Ukraina 2019.05 - 2022.01

[Tomizmas]

Jei tau gyvenimas - tai tik šmutkės, mašinos ir ėdalo kainos, tai tada jis beveik visur vienodas.

O ką derėtų lyginti?

[Eidvis]

Yra toks niuansas, kad Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos architektūra turbūt visada skirsis nuo mūsų ar likusios Europos dėl ortodoksinių Bizantijos tradicijų. Tai, kas mums atrodo "perkrauta", jiems yra normalu. Pasižiūrėkit cerkvių puošybą.

Mano nuomone čia žaidžia kiti faktoriai ir visų pirma tai yra kaina. Kai yra užsakymas pastatyti daug ir pigių butų, tai ir gaunasi didžiuliai sovietiniai daugiabučiai vol. 2, turim tokių pavyzdžių ir Vilniuje. Kuo projektas yra brangesnis - tuo jo kokybė labiau pakyla, vietoj 20 aukštų, statomi 5-8, vietoj 20 vienodų namų kiekvienas turi savitą architektūrą, vietoj pigių medžiagų atsiranda galimybė naudoti brangesnes ir galiausiai nusisamdyti geresnį architektą, kuriam yra atrišamos rankos sukurti kažką kokybiškesnio, nei tik ekonominį būstą. Matosi, kad ir Minske yra keletas nedrąsių bandymų kelti architektūros lygį, kurie galbūt net mūsų Pilaitės lygį siekia, kaip čia matomi priekiniai namai, bet visgi dauguma naujų projektų labiau panašūs į antrame plane matomus daugiabučius.

[oranger]

Aš sakyčiau nė velnio - vidutinis vilniečio, minskiečio ir kijeviečio gyvenimas skiriasi labai labai nežymiai.

Jei tau gyvenimas - tai tik šmutkės, mašinos ir ėdalo kainos, tai tada jis beveik visur vienodas.

[Lettered]

Dar galima pridurt, koks Minskas puikus, nei vieno bomzo, o stai paziurekit kas San Fransiske daros Realiai salis stagnuoja, kartu su savo kaimynu is Rytu ir toliau sekmingai stagnuos. GDP nominal per capita kaip makedonu ar Ekvadaro. Kol nepasidarys savojo Maidano, tol ir bus toks chichuacua uz trumpo pavadelio, su nuvalkoitais sukiais DUOKIT NAFTOS arba mes eisim i EU ar CHI, nors visiems kaip ir aisku kur jie ten "eis".

Maidano vien tik neužtenka, reikia, kad ir po to ateitų kompetentinga valdžia, pvz. Gruzijoje maidanas įvyko prieš 15 metų, bet šalies ekonomika panašiame lygyje kaip Baltarusijoje ar Ukrainoje.

[Tomizmas]

Labai ryškus skirtumas pasimato, jeigu pradedame lyginti architektūrą. Taip, Lietuvoje jinai vis dar su daugybę trūkumų, bet Minske jinai tragiška. Jie dar nepasiekė net Šiaurės miestelio lygio, nors pas mus jis statytas prieš 15 metų. Su verslo centrų architektūra lygiai tas pats, jeigu netragiškiau. Apskritai Minske naujų verslo centrų mažiau, nei trigubai mažesniame Vilniuje, o iki Vilniaus NMC jiems dar augti 30 metų, o tame Minsko NMC neseniai pastatytas jų aukščiausias ofisų pastatas architektūra ryškiai nusileidžia prieš 20 metų statytai Europai.

Yra toks niuansas, kad Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos architektūra turbūt visada skirsis nuo mūsų ar likusios Europos dėl ortodoksinių Bizantijos tradicijų. Tai, kas mums atrodo "perkrauta", jiems yra normalu. Pasižiūrėkit cerkvių puošybą.

