Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[somis]

O kodėl į Vilniaus regioną buvo įtrauktas tik Vilnius, o Vilniaus raj. ne? Kažkokia nesamonė, lyg kokie Avižieniai būtų kaimas, o Tarandė- jau miesto dalis.

Kaip aš supratau, tai šitai kažkuo siejasi su ES paramos gavimo galimybėmis?
Jei taip, tai esant poreikiui galima visada praplatinti Vilniaus miesto ribas, sakykime, iki dabartinio rajono. Kitas klausimas - ar rajono gyventojai su tuo sutiktų

[pablonis]

Na va. Kitas, kiekvieno save gerbiančio vilniečio žingsnis, turėtų būti balso atidavimas savivaldybių tarybų rinkimuose, partijai ar sąjungai, reikalausiančiai didesnių savivaldos teisių, o kartu ir didesnio procento pasiliekamų savo biudžete mokesčių. Užtenka. Pasilikdami sau, kas mūsų, bent ramia galva galėsim tvarkytis.

Ir tiesa, tikrai absurdas neįtraukti bent Vilniaus rajono į šį naujai formuojamą "regioną".

[Lettered]

O kodėl į Vilniaus regioną buvo įtrauktas tik Vilnius, o Vilniaus raj. ne? Kažkokia nesamonė, lyg kokie Avižieniai būtų kaimas, o Tarandė- jau miesto dalis.

[Aš]

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Koalicija padalino Lietuvą į tris apskritis ir Vilnių

Permainų koalicija naikina apskritis. Planuojama įkurti tris regionus, kurie pagal savo dydį galėtų pretenduoti į europinę paramą. Vilnius nepriklausys nė vienam regionui ir negalės tikėtis Europos paramos regionams.

<...>

Dabar sutarta, kad Vakarų Lietuvos regionui priklausytų Klaipėdos, Telšių, Šiaulių ir dalį Tauragės apskrity. Antram regionui būtų priskirtos Kauno ir Marijampolės apskritys, diskutuojama dėl galimo Alytaus apskrities priklausymo šiam regionui, trečiajam – Vilniaus, Utenos, Panevėžio apskritys.

„Vilniaus miestas dabar ir taip gaunantis pakankamai investicinių injekcijų ir be europinės paramos, jį siūloma išskirti į atskirą regioną, iš tiesų tam, kad kiti regionai nenukentėtų dėl Vilniaus įtakos į visos Lietuvos ekonominę statistiką, kuri tampa šiek tiek iškreipta. Vilniaus šiuo požiūriu už tokios paramos sistemos ribų“, - kodėl Vilnius išskirtas ir negalės pretenduoti į europinę paramą, aiškino p. Kubilius.

Šaltinis.

[c2h5oh]

Iki kitų metų liepos taip pat žadama parengti įstatymo projektą, numatantį, kaip apskričių valdymas bus pakeistas į europietišką regionų valdymą.

Tikrai įdomu, kas turima omeny sakant "europietišką regionų valdymą".

[Tomas]

Problema ta, kad dabartinės apskritys yra Vilniaus vyriausybės "vietininkai". T.y. nerenkama valdžios institucija ir nebūtinai dirbanti vietos gyventojų naudai. Kiek suprantu reformos esmė - sukurti regionus, kaip aukštesnį savivaldos lygį, t.y. regiono "valdžia" bus renkama, kaip ir vietos savivaldybių.

[Eimantas]

Jų tada išvis nereikia, nes dabar žmonėms dar toliau teks važiuoti, popierius nelaimingus po kabinetus nešioti.

[x21]

tai gal ir rajonus panaikins...?

[Mjso]

Didelis zingsnis valstybes lesu tapymo keliu. Maziau apskriciu, maziau valstybiniu istaigu jose. Seniai taip reikejo. Tokiai mazai valstybei, kaip Lietuva, daug apskriciu tikrai nereikia.

