Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • index
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Žiniasklaida spekuliuoja, kad ECB išspausdins >1 trilijoną €. Woohoo, free money!
    Taip išeina, kad bus ne 50 mlrd., kaip rašė, o 60 mlrd. EUR per mėnesį.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Žiniasklaida spekuliuoja, kad ECB išspausdins >1 trilijoną €. Woohoo, free money!

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Diskusija apskritai beprasmė. Net jei batonas LT kainuotų 2k. brangiau nei DE, kas nuo to pasikeis?
    Euras tų kainų nesuvienodins.

    Komentuoti:


  • Torkas
    replied
    Tai brangu ar pigu Lietuvoje?

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Parašė nesekasi Rodyti pranešimą
    Dedu linką neramia širdim, kad tik Zosys neapkaltintų forumo teršimu su Europos periferija, ale vis dėlto.


    Sprogdina mažų kainų burbulą Norvegijoje: lietuvaičiai papasakojo, kiek jiems kainuoja maistas
    Nieko nuostabaus. Jeigu bendras kainų lygis valstybėje aukštas, nebūtinai visos prekės yra itin brangios. Kai kurie produktai gali būti nebrangūs dėl įvairių priežasčių. Klasikinis pavyzdys iš Norvegijos - sauskelnės. Be to, Norvegijos kronos vertė šiuo metu ritasi žemyn. Dabar ji mažiausiai vertinga Skandinavijos valiuta.
    Paskutinis taisė Silber418; 2015.01.21, 12:18.

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Norvegija labai populiari šalis emigruoti trumpam laikui. Apskritai, trumpai dirbant (sezoninis darbas) bei taupiai gyvenant betkurioje Skandinavijos valstybių galima sutaupyti nemažą sumą, kuri būtų išleista/investuota Lietuvoje.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Po euro įvedimo pasipylė kainų lyginimai. Bet nesusiejus kainų su atlyginimais tie lyginimai nieko neparodo, nebent yra sugebančių dirbti vienoje šalyje, o gyventi kitoje . Norvegiškas atyginimas Lietuvoje būtų kosminis, bet gyvenant Norvegijoje tas jo dydis greitai ištirpsta. Pagal pajamų-kainų santykį gyventi ir dirbti palankiau Švedijoje, Danijoje ar Vokietijoje nei Norvegijoje.
    http://www.numbeo.com/cost-of-living...by_country.jsp
    Manau, kad jei visi emigrantai pasižiūrėtų tokius indeksus ir palygintų, gal net pasikeistų emigracijos srautai . Aišku, atlyginimas nėra vienintelis kriterijus, tačiau Norvegija turbūt daugelį patraukia būtent tuo.
    Paskutinis taisė senasnamas; 2015.01.20, 16:57.

    Komentuoti:


  • nesekasi
    replied
    Dedu linką neramia širdim, kad tik Zosys neapkaltintų forumo teršimu su Europos periferija, ale vis dėlto.


    Sprogdina mažų kainų burbulą Norvegijoje: lietuvaičiai papasakojo, kiek jiems kainuoja maistas

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą
    Minumum dvi priežastys:

    a. rinkos perkamoji galia. Jei buto nuomos kaina yra mažesnė, turbūt niekas neklausia kodėl ji mažesnė nei Vokietijoje. Rinka (dauguma žmonių) turi mažesnes disponuojamas pajamas, taigi ir išgali mokėti mažiau. Kodėl CocaCola Prancūzijoje kainuoja kelis kartus brangiau nei Indijoje? Vanduo brangesnis? Ar plastmasė?