[Milwaukee]

Dar galima pridurt, koks Minskas puikus, nei vieno bomzo, o stai paziurekit kas San Fransiske daros Realiai salis stagnuoja, kartu su savo kaimynu is Rytu ir toliau sekmingai stagnuos. GDP nominal per capita kaip makedonu ar Ekvadaro. Kol nepasidarys savojo Maidano, tol ir bus toks chichuacua uz trumpo pavadelio, su nuvalkoitais sukiais DUOKIT NAFTOS arba mes eisim i EU ar CHI, nors visiems kaip ir aisku kur jie ten "eis".

[Eidvis]

Lietuvoje visokie atsilikėliai mėgsta šaipytis kad jei nori pamatyti kaip Lietuva atrodė prieš dvidešimt metų važiuokit į tas Rytų Europos šalis. Aš sakyčiau nė velnio - vidutinis vilniečio, minskiečio ir kijeviečio gyvenimas skiriasi labai labai nežymiai.

Lietuvos politikai norėdama gelbėti regionus, pagrindinius srautus pinigų į infrastruktūrą nukreipė į provinciją, dėl ko tiek infrastruktūra, tiek mokyklų ir kitų valstybinių įstaigų renovacija, tiek ir ta pati daugiabučių renovacija provincijoje yra kur kas toliau pažengusi, nei Vilniuje. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Baltarusija, Rusija ir toje pačioje Ukrainoje šitas procesas yra atvirkščias - Maskvos centre perkloja granitines plyteles, o provincijoje jokių plytelių nėra. Dėl to jeigu lyginsime Vilniaus ir Minsko infrastruktūrą - tai iš ties didelio skirtumo nėra, nors kai kur jau matomas ir ryškesnis skirtumas, pvz. dviračių takuose ar viešojo transporto kokybėje, tačiau jeigu lyginsime Baltarusijos ir Lietuvos infrastruktūrą bendrai - tai skirtumas bus akivaizdus.

Labai ryškus skirtumas pasimato, jeigu pradedame lyginti architektūrą. Taip, Lietuvoje jinai vis dar su daugybę trūkumų, bet Minske jinai tragiška. Jie dar nepasiekė net Šiaurės miestelio lygio, nors pas mus jis statytas prieš 15 metų. Su verslo centrų architektūra lygiai tas pats, jeigu netragiškiau. Apskritai Minske naujų verslo centrų mažiau, nei trigubai mažesniame Vilniuje, o iki Vilniaus NMC jiems dar augti 30 metų, o tame Minsko NMC neseniai pastatytas jų aukščiausias ofisų pastatas architektūra ryškiai nusileidžia prieš 20 metų statytai Europai.



Kas dėl automobilių parko, tai irgi didelio skirtumo bent jau kokiame Minske galime nepastebėti, bet taip yra todėl, kad Lietuvoje mašinos labai pigios ir kad studentas turi mašiną, tai nėra nieko keisto, kai tuo tarpu Baltarusijoje tai daugiau prabangos prekė ir dėl muitų jas dažniausiai perka tie, kurie gali sau leisti naujesnes nusipirkti.

Pasakymas 'jei nori pamatyti kaip Lietuva atrodė prieš dvidešimt metų važiuokit į tas Rytų Europos šalis', yra labai arti tiesios, tačiau jeigu lyginsime vien Minsko ir Vilniaus infrastruktūrą - tai tada toks pasakymas jau nebetinka.

[Brokeris]

Pastebėjau tokią tendenciją kad ukrainiečiai į Lietuvą persivežą šeimas. Vakar vienos šeimos gyvenamąją vietą uždeklaravome nes vaikui neduoda darželio jei neturi gyvenamosios vietos. Veiksmas vyksta pas mus Lentvaryje net Trakų sav. administracijos direktoriaus manęs klausia gal laikas kurti ukrainiečių vaikams grupę.

[Gladiator]

Jeigu Zelenskio komanda pasieks, kad algos toliau taip augs, tai yra tikimybė, kad 2020-2021 m. Ukraina pralenks ir baltarusius, kur situacija irgi atvirai prasta.

Na vizualiai tai Baltarusija atrodo turtingesnė nei Ukraina. Čia pabrėžiu kad kalbu tik apie Minską ir Kijevą. Šiaip aplankius tas šalis galiu pasakyti kad Lietuva-Baltarusija-Ukraina žymiai panašesnės viena į kitą nei pvz. Lietuva su Švedija. Yra savu aspektų pas kiekvieną šalį. Pavyzdžiui infrastruktūra tiek Kijeve tiek Vilniuje prasta: duobės, nudaužyti bordiurai, nelygūs šaligatviai, netvarkyti fasadai, tuo tarpu Minske jin labai aukšto lygio. Automobilių parkas sakyčiau tiek Vilniuje tiek Minske panašus (nors Baltarusijoje yra importo mokesčiai) tuo tarpu Kijeve labai daug senų trantų, tas labai krinta į akis. Naujų pastatų architektūros lygis Vilniuje nors mes mėgstam apie savo paburbėti, bet visa galva aukščiau už tai kas statoma Minske ir tuo labiau Kijeve. Bet pavyzdžiui žmonių laisvumu tai Kijevas su Vilnium panašesnis, Minske kažkokie susikaustę daugelis. Ir apsirengimas Kijeve ir Vilniuje panašesnis nes Minske nepaisant to kad ten tie patys 'brandai' kaip ir pas mus - visi kažkokie pilki ir spokso į šiek tiek moderniau atrodančius. Kijeve daugiau smulkaus verslo ypač valgymo vietų, bet kas keista kad Minske valgiau skaniau, nepaisant mažos konkurencijos ten kažkaip kokybiškiau. Dar jei reiktų skelbti pasaulio McDonalds, KFC ir Burger King sostinę tai būtų Minskas be konkurencijos nes ten šitos užkandinės kas penkis metrus tiesiog, matyt dėl vietinio verslo nebuvimo subujojo. Kas panašu tiek Minske tiek Kijeve tai yra labai pigių vietų ir yra labai brangių, pvz Kijeve vienoje vietoje taurė prosecco 1,30 eurai, kitoje už kampo tiesiog jau 9 eurai, Minske analogiškai tuo tarpu Vilniuje visos kainos daugiau mažiau panašios nes ar gersi kavą Coffeine ar Kempinskyje jin kainuos panašiai. Lietuvoje visokie atsilikėliai mėgsta šaipytis kad jei nori pamatyti kaip Lietuva atrodė prieš dvidešimt metų važiuokit į tas Rytų Europos šalis. Aš sakyčiau nė velnio - vidutinis vilniečio, minskiečio ir kijeviečio gyvenimas skiriasi labai labai nežymiai.

[Sula]

Atlyginimai Ukrainoje per metus pakilo penktadaliu

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1195330?copied

Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalyje padidėjo 1,7 proc. iki 10971 grivinos (395 eurų).

Dabar Ukrainoje "į rankas" ~310 EUR. Palyginimui Rusijoje dabar bruto 570 EUR, neto apie 490 EUR.

Rusijoje kasdienės prekės yra brangesės, kai kur stipriai, pvz. Sibire. Tai ne taip jau blogai ta Ukraina atrodo,

Nemačiau paskutinių Moldovos duomenų, bet manau, kad juos Ukraina vėl pralenkė. Jeigu Zelenskio komanda pasieks, kad algos toliau taip augs, tai yra tikimybė, kad 2020-2021 m. Ukraina pralenks ir baltarusius, kur situacija irgi atvirai prasta.

[Galys]

Gamtinių išteklių vaidmuo Rusijos ekonomikai yra turbūt labai pervertintas. Naftos ir dujų sektorius sudaro 16% BVP. Gerai, galima atimti šį skaičių, bet Ukrainos lygio negausime. Skirtumas bus mažesnis, bet vis tiek KARTAIS, ne procentais. O Rusijoje 62,3% BVP sukuriama paslaugose. Du trečdaliai. Aiškus rodiklis yra ukrainiečių darbininkų migracija į Rusiją (virš 2 milijonų, aplenkė iki tol vyravusius uzbekus) bet ne atvirkščiai.

o kiek % BVP sukuriama sektoriuje, kuris aptarnauja naftos ir dujų sferą?