[Zorro]

Iki 2009 m. liepos Lietuvoje turėtų likti 4-5 apskritys

BNS
2008 lapkričio mėn. 17 d. 12:58

Valdančiąją centro dešinės koaliciją sudariusios keturios partijos pirmadienį įsipareigojo įvykdyti apskričių reformą. Tai numatyta viename iš koalicijos sutartį papildančių priedų.

"Dabartinė apskričių valdymo sistema yra reformuojama ir visos apskritys yra reorganizuojamos. Reorganizacijos tikslas iki ateinančių savivaldos rinkimų apskričių valdymą pertvarkyti į europiniais principais paremtą regionų valdymą", - rašoma dokumente.

Numatoma, kad apskričių reorganizavimas bus vykdomas etapais.

Iki 2008 m. gruodžio 10 d. planuojame Seime priimti Apskričių reorganizavimo įstatymą. Jame turėtų būti nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. Lietuvoje veiks 4-5 apskritys (būsimieji regionai, kurie pradės veikti po artimiausių savivaldos rinkimų 2011 metais).

Iki 2009 m. liepos 1 d. reorganizuojamos apskritys toliau savarankiškai vykdys jiems priskirtas funkcijas ir nuosekliai, teisės aktų nustatyta tvarka rengsis integracijai.

Tuo pačiu ketinama atlikti apskričių funkcijų auditą ir numatyti jų perskirstymą.

Iki 2009 m. liepos 1 d. turi būti parengtas tikslus grafikas, pagal kurį iki 2010 m. sausio 1 d planuojama perskirstyti dabar vykdomas apskričių funkcijas, kurių nebus spėta perskirstyti iki 2009 m. liepos 1 d.

Iki kitų metų liepos taip pat žadama parengti įstatymo projektą, numatantį, kaip apskričių valdymas bus pakeistas į europietišką regionų valdymą.

"Nauji apskričių vadovai skiriami į pareigas laikantis proporcinio koalicijos frakcijų atstovavimo nuostatų", - rašoma priede.

Apskričių reformai įgyvendinti premjero potvarkiu bus sudaroma speciali Projekto valdymo grupė, kuriai suteikiami reikalingi įgaliojimai ir resursai.

Koalicijos sutartį pirmadienį pasirašė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=19305798

[doncius]

Keturios apskritys — tik siekiamybė

Gandas nėra laužtas iš piršto. Seimo rinkimų laimėtojų rinkiminės programos 33 puslapyje parašyta, kad „į stambesnius ekonominius regionus galėtų būti integruoja Vilniaus-Utenos (rytų regionas), Kauno-Alytaus-Marijampolės (vidurio-pietų regionas), Šiaulių-Panevėžio (šiaurės regionas) ir Klaipėdos-Telšių-Tauragės (vakarų regionas) apskritys.



Iš šeštadienį vykusio TS-LKD partijos tarybos suvažiavimo grįžęs Vladas Damulevičius nuramino: „Mūsų partijos programa nėra nekintamas dalykas, tai — tik partijos siekiamybė“.

Anot V. Damulevičiaus, jis pats asmeniškai neformalioje darbo grupėje įrodinėjęs, kad toks mechaninis suskirstymas mums netinka, kad reikia žiūrėti istorinių sąsajų ir kad yra nusistovėjęs penkių didžiųjų miestų teritorinis pasiskirstymas.

„Kiek žinau, visos partijos, sudarančios daugumą, siunčia raštus, bandydamos įtakoti žmones, kurie gali priimti sprendimus, kad Šiaulių apskritis būtinai turi išlikti“, — sakė V. Damulevičius.

Tačiau politikas visai nenurašo galimybės Panevėžiui tapti naujosios apskrities centru. Iškalbingas vien faktas, kad Šiaulių apskritį Seime atstovauja tik vienas Seimo narys konservatorius, tuo tarpu Panevėžį — nemenka komanda.

Pabaiga — 2011 sausio 1- oji

Jonas Bartkus, TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas, tvirtina, jog kol kas nėra svarstoma, kas galėtų tapti Šiaulių-Panevėžio regiono centru, tačiau esą šis klausimas labai rūpi šiauliečiams partijos nariams.

Jo teigimu, partijos viduje yra sukilę ne tik Šiauliai su Panevėžiu, bet ir kitų apskričių centrai — niekas nenori paleisti valdžios iš savo rankų. Siūloma: arba naikinti apskritis visai, arba palikti dešimt — ir jokių kompromisų.

Tačiau kalbos apie tai, kad paliks dešimt apskričių, būti negali.

Pati reforma, siūloma partijos programoje, turėtų įvykti iki 2011 sausio 1 dienos. Po reformos visos apskričių funkcijos turėtų būti atiduotos savivaldybėms, išskyrus pagrindinę — regiono plėtros — funkciją.

Tad paprastam žmogui į apskritį nebebus reikalo kreiptis. „Pamačius, kad apskričių reikšmė smarkiai sumažėja, gal nebus taip aštriai žiūrima į jų perskirstymą?“, — svarsto J. Bartkus.

Reforma būtina

„Aš asmeniškai manau, kad apskritis reikia stambint. Iš nieko mes sukūrėme tokius monstrus, kurie tik plečiasi, joms jau socialinių paslaugų įstaigos, atskiros mokyklos priskirinėjamos be jokio aiškaus plano. Reikia išgryninti ir sutvarkyti“, — tikina J. Bartkus.

Apskričių reforma, anot jo, būtina dėl dviejų svarbių priežasčių. Pirma, dabartinės apskritys visiškai neatitinka Europos sąjungos keliamų reikalavimų. Europoje esą regionas jungia bent apie milijoną gyventojų. ES pinigai paprastai skirstomi regioniniu principu, kad užtikrintų tolygų regionų vystymąsi.

Tuo tarpu Lietuvoje, kuri ES buvo pristatyta kaip vienas regionas, atotrūkis tarp sostinės ir kitos Lietuvos per pastaruosius keletą metų tik didėjo, nes praktiškai visas finansavimas ėjo per Vilnių ir jo ministerijas.

Antra priežastis ta, kad mūsų apskritys neatitinka ES nustatytos atstovavimo koncepcijos: apskričių valdžia Lietuvoje ne renkama, bet skiriama.

Kas drįs sujungti aukštaičius su žemaičiais?

Vitas Matuzas, buvęs Panevėžio meras, miesto konservatorių lyderis, tiesiai šviesiai sako: „Man tas siūlymas nepriimtinas“. Jo nuomone, regionai turėtų susiformuoti arba etniniu pagrindu, arba pagal savivaldybių pageidavimus. “Yra penki metropoliniai centrai, tad apie keturis regionus kalbėti nebūtų gerai. Kodėl dabar išbraukti Panevėžį ar Šiaulius?“, — klausia.

V. Matuzas tikina varianto „Šiauliai ar Panevėžys“ net nesvarstantis, nes toks pasiskirstymas esą sunkiai įmanomas. “Aš įsitikinęs, kad turi būti ir Šiauliai, ir Panevėžys. Negali tuo principu aukštaičius su žemaičiais sujungti“.

Panevėžio politikas, išrinktas į Seimą, tvirtina, kad vis dėlto svarbiausia — ne apskričių skaičius, o biurokratijos mažinimas. Nes praktika, kai dešimt apskričių dirba prie dešimt vandenvalos projektų, yra pinigų taškymas.

Apskrities viršininkas — prieš

Alvydas Šedžius, Šiaulių apskrities viršininkas, pinigų taškymu vadina būsimąją reformą. Jis teigia nematąs jokių pozityvių reformos pusių: jei jau esą mažinti, tai tada geriau iš viso apskritis naikinti.

ES patirtis A. Šedžiui — ne motyvas. „Europos reikalus puikiai žinau, Europoje yra visaip — yra ir smulkių, ir stambių regionų. Niekam ne naujiena, kad daroma reforma dėl reformos“, — sako A. Šedžius.

Viršininkas teigia neįsivaizduojantis, kodėl reikėtų stambinti apskritis ir ką jos sustambintos darys. Anot jo, visos 10 apskričių administruoja labai sėkmingai. O jei reikėtų rinktis tarp Šiaulių ir Panevėžio, A. Šedžius siūlytų regiono centrą įkurti Radviliškyje. Žinoma, juokais.

