Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[darijusk]

Jeigu pusė Vilniaus būtų atiduota Vilniaus rajonui, jis jau nebūtų lenkų.

[LBP]

Tu ką, pusę Vilniaus nori lenkams (Vilniaus rajonui) atiduoti???

[Al1]

Administracinis vienetas yra Vilniaus miestas.

Į kurį įeina ir Grigiškės.

[Zorro]

Nėra. Vilniaus mieste yra 2 miestai ir Salų, Kadriškės ir Neravų kaimai. Ir gabaliukas miško Grigiškių seniūnijoje, Vilniaus mieste, bet ne Vilniuje. Ir ne Grigiškėse, bet Vilniaus miesto ribose.

Grgiškės teoriškai miestas Vilniaus savivaldybėje, bet praktiškai Grigiškių seniūnija tokia pati kaip ir kitos Vilniaus seniūnijos.
Jeigu Lentvarį prijungtu, tai greičiausiai su tokiu pačiu statusu kaip Grigiškės.

[Kitas Džiugas]

Nėra. Vilniaus mieste yra 2 miestai ir Salų, Kadriškės ir Neravų kaimai. Ir gabaliukas miško Grigiškių seniūnijoje, Vilniaus mieste, bet ne Vilniuje. Ir ne Grigiškėse, bet Vilniaus miesto ribose.

[Al1]

Tarp Grigiškių ir Vilniaus nėra Vilniaus rajono teritorijos.
Koks skirtumas, kad jis miestas, jis yra Vilniaus m. administracinio vieneto dalis.

[Kitas Džiugas]

Vilnius yra miestas, užimantis didžiąją dalį Vilniaus miesto (savivaldybės).
Grigiškės yra miestas Grigiškių seniūnijoje, Vilniaus mieste. Bet ne pačiam VILNIUJ!

[Al1]

Vilnius yra per visas Vilniaus miesto seniūnijas, išskyrus Grigiškių.
Rytinės Lentvario gatvelės atsiremia į Vilniuj esančią Mačiuliškių gatvę. Vilniuj toj vietoj laukai, bet vistiek miestas.

Grigiškės yra Vilniaus miesto dalis.

[Al1]

Vilnius ir taip per daug išsipūtęs, o prie Kauno reikėtų prijungti ir daugiau aplinkinių gyvenviečių, nes jos praktiškai susiliejusios su miestu.

[Zorro]

Grigiškės yra arčiau Vilniaus. Lentvaris yra už Grigiškių.

Atstumas nuo Vilniaus centro praktiškai tas pats. Į Lentvarį gi nebūtinai per Grigiškės važiuoti.

Bet vis tiek traukiniu kelis 3 kartus greičiau nei autobusu.

Na žiūrint kur. Jeigu iki stoties tai taip, o vietomis bus ir autobusu greičiau.

[Mørtã]

Kam Kaunui ta Garliava?

[Al1]

Grigiškės yra arčiau Vilniaus. Lentvaris yra už Grigiškių. Susisiekimas pagerėtų tik Naujojo Lentvario gyventojams. Būtų paleistas vienas autobuso maršrutas kas valandą ar pan. O Lentvario prie geležinkelio stoties gyventojams greičiau ir patogiau Vilnių pasiekti traukiniu. Tik nusipirktus Vilniaus VT mėnesinį, aišku, nereikėtų mokėti papildomai už traukinį. Bet vis tiek traukiniu 3 kartus greičiau nei autobusu. Kas dėl Garliavos, tai taip. Ją seniai reikėjo prie Kauno prijungti.

[Kitas Džiugas]

Ir gerai. Grigiškės labiau nuo Vilniaus nutolusios. O Lentvaris tiesiog ribojasi su Vilnium. Susisiekimas pagerėtų.
Panašiai galėtų Garliavą prie Kauno prijungt – aiškios ribos, neskaitant administracinę, tarp 2 miestų nėra.

[Al1]

Ne pirmą kartą jau siūlo.

[Zorro]

Siūloma Lentvarį prijungti prie Vilniaus

[c2h5oh]

šitam ypač pritariu, nes kiek galima temoje apie Vilniaus viešąjį transportą aiškintis, ar Balsiai yra Vilnius ar ne kaimas ir viskas

Balsiai - ne kaimas, o priemiestis. Žmonės ten negyvena iš žemės ūkio, turbūt visi važinėja į darbą Vilniuje.

Bet jau užsiminiau apie kitą dalyką. Pvz jau dabar Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės nesusitaria dėl kompensacijos už transporto lengvatas riešės gyventojams. Tai jei bus kelios savivaldybės, ar jos nuo to geriau susikalbės?

Nors Vilniaus raj savivaldybė su "specifika", bet manau, kad tam nesusitarimui yra kita priežastis - transporto politikos nebuvimas Lietuvoje. Transporto srity visiškas chaosas, transporto įmonės beviltiškose skolose - taigi noro susitarti (t.y. perimti didelį gabalą beviltiškų kaimyno skolų) ir negali būti.

Bet manau, kad praktika, kai transporto sistemos idiotizmai sprendžiami kaitaliojant savivaldybių ribas - kvaila. Šitaip, beplėsdami Vilniaus miesto savivaldybės ribas, tuoj ir Elektrėnus pasieksime.

Bet dar ir iš kitos pusės (juk reik objektyviai žiūrėt ), Lietuvai ne ypač aktualu, bet būna kur savivaldybės mažos ir jei jos gali nusistatyti vietos mokesčius, tai prasideda vadinamasis "balsavimas kojomis": nepatinka mokestinis tarifas - kraustaisi į geresnę aplinką siūlančią savivaldybę. Tokia kvazikonkurencija, bet ji skatina savivaldybes būti atskaitingesnes vietos gyventojų poreikiams, jų nuomonei

Dabartinė sistema visiškai neskatina iniciatyvos. Kadangi viską sprendžia Vilnius, tai "geras" meras - tas, kuris sėkmingai ubagauja Vilniuje.

[Rijikas]

Tie "kriterijai" naujų savivaldybių steigimui - biurokratų Vilniuje sugalvoti, ir dėl to dirbtiniai.

supratau mintį, na ir galima pritarti. Bet iš kitos pusės, savivaldybės šiaip ar taip nėra autonomiškos; savivaldybės nėra net demorkatiniu pagrindu sukurtos, ir negali būti, nes Konstitucija sako: "Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems teritorijos administraciniams vienetams". Žodžiu, legalistinė kultūra ir centrinės valdžios diktatas klesti

* Vilniaus miesto teritoriją sumažinti. Vilniui priskirti tik tą teritoriją, kur realiai yra miestas.

šitam ypač pritariu, nes kiek galima temoje apie Vilniaus viešąjį transportą aiškintis, ar Balsiai yra Vilnius ar ne kaimas ir viskas
Bet jau užsiminiau apie kitą dalyką. Pvz jau dabar Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės nesusitaria dėl kompensacijos už transporto lengvatas riešės gyventojams. Tai jei bus kelios savivaldybės, ar jos nuo to geriau susikalbės?
Bet dar ir iš kitos pusės (juk reik objektyviai žiūrėt ), Lietuvai ne ypač aktualu, bet būna kur savivaldybės mažos ir jei jos gali nusistatyti vietos mokesčius, tai prasideda vadinamasis "balsavimas kojomis": nepatinka mokestinis tarifas - kraustaisi į geresnę aplinką siūlančią savivaldybę. Tokia kvazikonkurencija, bet ji skatina savivaldybes būti atskaitingesnes vietos gyventojų poreikiams, jų nuomonei

[Al1]

Trakų ir Širvintų rajonuose lietuvių daug. Lenkų daugiau tik rajonų dalyse, kurios yra arčiau Vilniaus.