[Milwaukee]

Bet ar tikrai? Visur yra tam tikra visuomenės dalis, kuriai aktualu politika. Ir tokių paprastai būna mažuma. Dauguma yra suinteresuoti savo gyvenimais. Nes kai reikia vaikus išleisti į mokyklą, problemos darbe, žmona/vyras paliko - tai tikrai ne Ukraina svarbu. Todėl sakyti, kad ekonominė situacija Ukrainoje kažkuo labai įtakos 146 mln žmonių gyvenimus, yra iš pagrindų neteisinga.

Medijoje, aišku, tai niekada neatsispindi. Nes ten mes matome politikus ir tuos, kam tai aktualu, o ne milijonus eilinių piliečių.

Rusijos ekonom-ukis stagnuoja, jis pasidare pernelyg uzdaras, jam nera dirvos augt. Mazeja smulkaus ir vidurinio verslo indelis, traukiasi keli metai investicijos, lieka tik keisti ROSSTAT vadovus ir skaiciavimo metodikas ir baksnot pirstu i kaimyna aiskinant, kad "stai ka reiskias Maidanas", stai ka reiskia "skurstantis salis", stai ka reiskia "noras buti EU". Apie teismus, teisesauga, laisvus rinkimus, korupcija ir kitus parametrus nera prasmes net diskutuot. Sutinku, kad UA reikalai maziau rupetu, jei RU patys augtu, taciau ten visiska sausra. Juk ir Putinas per paskutine LIVE LINIJA nebezadejo geresnio gyvenimo - tik stabiluma. Zodis ekonomikos stabilumas buvo paminetas 17 kartu. Nebeliko tu visokiu "skaciok, rvok" ir panasiai.

[Tomizmas]

Keista. Bet siaip labai gerai pazymejai. Taip, kol kas ju rupestis dabar, kad Ukraina gyventu blogiau uz juos. Ar ne tai federal kanalai gruda penkti metai nonstop? Kursas keiciasi palengva ir pacioj Rusijoj, bet pas dauguma kol kas yra taip, kaip BALD sriftu pazymeta

Bet ar tikrai? Visur yra tam tikra visuomenės dalis, kuriai aktualu politika. Ir tokių paprastai būna mažuma. Dauguma yra suinteresuoti savo gyvenimais. Nes kai reikia vaikus išleisti į mokyklą, problemos darbe, žmona/vyras paliko - tai tikrai ne Ukraina svarbu. Todėl sakyti, kad ekonominė situacija Ukrainoje kažkuo labai įtakos 146 mln žmonių gyvenimus, yra iš pagrindų neteisinga.

Medijoje, aišku, tai niekada neatsispindi. Nes ten mes matome politikus ir tuos, kam tai aktualu, o ne milijonus eilinių piliečių.

[Milwaukee]

Ir iš viso, keista galvoti kad visi tie milijonai neturi savo kasdieninių gyvenimų ir gyvena Ukrainos aktualijomis. Įsivaizduoju jau, kaip studentai dėlioja mergoms patiktukus Vkontakte ir mintyse tik ir galvoja apie Ukrainą, kad tik ten nepakiltų pragyvenimo lygis...

Keista. Bet siaip labai gerai pazymejai. Taip, kol kas ju rupestis dabar, kad Ukraina gyventu blogiau uz juos. Ar ne tai federal kanalai gruda penkti metai nonstop? Kursas keiciasi palengva ir pacioj Rusijoj, bet pas dauguma kol kas yra taip, kaip BALD sriftu pazymeta

[Tomizmas]

Kai ta dalele is 40mln taps laiminga, vien del paties fakto kita dalis is 146,5 taps nelaiminga.