    b. mažesni kaštai. Lietuvoje pagaminti ir parduoti sviestą kainuoja pigiau. net jei tarsim, kad pieno supirkimo kaina vienoda (o pas mus ji iš tiesų dar ir žemesnė), nei pieninės darbuotojas, nei automobilio vežančio sviestą vairuotojas nei parduotuvės kasininkė toli gražu neuždirba 1000 ar 2000 eurų (kaip yra Vokietijoje). Taigi to paties sviesto pagaminimas ir atvežimas į parduotuvę turėtų kainuoti atitinkamai pigiau. Sakykim 3 kartus. Benzinas kainuoja tiek pat, PVM pas mus didesnis (bet PVM'o skirtumas kainoje sudarys max 15%), taigi bendrai paėmus gamybos kaštai Lietuvoje vistiek turi būti maždaug 2 kartus mažesni nei Vokietijoje.
    Sie abu punktai niekiniai. Jie teisingi, bet visiskai neatsako i ta klausima, nes tu ji atsakineji is pirkejo pozicijos, o paziurek is pardavejo pozicijos. Jau rasiau, as pats budamas pardavejas pardavineciau maksimaliai brangiai, nes mano tikslas gauti kuo didesni pelna. Taciau mano nora apmazina rinka, t.y. jei uzkelsiu kainas, mano prekes niekas nepirks arba pirks per mazai, arba pirks konkurentu pigesnes, todel ir pardavejas iesko to aukso vidurio, kad kaina kaip imanoma didesne, bet dar iperkama pirkeju, t.y. rinkos dalyviu. Tad man visiskai dzin kokie PVM, gamybos kastai ir kiek jie mazesni ar didesni, jei pirkejas iperka ir pakankamai perka uz mano pasiulyta kaina, ji yra konkurencinga konkurentu prekems ir ta kaina padengia kastus, as tokia kaina ir laikau ir ieskau kiekvienos progos ja padidinti, taciau mano siuos ieskojimus stabdo rinka, konkurentai ir pan.
    Paskutinis taisė taspac; 2015.01.20, 09:58.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė Torkas Rodyti pranešimą
    Čia suprantu mane kažkas akmenim apmėto. Tai leiskit paklausti, ar asortimentas DE prilygsta prancūziškam, ar asortimentas neįtakoja mažmeninės prekybos kaštų?
    Nu Prancūzijoje bet kokiam didesniam supermarkete (tarkim Auchan'e tokiam toli nuo jūros nutolusiame mieste kaip Strasbūras) bus kokios 50 rūšių šviežios žuvies, tuo tarpu kai kitoj pusėj upės Vokietijoje analogiškas skyrius bus keliskart mažesnis. Bet užtat kokiam Kauflande Kalsruhej bus 50 rūšių šlapiankės ir kepeninės dešros, apie ką prancūziškas supermarketas galėtų tik pasvajoti. Londone kokiam didesniam Sainsbury's analogiškai bus kokios 50 rūšių pusfabrikatinės užšaldytos picos - žymiai daugiau, nei FR ar DE, nes ten pusfabrikačių vartotojas nelabai mėgsta. Bet užtat FR gali nusipirkti kelias rūšis šaldytos tešlos pyragui ar picai - produktas apie kurį UK vartotojas net nėra girdėjęs, nes su gryna tešla jis tiesiog nežinotų ką daryti ...

    Taigi produktų pasirinkimui skaičius viename supermarkete Vakarų Europoje nesikeičia - keičiasi tik produktų tipas, kas priklauso nuo vartotojų skonio/išsilavinimo/poreikių ... Lietuviškas maisto prekių asortimentas supermarketuose, šituo atžvilgiu, yra labiausiai panašus būtent į Vokietijos, o ne FR ar UK. Prancūzai, be jokios abejonės, už geresnį maisto produktą vidutiniškai yra pasiruošę sumokėti daugiau. Vokiečius labiau domina kaina. Bet tiek FR tiek DE vartotojai labiau vertina šviežią maistą, nei UK vartotojai - net Londone. Atitinkamai prie tokių vartotojų poreikių prisitaiko prekybininkai ir asortimento, ir kainos prasme.
    Paskutinis taisė nomad; 2015.01.20, 00:35.

    Komentuoti:


  • Torkas
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Tai reiškia, kad kaina savaime Lietuvoje turi būti 16% didesnė.

