Psichiatras Leonas Kačinskas: valdžios antialkoholinės priemonės nukreiptos į sveikus žmones, o alkoholikai lieka užribyje
Parašė Pedigree
Rodyti pranešimą
Asmeninis Karbauskio kerštas, arba alkoholyje nuskendę valstiečių reitingai
Seime stumiamos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos – tai ne kova su girtuokliavimu, bet asmeniškas valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kerštas jį išniekinusiam ir galią atėmusiam didmiesčių elitui.
Šiemet po pusės metų valdžioje Valstiečių ir žaliųjų reitingo kritimo tendencija yra lygiai tokia pati, kokia pernai buvo socialdemokratus po ketverių nesėkmingo valdymo metų. Apklausas vykdančių agentūrų pavadinimai skiriasi, skiriasi reitingų procentiniai skaičiai, bet nesiskiria dinamika ir judėjimo kryptis – žemyn, į reitingų dugną, nors pagal absoliučius skaičius valstiečiai tarsi dar pirmauja – lygiai, kaip socialdemokratai pernai rugsėjo mėnesio apklausose.
Nes tai, ką Seime išdarinėja Karbauskis su grupe savo ištikimų šalininkų, jau pusmetis nebepanašu į politiką, o tik į užguito užsispyrusio, pikto bei pagiežingo žmogučio blaškymąsi bei siekį kaip nors atsikeršyti tiems, kurie vos per penketą mėnesių iš politikos viršūnių nutrenkė jį ant žemės.
Ir su buku užsispyrimu Karbauskio stumiamos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, prieštaraujančios tiek sveikam protui ir tiek pačiai kovos su girtuokliavimu esmei, tam puikiausias pavyzdys. Apskritai, Karbauskio ir jo ištikimojo ginklanešio bei keršto įrankio Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos veikla yra pavyzdys to, kaip bukas užsispyrėlis ir fanatikas politikoje gali savo rankomis sugriauti viską, ką iki tol ilgai ir nuosekliai kūrė ir kam, svarbiausia, turėjo kuo plačiausią visuomenės bei daugelio kitų politikų paramą.
Kova už blaivybę Lietuvoje turi ilgas ir tvirtas tradicijas, atsiremiančias į vyskupą Motiejų Valančių bei jo blaivybės sąjūdį, peraugusį į valstybės atkūrimo sąjūdį.
Tautos blaivintojas Lietuvoje iš principo negali turėti neigiamos reputacijos ir visuomenės priešo įvaizdžio. Kad ir kiek buvo puolamas ir „talibu“ pravardžiuojamas konservatorius Antanas Matulas, prieš dešimtmetį įvedęs pirmąjį alkoholio reklamos draudimą, jis buvo ir tebėra įtakingas politikas, penkerius Seimo rinkimus paeiliui laimintis vienmandatėje apygardoje. Tas pats Aurelijus Veryga, kol buvo tiesiog su alkoholizmu kovojančiu gydytoju, o ne politiku, buvo vertinamas kaip apskritai teigiamu dalyku užsiimantis keistuolis, nei kaip pavojingas fanatikas.
Bet čia atėjo Karbauskis, po Gretos Kildišienės išgujimo iš Seimo persiutęs ant politinio elito, konservatorių, žiniasklaidos, pramogų pasaulio, socialinių tinklų ir apskritai ant visų miestiečių, su pašaipa žiūrinčių į Naisių kaimietuką ir viską sugadino.
Pataisos, turėjusios neleisti socialinės rizikos grupėje esantiems žmonėms galutinai nusigerti, tapo pataisomis, neleidžiančiomis išgerti tiems, kurie šaiposi iš Karbauskio.
Sakykite, kokia prasmė kovoti su prekyba alkoholiu teatruose esančiose kavinėse? Ypač žinant, kad visuose Lietuvos restoranuose ir kavinėse išgeriama vos 9 procentai viso išgeriamo alkoholio kiekio? Logiškai prašosi tik vienas paaiškinimas – kad Karbauskis, atėjęs pasižiūrėti operos į „Operhauzą“ ar spektaklio į „Dramteatrį“, pertraukos metu nematytų jo adresu pašaipiai keliamų taurių šampano ar viskio stiklų.
O kokia logika drausti gerti alų Pilies ar Vokiečių gatvės kavinėse? Lygiai ta pati – kad Karbauskis ir Veryga, išėję pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, nematytų pašaipių žvilgsnių ir tostų, keliamų neva į jų garbę. Juoba, abu jie puikiai supranta, kad nei vienas, tose kavinėse sėdintis, niekada gyvenime už „valstiečius“ nebalsavo ir nebalsuos. Jie Karbauskiui anksčiau buvo tiesiog svetimi, o po Kildišienės istorijos, palydėtos smagiomis patyčiomis Vilniaus kavinėse ir ne mažiau kandžiais jų lankytojų sukurtais memais „Facebooke“, tapo priešais, kuriems reikia keršyti.
