Parašė PoDV
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas
Collapse
X
-
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąNa, kaip mes nesididžiuojame kokiu Livonijos ordinu, kad tai būtų buvę "mūsų", o latviai tai "mes".
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąDar apie mūsų šiaurinių kaimynų savimonę. Latviai švenčia 500 metų latviškos spaudos jubiliejų. Įdomu tai, kad dar visai nesenai pirma latviška knyga jie laikė 1585 metais Vilniuje išspausdintą katalikų katekizmą (kaip žinia pirmoji lietuviška spausdinta knyga yra protestantiškas 1547 metų Mažvydo katekizmas). Na bet kaip čia pirma latviška knyga laikysi Vilniuje spausdintą katalikišką brošiūrą, juk tokiems nordikams ne lygis. Tai jie nutarė švęsti legendą apie 1525 metais Rygon tariamai vežtas latvių, lyvių ir estų kalbomis spausdintas brošiūras kurios atseit pražuvo ir niekas jų akyse nėra matęs. Taip, kad lietuviams su savo varganu katekizmu šachas ir matas.
Neseniai kybojo mintis, o kaip latviai žiūri į LDK palikimą. Ar gali nors kažkiek juo didžiuotis, kad šiek tiek jų, pvz. Vytautas, Gediminas, baltiški vardai, ar tiesiog kažkas svetimo. Na, kaip mes nesididžiuojame kokiu Livonijos ordinu, kad tai būtų buvę "mūsų", o latviai tai "mes".Paskutinis taisė PoDV; 2023.11.24, 17:32.
Komentuoti:
-
Dar apie mūsų šiaurinių kaimynų savimonę. Latviai švenčia 500 metų latviškos spaudos jubiliejų. Įdomu tai, kad dar visai nesenai pirma latviška knyga jie laikė 1585 metais Vilniuje išspausdintą katalikų katekizmą (kaip žinia pirmoji lietuviška spausdinta knyga yra protestantiškas 1547 metų Mažvydo katekizmas). Na bet kaip čia pirma latviška knyga laikysi Vilniuje spausdintą katalikišką brošiūrą, juk tokiems nordikams ne lygis. Tai jie nutarė švęsti legendą apie 1525 metais Rygon tariamai vežtas latvių, lyvių ir estų kalbomis spausdintas brošiūras kurios atseit pražuvo ir niekas jų akyse nėra matęs. Taip, kad lietuviams su savo varganu katekizmu šachas ir matas.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Finizmo įtaka juntama toje pačioje Žemaitijoje ir Panevėžio-Biržų areale.
Kalbu apie kirčio atitraukimą į priekį.
Dar yra kalbos apie finiškos N haplogrupės paplitimą tarp lietuvių, kai tokios grupės labai mažai pas lenkus ir baltarusius.
O finų genetikos įtaka baltams yra tiesiog faktas.
Komentuoti:
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Tai ne kalbos, o faktas.
Kažkokia tyrinėtoja sakė, kad su suomiais genetiškai nelabai ką bendro turim. Turime kažkokius indoeuropietiškus archaiškus genus, kurių net kaimynai tokių archaiškų neturi ir pan.
Komentuoti:
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąDar yra kalbos apie finiškos N haplogrupės paplitimą tarp lietuvių, kai tokios grupės labai mažai pas lenkus ir baltarusius.
Komentuoti:
-
Parašė manometras Rodyti pranešimą
Rytų baltų tarmės, vėliau pavadintos latvių kalbos tarmėmis (šiaurinės), anksčiau negu vokiečių buvo paveiktos finų, su kuriais “latviai” kurį laiką gyveno pramaišiui vienoje teritorijoje. Yra dabartinėje Latvijoje, pvz., gyvenvietė Ikškile ir ji buvo anksčiau finų kaimas, vėliau atvykę vokiečiai jį vadino Uexkuell, kas Baltijos finų kalba reiškia vienas-kaimas, tai yra tiesiog kaimas. Dar yra Latvijoje Tervete, o terve yra sveikas Baltijos finų kalbomis.
Kalbu apie kirčio atitraukimą į priekį.
Dar yra kalbos apie finiškos N haplogrupės paplitimą tarp lietuvių, kai tokios grupės labai mažai pas lenkus ir baltarusius.Paskutinis taisė PoDV; 2023.11.24, 13:10.
Komentuoti:
-
Parašė Kecal Rodyti pranešimą
Todėl iki valstybės įprastai nėra atskirų kalbų arealų, o yra giminingų tarmių kontinuumas, kurio priešinguose galuose, taip, galėjo atsidurti aukštaičiai lietuviai ir Kuršo bei Latgalos šiaurinių regionų gyventojai.
Ir ar nėra taip, kad latvių kalba tik vėliau buvo stipriai paveikta vokiečių ir rusų kalbų? Iki XIII a. susikalbėti galėjo būti gerokai lengviau.
Komentuoti:
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Ką sako lapė?
Komentuoti:
-
Parašė Kecal Rodyti pranešimą
Todėl iki valstybės įprastai nėra atskirų kalbų arealų, o yra giminingų tarmių kontinuumas, kurio priešinguose galuose, taip, galėjo atsidurti aukštaičiai lietuviai ir Kuršo bei Latgalos šiaurinių regionų gyventojai.
