Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • liutass
    replied
    Idomu, kurioje palatoje rase?

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Perbraižytas Lietuvos žemėlapis sukėlė šoką Panevėžyje
    https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=75973565

    Pagal siūlomą planą vietoje esamų šalies 10-ies apskričių Lietuva būtų suskirstyta tik į keturis regionus: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Pastarajam priklausytų ir Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio, Pasvalio, Biržų ir netgi Rokiškio rajono savivaldybės.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    "Lietuvos žinios" 2013 m. vasario 12 d
    Savivalda neužtikrina žmonių interesų
    Apie Lietuvos savivaldos problemas kalbamės su Seimo nariu konservatoriumi Pranu Žeimiu.

    - Lietuva bene vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje nėra dviejų lygių savivaldos. Ar jos išskaidymas priartintų valdžią prie žmonių?
    - Reikia sutikti su tuo, kad Lietuvoje savivalda dar nėra žmonių valdžia, o esamas savivaldos modelis neužtikrina tinkamo vietos bendruomenių interesų atstovavimo. Dabar savivaldybių tarybos pačios save kontroliuoja, o gyventojai yra nušalinti nuo kontrolės. Padėtis keistųsi, jei Lietuvoje būtų įvestas dviejų lygių savivaldos modelis. Tuomet savivaldybės būtų suskaidytos į mažesnius vienetus, turinčius savo vadovus, kurie ir rūpintųsi konkrečios vietovės gyvenimo kokybe.

    Tačiau akivaizdu, kad dabartinių savivaldybių skaidymas į mažesnes, esant sumažintiems valstybės ir savivaldybių biudžetams, artimiausiu metu nėra realus. Lieka atidėti šią idėją vėlesniam laikui.

    http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Savi...moniu-interesu

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Andrioniškio seniūnija (Anykščių r.)

    Šią savaitę LRT "Panorama" rodė reportažą iš Andrioniškio miestelio.
    Andrioniškio seniūniją ketinama prijungti prie Viešintų seniūnijos.
    http://www.lrt.lt/mediateka/paieska

    Andrioniškio seniūnija yra mažiausia Anykščių rajone - 520 gyv. Dar dviejose (Traupio ir Viešintų) gyvena virš 800 gyventojų. Likusiose 7 seniūnijose (neskaitant Anykščių miesto) gyvena nuo 1,1 iki 3,6 tūkst. gyventojų.

    Nyksciai.lt 2013-01-29
    Vėl pasigirdo kalbos apie Andrioniškio seniūnijos naikinimą
    http://nyksciai.lt/index.php?option=...14882&Itemid=1

    Anykšta.lt 2013-02-05
    Kalbos apie Andrioniškio seniūnijos naikinimą sukėlė televizijos dėmesį
    http://www.anyksta.lt/index.php?m=1&s=26019&page=

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Regioninės politikos nesekmes (gal reikėtų ir stipriau išsireikšti) savo poleminiuose straipsniuose aprašo Seimo narys Kęsturis Masiulis. Nors K.Masiulio pasisakymai yra "miestocentristiški" (jis kažkada buvo Vilniaus savivaldybės narys) ir gana arogantiški regionų atžvilgiu, bet ten yra didelė dalis teisybės.


    1. Šiek tiek suirzusi reakcija dėl beveik visuose regionuose prapiltų rinkimų:

    Kęstutis Masiulis 2012 m. spalio 30 d. 12:14
    LKD skyrė per didelį dėmesį regionams?

    Permainų koalicija skyrė didelį dėmesį regionams, gal net per didelį. (...) Tačiau paradoksas - miestiečiai nepalaikė darbiečių, o rėmė TS-LKD. (...) Tik nedaugelis ūkininkų ir kaimo žmonių įvertino tokią politiką ir savo balsais parėmė dešiniuosius. Gal TS-LKD reikėjo dirbti savo, t.y., miesto rinkėjams ir palikti merdėti provinciją?
    (...)

    Nuo 2008 m. atstovauju kaimišką Kelmės kraštą (...) Mažai kas norėdavo girdėti apie užsienio politiką, apie kultūrą, apie geopolitiką, apie krašto apsaugą ir kitas viešo gyvenimo sritis. Kaimo gyventojams rūpi pensijos, soc. pašalpos, minimali alga, jų kaimo kelių asfaltavimas ir ką Seimo narys gali padaryti dėl šių dalykų. Bandyti šnekėti apie pasaulinius įvykius, investicijų pritraukimą, bendruomeniškumą – tuščias reikalas. Opozicionieriai (...) mielai padidintų visas išmokas, sutvarkytų visus kelius, pristatytų bendruomenėms kultūros ir sporto rūmų, tik negeri dešinieji trukdo.
    Daugeliui racionaliai mąstančių žmonių akivaizdu, kad tai yra „makaronų kabinimas“. Dauguma tų pažadų nebus įgyvendinti ir kaimo žmonės vėl bus nuvilti, o jei ir bus padidintos soc. išmokos, ką tai keis apsnūdusioje provincijoje. Ar tai išeitis?

    Priešingai, Lietuvos regionams reikia jų atgaivinimo strategijos, panašios, kokią turi Druskininkai ar Palanga. Jie patys turi ieškoti nišų kaip išlikti globaliame pasaulyje, kaip konkuruoti dėl investicijų, kuo išsiskirti, kaip išlaikyti jaunimą. (...) Jeigu mūsų savivaldybės nesugebės būti išskirtinėmis, tai kraštas pasmerktas depresijai, stagnacijai ir galiausiai išnykimui. (...)

    Vis dėlto lieku prie nuomonės, kad Lietuvos kaimiškos vietovės yra ir gali būti patrauklios gyventi bei kurti. Tačiau vietovių gaivinimas bus ilgas ir sunkus. (...)

    http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=59877569
    ---

    2. Kitas straipsnis dar stipresnis

    Kęstutis Masiulis, 2013 m. sausio 20 d. 18:35
    Mūsų miesteliai: išnykimo belaukiant

    (...) Lietuvos miestai išlaiko provinciją ir jeigu ne ši parama, mažosios savivaldybės iškart bankrutuotų. Valstybės perskirstomos dotacijos yra pagrindinis, o kai kur vos ne vienintelis, ekonomikos ramstis. (...)
    Vienintelis protingas būdas kaip pakeisti šią situaciją, tai yra investicijų pritraukimas ir naujų darbo vietų kūrimas provincijoje. Tačiau vietos valdžios politikai, duok Dieve, yra geri organizatoriai, tačiau apie strategiją, viziją 20 ar 30 metų į priekį, ilgalaikius tikslus jie nenori net girdėti.(...)

    Regioninė politika klaidinga

    (...) Investuojamos didelės lėšos į žvyrkelių asfaltavimą, gatvių, aikščių, šaligatvių remontą, naujų vandentiekių ir kanalizacijos tiesimą, tačiau tai tėra Potiomkino kaimai - butaforijos kūrimas tuštėjančiose teritorijose. Gražu ir akiai malonu kai sutvarkoma aplinka, tačiau tai nekuria ilgalaikės gerovės, neskatina verslumo ir nenukelia pagrindinės apokalipsės. Miesteliai išmiršta, net jei juose atsiranda vandentiekis. (...)

    Jaunimas nenori gyventi kaime
    Naujomis betoninėmis trinkelėmis išgrįsta N rajono centro pagrindinė aikštė, žymaus menininko suprojektuotas ir pastatytas paminklas iš akmens bei bronzos, gatvės naujai išasfaltuotos, apšviestos moderniomis LED lemputėmis, nutiesti nauji šaligatviai ir... nematyti jaunų šeimų. Taip dabar atrodo daugelis Lietuvos miestelių.

    Baigę mokyklas jaunuoliai renkasi tarp dviejų galimybių: arba į Vilnių, arba į Angliją. (...) Taigi išvada paprasta: jau greit tas laikas, kai miesteliuose negyvens niekas.