Nemanau. Jeigu 40 mln galės nusipirkti daugiau smartfonų, tai 146 mln tas neturės jokios tiesioginės įtakos, jeigu jų pačių galimybė nusipirkti smartfonų nesumažės.

Ir iš viso, keista galvoti kad visi tie milijonai neturi savo kasdieninių gyvenimų ir gyvena Ukrainos aktualijomis. Įsivaizduoju jau, kaip studentai dėlioja mergoms patiktukus Vkontakte ir mintyse tik ir galvoja apie Ukrainą, kad tik ten nepakiltų pragyvenimo lygis...

[Tomas]

Ekonomika ir BVP veikia kiek kitaip. Ekonomika pirmiausia turi sukurti kažkokią vertę, t.y. per pramonę, turizmą ar tos pačios naftos ir dujų eksportą. Kai vertė sukuriama - prasideda multiplitacinis efektas, kai pinigai toliau eina į ekonomiką ir pridėtinę vertę pradeda kurti kitose srityse, pvz. paslaugose. Bet atimk iš Rusijos dujas ir naftą - iš kart sugrius ir visa paslaugų sfera, nes ekonomikos variklis nėra kirpėjos ir kepėjos, o pramonė ar išteklių eksportas. Tas pats Rusijos biudžetas daugiau nei 50% yra sudarytas iš pinigų, ateinančių iš naftos ir dujų eksporto. Neteks biudžetas pusę pinigų - neteks daktarai, mokytojai, policininkai pusę atlyginimo, o pensininkai pusę pensijų, o kai jie jų neteks, tai grius ir visas paslaugų sektorius, nes žmonės neturės už ką į kirpyklas vaikščioti ir bandeles pirkti, ar juo labiau naują būstą įsigyti.

Čia aišku vienas juokingesnių postų pastaraisiais mėnesiais.

[Milwaukee]

Visada yra įdomu skaityti išsamiai argumentuotus dalykus. Tikiu, kad Ukraina eidama savo pasirinktu keliu su laiku pasieks savo sėkmės istoriją (nuo žodžių "sėkmės istorija" prasidėjo šita diskusija), ir nereikės niekam dėkoti ar nieko kaltinti. Visiems dėl šito būtų tik geriau - laimingesni 40+ milijonų žmonių, laimingesnis pasaulis. Bet kokiu atveju įdomu bus prie šito grįžti po kokių 5 metų ir įvertinti kur šalis eina. Dabar gal tikrai laiko tarpas per mažas.

Kai ta dalele is 40mln taps laiminga, vien del paties fakto kita dalis is 146,5 taps nelaiminga.

[Tomizmas]

...

Visada yra įdomu skaityti išsamiai argumentuotus dalykus. Tikiu, kad Ukraina eidama savo pasirinktu keliu su laiku pasieks savo sėkmės istoriją (nuo žodžių "sėkmės istorija" prasidėjo šita diskusija), ir nereikės niekam dėkoti ar nieko kaltinti. Visiems dėl šito būtų tik geriau - laimingesni 40+ milijonų žmonių, laimingesnis pasaulis. Bet kokiu atveju įdomu bus prie šito grįžti po kokių 5 metų ir įvertinti kur šalis eina. Dabar gal tikrai laiko tarpas per mažas.

[Eidvis]

Kažkokių kitokių problemų yra Ukrainoje, numušančių rodiklius iki netgi kaimyninėms šalims nebūdingų žemumų. Gal išskirtinai didelė korupcija, gal labai didelis šešėlis ekonomikoje, sumažinantis realius skaičius. Bet aišku, jeigu jie augs ir pasieks bent jau kaimynus, ir tai jau bus gerai.

Kremliaus propagandistai labai dažnai remiasi panašia logika. Maždaug sukelia karą Ukrainoje ir po to transliuoja - 'pažiūrėkit kaip krito Ukrainos ekonomika ir iki ko davedė Maidanas'. Arba 'pažiūrėkit, Baltijos šalys buvo Sovietų sąjungos vitrina, o dabar kaip atsilieka nuo Europos'. Taip pat ir tu bandai pasakyti, kad Ukraina labai skurdi ir Europos kontekste tai yra tiesa, bet nepasakai, kad dėl to skurdo visų pirma kalta yra didžioji kaimynė iš rytų, dėl kurios Ukraina ne tik gyveno okupacijoje, bet ir nevykusį socialistinį ekonominį modelį turėjo, o kai atgavo nepriklausomybę, tai turėjo visokius Kremliaus statytinius prezidentus, kurie buvo iki tokio lygio korumpuoti, kad ne tik pilis statėsi, bet net batonai pas juos auksiniai buvo. Tu teisus, kad viena pagrindinių Ukrainos problemų yra korupcija, bet vėlgi nepamini, kad dėl to daugiausiai kalti buvę pro-kremliniai prezidentai. Tu lygini korupciją ir skurdą, kurie atsirado prieš tai ir daugiausiai dėl sąsajų su Rusija, o lyginti reikia kas įvyko po Maidano, nes būtent po Maidano Ukraina pakrypo į vakarus, užsibrėžė siekti integracijos į ES ir NATO, pradėjo vykdyti reformas, prasidėjo kova su ta pačia korupcija (prieš Maidaną šalis buvo 144 vietoje pasaulyje, dabar jau 120), ekonomikos augimas pasidarė vienas sparčiausių Europoje, bet suprantama, kad jinai buvo nuvaryta iki tokio lygio, kad nei per metus, nei per du, nei per dešimtmetį neįmanoma kažką iš esmės pakeisti. Lietuva jau 30 metų laisva ir vis tiek dar liko ilgas kelias vakarų Europai pasivyti.

Esmė, kad yra labai paprasta formulė - kuo šalis labiau susisaisčiusi su Rusija, kuo Rusijos įtaka šalyje didesnė, kuo ilgiau šalis gyveno Rusijos okupacijoje ir kuo šalies politikai yra didesni Kremliaus statytiniai - tuo šalis yra skurdesnė. Ar manai yra atsitiktinumas, kad rytų Europa ekonomiškai atsilieka nuo vakarų Europos? Manai yra atsitiktinumas, kad net ir šiandienai rytų Vokietija ekonomiškai atsilieka nuo vakarų Vokietijos? Manai atsitiktinumas, kad tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų ekonomikų yra milžiniška praraja. Manai atsitiktinumas, kad porusiškiausios Europos valstybės tuo pačiu yra ir pačios skurdžiausios? Deja, bet visur yra vienas ir tas pats vardiklis - Rusija, nes ta vargšė šalis arba vargsta su nevykusiu socialistiniu ekonominiu modeliu, arba su diktatūra, grįsta oligarchija, korupcija ir laisvių suvaržymais. Ir net jeigu kai kada kai kurios šalys tuo sugeba kažkiek pasinaudoti, kaip pvz. Baltarusija daryti bizinį su pigesne rusiška nafta, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai vis tiek reiškia skurdą, o matuoti kuris kelias, Baltarusijos ar Ukrainos yra geresnis galėsim tada, kada praeis pakankamai daug laiko, nes 5 metų, kiek jau laiko Ukraina yra pakeitusi kryptį į vakarus, neužtenka, kad galėtumėm kažką objektyviai vertinti, juolab, kad Ukrainoje vis dar vyksta karas, bet tam tikri rezultatai jau akivaizdūs - Ukrainos ekonomika sparčiai auga, Baltarusijos stagnuoja.

Gamtinių išteklių vaidmuo Rusijos ekonomikai yra turbūt labai pervertintas. Naftos ir dujų sektorius sudaro 16% BVP. Gerai, galima atimti šį skaičių, bet Ukrainos lygio negausime. Skirtumas bus mažesnis, bet vis tiek KARTAIS, ne procentais. O Rusijoje 62,3% BVP sukuriama paslaugose. Du trečdaliai.

