Vasaros / žiemos laikas

[diedas]

Wycka rašė

Ir čia ne pokštas?

"Veidukas" visiškai nereikalingas - tai tikrai ne pokštas.

Būtų gerai pamatyti šio fakto šaltinį, taip pat domina kas tos 'daugelis' Europos šalių.

Prašome.

[Tomas]

Dar vienas smūgis tikintiems, kad Lietuvoje laikas sukiojamas nuo 2003 metų ir dėl to kalta ES.

[Wycka]

Tai tikrai ne pokštas.
Prašome.

Įdomu, įdomu. Pagal tą dokumentą, 1939m. laikas buvo sukamas tik 6-iose Europos valstybėse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Portugalijoje, Islandijoje ir Liuksemburge. Žinoma, gali būti, kad tyčia nepaminėta Lenkija. Dokumente nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių pereinama prie vasaros laiko, nors galima susiprasti, kad dėl tų pačių — elektros taupymo. Tik nei tada, nei dabar niekas nepateikia dokumento su skaičiais, kiek konkrečiai tos elektros sutaupoma

Dar vienas smūgis tikintiems, kad Lietuvoje laikas sukiojamas nuo 2003 metų ir dėl to kalta ES.

Kur Tamsta radai tokius absurdiškus teiginius?

[Tomas]

Kur Tamsta radai tokius absurdiškus teiginius?

Ne viename žiniasklaidos pranešime apie laiko sukiojimą lyg tarp kitko užsimenama, kad laikas sukiojamas nuo 2003 metų. O, kad dėl to kalta ES ir Kubilius - rašė Combat'as Neturiu pagrindo juo abejot.

[Edvard]

Vasaros laikas Lietuvoje

Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal.

[Wycka]

Ne viename žiniasklaidos pranešime apie laiko sukiojimą lyg tarp kitko užsimenama, kad laikas sukiojamas nuo 2003 metų. O, kad dėl to kalta ES ir Kubilius - rašė Combat'as Neturiu pagrindo juo abejot.

Tikiuosi, čia retorinis pranešimas, nes... nematau prasmės tai detaliai komentuoti. Galiu tik pasiūlyti pažiūrėti šiek tiek anksčiau parašytą forumiečio diedas pranešimą apie laikrodžių rodyklių sukinėjimą Lietuvoje tarpukariu. Aš neturiu pagrindo diedu abejoti, nes jis pateikė šaltinį
O dėl visų planetos nelaimių visada kaltas tik Lansbergis

[Wycka]

Kelionė laiko juostomis

Šiais laikais net vaikų nenustebinsime, siūlydami jiems keliauti laiku. Juk nieko stebuklingo čia nėra. Tereikia sėsti į lėktuvą ir skristi toliau nuo namų. Vos už tūkstančio kilometrų žmonės jau gyvena kitoje laiko juostoje. O mes, derindamiesi prie jų, sukame savojo laikrodžio rodyklę į vieną ar kitą pusę. Tačiau pasukti reikia ne tik laikrodžio rodyklę, bet ir suderinti mūsų biologinio laikrodžio mechanizmus. Nesuderintas pastarasis nuolat signalizuos mūsų organizmui, kad kažkas negerai.

Į rytus keliauti sunkiau, nei į vakarus
„Man sunkiau, kai laikas keičiasi valanda ar dviem nei puse paros. Pasukus laikrodžio rodyklę į priekį ar atgal, rodos, kad mano vidinis laikrodis išsiderina tiek, kad išvis prarandu laiko pojūtį ”, – pasakoja ekonomistė Ramunė, šiuo metu gyvenanti Olandijoje.
„Iš Europos į Ameriką išskrendi ryte, o ten atskrendi jau vakarėjant. Tad pakankinu save porą valandų, kol sulaukiu vakaro ir einu miegot. Nors būna, kad pirmas naktis pabundu apie ketvirtą ryto, o vakarais anksčiau norisi miego. Aišku, pirmomis dienomis kiek sunkiau, bet tikrai nėra taip baisu. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie, patekę į kitą laiko juostą, apsnūdę pravaikšto visą savaitę”, – sako dažnai į Jungtines Amerikos Valstijas darbo reikalais skraidanti Ramunė.
Laiko juostas dažnai kaitaliojantys keliauninkai tvirtina, kad keliauti į vakarus nesudėtinga. Tačiau grįžtant atgal į Europą ir sukant laikrodžio rodyklę beveik pusę paros į priekį, organizmas sureaguoja ūmiau.
„Prisimenu savo pirmuosius skrydžius į Jungtines Valstijas. Ten išbuvau vos savaitę, tačiau grįžus, organizmą prie europinio laiko turėjau pratinti dvi savaites”, – konstatuoja Ramunė. Pasak jos, ypač sudėtinga, jei skrydis iš Amerikos būna po pietų. Tada naktį tenka praleisti lėktuve ir Europoje atsirandi anksti ryte. „Pirmą dieną miegoti nuėjau normaliu laiku apie 22 val. Aišku, miegojau kaip užmušta ir ryte jaučiausi gana normaliai. Tačiau dar dvi savaites atėjus pietų metui ypatingai norėjau miegoti, nors niekada gyvenime nemiegodavau pietų miego”, – apie laiko juostų keitimo ypatumus organizmui pasakoja Ramunė. Ir dar priduria, jog itin sunku buvo dirbti protinį darbą, į kurį reikia įsigilinti.
Sukti laikrodžio rodyklę į priekį visada sunkiau. Tikriausiai nereikia net Amerikoje pabuvoti. Juk dauguma iš Lietuvos neišvykstančių žmonių tikriausiai unisonu gali kartoti, kad kur kas sudėtingiau prisitaikyti prie pavasario laiko, kai rodyklė žygiuoja į priekį, nei prie žiemos.