    (...) Ignalinos ir Akmenės rajonuose mokesčių mokėtojai sudaro jau tik nuo 15 iki 23 proc. visų gyventojų. O labiausiai pasiturintys gyventojai yra pensininkai! Kiek dar ilgai truks tokia situacija, kai kas 5 m. prarandama 10 proc. populiacijos. Taigi nereikia savęs apgaudinėti ir verta pažvelgti į situaciją atviromis akimis. Procesai pajudėję negrįžtamai ir politikai, žadantys, kad sustabdys „siaubingą“ kaimo mokyklų uždarymą – meluoja.

    Reikia ruoštis ne tik mokyklų, bet ir savivaldybių uždarymui. Vidaus reikalų ministerija turėtų iš esmės peržiūrėti Lietuvos regioninę politiką ir turėtume visi atsakyti, ar nėra beprasmiška kišti pinigus į Lietuvos provincijos aplinkos gražinimą. Ar vietoj to nevertėtų ieškoti originalių, netradicinių ir radikalių sprendimų kaip sukurti naujų darbo vietų, kaip skatinti verslumą bei gyventojų iniciatyvą. Ir išsaugoti bent tai, ką dar galima išsaugoti, o gal Lietuvos ateitis, tai vieno miesto valstybė?

    http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=60475465
    Paskutinis taisė Romas; 2013.02.10, 10:33.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Administracinė reforma 1999 metais buvo daroma labai neryžtingai. Sukurti 5 "pusrajoniai" (Rietavo, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Kalvarijos savivaldybės).
    Per 10 metų gal kiek pagražėjo šie naujieji savivaldybių centrai, bet bendras situacija pasikeitė nedaug - o gal buvo per mažai laiko.
    Išskyrus Kazlų Rūdą (kur yra pramonė), kituose keturiuose naujųjų savivaldybių centruose gyventojų skaičius mažėjo greičiau, nei senuosiuose rajonų centruose.
    25. Elektrėnai, 2011 m.: 12.012 gyv., per 10 m. sumaž.-14,5%;
    43. Kazlų Rūda, 2011 m.: 6.635 gyv., per 10 m. sumaž.-10,4%;
    60. Kalvarija, 2011 m.: 4.457 gyv., per 10 m. sumaž.-12,4%
    63. Rietavas, 2011 m.: 3.251 gyv., per 10 m. sumaž.-18,3%;
    73. Pagėgiai, 2011 m.: 1.941 gyv., per 10 m. sumaž.-18,9%;

    Smulkiau - žr. temą Gyventojų skaičius Lietuvos miestuose, miesteliuose, regionuose
    Dabartiniai 44 rajonai susidarė 1962 metais (1965 m. dar prisidėjo Akmenė, Širvintos ir Jonava, panaikinti 1962 m.). Tokio teritorinio rajoninio skirstymo pagrindai buvo padėti dar 1959 metais, kai valdžia dar neapsisprendė, kuriuos rajonus laikyti, o kurius "aukoti".
    Iš 1959 m. panaikinto 21 rajono (jų skaičius sumažėjo nuo 83 iki 62) teritorijos paprastai buvo priskirtos tik tiems rajonams, kurie egzistuoja ir dabar. Išimtis buvo Pandėlys ir Jieznas, kuriems 1959 m. buvo priskirtos teritorijos, o 1962 m. jei buvo panaikinti.

    Per 1965-1990 m. rajonai įgijo:
    > administracinius atributus -partkomas, rajispolkomas, teismas, rajono policija ir prokuratūra, rajono laikraštis, atskiras telefono kodas,
    > socialius vienetus (rajono ligoninė, poliklinika, kultūros namai, biblioteka)
    > bet ir ūkinius atributus - MSV, TSO, KMK, RVK, KĮK, BGAK, ATĮ, ... Žmonių kalba - tai rajoninės statybinės, prekybos, aptarnavimo ir transporto įmonės.

    Teritorijų keitimą buvo galima nesunkiai daryti planinės ekonomikos sąlygomis. Kai kurie rajonų centrai (Šilalė, Šalčininkai, Pakruojis) prieš tapdami rajonų centrais niekuo nesiskyrė nuo kaimyninių valsčių centrų, net buvo mažesni už kaimynus.
    Geriausiai administracinio resurso jėgą rodo Šalčininkų pavyzdys. 1972 rajono centras perkeltas iš Eišiškių į Šalčininkus. Per 19 metų (1970-1989) m. Eišiškėse gyventojų vis dar lėtai augo nuo 3481 iki 3789, o Šalčininkuose pašoko net 4 kartus - nuo 1656 iki 6480 gyventojų.

    Laisvos rinkos sąlygomis kokio nors miestelio paskelbimas savivaldybės centru beveik nieko nepakeis - nebent bus sukurtos kelios darbo vietos.
    Dabartiniai naujieji savivaldybių centrai neturi savo telefono kodo, policijos, rajoninio laikraščio, autobusų parko ir kitų rajoninių atributų.

    Matome, kad dabar įvairios funkcijos centralizuojamos - pvz., panaikinti rajoniniai policijos, statistikos, sodros skyriai (jie liko kaip apskričių vienetų nesavarankiški padaliniai), toliau apjungiami teismai, ligoninės. Dabartinai rajonai netenka dalies turėtų funkcijų ir administracinio prestižo.
    O naujiems savivaldybių centrams lieka gal tik funkcijos valyti gatves, mokėti pašalpas ir reguliuoti kaimo mokyklų tinklą.

    1999 metais buvo praleistas laikas padaryti normalią administracinę reformą.
    Per 20 metų sumažėjo gyventojų, sumažėjo ūkinių ir socialinių funkcijų. Naujų savivaldybių steigimas tampa dar mažiau ekonomiškai pagrįstas ir dar sudėtingesnis.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    /\ Problema yra ta, kad Lietuvoje yra tik vieno lygio savivalda.

    Nėra apskričių savivaldos - tai tik centrinės valdžios atstovai regionuose. Kai apskritys buvo panaikintos, tai niekas to perdaug nepajuto (iškyrus ten dirbančius).
    Apskritys yra tik statistiniam patogumui - informacija suskaidoma į 10, o ne 60 eilučių.

    Žemesniame lygyje savaivaldos nėra. Seniūnijos turi mažiau teisių ne tik už tarpukario ar caro laikų valsčius, bet turbūt ir sovietines apylinkes - ten bent formaliai vyko rinkimai.
    Kai seniūnijos nėra renkamos, tai seniūnaitijų steigimas yra savivaldos parodija.

    Komentuoti:


  • Budikis
    replied
    Administracinį dalijimą neatsižvelgiant į kultūrines ir tarmines žmonių bendruomenes vertinu kaip Vilniaus biurokratijos imperialistinių siekių apraišką. Kaip ir kalbas „žemaičių separatistai“, „lenkų nacionalistai“, „netikėliai kaimiečiai“, „runkeliai“ ir pn.
    Paskutinis taisė Budikis; 2013.02.09, 13:43.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Metropolis Rodyti pranešimą
    Lietuvos administracinis - teritorinis suskirstymas - gera tema, tik, atrodo, kad ją reikėtų padalinti į dvi:

    1. Etninio - istorinio Lietuvos suskirstymo, kurioje būtų nagrinėjami žemaičių, dzūkų ir kitų etninių grupių/tautybių teritoriniai klausimai (ir kurioje galėtų kautis etniniai regionai)
    ir
    2. Esamo temos pavadinimo (apie administracinį - teritorinį Lietuvos suskirstymą ir reformą):
    Pasinaudota dar 2007 metais pateiktu protingu pasiūlymu.

    Visos diskusijos apie etnografinius regionus (pvz., kas yra Aukštaitijos sostinės, kokiai tarmei ir kaimiškam regionui reikia priskirti Vilnių) bei nieko bendro su realybe neturinčios fantazijos, pvz, kokius "pavojus" kelia "žemaičių separatistai"
    iškeltos į temą Lietuvos etnografiniai regionai

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Budikis Rodyti pranešimą
    Sveiki, įdomi ir aktuali tema. Būtina užgydyti užkariautojų padarytą žalą tautinei savimonei: be vietinio patriotizmo neįmanomas ir nacionalinis.
    Pasiūlysiu suskirstymo variantą, grįstą tarminiu, etnografiniu, teritoriniu, ūkiniu bei istoriniu principu:
    Atvaizdas
    Teorijos apie administracinį suskirstymą pagal tarmes ar etnografinius regionus neturi nieko bendro nei su istoriniu suskirstymu (tuomet Šakius reikėtų jungti prie Žemaitijos), nei tuo labiau su dabartiniu ar bent kiek realiu ateities administraciniu suskirstymu.

    Administracinio suskirstymo tema tik beviltiškai teršiama.
    Atrodo, reikia atskiros temos etnografiniams regionams.
    Paskutinis taisė Romas; 2013.02.07, 21:44.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Jau ir LTV Panorama prakalbo apie Šventosios norus

    www.lrt.lt LRT televizijos laida „Panorama“, 2013 m. sausio 25 d. 21:24
    Asta Kažukauskienė
    Šventosios gyventojai mieliau šlietųsi prie Kretingos
    Dalis Šventosios gyventojų sako nebenorintys gyventi apšiurusiame miestelyje ir didžiausio šalies kurorto Palangos šešėlyje. Šventojiškiai siekia atsiskirti nuo Palangos ir tapti Kretingos rajono dalimi.

    Aistros Šventojoje nerimsta keletą savaičių. Svarstoma , ar verta miesteliui atsiskirti nuo Palangos, ar ne. Pradėti rinkti idėją remiančiųjų parašai – jau pasirašė apie 200 žmonių, t.y. apie dešimtadalis miestelio gyventojų.
    (...)

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=60521053

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Lietuvos rytas 2013-01-23
    Alvydas ZIABKUS
    Šventoji veržiasi iš Palangos šešėlio

    Šventoji nenori būti po Palangos padu, kurios teritorijai dabar priklauso.
    Šventosios gyventojai pareiškė pageidavimą tapti Kretingos rajono kurortu.


    Žiemą Šventoji išmirusi. Be keliolikos tik vasarą veikiančių kavinių, čia nėra nė vieno poilsiautojų traukos objekto. Siekiui tapti Kretingos rajono dalimi jau pritarė keli šimtai vietos gyventojų. Iš viso Šventojoje yra įregistruota beveik 1400 suaugusių gyventojų. Iki vasario ketinama surinkti apie 600 parašų ir su šiuo prašymu kreiptis į Kretingos rajono tarybą.

    Anksčiau Šventoji ir Būtingės kaimas priklausė Kretingos rajonui, tačiau prieš 40 metų ši teritorija iki pat Latvijos valstybės sienos buvo prijungta prie Palangos. Atsijungimo nuo Palangos iniciatoriai – Šventosios turizmo asociacija ir gyventojų bendruomenė.

    „Imtis permainų mus skatina abejingas Palangos valdžios požiūris į šią kurorto dalį. Per pastarąjį dešimtmetį Šventojoje įvykusius pokyčius galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Gyvenvietė merdi. Be keliolikos tiktai vasarą veikiančių kavinių, čia neatsirado nė vieno poilsiautojų traukos objekto. Neturime netgi padoraus viešojo tualeto. Viena trinkelėmis išgrįsta alėja likusių duobėtų gatvių ir ištrupėjusių šaligatvių nepaslepia”, – teigė neseniai Šventojoje apsigyvenęs Šventosios turizmo asociacijos pirmininkas Kęstutis Oginskas.

    Jo įsitikinimu, Šventajai atsigauti padėtų čia įsteigta laisvoji ekonominė zona, kurioje būtų statomi turizmo objektai: pramogų parkai, viešbučių kompleksai. Turizmo asociacija savo pasiūlymais bandė sudominti Palangos valdžią, tačiau nesulaukė jokio atsako. K.Oginskas tikisi, kad Šventosios norus kaimyninio Kretingos rajono valdžia įvertins rimčiau.
    „Kretingos rajonas Šventosios infrastruktūrai vargu ar pajėgs skirti daugiau pinigų, nei gauname dabar. Tačiau įtraukus Šventąją į šio rajono savivaldybės sudėtį įgytas atskiros gyvenvietės statusas leis greičiau pasiekti norimą tikslą – įkurti ekonominę zoną”, – sakė Šventosios turizmo asociacijos vadovas.

    http://www.lrytas.lt/?data=20130123&...i130123&view=2
    Turint galvoje, kiek Palanga gauna mokesčių iš Būtingės (neseniai Palanga neteko 2 mln. Lt NT mokesčio vien dėl perskaičuotos Orlen turto Būtingėje vertės) greičiau Palanga bus pervardinta į Šventąją, Būtingę ar latvišką Būtiņciems, nei jie leis atsikirti tokiam biudžeto maitintojui.

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    O kaip dėl gyvenviečių, „padalintų“ tarp miesto ir rajono – Rokų, Vaišvydavos, Romainių, Vijūkų, Salių, Naujasodžio?

    Komentuoti:


  • Linas
    replied
    Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą
    Garliavą ir Domeikavą reikia prie Kauno jungt. Nes de facto miestas.
    Taip, šiuos bei gal dar Raudondvarį būtų galima drąsiai prijungti, kaip ir kokius Zujūnus bei Avižienius prie Vilniaus, nors šiuo atveju gerokai pasikeistų tautinė viso Vilniaus rajono sudėtis, nes minėtose gyvenvietėse daugiau gyvena lietuvių nei kitose Vilniaus rajono gyvenvietėse. Rinkimų metų Vilniaus rajonas būtų dar labiau užvaldytas LLRA.

    Komentuoti:


  • Egiuxz
    replied
    Nu tai davai dabar visus priemiesčius prijungiam prie miestų ta proga. Oi džiaugsis gyventojai didesniais mokesčiais ir pablogėjusiu gyvenimu.

    Komentuoti:


  • Gytaz
    replied
    /\ Tai pažiūrėk, kokios didelės Antakalnio, Verkių, Naujosios Vilnios, Panerių, Naujininkų seniūnijos... Dėl tų visų pakraščių ir gaunasi toks tankis. Ir taip, į tas seniūnijas įeina nemažai mažesnių gyvenviečių, kurios laikomos Vilniaus miesto dalimi, bet iki kurių reikia važiuoti pro visokius miškus ir laukus...

    Komentuoti:


  • fredis
    replied
    Bet Vilniaus miesto gyventojų tankis, toks statistiškai mažokokas. Net Alytus lenkia tai lėmė kaimų prijungimas?

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijų ribos patikslintos išplečiant Neringos savivaldybės teritoriją Kuršių mariose.
    delfi.lt

    Komentuoti:


  • tivoli
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Na, nežinau, lenkai ne lenkai - tai nėra tiek svarbu, bet kai iš miesto reikia į Naująją Vilnią, Balsius, Antavilius ar Trakų Vokę važiuoti per 5 km miško ir laukų, tai įdomu, koks čia Vilnius? O kažkodėl Zujūnai, Buivydiškės, Gineitiškės, beveik suaugusios su Vilniaus pagrindine dalimi - ne Vilnius.

    Naujajai Vilniai labiau tiktų būti Vilniaus rajono centru, nei Vilniaus dalimi.
    Na Vilnius nėra išskirtinis šiuo atžvilgiu. Heilingensee, Rahnsdorf rajonai, o ką kalbėti jeigu nori pasiekti Wansee rajoną turi per Grunewald girią (ne net miškus), Muggelheim ar Schmokwitz rajonus per Berliner Stadforst miškus. Ir tai Berlyno skaitosi oficialios miesto ribos, nors kokie Neuenhagen bei Berlin, Teltow, Kleinmachnow, Stahnsdorf jau skaitosi Brandenburgo žemė, nors realiai yra miestas nei anie... Sąlyginai net toks Potsdamas yra labiau Berlynas, nei minėti prieš tai rajonai...

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Na, nežinau, lenkai ne lenkai - tai nėra tiek svarbu, bet kai iš miesto reikia į Naująją Vilnią, Balsius, Antavilius ar Trakų Vokę važiuoti per 5 km miško ir laukų, tai įdomu? O kažkodėl Zujūnai, Buivydiškės, Gineitiškės, beveik suaugusios su Vilniaus pagrindine dalimi - ne Vilnius.

    Naujajai Vilniai labiau tiktų būti Vilniaus rajono centru, nei Vilniaus dalimi.
    Paskutinis taisė Tomizmas; 2016.05.31, 01:24.

    Komentuoti:

Working...
X