Ekonomika ir BVP veikia kiek kitaip. Ekonomika pirmiausia turi sukurti kažkokią vertę, t.y. per pramonę, turizmą ar tos pačios naftos ir dujų eksportą. Kai vertė sukuriama - prasideda multiplitacinis efektas, kai pinigai toliau eina į ekonomiką ir pridėtinę vertę pradeda kurti kitose srityse, pvz. paslaugose. Bet atimk iš Rusijos dujas ir naftą - iš kart sugrius ir visa paslaugų sfera, nes ekonomikos variklis nėra kirpėjos ir kepėjos, o pramonė ar išteklių eksportas. Tas pats Rusijos biudžetas daugiau nei 50% yra sudarytas iš pinigų, ateinančių iš naftos ir dujų eksporto. Neteks biudžetas pusę pinigų - neteks daktarai, mokytojai, policininkai pusę atlyginimo, o pensininkai pusę pensijų, o kai jie jų neteks, tai grius ir visas paslaugų sektorius, nes žmonės neturės už ką į kirpyklas vaikščioti ir bandeles pirkti, ar juo labiau naują būstą įsigyti.

Aiškus rodiklis yra ukrainiečių darbininkų migracija į Rusiją (virš 2 milijonų, aplenkė iki tol vyravusius uzbekus) bet ne atvirkščiai.

Man tai visiškai neaiškus rodiklis. Aš žinau, kad ukrainiečiams Rusija buvo populiari kryptis darbui tuo metu, kai naftos kainos buvo didelės, bet po Krymo ir po to, kai Rusijos ekonomika pradėjo stagnuoti, ukrainiečiai labai aiškiai pakeitė kryptį - vakarai, Lenkija, Slovakija ir ta pati Lietuva. Tiesa, reikia nepamiršti ir karo Donbase, kur gyveno berods 6-7 milijonai gyventojų ir iš kurio pora milijonų išvyko į Ukrainą ir koks milijonas patraukė į Rusiją, Putinas jiems dabar ir pasus pradėjo pirmenybės tvarka dalinti.

Turkija 1990 metais buvo trečiojo pasaulio šalis, grynai. Dabar lenkia Ukrainą irgi tris kartus, nors startinės pozicijos buvo tikrai Ukrainos naudai.

Startinės Ukrainos, kaip ir Lietuvos ar kitų post sovietinių šalių startinės pozicijos yra ne 1990 metais, o 1995-ais, nes kartu su socialistiniu ekonominiu modelius griuvo ir neefektyvios, laisvai rinkai nepritaikytos gamyklos. Lietuvos BVP per metus krito po 20% ir tik 1995 metais pradėjo kilti, ką ir galime laikyti startine pozicija. Taigi ką tu bandai pavaizduoti, kaip kad startines pozicijas Ukrainos naudai, iš tiesų buvo tai, kad Ukrainos BVP gyventojui ne procentais, o kartais atsiliko nuo Turkijos. Ir čia turiu vėl pasikartoti, kad toliau sekė Kremliaus įtakojama Ukrainos neva demokratinė santvarka, kai tuo tarpu Turkijoje vyravo normali demokratija. Dabar Turkija krypsta į diktatūrą, o Ukraina į vakarietišką demokratinę sistemą, tas atitinkamai atsispindi ir sparčiame Ukrainos augime ir Turkijos stagnacijoje.

[oranger]

Tikėkimės, ir laukiame rezultatų.



Prašom paneigti klaidingus faktus, skaičius ir melagingą propagandą. O jeigu tokios galimybės nėra, tai prašom nesikabinėti ir savo interpretacijų neversti ant svetimos galvos. Aš rašau tai, kas yra oficialūs duomenys ir kuriuos kiekvienas gali patikrinti. Jeigu kažkas tai sugeba kažkaip kreivai interpretuoti, tai atsiprašau, bet tai ne mano interpretacijos.

Tiesiog nekišk čia nuolat savo numylėtos Moskovijos ir jos propagandos. Aktyvūs temos teršalai turi būti trinami, o ne svarstomi kaip rimta nuomonė.