Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas

[Stadionas]

O kur čia ji priekyje?

Na jei liginti Talino biržą ir Vilniaus tai gerokai priekyje (čia jei dėl kapitalo rinkos, kad ir smulkios).

https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/statistics


čia už 2023

[digital]

Priežastis, kodėl "Estija priekyje" yra manau yra tiesiog posovietinis Liuksemburgas, aukšti pragyvenimo rodikliai

O kur čia ji priekyje?

[PoDV]

šiaip Latviai ir Estai labai didelė dalimi tiek rusų gavo nes nesidaugino patys. Lietuviai nuo 1959 iki 1989 "prisidarė" +800 tūkst(+26,5proc.) žmonių, kai tuo tarpų Latviai 90tūkst (+6,5proc.) Estai 71 tūkst.(+7,3proc.). Kas dėl Lenkijos tai pas latvius nuo 1918 visad santykiai geresni su jais buvo. Kas dėl represijų tai dėl ženkliai didesnio partizanų judėjimo pas mus visad viskas vėlavo liginant su Latvija plius Lietuvą teko lipdyti iš 2 (gal net 3 gabalų). Bendrai žiūrint starto pozicijos tam tikru pjūvių vienodos buvo ir ilga laiką panašus buvom, bet paskutini dešimtmeti Lietuva artėja link Europos vidurkio, o Latvija link Rumunijos, todėl mano manymu Gruževskis neteisus.

Lietuviškas "tautinis komunizmas" kelia įvairių minčių. Atrodo sukūrė lietuvišką sovietinę liaudį, su didesniu palankumu valdžios vertikalei (šeimininko paieškos), bet kiti variantai būtų buvę dar blogesni, pvz. Latvija, Estija tą įrodo. Buvo gan pasyvios, mažai priešinosi, gimstamumas jau pradėjo kristi (šalys modernėjo). Dar latviai kažkiek bandė push'int savo nacionalizmo po Stalino mirties, bet rusai greit suvedę galus neblogai nubaudė, praktiškai padarydamos viršūnėlės rusiškomis.

Rezultate, protestantiškas pasaulinio lygio ultra tvarkos šalis kurti darosi sudėtinga, kai kultūriškai-etniškai jos tapo pakeistos, t.y. tapo pusiau liuteroniškom, pusiau stačiatiškom šalim. Žodžiu, tiesiog sovietizacija.

Priežastis, kodėl "Estija priekyje" yra manau yra tiesiog posovietinis Liuksemburgas, aukšti pragyvenimo rodikliai, nes tiesiog dydis toks, kad primena mikro vieno miesto (tiksliau 1,5 miesto) valstybę. Jei būtų hipotetiškai Varšuvos pakto nepriklausoma šalis, turbūt nesunkiai taptų pirmąja V. Europos lygį pasiekusi Rytų bloko šalis, toks kaip Rytų Berlynas ar keli turtingesni buv. R. Vokietijos regionai. Kaip ir dabartiniam scenarijuje ji būtų pasinaudojusi Suomijos ir Švedijos artumu, kaip tuo naudojasi Čekija, Slovėnija ir buv. Rytų Vokietija. Tik gelbėtų šalies dydis, kur didelė dalis gyvena sostinėje ir keliose aiškią funkciją atliekančiose miestuose (universitetas, kurortas, etc.), o kaimiškose ar little hope vietose tik mažesnė dalis.

Lietuvą iš tikrųjų nemažai motyvuoja Lenkija. Man pvz. tikrai yra įdomu kaip Lenkija gyvena, manau tai paskui atsiliepia Lietuvai. Greitkelių ir geležinkelių jungtys su Lenkija tuos ryšius dar labiau gilins. Nepageidaujamas Rusijos imperializmas irgi nemažai prisideda, kad ryšiai stiprėtų.

Nepaisant sovietizacijos, Estiją stipriai motyvuoja Suomija ir kažkiek Švedija, ten labai daug "tobulos audros" dalykų (perfect storm), estų kultūriniai ir kalbiniai panašumais su suomiais, nedidelis atstumas tarp Talino ir Helsinkio, labai mažas gyventojų tankumas jų provincijoje.

Latvija dėl savo prieškarinio vystymosi, ekonominių ryšių su Vakarais ir liuteroniško prado nėra Moldova.
Moldova yra visai kas kita. Tai kažkas grubiai kaip lenkų įkurta Vidurio Lietuva (Litwa Srodkowa) ar latvių Latgala taptų actual "tarybine soc. respublika", tik dar be Vilniaus su sostine, o kokiu nors sovietiniu miestu kur 90% pastatų yra sovietiniai. Ir tai jaučiu mūsų lokacija net nėra tokia bloga kaip kokios Moldovos. Mes turime Baltijos jūrą šalia, Skandinavija, Vokietija beveik ranka pasiekiama.

[Stadionas]

Kita vertus, latvių genetinis fondas, tikriausiai, labiausiai nukentėjęs nuo sovietinių represijų bei buvimo nacių karinėse struktūrose. Proporcingai didžiausios etninio pakeitimo programos urbanistinėse teritorijose buvo čia vykdytos intensyviausiai.
Tai čia ne tiek protestantiška kultūra žaidžia, kaip pasikeitęs etninė sudėtis, mankurtiškumo diegimas per brutalias priemones ir, žinoma, neturėjimas didesnio brolio kuris labai (Suomija), ar ne taip daug (Lenkija) padėtu kurti ne tik tarpusavio santykius, bet ir susidėlioti įvairius prioritetus.

šiaip Latviai ir Estai labai didelė dalimi tiek rusų gavo nes nesidaugino patys. Lietuviai nuo 1959 iki 1989 "prisidarė" +800 tūkst(+26,5proc.) žmonių, kai tuo tarpų Latviai 90tūkst (+6,5proc.) Estai 71 tūkst.(+7,3proc.). Kas dėl Lenkijos tai pas latvius nuo 1918 visad santykiai geresni su jais buvo. Kas dėl represijų tai dėl ženkliai didesnio partizanų judėjimo pas mus visad viskas vėlavo liginant su Latvija plius Lietuvą teko lipdyti iš 2 (gal net 3 gabalų). Bendrai žiūrint starto pozicijos tam tikru pjūvių vienodos buvo ir ilga laiką panašus buvom, bet paskutini dešimtmeti Lietuva artėja link Europos vidurkio, o Latvija link Rumunijos, todėl mano manymu Gruževskis neteisus.

[RokasLT]

tai čia ką parašėte yra atspindys to kas yra individualizmas nes Latviams buvo visa laiką nusispjaut ant bendro paveikslo (skirtingai nei Lietuvai ir Estijai), jie plovę pinigų iki kol galėjo (Latvių korumpuotą CB vadovą išmėtė 2019, palyginimui Šarkiną "pasitraukę" 2011 o veliau ir Antonovas ir Romanovas), jie ir dujas pirko ir net negalvojo kažką keisti, jei ne Lietuva ir elektrą būtų pirkę iš Astravo. Aplamai Latvija nėra Moldova matyt dėl to kad yra tarp Lietuvos ir Estijos. Todėl sakyti kad mes labiausi individualistai Baltijos šalyse yra nesąmonę.

Kita vertus, latvių genetinis fondas, tikriausiai, labiausiai nukentėjęs nuo sovietinių represijų bei buvimo nacių karinėse struktūrose. Proporcingai didžiausios etninio pakeitimo programos urbanistinėse teritorijose buvo čia vykdytos intensyviausiai.
Tai čia ne tiek protestantiška kultūra žaidžia, kaip pasikeitęs etninė sudėtis, mankurtiškumo diegimas per brutalias priemones ir, žinoma, neturėjimas didesnio brolio kuris labai (Suomija), ar ne taip daug (Lenkija) padėtu kurti ne tik tarpusavio santykius, bet ir susidėlioti įvairius prioritetus.

[Stadionas]

Priežastis: Rygoje, Daugpilyje dauguma gyventojų ruZZ, automatiškai nemažai ruZZ kilmės verslininkų, politikų, tie patys latviai automatiškai labiau orentavosi į ten. Pasekmė: karas, po to sekusios sankcijos bei vykdoma vidaus politika išstūmė tokias didžiules investicijas, galimybę kaupti kapitalą joje, jau nekalbant, kad LV viena pagrindinių šalių kur buvo plaunami ruZZ pinigai.

tai čia ką parašėte yra atspindys to kas yra individualizmas nes Latviams buvo visa laiką nusispjaut ant bendro paveikslo (skirtingai nei Lietuvai ir Estijai), jie plovę pinigų iki kol galėjo (Latvių korumpuotą CB vadovą išmėtė 2019, palyginimui Šarkiną "pasitraukę" 2011 o veliau ir Antonovas ir Romanovas), jie ir dujas pirko ir net negalvojo kažką keisti, jei ne Lietuva ir elektrą būtų pirkę iš Astravo. Aplamai Latvija nėra Moldova matyt dėl to kad yra tarp Lietuvos ir Estijos. Todėl sakyti kad mes labiausi individualistai Baltijos šalyse yra nesąmonę.

[RokasLT]

tai čia priežastis ar pasekmė? ir kodėl pas katalikus lietuvius ar protestantus estus, kitaip?

Priežastis: Rygoje, Daugpilyje dauguma gyventojų ruZZ, automatiškai nemažai ruZZ kilmės verslininkų, politikų, tie patys latviai automatiškai labiau orentavosi į ten. Pasekmė: karas, po to sekusios sankcijos bei vykdoma vidaus politika išstūmė tokias didžiules investicijas, galimybę kaupti kapitalą joje, jau nekalbant, kad LV viena pagrindinių šalių kur buvo plaunami ruZZ pinigai.

[PoDV]

tai čia priežastis ar pasekmė? ir kodėl pas katalikus lietuvius ar protestantus estus, kitaip?

Ne kultūrinės, kiek geografinės. Latvija kaip centrinė Baltijos valstybė su sostine Ryga, labiausiai traukė rytų imigrantus ir investicijas.
kai kranelis užsisuko, pakeisti kryptį yra sunku.

Lietuvoje pati kiek sugebėjo bandė prekiauti, dėl ilgų sienų su Kaliningradu ir Baltarusija irgi buvo prekybos su Rytais, bet po 1998 krizės jau buvo linkstama link Vakarų. Po to rusams rodant savo imperinę prigimtį tos prekybos buvo vis mažiau. Lietuva turi Lenkiją (nedidelė siena, bet netoli pagr. Lietuvos miestų), o ir Vokietija šiek tiek arčiau.

Latvija dar ir labiausiai nutolusi nuo post ssrs'o sienų. Vienintelė tik EEZ jūros siena su Švedija, kur jūra žymiai platesnė nei Suomių įlanka. Talinas ir Helsinkis yra beveik aglomeracija. Pavyzdžiui, iš Ventspilio-Nyneshamno (kelto maršrutas) aglomeracija nesigauna niekaip. Atstumas per didelis. Jau nekalbant apie Ryga-Stokholmas kuri yra dar ilgesnė kelionė keltu.

[Stadionas]

Tai kad jie labiausiai iš Baltijos šalių buvo priklausomi nuo ruZZ kapitalo ir investicijų.

tai čia priežastis ar pasekmė? ir kodėl pas katalikus lietuvius ar protestantus estus, kitaip?

[RokasLT]

Šiaip Latvijos kapitalo rinka, net lyginant su Lietuva ir Estija, yra mirusi.

Tai kad jie labiausiai iš Baltijos šalių buvo priklausomi nuo ruZZ kapitalo ir investicijų.

[mantasm]

Tai, kad cia eiliniai Gruzevskio bleniai. Individualizmas susijes su verlumu, nes individualizmas skatina ideja, kad vienas zmogus gali pakeisti situacija ir buti svarbus (panasus ir laisves principas, todel individualizmas ir laisve yra neatsiejami dalykai). Bet su sunestinio kapitalo imonem, indivudualizmu ir Latvija bei Estija, tai cia eiline Gruzevskio pykcio valandele. Latvija ir Estija kapitalo sutelkimo prasme atsilieka nuo Lietuvos. 1989 situacija galima laisvai paaiskint tuo, kad i Latvija ateidavo daug rusisku, o i Estija rusisku ir kazkiek suomisku pinigu. Lietuva tokios prabangos neturejo, todel ir sukomes is saves. Ir aciu Dievui, nes rusiski pinigai sugadino Latvija ir pasiko Estijai (3 metus is eiles ekonomika smunka). Siaip bendrai paemus, Gruzevskio izvalgas komentuot yra laiko svaistymas, nes zmogus raso ir kalba belenka, be jokio anlitinio mastymo ir suvokimo. Subjiektyvi polemika ir tiek.

Neginant Gruževskio, bet individualizmas kaip skatina smulkų verslą, taip stabdo stambų. Jei visi individualistai verslininkai - kas dirbs dideliam kolektyve mažu varžteliu?

[TrippleA]

Šiaip Latvijos kapitalo rinka net lyginant su Lietuva ir Estija yra mirusi.

Tai, kad cia eiliniai Gruzevskio bleniai. Individualizmas susijes su verlumu, nes individualizmas skatina ideja, kad vienas zmogus gali pakeisti situacija ir buti svarbus (panasus ir laisves principas, todel individualizmas ir laisve yra neatsiejami dalykai). Bet su sunestinio kapitalo imonem, indivudualizmu ir Latvija bei Estija, tai cia eiline Gruzevskio pykcio valandele. Latvija ir Estija kapitalo sutelkimo prasme atsilieka nuo Lietuvos. 1989 situacija galima laisvai paaiskint tuo, kad i Latvija ateidavo daug rusisku, o i Estija rusisku ir kazkiek suomisku pinigu. Lietuva tokios prabangos neturejo, todel ir sukomes is saves. Ir aciu Dievui, nes rusiski pinigai sugadino Latvija ir pasiko Estijai (3 metus is eiles ekonomika smunka). Siaip bendrai paemus, Gruzevskio izvalgas komentuot yra laiko svaistymas, nes zmogus raso ir kalba belenka, be jokio anlitinio mastymo ir suvokimo. Subjiektyvi polemika ir tiek.

[Stadionas]

Man rodos, viskas išplaukę dėl religinės konfesijos. Labiausiai kooperavosi ir kooperuojasi protestantai (vien tik savo kalbos propagavimas ir įtvirtinimas religinėse apeigose), jie kūrė tampresnes bendruomenes pagrįstas socialiniu pasitikėjimu, net ekonominis augimas buvo priklausomas nuo efektyvaus manufaktūrų veikimo, susitarimų, kooperavimosi vykdant skirtingus projektus. Jau nekalbant, kad buvo vykdomas kruopštus bažnytinis administravimas, kuris taip pat buvo pvz. kitoms sritims.
Kai tuo tarpu katalikų bažnyčia taip stipriai nevienijo tautų ir buvo didysis brolis, kuris stebėjo iš viršaus su savo svetimybėmis, bet sukurtu didingumo įspūdžiu bei gauta didžiule galia - nes turėjo informacijos monopoliją.
Taip buvo sukilimai... bet katalikų bažnyčia kaip kooperavimosi centru tapo daug vėliau negu pas protestantus, nes tai inspiravo Tautų pavasaris.

Šiaip Latvijos kapitalo rinka, net lyginant su Lietuva ir Estija, yra mirusi.

[mantasm]

Taip sutrumpinau pavadinimą, bet to negalima apskaičiuoti, pvz. kiek pinigų pavogta, pasisavinta, lyginant su kitų šalių: vykdomais valstybiniais projektais, BVP dalimi ir t. t. Tad lieka tik anoniminės apklausos.

Apskaičiuot negalima. Bet reikia žiūrėt ką skaičiuoja. Po to prasideda visokie „Estijoje korupcijos nėra“.

[RokasLT]

Gal labiau protesntai nemėgsta viešai skalbt savo baltinių. Visgi tas indeksas ne korupcijos, o korupcijos suvokimo (ir viešo pripažinimo).

Taip sutrumpinau pavadinimą, bet to negalima apskaičiuoti, pvz. kiek pinigų pavogta, pasisavinta, lyginant su kitų šalių: vykdomais valstybiniais projektais, BVP dalimi ir t. t. Tad lieka tik anoniminės apklausos.

[mantasm]

Bet katalikiški kraštai už protestantiškus kraštus turi didesnę korupciją (dešimtuką sudaro 8 protestantiškos šalys, ir tik dešimtoje vietoje Airija), žmonės, ir ypač turtingi, mėgsta pasirodyti kad jie aukščiau kitų, ko negalima pastebėti pas protestantus, gal tik anglai kažkiek tuo išsiskiria, bet daro tai rafinuotai.
O kas liečią požiūrį į "svetimą" turtą, tai čia išlikęs sovietinis požiūris.

Gal labiau protesntai nemėgsta viešai skalbt savo baltinių. Visgi tas indeksas ne korupcijos, o korupcijos suvokimo (ir viešo pripažinimo).

[RokasLT]

Bet Europoje yra daug katalikiškų valstybių ir jos sėkmingai gyvuoja ir organizuotesnės negu mes. Visgi manau priežastys išreikšto individualizmo yra kitokios. Aš tą pastebiu per buitinį lygmenį, kaip pvz. visada individualus namas bus tvarkingesnis negu bet koks daugiabutis, nes lietuviai niekaip negali susitarti dėl bendrų tikslų, kaip kad labai ryški skirtis "viena yra mano, o kiti dalykai - valstybės" ir bendras turtas žiūrimas kaip į ne savo, o kažką visiškai svętimo (šitas gal iš sovietmečio atėjo).

Bet katalikiški kraštai už protestantiškus kraštus turi didesnę korupciją (dešimtuką sudaro 8 protestantiškos šalys, ir tik dešimtoje vietoje Airija), žmonės, ir ypač turtingi, mėgsta pasirodyti kad jie aukščiau kitų, ko negalima pastebėti pas protestantus, gal tik anglai kažkiek tuo išsiskiria, bet daro tai rafinuotai.
O kas liečią požiūrį į "svetimą" turtą, tai čia išlikęs sovietinis požiūris.

[R.D.]

Bet Europoje yra daug katalikiškų valstybių ir jos sėkmingai gyvuoja ir organizuotesnės negu mes. Visgi manau priežastys išreikšto individualizmo yra kitokios. Aš tą pastebiu per buitinį lygmenį, kaip pvz. visada individualus namas bus tvarkingesnis negu bet koks daugiabutis, nes lietuviai niekaip negali susitarti dėl bendrų tikslų, kaip kad labai ryški skirtis "viena yra mano, o kiti dalykai - valstybės" ir bendras turtas žiūrimas kaip į ne savo, o kažką visiškai svętimo (šitas gal iš sovietmečio atėjo).

[RokasLT]

Man rodos, viskas išplaukę dėl religinės konfesijos. Labiausiai kooperavosi ir kooperuojasi protestantai (vien tik savo kalbos propagavimas ir įtvirtinimas religinėse apeigose), jie kūrė tampresnes bendruomenes pagrįstas socialiniu pasitikėjimu, net ekonominis augimas buvo priklausomas nuo efektyvaus manufaktūrų veikimo, susitarimų, kooperavimosi vykdant skirtingus projektus. Jau nekalbant, kad buvo vykdomas kruopštus bažnytinis administravimas, kuris taip pat buvo pvz. kitoms sritims.
Kai tuo tarpu katalikų bažnyčia taip stipriai nevienijo tautų ir buvo didysis brolis, kuris stebėjo iš viršaus su savo svetimybėmis, bet sukurtu didingumo įspūdžiu bei gauta didžiule galia - nes turėjo informacijos monopoliją.
Taip buvo sukilimai... bet katalikų bažnyčia kaip kooperavimosi centru tapo daug vėliau negu pas protestantus, nes tai inspiravo Tautų pavasaris.

[AšNeRobotas]

Įmetu citatą iš pirmos pasitaikiusios nuorodos į Vikipediją.

Nuo "liberalai patys save vadino komunistais" iki "liberalism is associated with wellfare policies".

Iškart žinojau, kad tavo pareiškimas neadekvačiai hiperbolizuotas ir radžviliškas.