    Kitas veiksnys: diskaunterių nebuvimas (tai greit pasikeis) Lietuvoje. Tai turi nemažą reikšmę maisto kainoms.
    Lietuviai yra išlepinti padarai ir diskaunterių siūlomas Mū pienukas, su pusmečio galiojimu ne šaldytuve, nebūtinai pripratins juos prie naujų (pigesnio) vartojimo įgūdžių.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    21%.
    Tai reiškia, kad kaina savaime Lietuvoje turi būti 16% didesnė.

    Kitas veiksnys: diskaunterių nebuvimas (tai greit pasikeis) Lietuvoje. Tai turi nemažą reikšmę maisto kainoms.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    O Lietuvoje?
    21%.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Lenkijoje maistui 5.
    dar pamiršai paminėti, kad ten rinka didesnė, o tai reiškia, kad mažesnės maržos. Čia jau galybę kartų tai buvo kartota tiek šioje temoje, tiek ankstesnėse.

    Berods ir ES subsidijos turėtų būti didesnės bent Vokietijoje.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą
    Lenkijoje maistui 5.
    O Lietuvoje?

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Lenkijoje maistui 5.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Koks PVM maistui Lietuvoje ir Lenkijoje?

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Parašė Torkas Rodyti pranešimą
    daug apskritai dirbančių nepilnu krūviu, kas leidžia mokėt apskritai tik 450.
    Daug. Duomenys 2007 metų.

    23,5 mln. pilnas etatas
    11,8 mln. nepilnas.
    Pusė moterų dirba nepilnu etatu.

    Komentuoti:


  • Torkas
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą
    Minumum dvi priežastys:

    a. rinkos perkamoji galia.

    b. mažesni kaštai. neuždirba 1000 ar 2000 eurų (kaip yra Vokietijoje). taigi bendrai paėmus gamybos kaštai Lietuvoje vistiek turi būti maždaug 2 kartus mažesni nei Vokietijoje.
    a. Rinkos perkamoji galia menkai rūpi pardavėjui. Čia kaip kad kai kurie išprusėliai rėkia "padarykit mums algas pagal kainas". Jei pirkėjai neturi pinigų, jiems produktas arba neparduodamas, arba parduodamas prastesnės kokybės.

    b. Užsitraukiu pypkę, saldžiai išpučiu tirštą dūmų debesį ir pareiškiu: Vokietijoj kasininkė uždirba 2000 EUR. Nesvajokit, žmonės - uždirba ji tiek prieš mokesčius. Lieka 1000-1200, daug apskritai dirbančių nepilnu krūviu, kas leidžia mokėt apskritai tik 450. Domėtis reikia, o ne apie aukso kalnus atmerktom akim sapnuot.
    Toliau, darbo jėga nėra visi kaštai, o dargi mažesnioji dalis. Apdirbt 200 ha ir net daugiau žemės pajėgia viena šeima - pagrindas yra technika. Kaip ir pieninėj, kurioj trys žmogeliai kompiuterizuotas linijas kontroliuoja. Čia Vokietija turi tam tikrą pranašumą tuo, jog kapitalas žymiai pigesnis. Daugiametis visų rodiklių ekonominis stabilumas, nuspėjama politika leidžia ramiai investuot ir dirbti mažesnėm maržom kiekviename jūsų pieno kelionės nuo pievos iki stalo etape. Bet tik truputį mažesnėm.

    Apibendrinimui: stebuklų nėra niekur, bananais iš debesų nelyja, o eurozonos šalių ekonominiai skirtumai nėra tokie dramatiški ir nuosekliai dyla toliau. Dirbkti ir galvokit kaip sukurt daugiau ir geresnių produktų ir jums atsivers dangus.

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Parašė Zosys Rodyti pranešimą
    Lenkija - ne eurozona.
    Neterškime forumo.
    Ten palyginimas su eurozona.

    Komentuoti:

Working...
X