiesiems Vilniaus raj. kaimiškiems pakraščiams (kurie jau būtų grynai lenkiški) - Nemenčinės savivaldybė šiaurinėj dalį ir dar viena pietinėj dalį, arba jungti su gretimom savivaldybėm

Pats žinau, kad realybėj toks variantas neįmanomas, nes kiltų milžininškas pasipriešinimas tiek dėl praktinių dalykų (viešasis transportas, kuris kursuotų per 2 savivaldybes, Lietuvoje vis dar yra mission impossible), tiek dėl emocinių (adresas "Vilniaus miestas, Kelmijos sodų 84-oji gatvė" yra žymiai skambesnis nei "Salininkų savivaldybė, Kelmijos sodų 84-oji gatvė")

[PoDV]

Būtų 10 apskričių, atliekančias tas pačias funkcijas vietoj 60 rajonų ir daugiau galių seniūnijoms Dabar toks variantas turbūt nepasiteisintų, bet pagal demografines tendencijos, atrodo, galėtų ateityje.

[sleader]

Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?

Nežinau Nesu šios srities žinovas, kad čia dabar sėdedamas prie klaviatūros per kelias minutes sukurčiau visą planą/strategiją dėl savivaldybių pertvarkos. Gal palikti, gal apjungti su gretimomis - net neįsivaizduoju, bet manau, kad yra kas argumentuotai gali pasakyti kaip reikėtų padaryti, kad būtų didžiausia nauda. Tačiau kalbant apie didžiuosius miestus, tai akivaizdžiai matoma, kad skirtingos miestų ir rajonų savivaldybės sukelia daug problemų ir nepatogumų, todėl bent šioje vietoje turbūt dauguma mūsų gana aiškiai gali pasakyti ką reikėtų padaryti.

[Eikantas X]

Istorinė statistika:


http://www.civitas.lt/wp-content/upl...vivalda-II.pdf

[PoDV]

Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?

Kaip supratau, jungti.

Atitinkamai, turbūt, prie Vilniaus ir Utenos.

[Lettered]

Jungti ir stambinti. Tai aktualu didiesiems miestams, o ypač Vilniui. Toks miesto ir rajono savivaldybių atskyrimas sukelia daug problemų susisiekimo srityse, viešojo transporto prieinamume, ugdymo įstaigų klausime ir daugybėje kitų sričių. Dabar nemaža dalis gyventojų priversti kažkaip dirbtinai kitur registruotis nei gyvena ar kitokiais būdais ieškoti kaip apeiti įvairias biurokratines kliūtis, kurios šiais laikais atrodo labai keistai.

Ką tokiu atveju daryti su mažomis savivaldybėmis? Pvz. Elektrėnų, Zarasų ir pan.?

[PoDV]

Kaip minimum reiktų atsisakyti žodžio "rajonas" kaip okupacinio palikimo. Dabartinės demografinės tendencijos rodo, kad greitai gal tik apskričių centruose apsimokės turėtų stipresnius administracinius centrus, visą kitą liks seniūnijoms su ribotom funkcijom.

Vis dar laikausi nuomonės demografinės tendencijos kaip tik padės Lietuvai tapti mažiau overall agrarinei ir labiau miestietiškai (išsilavinusiai?) šaliai, o ne failed state kaip Zimbabvė. Sumažins Uspaskicho/Graužinienės, Karbauskio/Širinskienės ir kitų ateinančių panašių politikų tikimybę, kurie kaip suprantu laikosi ant agrarinių miestelių su senstančia populiacija, balsų. Ir panašu, kad ir Kaune nors ir po visų PR lyg ir suvokta, kad nereik balsuot už ne miestiečių partijas.

Kol sprendžia dabar miesteliai, tai Estijos nesitikėkit. Kai didesni miestai/sėkmingesni dabartinių rajonų centrai ekonomika ir gyventojais perspjaus miestelius ir kolūkines/depresines fabriko gyvenvietes, labai tikėtina, kad tokio klaupimosi kaimams nebeturėtų likti, kur reik palikt mokyklas su 2 vaikams ir pan. Pajudės ir visos reformos ir visuomenė nebus tokia išsiskaldžiusi.

Čia poros dešimtmečių klausimas.

Matydamas statistikas, kur Latvija kažkodėl geresnė pagal tam tikrus demografinius (ypatingai savižudybės, žmogžudystės) ir pan. rodiklius, aš tą nurašau būtent ant to, kad ten didesnė miestų prieš kaimus populiacija (nu dar gal galima ikikarinė didesnė etninių latvių emancipacija, bet čia jau konkretumo mažiau).

[sleader]

O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?

Jungti ir stambinti. Tai aktualu didiesiems miestams, o ypač Vilniui. Toks miesto ir rajono savivaldybių atskyrimas sukelia daug problemų susisiekimo srityse, viešojo transporto prieinamume, ugdymo įstaigų klausime ir daugybėje kitų sričių. Dabar nemaža dalis gyventojų priversti kažkaip dirbtinai kitur registruotis nei gyvena ar kitokiais būdais ieškoti kaip apeiti įvairias biurokratines kliūtis, kurios šiais laikais atrodo labai keistai.

[liutass]

Jungti

[Lettered]

Užsienio naujienos: Baltarusijos valdžia jau prakalbo apie administracinę reformą (iki šiol ten pilnai išlaikytas sovietinis suskirstymas, su visomis sritimis, rajonais ir selsovietais) - https://charter97.org/ru/news/2019/7/25/342522/

BY ekonomikos ministras sako, kad kai įvykdys gyventojų surašymą, tada ir spręs.

Taigi tuoj Lietuva liks vienintelė regione, laiminga su sovietiniu administraciniu suskirstymu (įsteigtų kelių naujų savivaldybių neužskaitau už rimtą reformą). Latvija, Estija, Lenkija administracines reformas jau įvykdė, netgi kolchozinė Baltarusija jau pradeda apie tai kalbėti.

O kokie būtų pasiūlymai? Jungti savivaldybes, pvz. Vilniaus miesto ir rajono, ar dar labiau smulkinti, pvz. Nemenčinės, Maišiagalos savivaldybės ir pan.?

[c2h5oh]

Užsienio naujienos: Baltarusijos valdžia jau prakalbo apie administracinę reformą (iki šiol ten pilnai išlaikytas sovietinis suskirstymas, su visomis sritimis, rajonais ir selsovietais) - https://charter97.org/ru/news/2019/7/25/342522/

BY ekonomikos ministras sako, kad kai įvykdys gyventojų surašymą, tada ir spręs.

Taigi tuoj Lietuva liks vienintelė regione, laiminga su sovietiniu administraciniu suskirstymu (įsteigtų kelių naujų savivaldybių neužskaitau už rimtą reformą). Latvija, Estija, Lenkija administracines reformas jau įvykdė, netgi kolchozinė Baltarusija jau pradeda apie tai kalbėti.

[lukass]

Miesto ir rajono susijungimas: kaip vertina pakaunės gyventojai?

(...) Pirmą kartą buvo sužinota Kauno rajono gyventojų nuomonė dėl teritorijos prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės. Nors dauguma respondentų tam nepritarė, jaunesni (18–35 metų), mažiau urbanizuotų seniūnijų gyventojai ir naujakuriai buvę linkę tokiai idėjai pritarti...