[Sula]

Švenčionių rajone visgi daugiau yra lietuvių nei lenkų, nors lenkai su rusais bei baltarusiais sudaro daugiau nei pusę rajono gyventojų. Tačiau to pakanka, kad LLRA Švenčionių rajone nepaima valdžios. Rusams nepakeliui su lenkais ir jie balsuoja už kitas partijas. Užtat Pabradėje taip nebūtų. Ir ji taptų dar vienu lenkų autonomininkų laimėjimu. Ar Lietuvai reikia tokios problemos?

Šiaip tai sutinku su tokiais jūsų nuogastavimais. Ypač dėl to, kad LLRA daugiausia rusakalbius žmones priverstinai verčia tapti "lenkais". Taip Trakų, Širvintų rajonai atsikratė savo tariamo lenkiškumo vien dėl to, kad valdžioje nebuvo atvirai revanšistinės partijos.
Aš esu už lenkų kultūros vystymąsi, bet natūraliomis priemonėmis.

[c2h5oh]

Nepamenu kiek ten dar norėjo įsisteigti savivaldybių, bet rodos ne daugiau nei 6 papildomai. Bet tam turi būti pagrįstumas, įskaitant ir geografinį gyventojų susisiekimą su savivaldybės centru.

Tie "kriterijai" naujų savivaldybių steigimui - biurokratų Vilniuje sugalvoti, ir dėl to dirbtiniai.

Todėl ir naujos savivaldybės gaunasi dirbtinės. Nes jos kuriamos pagal vieną kurpalių - yra kažkoks centras, kuris nori atsiskirti (pvz Vikija, Pabradė, Kuršėnai) ir apylinkės, kurios irgi tam pritaria. O tada prie jų, kad atitikti tuos dirbtinius kriterijus, prijungiama dar teritorijų (atkerpama dar ir iš gretimo rajono), kurios visai ne prie ko. Tada įvyksta atseit "referendumas" ir dauguma (iš tų dirbtinai prijungtų teritorijų, kurios ne prie ko) nubalsuoja prieš.

Vilniaus rajonas irgi toks truputį paturbintas... Bet yra tikimybė, kad prikūrus satelitinių savivaldybių aplink miestą ir gyventojams nebus patogu, ir kils dar daugiau problemų, kai kokia nors problema perlips per dviejų savivaldybių teritoriją.

Aplink Vilnių aš daryčiau tokią reformą:
* Vilniaus miesto teritoriją sumažinti. Vilniui priskirti tik tą teritoriją, kur realiai yra miestas. Kur miestas baigiasi (pvz stovi ženklas 551 "užstatytos teritorijos pabaiga"), ten turėtų baigtis ir savivaldybė.
* Priemiesčių teritorijas - kur realiai jau nebėra miestas, bet kurios glaudžiai susijusios su miestu (dabartinės Vilniaus miesto sav. pakraščiai ir artimiausios Vilniaus raj seniūnijos) - padalinti į 2-3 savivaldybės. Grigiškės ir Naujoji Vilnia galėtų atgauti "nepriklausomybę" ir būti jų centrais. Beje, "lenkų klausimas" irgi išsispręstų (šitose teritorijose lietuvių ir lenkų yra apylygiai, o tai nesudaro salygų LLRA dominavimui).
* kas lieka, tolimuosius Vilniaus rajono pakraščius - kur jau tikras kaimas - pertvarkyti kartu su gretimais rajonais (Šalčininkų, Pabradės ir pan). Šitie rajonai būtų "lenkiški", bet panašūs į dabartinį Šalčininkų rajoną - LLRA radikalams neįdomūs (jeigu pastebėsite, visas LLRA "žiedas" susibūręs būten Vilniaus raj. savivaldybėje), nes jie toliau nuo Vilniaus, ir nėra galimybės užsidirbti iš manipuliacijų brangia priemiesčio žeme.