Pasaulio sveikatos organizacija ignoruoja laiko juostų poveikį žmogui
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė sako, kad prie laiko juostų pasikeitimo žmonės prisitaiko per 1–2 paras be sveikatos sutrikimų. Organizmo paros ritmo sutrikimas nuskridus keletą laiko juostų neretai vadinamas anglišku terminu jet lag.
Mokslinėje literatūroje yra aprašoma, kaip išvengti sveikatos sutrikimų, jei ilgai keliaujama kertant kelias laiko juostas.
Medikai keliaujantiems pataria nepersivalgyti, gerti pakankamai skysčių, vengti kofeino ir alkoholio, ypač naktį. O atvykus į vietą, stengti būti kuo daugiau saulės šviesoje, kad prisitaikytumėte prie laiko skirtumų.
Laiko juostų kirtimo poveikio sveikatai tyrimai buvo atliekami JAV su stiuardesėmis, kurios dažnai kerta laiko juostas. Buvo tiriami stiuardesių bei palyginamoji mokytojų grupė. Tačiau šis tyrimas skirtas dažnam laiko juostų kirtimo poveikiui nustatyti, norint sudaryti optimalų stiuardesių darbo grafiką. Buvo nustatyta, kad dažnas laiko juostų kirtimas (kūno laikrodžio sutrikdymas) gali paveikti organizmo hormonų balansą, kas gali turėti poveikį reprodukcinei sistemai.
Kalbėti apie tai, ar laiko juostų pasikeitimas daro didelę įtaką žmogaus organizmui ar ne, būtų sunku. Net 2009 metų naujausiuose Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimuose nėra mokslinių duomenų, kad trumpalaikiai laiko juostų kirtimai kaip nors veiktų žmones.

Klimato juostų kaita sudėtingesnė nei laiko
„Ar turi poveikį žmogaus sveikatai laiko juostų pasikeitimai, tiesiogiai atsakyti negaliu, nes čia poveikį daugiau daro šalies, į kurią vykstame, klimatas, ypač jei jis pasikeičia dramatiškai, palyginti su šalimi, kurioje gyvename”, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė. Svarbiausi veiksniai yra aukštis virš jūros lygio (pasikeičia oro sudėtis, nes kylant aukštyn mažėja deguonies, išsivysto staigus kalnų silpnumo sindromas, pasireiškiantis staigia plaučių edema ir kartais smegenų edema), temperatūra bei drėgmė, susidūrimas su neįprastais mikroorganizmais, vabzdžiais bei gyvūnais, pasibaigiantis įvairiomis infekcijomis, kurių 80 proc. sudaro keliautojų diarėja.
Žmogus sugeba aklimatizuotis, t.y. prisitaikyti prie neįprastų gyvenimo sąlygų, jo klimato ir geografinių ypatybių. Atsižvelgiant į žmogaus fizinę bei psichinę sveikatą, gyvenimo, buities sąlygas bei veiklą, aklimatizacija trunka 3–12 dienų. Tačiau užpoliarėje, kur, be šalčio, veikia ir saulės spindulių nebuvimas, aklimatizacija trunka vienerius, kartais 2–3 metus.
Keliautojai paprastai nespėja iki galo aklimatizuotis, kad nejaustų klimato pokyčių. Kalnuose gali prarasti sąmonę ar žūti, jei ištinka hipoksija. Karštuose kraštuose gali ištikti perkaitimas ar šilumos smūgis, gali susirgti užkrečiamomis ligomis, šaltuose kraštuose – sušalti, nušalti ar peršalti. Aklimatizacijos procesas šiaurėje yra lengvesnis nei tropiniuose kraštuose arba pietinių dykumų rajonuose, kur veikia intensyvi saulės radiacija, didelė santykinė oro drėgmė. Tada sutrinka organizmo termoreguliacija, ypač jei nėra vėjo. Esant didelei drėgmei ir nedidelis karštis yra sunkiai pakeliamas: viršutinė adaptacijos riba laikoma +30-31 C, kai santykinė drėgmė 85 proc.
Žmogaus prisitaikymo prie aplinkos dirgiklių galimybės yra didelės: gali ištverti +70C karštį ir -87 C šaltį. Keliautojams visada patariama planuojant kelionę, nepamiršti suplanuoti ir kaip išsaugoti sveikatą.

Kaip apgauti organizmą, keičiantis laiko juostoms
Jei turite svarbų susitikimą ar konferenciją, kuri reikalauja įtempto protinio darbo, stenkitės atvykti keliomis dienomis anksčiau, kad organizmas galėtų prisitaikyti kitoje laiko juostoje.
Prieš iškeliaudami pasistenkite kaip įmanoma geriau pailsėti. Neišsimiegojimas tik pablogins adaptaciją kitoje laiko juostoje.
Jei keliaujate į rytus, stenkitės kelias naktis prieš kelionę eiti miegoti valanda anksčiau. O jei keliausite į vakarus – stenkitės užmigti keliomis valandomis vėliau. Taip pat, jei tik įmanoma valgyti stenkitės tuo metu, kuriuo valgytumėte kitoje laiko juostoje.
Gerkite daug vandens prieš, per ir po skrydžio.
Stenkitės miegoti lėktuve, jei šalyje, į kurią skrendate yra naktis. Jei skrendate į dieną, tuomet lėktuve turėtumėte kiek įmanoma priešintis miego potraukiui.
Nustatykite laikrodį tos šalies laiku, į kurią keliaujate dar prieš išvykstant. O pasiekę kelionės tikslą stenkitės sulaukti nakties ir nemiegokite, nesvarbu, koks pavargęs būtumėte.

[Wycka]

Čekuolis: sunku žydui Izraelyje

(...)
Izraelio parlamentui - Knesetui - tenka spręsti ir kitus, visuomenės nuomone, svarbius, bet sunkiai išsprendžiamus klausimus. Pavyzdžiui, grupė Kneseto deputatų kreipėsi į vyriausybę reikalaudami atkurti vasaros laiką ir jo laikytis iki lapkričio pradžios taip, kaip daroma Europoje ir Amerikoje. Mat šiemet vasaros laikas vienpusiu Vidaus reikalų ministerijos sprendimu buvo atšauktas dar rugsėjo 17 dieną. Kodėl? Ogi todėl, kaip paaiškino rūpestingas ministras, kad rugsėjo 18-oji - pirmoji didžiosios žydų šventės Yom Kipuro pasninko diena, ir jeigu vasaros laikas nebūtų atšauktas, žmonės nežinodami, kad jau prasidėjo pasninkas, prisikimštų pilvus.
(...)

[Mørtã]

„Iš Europos į Ameriką, išskrendi ryte, o ten atskrendi jau vakarėjant...

Nonsence, kai skrendi i Amerika atskrendi vos ne tuo paciu laiku kokiu isskridai Europoje, bet tikrai ne vakare.

[Wycka]

Nonsence, kai skrendi i Amerika atskrendi vos ne tuo paciu laiku kokiu isskridai Europoje, bet tikrai ne vakare.

Teisybės dėlei, ne aš esu šios nesąmonės autorius, o ekonomistė Ramunė, šiuo metu gyvenanti Olandijoje.

[Mørtã]

Taip, taip, žinau kad tu neparašytum tokios nesamones

pvz.:
Reisas:
Amsterdam-Detroit (Delta Air Lines - KL6051)
išvykimas: 08:00
atvykimas: 10:50
keliones trukme: 08:50

[Wycka]

Tūkstančiai Kamčiatkos gyventojų piktinasi planu pakeisti regiono laiką net per dvi juostas

Rusijos Tolimuosiuose rytuose apie 20 tūkstančių Kamčiatkos gyventojų nepatenkinti valdžios planais sumažinti laiko skirtumą tarp Maskvos ir Kamčiatkos iki 7 valandų, kai dabar šis skirtumas yra 9 valandos.
Viešai protestą pareikšti Petropavlovske šeštadienį Lenino aikštėje susirinko apie trys tūkstančiai žmonių.
“Nors pila lietus, pučia audros vėjai, piliečiai atėjo išreikšti protestą prieš planus iki 7 valandų sumažinti laiko skirtumą tarp Kamčiatkos ir Maskvos”, – sakė vienas akcijos rengėjų Andrejus Kaigorodovas.
Jis papasakojo, kad žmonės atsinešė tokius plakatus: “Šalin dantis nuo mūsų saulutės!”, “Visi eikime iš prieblandos!”, “Sugrąžinkite mūsų laiką! Mes nenorime gyventi patamsyje!” Pasak A.Kaigorodovo, daugelis atėjo su žibintuvėliais, pabrėždami, kad vos ne vidury dienos (15 val.) jau temsta.
Protesto dalyviai reikalauja, kad valdžia sugrąžintų ankstesnę laiką (Maskvos laikas + 9 val.).
“Pagrindinėje Kamčiatkos krašto aikštėje pastatyta palapinė, kurioje renkami parašai po kreipimusi į šalies vadivybę”, – nurodė A.Kaigorodovas ir nurodė, kad mitingo pradžioje pasirašiusiųjų buvo daugiau kaip 20 tūkstančių krašto gyventojų.
Savo požiūrį žmonės grindžia tuo, kad “šviesios dienos dalies poslinkis pažeidžia miego ir budrumo ciklą, pablogina psichologinę gyventojų būklę, dėl to daugėja sergančiųjų, mažėja darbingumas”.
“Būtinybė dienos metu įjungti šviesą padidino elektros energijos suvartojimą ir apmokėjimą už ją; tai paveikė švietimo, sveikatos ir kultūros įstaigų veiklą, padidino gyventojų išlaidas”, – sakoma kreipimesi.
Pasak A.Kaigorodovo, labiausiai kenčia vaikai, nes jie trumpiau būna lauke, daugumoje vaikų darželių atsisakyta antro išėjimo į lauką, nes nuo 15 valandos jau temsta. Pablogėjo galimybės moksleiviams sportuoti, dalyvauti užklasinėje veikloje.
Šių metų kovo mėnesį Kamčiatkos krašto įstatymų leidėjai, remdamiesi Rusijos Federacijos vyriausybės sprendimu (2010 metų kovo 19d.), krašte įvedė 10-osios juostos laiką, kuris skiriasi nuo Maskvos laiko 8 valandomis. Dabar ketina šį skirtumą dar sumažinti iki 7 valandų.
“Kamčiatkos krašto pervedimas į devintąją laiko juostą (Maskvos laikas + 7 val.) toliau skatins pasiektų rezultatų stabilizavimą ir vystymą” bei “teigiamai atsilieps gyventojų sveikatai”, tvirtina deputatai.

[Wycka]

Cha, štai ką radau internete:
http://www.peticijos.lt/visos/5951/

[Wycka]

Parlamentarai siūlo Vyriausybei atsisakyti laikrodžių sukiojimo pavasarį ir rudenį

Seimas siūlo Vyriausybei pavasarį ir rudenį nebesukti laikrodžio rodyklių valandą į priekį bei atgal, ir likti gyventi vasaros laiku.
Už tokią Seimo rezoliuciją ketvirtadienį balsavo 40 parlamentarų, prieš buvo du, 12 susilaikė.
Grupės Seimo narių rengtoje rezoliucijoje teigiama, kad “keičiant vasaros laiką į žiemos laiką, pailgėja tamsusis paros metas, dėl ko, policijos duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius”, o realių skaičiavimų ar tyrimų, įrodančių, kad keičiant laiką yra gaunama ekonominė nauda, nėra.
“Atsižvelgdamas į tai, kad dauguma gyventojų nepritaria sezoninio laiko įvedimui bei nuolatiniam laiko keitimui, Lietuvos Seimas siūlo Vyriausybei nekeisti vasaros ir žiemos laiko, paliekant esamą laiką”, – rašoma rezoliucijoje.
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė ir dviem priešingo turinio Seimo nutarimų projektams. Pagal liberalės Dalios Teišerskytės parengtą projektą, siūloma gyventi žiemos laiku, atsisakant vasaros laiko, o pagal “tvarkiečio” Algimanto Dumbravos siūlymą, Lietuvai reikėtų gyventi vasaros laiku.
Visų trijų projektų autoriai tvirtino, kad laiko keitimas turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai, nusikalstamumui ir net atmosferai šeimose.
Rezoliucijos projektą pateikęs Andrius Mazuronis sakė, kad pakeitus laiką jo žmona tampa nervinga ir kenkia visai šeimai.
D.Teišerskytė tvirtino, kad laikrodžių sukiojimu nepatenkinti mokytojai, moksleiviai, gydytojai, tėvai.
“Ir mums patiems nelabai sveika, kai reikia vieną valandą keisti savo gyvenimą (…) Tai kenkia vaikams, seneliams, širdininkams”, – dėstė politikė.
Pasiūlymų racionalumu suabejojęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai nekeičiant laiko, ji atsidurs tam tikroje “laiko duobėje”, nes Lenkija ir Latvija neatsisakė visoje Europoje galiojančio vasaros ir žiemos laiko įvedimo.
Premjeras Andrius Kubilius, ketvirtadienį paklaustas, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – gyventi jis norėtų, atsakė, kad labiausiai norėtų turėti “gerą laiką”. Jis tik pabrėžė, kad šį klausimą reikia derinti su kaimyninėmis šalimis.
Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.
Kadangi šiemet baigiasi direktyvos galiojimas, parlamentarai teigė, kad reikia tuo pasinaudoti ir nebesukti laikrodžių rodyklių dukart per metus.
Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

[Tomas]

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Aš gi sakiau, kad dėl laiko sukiojimo kalta ES ir Kubilius

Įdomu, kaip isterikai reaguotų į vasaros laiką žiemą, kai švistų ~11 ryto?
Ar nebus visose pakampėse inkščiama, kad neįmanoma keltis vidury nakties ir kad Lietuva vėl gyvena negeru laiku?

[99]

Svarus Mazuronio argumentas

[Wycka]

Aš gi sakiau, kad dėl laiko sukiojimo kalta ES ir Kubilius
Įdomu, kaip isterikai reaguotų į vasaros laiką žiemą, kai švistų ~11 ryto?
Ar nebus visose pakampėse inkščiama, kad neįmanoma keltis vidury nakties ir kad Lietuva vėl gyvena negeru laiku?

Prie ko čia Kubilius? Niekas nieko Kubiliui dėl laiko neprikišinėja, tik paklausė ką jis pats mano. ES direktyva dėl laiko kaip supratau buvo neprivaloma, tačiau Lietuvos valdantieji (tuo metu socialdemokratai + socialliberalai) pasinaudojo kaip pretekstu.

Svarus Mazuronio argumentas

Tikrai.
Manau, vertas net paryškinimo:

Andrius Mazuronis sakė, kad pakeitus laiką jo žmona tampa nervinga ir kenkia visai šeimai.

[Gator]

Aš gi sakiau, kad dėl laiko sukiojimo kalta ES ir Kubilius

Įdomu, kaip isterikai reaguotų į vasaros laiką žiemą, kai švistų ~11 ryto?
Ar nebus visose pakampėse inkščiama, kad neįmanoma keltis vidury nakties ir kad Lietuva vėl gyvena negeru laiku?

O tai ka dabar ziema svinta tik 10 valanda? Kaip visada perdedi. Tuo labiau, kad berods buvo toks laikotarpis kai nesukinejom laiko ir normaliai gyvenom.

[Wycka]

Ši laikrodžiu tiksinti svetainė rodo tikslų laiką bet kurioje pasaulio vietoje — pasirinkę žemėlapyje ar sąraše dominantį miestą, pamatysite atitinkamą GMT laiko juostą ir sužinosite, kiek jis skiriasi nuo laiko Lietuvoje ar kitoje pasaulio šalyje.

http://www.timeticker.com/

[suoliuojantis]

Laikas kaitaliojamas visose iki vienos ES šalyse. Bet turbūt tik Lietuvoje tai sukelia kažkokią isteriją metai iš metų. Įdomu būtų - latviai, lenkai, estai, ir net baltarusiai sukioja laiką , o lietuviai - ne ) Kartais me gyvenam tuo pačiu laiku kaip latviai, kartais valanda skiriamės ) Kartais nuo Lenkijos ir likusios Europos dalies mūsų skirtumas valanda, o kartais - dvi Beje mūsų "normalus" laikas yra tas kur žiemą, o vasara gyvename perstumtu laiku. Tai reiškia, kad birželį - ilgiausiomis dienomis - vakare temtų iškarto po 21 val. Aš to nenoriu.

Žinoma , pasaulyje yra ir originalaus laiko sukiojimo pavyzdžių - pvz. Brazilija. Visus metus dienos ilgumas nežymiai skiriasi nuo 12 valandų. Kam žmonėms, gyvenantiems prie pusiaujo sukinėti laiką tai tikrai neaišku.