Šiauliai — istorinis centras

Istorijos mokslų daktaras, docentas Jonas Sireika, mokslinių straipsnių ir monografijų apie Lietuvos savivaldą autorius, moksliškai galėtų nesunkiai apginti faktą, kad regiono centru turėtų išlikti Šiauliai.

Pasak J. Sireikos, Šiauliai, kaip žemių centras, istoriškai įsitvirtino nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų, vėliau — caro laikais — Šiauliai tapo apskrities centru, juo tradiciškai išliko, sukūrus modernią Lietuvos valstybę 1918 metais. Net vokiečiai buvo palikę Šiaulių apskritį (vadinamąjį, kreisą).

Be to, istoriškai Šiauliai visada buvo svaresnis pramonės, transporto, kultūros centras, negu Panevėžys.

„Bet jei žiūrėtume į šiuolaikinę situaciją, aš manau — apskritys nereikalingos. Dabar svarbiausia, jei jau esame demokratinė valstybė, stiprinti savivaldą. O apskritys nėra savivalda“, — teigia istorijos mokslų daktaras.

J. Sireika mano, kad apskričių stambinimas yra savotiškas kompromisas. „Suprantama, kad bus didžiulis pasipriešinimas, juk toks didžiulis aparatas, tiek biurokratų sėdi apskrityse, jie niekada savo valia nenorės atiduoti funkcijų ir prarasti darbo. Puikiai tai žinodamos, vargu ar partijos bandytų visai naikinti apskritis, užtat ir siūlo kompromisinį variantą“, — dėsto istorijos mokslų daktaras.

Istorijos sąsajos

Jeigu konservatoriai imtų ir nuspręstų, kad apskrities centru tampa konservatoriškas Panevėžys, o ne kairuoliška Šiaulių apskritis? Gal galėtume Šiaulius paskelbti atskira respublika, juk panašiai yra buvę?

J. Sireika juokiasi: „Iš tiesų pirmoji Šiaulių apskrities taryba prieštaravo A. Valdemaro Vyriausybei ir A.Smetonos Tarybai ir neklausė valdžios dėl to, kad 1918-aisiais Šiauliuose dominavo socialdemokratai, o Lietuvos taryboje — dešinieji. Dėl to Šiauliai purkštavo kurį laiką ir Vyriausybės neklausė. Tai buvo tarsi atskira respublika, nors tokia pasiskelbusi nebuvo“.

Anot istoriko, jei vis dėlto būtų bandoma apskritis padalinti politiškai, tokią sąsają su 1918-taisiais būtų logiška išvesti, o istorijas ratas būtų vėl apsisukęs.

Straipsnis iš http://www.skrastas.lt/?data=2008-11...6330306&step=0


Man asmeniškai patinka šis komentaras
?, 2008-11-11 16:07
O jei reikėtų rinktis tarp Šiaulių ir Panevėžio, A. Šedžius siūlytų regiono centrą įkurti Radviliškyje. Až sutikžiau nesipeštu nei Panevežys nei Šiauliai ir Radviliškis šiektiek atsigautų. Būtų pvz kaip olandijoje sostine Amsterdamas o visa valdžia sėdi DenHagoje (tik ketvirtas pagal dydį miestas)

[AIRzol]

O koks tikslas Lietuvos valstybei imti kurti ir stiprinti regioninius identitetus?

O koks tikslas jų nestiprinti (kurti jų nereikia, nes jie ir taip jau susikūrę)?

[c2h5oh]

Pavadinimai padėtų vietos žmonėms dar labiau susitapatinti su regionu, jį tausoti ir mylėti. Be to, padėtų labiau įsigilinti ir įsijausti i konkrečios etnografinės vietos tradicijas ir papročius, kas yra labai svarbu moderniame pasaulyje.

O koks tikslas Lietuvos valstybei imti kurti ir stiprinti regioninius identitetus?

Koks tikslas is to, kad bus sumazinta apskriciu? Man tai visiskas absurdas

Jeigu bus sumažinta - tai niekas iš esmės nepasikeis, gal keletu darbuotojų sumažės. Bet tik keletu, nežymiai.

[kaunaz]

Koks tikslas is to, kad bus sumazinta apskriciu? Man tai visiskas absurdas.

[Maxas]

ištrauka iš konservatorių programos, (tiksliau iš II. SAVIVALDOS REFORMA – ŽMOGUI
TARNAUJANTI VIETOS VALDŽIA)

.... Į stambesnius ekonominius regionus galėtų būti integruojamos Vilniaus-
Utenos (Rytų regionas), Kauno-Alytaus-Marijampolės (Vidurio-Pietų
regionas), Šiaulių-Panevėžio (Šiaurės regionas), Klaipėdos-Telšių-Tauragės
(Vakarų regionas) apskritys. ....

Kiek supratau naikinant apskritis jas jungti ir kurti 4 regionus, bet dar reiktu paskaitinėti jų programą, gal ką netaip supratau.

Butent toks skirstymas butu patogiausias ir logiskiausias. Tik del pavadinimu dar galima butu pagalvoti.

[pankas]

siek tiek istorijos
A. Gliožaitis. LIETUVOS ADMINISTRACINIS SKIRSTYMAS XIX ir XX a. RUSIJOS ŽEMĖLAPIUOSE.

[doncius]

ištrauka iš konservatorių programos, (tiksliau iš II. SAVIVALDOS REFORMA – ŽMOGUI
TARNAUJANTI VIETOS VALDŽIA)

.... Į stambesnius ekonominius regionus galėtų būti integruojamos Vilniaus-
Utenos (Rytų regionas), Kauno-Alytaus-Marijampolės (Vidurio-Pietų
regionas), Šiaulių-Panevėžio (Šiaurės regionas), Klaipėdos-Telšių-Tauragės
(Vakarų regionas) apskritys. ....

Kiek supratau naikinant apskritis jas jungti ir kurti 4 regionus, bet dar reiktu paskaitinėti jų programą, gal ką netaip supratau.

[pankas]

prof. Paulius Kavaliauskas renges siuos projektus jauciasi esas nepamainomas administraciniu reformu specialistas deja deja...

[NIR_Rimc]

As pries tokias nesamones, ne vien todel, kad eilini karta butu Siauliai nustumiami i kazkelinta plana o todel kad as pries visokius regijonus, nes su laiku ir jie uzsimanys visokiu nesamoniu kaip Gruzijoj ar Ukrainoj.

[Wycka]

Šis suskirstymo būdas bent jau rytinėje šalies dalyje yra kažkokia nesąmonė. Pirmiausia nuo kada Švenčionys tapo Dzūkija? Antra, kodėl būtent Vilniaus regionui atiduodamas visas Baltarusijos pasienis? Trečia, beveik visos tautinės mažumos atsiduria dviejuose regionuose - Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos. Jeigu mokyklų tinklo tankumo reguliavimas bus atiduotas tik regionams, o ne centrinei valdžiai, bus daud, oi daug problemų, daugiau nei naudos. Galiausiai jau minėjau, kad Vilnius negali būti sudedamoji konkretaus regiono dalis, tai turi būti atskiras ir nepriklausomas regioninis administracinis vienetas, antraip konkretus regionas (šiuo atveju - Dzūkija) įgaus nelabai sąžiningą pranašumą. Vėl verksime, kad visos investicijos nusėda vienoje vietoje, o provincija skursta. Jau dabar Vilniaus apskritis generuoja apie trečdalį BVP (ir dar truputį daugiau užsienio investicijų), o kai dar šalia to prisidės Alytus ir Druskininkai, Dzūkijos regionas pritrauks apie pusę visų užsienio investicijų. Dar nemažai gaus Mažoji Lietuva su Klaipėda ir Nida, tad likusiai Lietuva maudysis katino ašarose. O voso to rezultatas bus lietuviškas - norėjom kaip geriau, o gavosi kaip visada...