Ir ar nėra taip, kad latvių kalba tik vėliau buvo stipriai paveikta vokiečių ir rusų kalbų? Iki XIII a. susikalbėti galėjo būti gerokai lengviau.
Komentuoti:
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
Kažin ar buvo pagrindas formavimuisi tokių arealų. Giminiškų genčių susiliejimas į tautas prasideda kai atsiranda valstybė (sava kaip lietuvių, ar svetima - Livonija kaip latvių), poreikis bendrai kalbai, mokesčiai, miestai, kariuomenė, kontaktai - žodžiu, poreikis susikalbėti plačiau nei kelių kaimų ribose. Primityviose agrarinėse gentyse tokio poreikio nėra.
Ir ar nėra taip, kad latvių kalba tik vėliau buvo stipriai paveikta vokiečių ir rusų kalbų? Iki XIII a. susikalbėti galėjo būti gerokai lengviau.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą
Bet lapės, lokiai ir elniai atsirado seniau negu ju užvadinimai bet kuria Žemės kalba.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąČia reikėtų pastebėti, kad sąvokos Latvija, latvis ir netgi estas atsirado tik Rusijos imperijos laikais
Komentuoti:
-
Čia reikėtų pastebėti, kad sąvokos Latvija, latvis ir netgi estas atsirado tik Rusijos imperijos laikais
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė manometras Rodyti pranešimąTai aš ir kalbu ne apie galutinį etnosų, šalių ir bendrinių kalbų susiformavimą, o apie DU skirtingus genčių arealus (“latviškai kalbėjusios gentys” vs. “lietuviškai kalbėjusios gentys”). Jos galutinai atsiskyrė VII amžiuje (taip sako kalbininkai), Eini sau mišku, sutinki žmogų, tau sako, “matai,tenai paukštis, žuvėdra?”, eini toliau, tau sako, “redzi, tur putns, kaija?” ir tu toks, ai, eisiu atgal, ten svetimi, neaiškūs.
Komentuoti:
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
Tikrai viskas buvo ne taip. Siena ir skirtingos valdžios abiejose jų pusėse buvo tai, kas paskatino 2 atskiras etnogenezes. Niekas ten nepradėjo formuotis iki politinių padalijimų, buvo nedidelės gentys su giminiškomis kalbomis. Nebūtų padalinimų sienomis - būtų kažkoks visai kitas darinys, gal "Aistija" nuo Malborko iki Rezeknės.
Bet čia jau prasideda nukrypimai nuo lenkų temos.Paskutinis taisė manometras; 2023.11.23, 17:22.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė manometras Rodyti pranešimą
Politinė siena ar ne siena, vienos genties pavadinimas istoriškai tenka genčių sąjungai su vienu valdovu ar kitos genties pavadinimas, kalbos turi savo raidą ir bruožus. Kai sakau, kad lietuvių kalba atsiskyrė nuo latvių kalbos, turiu galvoje, kad viena dalis baltų arealo nustojo pakankamai suprasti kitą dalį baltų arealo, nutolo ir nustojo daug tarpusavy bendrauti. Dalis sėlių tapo lietuviakalbiais (suprato lietuvių gentį ir kitas panašiai kalbėjusias), o kita dalis sėlių tapo latviais (suprato latgalių gentį ir kitas panašiai kalbėjusias gentis).
Lietuvių ir latvių kalbos kaip tų teritorijų gyventojams suprantamo bendravimo zonos atsiskyrė anksčiau už tą atvykėlių krikščionių nulemtą sieną.
Bet čia jau prasideda nukrypimai nuo lenkų temos.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
Tai kad latvių kalba neatsiskyrė nuo lietuvių kalbos, nes kai atsirado Livonijos ordino ir LDK siena, tose teritorijose nei lietuvių, nei latvių nebuvo. Siena perkirto kuršių, žiemgalių ir sėlių gentis, kaip kolonijinės sienos perkirto Afrikos gentis. Jau tik po to skirtingose sienos pusėse prasidėjo dvi atskirose etnogenezės, kurios tas perkirstas gentis asimiliavo į besiformuojančias lietuvių ir latvių tautas.
Lietuviai kažkada buvo gentis Vilniaus apylinkėse, dėl jų dominavimo būsima tauta perėmė šitą pavadinimą, bet kuršiai ar sėliai tikrai savęs lietuviais nevadino, kai atsirado siena.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
Tai kad latvių kalba neatsiskyrė nuo lietuvių kalbos, nes kai atsirado Livonijos ordino ir LDK siena, tose teritorijose nei lietuvių, nei latvių nebuvo. Siena perkirto kuršių, žiemgalių ir sėlių gentis, kaip kolonijinės sienos perkirto Afrikos gentis. Jau tik po to skirtingose sienos pusėse prasidėjo dvi atskirose etnogenezės, kurios tas perkirstas gentis asimiliavo į besiformuojančias lietuvių ir latvių tautas.
Lietuviai kažkada buvo gentis Vilniaus apylinkėse, dėl jų dominavimo būsima tauta perėmė šitą pavadinimą, bet kuršiai ar sėliai tikrai savęs lietuviais nevadino, kai atsirado siena.
Lietuvių ir latvių kalbos kaip tų teritorijų gyventojams suprantamo bendravimo zonos atsiskyrė anksčiau už tą atvykėlių krikščionių nulemtą sieną.
Komentuoti:
Komentuoti: