Lietuvių - estų santykiai

[Silber418]

Kodėl iš Skandinavijos, o ne iš Vokietijos?

Vokietija, Nyderlandai, Austrija dar geresni pavyzdžiai. Didžiausias skirtumas, turbūt, yra skandinavų introvertiškumas.

[dangoraižistas]

Geras argumentas. Kiek įprasta kiaules auginti šalia miesto Centro, man Estijos didieji miestai (bent jau Talinas) nesiasocijuoja su vieta, kur žmones apskritai laiko kiaules, vištas, bent jau taip masiškai kaip Šnipiškėse, Žaliakalnyje ar lyg tais Aleksote.

1. išgalvoji kokią nors visišką nesąmonę („Žaliakalnyje, Šnipiškėse, Žvėryne VISI augina vištas, kiaules, karves, ožkas),
2. dešimt-šimtą-tūkstantį kartų sau kaip mantrą pakartoji, 3. o paskui šventai ta nesąmone imi ir įtiki,
4. bei galiausiai dar kitus imi tikinti bei verkšlenti „mes atsilikę, vargšai, pas mus Šnipiškėse augina ožkas, vištas, kiaules, Taline – ne, nes ten Skandinavija, rimtas didmiestis, sena miesto civilizacija“, nes nuo to pasijauti geriau (minčių mazochizmas).

Penkiolika sekundžių paieškoje, straipsnis, jame sakinys: "Täna läks kolm lindu Tallinnas, ka linnainimesed peavad kanu," ütles Evestus.
Vertimas: "Today, three birds went to Tallinn, the people of the city also keep chickens,"said Evestus.

Bet aišku mazochistiškai mėgstantiems save pasiplakti, nes, na, nes smagu paverkt kaip viskas blogai, tai reiškia, jog „estai labai madingi ir progresyvūs, tai skandinaviška – auginti mieste vištą, bet vai jei MES auginame – tada mes atsilikę, kaimiečiai, esame rytų europiečiai, beveik rusai, jei mieste auginame vištas“. Maždaug tokia kai kurių veikėjų logika (buvau tokių žmonių sutikęs dešimtis jei ne šimtus, todėl jokio stebėjimosi).

[suoliuojantis]

Gal turite Rytų Prūsijos ir Kuršo/Vidžemės/Estijos gubernijų XIX a. pab. - XX a. pradžios ekonominių duomenų?

Nežinau ar kur nors galima rasti ekonominio lyginimo tarp buvusios Livonijos ir Rytų Prūsijos duomenų, bet esu matęs rimto lenkų istoriko Andrzej Jezerski skaičiavimus lyginančius ekonominę padėtį trijuose Lenkijos dalyse (tai ka jie vadina zabory), atitekusiose trims imperijoms, 1913 metais. Tai gali būti naudojama palyginimui ir Livonijos su Rytų Prūsija. Ta vadianmoji Lenkijos carystė buvo net ko gero labiau ekonomiškai į priekį pažengęs regionas negu ex Livonija tuo metu (bent jau Varšuvos - Lodzės pramoninis rajonas su visais Žirarduvais tai tikrai). Pvz. Lenkijos carystė užėmė 0,56 proc. Rusijos imperijos teritorijos, bet 1880-1913 gamino 17-22 proc. visos imperijos pramonės produkcijos.
Anot jo 1913 metinės pajamos per kapitą Wielkopolskoje ir Pomorze (t.y Vokietijoje) buvo 113 tuometinių JAV dolerių. O Lenkijos carystėje 63 doleriai. Tuo tarpu Vokietijos vidurkis buvo 146 doleriai, Austro-Vengrijos 102, o Rusijos imperijos 44 doleriai. Tiesa rajonai aplink Lvovą buvo pati vargingiausia Austro-Vengrijos dalis ir ten pajamos siekė vos 40 dolerių.

Yra kai kurie ir objektyvūs parametrai, pvz. vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas. Vokietijai atitekusioje dalyje derlingumas buvo 21 kvintalas iš hektaro (kvintalas 112 svarų), Vokietijos vidurkis buvo 21,5, palyginimui Olandijoje 23,5, Danijoje 33,1. Tuo tarpu Lenkijos carystėje (kuri turėjo pačius geraiusius rodiklius visoje Rusijos imperijoje) derlingumas buvo tik 12,4 kvintalo, ir tai buvo net šiek tiek mažiau nei visiškai atsilikusioje Rumunijoje (13 kvintalų). Geležinkleio linijų tankis rusiškoje Lenkijos dalyje 1913 metais buvo 2,7 km skaičiuojant 100 kv. km. Tuo tarpu vokiškoje Lenkijoje 12,1 km (tai atitiko Vokietijos, Anglijos ir kitų V. Europos šalių vidurkius), Galicijoje 5,2 km, europinėje Rusijos dalyje 1,2 km. 1900 metais vokiškoje dalyje jau buvo pasiektas tai ką pavadintume 100 proc. progimnazijos lygio išsilavinimas ir apie 60 proc vaikų gaudavo gimnazijos lygio išsilavinimą. Tuo tarpu rusiškoje dalyje mažiau nei 20 proc. vaikų gaudavo daugiau nei pradinį išsilavinimą, o apie 50-60 proc. išvis jokio. Šitie duomenys gali būti naudojami kaip atraminiai lyginant ir Livoniją su Rytų Prūsija. Žinoma raštingumas ten buvo geresnis nei Lenkijoje: esu matęs, kad pradinį išsilavinimą tuo metu jau gavo virš 90 proc. estų ir virš 80 proc. latvių, bet labai labai mažai tiek latvių, tiek estų žengdavo toliau pradinio trijų metų išsilavinmo lygio (išmokdavo skaityti/ rašyti ir pakanka ...)

[dangoraižistas]

PoDV 1926 metai (sovietų gyventojų surašymas). Praėję aštuoneri metai po I pasualinio karo pabaigos. 1920 visose trijose Baltijose valstybėse baigėsi bet kokie mūšiai, susirėmimai, įsivyravo taika. Ekonomika auga, miestai jau atstatyti ir beveik užsigydę karo žaizdas. Tuo tarpu labiau į rytus jau pasibaigęs pilietinis karas ir gal jau pasibaigęs ir badas, įkurta Sovietų Sąjunga, industrializacija, kolektyvizacija, urbanizacija. Kas norėjo, iš evakuotų gyventojų arba iš ištremtų karo metu, arba iš išvežtų, paimtų į kariuomenę ar pan., jau seniausiai, 1918-1919, vėliausiai 1920 m. grįžę į tėvynę. Ką matome pagal gyventojų surašymą, kurio skaičiai galėjo būti net didesni (kai kas galėjo pasisakyti ir kitas tautybes, pavyzdžiui, ruso, lenko ir kt.)? Ogi štai, prašom.

Lietuvių skaičius Sovietų Sąjungoje – 41,463 arba du procentai lietuvių, iš jų Sovietinėje Rusijoje – 26,856 arba apie vieną procentą. Gali būti dalis dar tremtiniai, kuriuos ištrėmė per sukilimus ir jų palikuonys, nedidelė dalis buvo nusipirkę prie caro žemės Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur (tokių buvo keli kaimai kaip Malkava Baltarusijoje). Tiesa, kažkokia dalis galėjo dėtis lenkais, bet tokiu atveju kažin ar juos būtina priskirti lietuviams, jei jau save tokiais nelabai belaikė.

Nei latviai, nei estai XIX a. nebuvo tremiami, tad vykdavo į Rusiją savo noru. O dabar dėmesio, latvių ir estų skaičiai.

Latvių skaičius Sovietų Sąjungoje – 151,410, iš jų Sovietų Rusijoje – 126,277. Kitaip tariant, KAS DEŠIMTAS pasaulio latvis, netgi gal daugiau, kas aštuntas buvo pasilikęs TSRS.

Dar labiau šokiruojantys skaičiai – Estonian – 154 666, pusantro šimto tūkstančių estų arba KAS PENKTAS estas pasaulyje buvo įsikūręs Sovietijoje 1926 metais.


Kai paleis iš laikino pašalinimo, kaip norėtum šiuos statistinius faktus pakomentuoti?

Tiesiog turiu baimių dėl mentalitetų skirtumų, kurį galėjo lemti dar prieškarinis carinis atsilikimas, tik paskui dar labiau užstagnuotas sovietmečio.

Praktiškai visas ES kaimynes gelbėjo, kad nors priklausė caro Rusijai, bet buvo šiokioj tokioj autonomijoje. Įstatymai kaip suprantu buvo laisvesni, nebebuvo baudžiavos. Žmonės galėjo išlaikyti didesnius skirtumus nuo rytų slavų tautų. Manau, kad tas noras lietuvius paverst rytų slavais mano akyse ir buvo didžiausias carų palikimas. Dėl šios priežasties carmečio esu netgi labiau linkęs nekęsti nei sovietmečiu, nes sovietmečiu bent jau susilyginom su kaimynais pagal išsivystimą, nors ir visi sumokėjom didelę kainą.

[Romas]

15min.lt 2021.09.29
Susipažinkime: kuo ypatingi Lietuvoje gyvenantys estai?

http://www.15min.lt/m/media-pasakoji...tys-estai-1400

[manometras]

Kažkodėl įdėjo Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios nuotrauką, nors patys rašo straipsnyje, kad Luetuvos estų pamaldos kartą per metus vyksta Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (ten pat kartais vyksta ir latvių pamaldos). Ji yra Vokiečių g. kieme. Gal straipsnio autorė nėra jos mačiusi. Arba čia per kažkieno žioplumą.

[Eikantas X]

Aš nesuprantu, ką jie rašo straipsnio pradžioje.

Įdomų faktą apie tarpukario Lietuvos ir Estijos santykius atskleidžia knyga „Estija ir estų bendruomenė Lietuvoje“, išleista 2020 m. Pasirodo, daugelis Estijos tarpukario karininkų baigė mokslus būtent Vilniuje.

Lietuvos sostinėje karo mokslų mokykla veikė ir anksčiau.

Tarpukariu Vilnius nebuvo Lietuvos sostinė, ir išvis nepriklausė Lietuvai, tą puikiausiai žino visi. Lenkijos - Estijos santykiai buvo geri, turbūt todėl ir mokėsi, čia yra apie tarpukario Lenkijos ir Estijos santykius.