Šiemet po pusės metų valdžioje Valstiečių ir žaliųjų reitingo kritimo tendencija yra lygiai tokia pati, kokia pernai buvo socialdemokratus po ketverių nesėkmingo valdymo metų. Apklausas vykdančių agentūrų pavadinimai skiriasi, skiriasi reitingų procentiniai skaičiai, bet nesiskiria dinamika ir judėjimo kryptis – žemyn, į reitingų dugną, nors pagal absoliučius skaičius valstiečiai tarsi dar pirmauja – lygiai, kaip socialdemokratai pernai rugsėjo mėnesio apklausose.
Nes tai, ką Seime išdarinėja Karbauskis su grupe savo ištikimų šalininkų, jau pusmetis nebepanašu į politiką, o tik į užguito užsispyrusio, pikto bei pagiežingo žmogučio blaškymąsi bei siekį kaip nors atsikeršyti tiems, kurie vos per penketą mėnesių iš politikos viršūnių nutrenkė jį ant žemės.
Ir su buku užsispyrimu Karbauskio stumiamos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, prieštaraujančios tiek sveikam protui ir tiek pačiai kovos su girtuokliavimu esmei, tam puikiausias pavyzdys. Apskritai, Karbauskio ir jo ištikimojo ginklanešio bei keršto įrankio Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos veikla yra pavyzdys to, kaip bukas užsispyrėlis ir fanatikas politikoje gali savo rankomis sugriauti viską, ką iki tol ilgai ir nuosekliai kūrė ir kam, svarbiausia, turėjo kuo plačiausią visuomenės bei daugelio kitų politikų paramą.
Kova už blaivybę Lietuvoje turi ilgas ir tvirtas tradicijas, atsiremiančias į vyskupą Motiejų Valančių bei jo blaivybės sąjūdį, peraugusį į valstybės atkūrimo sąjūdį.
Tautos blaivintojas Lietuvoje iš principo negali turėti neigiamos reputacijos ir visuomenės priešo įvaizdžio. Kad ir kiek buvo puolamas ir „talibu“ pravardžiuojamas konservatorius Antanas Matulas, prieš dešimtmetį įvedęs pirmąjį alkoholio reklamos draudimą, jis buvo ir tebėra įtakingas politikas, penkerius Seimo rinkimus paeiliui laimintis vienmandatėje apygardoje. Tas pats Aurelijus Veryga, kol buvo tiesiog su alkoholizmu kovojančiu gydytoju, o ne politiku, buvo vertinamas kaip apskritai teigiamu dalyku užsiimantis keistuolis, nei kaip pavojingas fanatikas.
Bet čia atėjo Karbauskis, po Gretos Kildišienės išgujimo iš Seimo persiutęs ant politinio elito, konservatorių, žiniasklaidos, pramogų pasaulio, socialinių tinklų ir apskritai ant visų miestiečių, su pašaipa žiūrinčių į Naisių kaimietuką ir viską sugadino.
Pataisos, turėjusios neleisti socialinės rizikos grupėje esantiems žmonėms galutinai nusigerti, tapo pataisomis, neleidžiančiomis išgerti tiems, kurie šaiposi iš Karbauskio.
Sakykite, kokia prasmė kovoti su prekyba alkoholiu teatruose esančiose kavinėse? Ypač žinant, kad visuose Lietuvos restoranuose ir kavinėse išgeriama vos 9 procentai viso išgeriamo alkoholio kiekio? Logiškai prašosi tik vienas paaiškinimas – kad Karbauskis, atėjęs pasižiūrėti operos į „Operhauzą“ ar spektaklio į „Dramteatrį“, pertraukos metu nematytų jo adresu pašaipiai keliamų taurių šampano ar viskio stiklų.
O kokia logika drausti gerti alų Pilies ar Vokiečių gatvės kavinėse? Lygiai ta pati – kad Karbauskis ir Veryga, išėję pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, nematytų pašaipių žvilgsnių ir tostų, keliamų neva į jų garbę. Juoba, abu jie puikiai supranta, kad nei vienas, tose kavinėse sėdintis, niekada gyvenime už „valstiečius“ nebalsavo ir nebalsuos. Jie Karbauskiui anksčiau buvo tiesiog svetimi, o po Kildišienės istorijos, palydėtos smagiomis patyčiomis Vilniaus kavinėse ir ne mažiau kandžiais jų lankytojų sukurtais memais „Facebooke“, tapo priešais, kuriems reikia keršyti.
Komentuoti: