Sveiki rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai. Šią savaitę naujienų įvairovė tokia, kad rubrika gaunasi jei ne laikraščio, tai bent jau tabloido lygio, tai jūs ten tą kavytę pasiruoškit atitinkamai, aha?
Kad nereiktų versti laikraščio į patį galą, pradėkime nuo skaitomiausios dalies - orų apžvalgos. Pačiose Mėnulio (dar žinomi, kaip Kinijos) Naųjųjų Metų išvakarėse, t.y. per absoliučiai didžiausią metinę tautos migraciją “pas tėvukus int kaimų”, didelę dalį Kinijos užgriuvo sniego ir lijundros audra. Ir čia paaiškėjo, kad šalis turinti “didžiausią automagistralių kiekį”, sniego valymo techniką turi tik didmiesčiuose, o druskos ir smėlio neturi visai, nes tam šaibos net nebuvo numatytos. Prie to pridėkime, kad šalyje su mažiau kaip 30 metų vairavimo kultūros, dauguma vairuotojų yra švelniai tariant nepasirengę kritinėms vairavimo situacijoms - ir čia turiu omenyje dar baisesnį lygį, nei mano pačio matytas Airijoje ir JK. Rezultatas: milijonai žmonių strigę betoniniuose autostradų loviuose dešimtims valandų in the middle of nowhere, nes eismas sustojęs ir priekyje, ir gale. Dalis be šiltų drabužių, dauguma be maisto ir vandens. Internetus, be abejo, užplūdo tragiškų vaizdų tiktokai. Čainos Comunistų Parciją (CCP), kaip visuomet, griebėsi taisyti situaciją. Vidosikus su prie sakurų laužo besišildančiom mamom su kūdikiais operatyviai ištrynė, o kiekvienas save ir savo karjerą gerbiantis politrukas savanoriškai privalomai papostino, kaip jis asmeniškai neša karšto vandens termosą užstrigusios fūros vairuotojui, ar, iš bėdos, kaip jo vaikai susikibę už rankyčių laiko dailų plakatą “nemokamas vanduo”. Tiesa, šią idiliją sugadino ne mažesnė krūva pafilmavimų, kaip partijos oficiozui padavinėjant termosą, parankiniai iš už kadro plikom rankom beria sniegą, idant kadre atrodytų, jog pūga vis dar siaučia, o išmanantys kalbą jūtūberiai prisiekinėjo, kad fūros vairuotojo replikos visai nerodė dėkingimo, o skambėjo greičiau kaip direkcijos nx. Pro žvitrias internautų akis nepraslydo ir tai, kad ant vaikučių pabiručių plakato buvo ir draugiškas Weibo QR kodas, pagal kurį galima greitai ir patogiai atsiskaityti už nemokamą vandenį.
Na o milijonai papuolusių į bėdą kinų dar kartą parodė, kokia vis tik jie darbšti nacija: nukasė įkalnėse sniegą ir nudaužė ledą parankinėmis priemonėmis, tame tarpe statybinėmis mentelėmis bei daržo kultivatoriais, ir galų gale nuvažiavo, kur važiavę. Išskyrus tuos, kurie vadeliojo elektromobilius, nes pastariesiems batarkės baigėsi po kelių valandų stoviniavimo ir bandymo išlaikyti šilumą automobilio viduje.
Na gerai, gerai, žinoma, kad ne visi pakliuvę į bėdą vadavosi savom jėgom, tiesas sakant, daugumą greičiausiai atkasė kelininkai ar jų atitikmuo. Tačiau paliktų likimo valiai kiekis jei ne procentais, tai absoliučiais skaičiais yra tikrai stulbinantis, o oficiozų poreikis labiau rūpintis geru įvaizdžiu, o ne darbo atlikimu vienok vis dar pribloškia.
Tarptautinės naujienos.
– Tarp Filipinų prezidento (Marcos politinis klanas) ir viceprezidentės (Duterte politinis klanas) prabėgo vidutinės meškos dydžio juoda katė. Viceprezidentės tėtukas, ex-prezidentas Duterte, pradėjo smarkiai supti valtį, reikalaudamas Mindanao regiono atskyrimo nuo Filipinų Respublikos. Eksprezikas aiškina, kad tai istoriškai teisinga ir išganinga, atseit darysim viską pagal JT taisykles, referendumas ir fsio takoje. Prezidentas Marcos Jr. (ex-diktatoriaus Marcos Sr. atžala) atsakė, kad Duterte gali susikišti referendumus kur nesueina, bo čia tik būdas pasislėpti nuo Tarptautinio Tesimo gvildenamų ieškinių minėto ekspreziko atžvilgiu. Yra taip ar nėra, mes galim būti tikri dėl vieno dalyko pilnai - Kinija pasišildys rankas prie šio konflikto, ir dar vieno beveik tikrai - referendumas nepaeis, net jeigu įvyks, nes vienas iš Mindanao regionų ne taip seniai per kraujus išsikovojo autonomiją, ir visai neketina jos kompromituoti neaiškiais referendumais, ir dar rengiamais juos intensyviai praeityje pyzdinusio ekspreziko.
– Jau visi girdėjot, kaip Sakeris su Karlsonu keliavo Maskvon teisybės parnešti? Tai vat iš kart po tokio emociškai svarbaus įvykio Putinukas pasiskambino Vinipukui, musėt norėjo pasigirti ačyvmentu. Pokalbį diedukai vainikavo beveik identiškais presrelyzais apie kovą “prieš amerikietišką imperializmą ir multipolinių kažkotai kūrimą”.
– JAVų-Kinijos darbo grupė vėl susitiko darbinei sesijai, po kurios konstatavo, kad “rezultatų beveik nėra, bet gerai, kad bent šnekamės”. Atskirai pastebėsime, kad JAVų pusė išsakė rimtą nepasitenkinimą už rankos pagautų Kinijos hakerių bandymais įsilaužti į įvairias JAVų infrastruktūras. Kiniją atsakė “patys jūs tokie, jūs internetą išradot, reiškia jūs patys ir hakinat!” ir dar apkaltino JAVus esant “Walking War Machine!!”. Juokėsi puodas, kaip sakoma. Kinija, idant neprarast gero slogano, suorganizavo šalies viduje cielą kampaniją su minėtu šūkiu ir krūva AI sugeneruotų picturiukų, į kuriuos pasižiūrėję nacionaliniai internautai išsakė nuomonę: “jo, Amerika iš tiesų labai baisi, aš norėčiau būti jų pusėje”. Vieną pavyzduką prisegų jūsų įvertinimui.
– Kaip jau žinome, Hučių bajeriai Raudonojoje jūroje drūčiai sukėlė Kinija-Europa transportavimo kainas. Tris mėnesius ant atsarginių suolelio sėdėjus Kinija galų gale atšvartavo savo karinius laivus iš Džibučio, ir pradėjo konvojuoti griežtai tik savo laivus, kažką neaiškiai murmėdama apie “Irano atsisakymą bendradarbiauti”. JAVai tuo tarpu apsišaudė su Iranu vienas kito karines bazes, o po to ir vieni, ir kiti pareiškė, kad “karo nu visai nenori”, kas greičiausiai yra tiesa, bet veidą išlaikyt reikia. Tik JAVai iš kart sugadino visą gražiai augantį tarpusavio supratimą pagrasinę, kad jei Bab-el-Mandebo regione vėl pamatys šliaužiojantį Irano “komercinį” laivą ir telegrafuojant žvalgybos duomenis Hučiams, tai dabar jau numuš, kaip šūdą nuo kaliošų. Iranas įsižeidė.
Ekonomikos skyrelis.
– seniai seniai, dar prieš Kalėdas Ši paskelbė, kad “Šanchajaus akcijų biržos indeksas nenukris žemiau 3000”. Indeksas atsakė “sak maj dik” ir Kalėdų dieną nukrito. Už savaitės MSS (Ministry of State Security, Kinijos KGB atitikmuo), labai baisi ir dažniausiai labai tyli organizacija, kažkodėl išspausdino straipsnį, kuriame be jokių apylankų teigė, kad “indeksas tikrai nenukris žemiau 2900”. Deja, tokių perdėm skaidrių užuominų indeksas irgi nesuprato, ir krito toliau, vasario pradžioje džiaugsmingai pramušdamas 2700 dugną. CCP ilgai mąstė, gal net galvą kasė, ir ant galų pagalės išbezdėjo PLANĄ. Nebe pirmą ir net ne antrą, bet rinkoms šitas konkrečiau jau biškį patiko. Tai trečiadienį biržos raportavo 6% pakilimą, bet tuo džiaugsmingu įvykiu kol kas viskas ir pasibaigė. Šanchajaus indeksas iki penktadienio pakilo dar procentuką, o Honkongo vėl nukrito 3%. Tai gali būti ilgai lauktas lūžio taškas, gali ir nebūti.
– Nebodama vis stiprėjančio burbėjimo iš EU, Kinija nusprendė nemesti kelio dėl takelio ir šiemet dar labiau padidino rėmimą saulės panelių ir elektromobilių gamintojams, ko pasekoje yra didžiulis produkcijos perteklius. Reikia suprasti, kad dotacijoms pinigai neatsiranda iš niekur - šis jau kelis dešimtmečius CCP naudojamas būdas iš tiesų perkelia turtą iš gyventojų į gamybinį sektorių, ko pasekoje Kinijos vidaus rinkos vartojimas praktiškai nebeauga. Iš vienos pusės tokia politika padeda nurungti konkurenciją tarptautinėse rinkose, iš kitos - padaro Kinijos ekonomiką ypač jautrią eksportui. Palyginimui: kuomet 2015 metais vyko Kinijos biržų panika, pakeliui krito ir kitų pasaulio akcijų indeksai. 2021, t.y. praėjus vos 6 metams, Kinijos biržos vėl krito, bet tai praktiškai nepaveikį nei JAV, nei EU indeksų, o Japonijos Nikkei be jokių klausimų net ir išlošė. Vakarų “atsijungumo” politika vis tik veikia.
– Gerai žinoma ir gerbiama finansų analitikų kompaniją Rhodium Group LLC sausio 30 dieną išpublikavo straipsnį pavadinimu “Kurtinanti tyla iš Beidžino” (Beijing’s Silence is Deafening), kuriame baksnoja į visas Kinijos bėdas ir vis mažėjantį gerų pasirinkimų kiekį. Straipsnis labai glaustas ir parašytas “ekonomikos nūbams”, tad smarkiai rekomenduoju susirasti ir perskaityti, o visiškiems tinginiams pacituosiu vos kelis momentus, idant sukelti lūkestį: skolos dydis ir didėjimas, labai didelis vietinės valiutos kiekis, užsienio finansų atsitraukimas, kurį tik dar labiau paskatins žema Kinijos palūkanų norma (ir visos kitos nesamonės), niekaip neatsigaunantis vidaus vartojimas.
Sporto skyrelis (sakiau, kad mostelsim visą naujienų spektrą)!
Kojaspirdžio fanai ko gero jau girdėjo, kaip baisulingai Lionel Messi priškandalijo Honkonge. Tiems, kas šiek tiek nutolęs nuo tradicinio pripūstos pūslės vaikymo, trumpai nušviečiu: su Honkongo valdžios grirežtu palaiminimu buvo suorganizuotos draugiškos a.k.a. parodomosios fūlės rungtynės. Deja superstaras Lionel Messi, cituodamas žalą klyno regione, į aikštelę taip ir neišbėgo. Paskui nepaspaudė rankos CCP pastatytam Honkongo vadui. Nepasakė prakalbos po žaidimo. Čia gal dar būtų nieko, po 600 baksų už bilietus pakloję fanai būtų pasipjaustę venas ir pamiršę, bet… už trijų dienų Lionelis cielą pusvalandį žaidė tokiam pat bereikšmiam žaidime Japonijoje!!1! Pradžioje keletas žemyninės Kinijos atseit “freelance nuomonės formuotojų” išsakė savo nuodingą nuomonę apie “kontrakto nesilaikymą” irgi “nepagarbą nacijai”, o paskui į reikalą stojo ir oficiali propaganda. Buvo surastos visos Messi nuodėmės, įskaitant ir priklausomybę Argentinos nacijai, kuri kaip tik prieš pora mėnesių parodė špygą imperijai ir t.t. Fanai ir nacionaistai nejuokais įsiaudrino ir pradėjo reikalauti kredito už bilietus (vienok 600 baksų yra tik truputį mažiau nei du vidutiniai mėnesio atlyginimai), atsiprašymo su nusilenkimu, ėjimu keliais aplink ką nors, ir, pagal galimybes, savikastracija.
Finale oficialus žaidimo organizatorius graudžiu veidu pažadėjo atiduoti pusę bilietų kainos (virš 7 liamų dolcų sumoj), o Europos ir Amerikos futbolo klubai atidžiai klausėsi, konspektavo, ir nukancelino velniop beveik visus ateinantiems trims mėnesiams suplanuotus tarptautinius mačus Honkonge, nes nu nafig tokią galerą…
Na ir pabaigai tas, ko niekas neskaito - kultūrinė apžvalga.
Vidutiniškai populiarus britų jūtūberis Brendan Kavanagh, užsiimantis pagrinde viešai padėto kliapo maigymu Padingtono stotyje, prieš kelias savaites laivstrymindamas eilinį pagrojimą, užsirovė ant labai raudono Kinijos jūtūberio, katras irgi laivstrymino iš tos pačios stoties ir nusprendė rėkimu bei naglu veidu pasidaryti daugiau vietos. Viskas gal ir būtų nuėję užmarštin po penkiolikos minučių, jei minėtas raudonulis nebūtų pabandęs ne tik įsivaizduojamas teises pakačialint, bet ir užvaryti ant bulinimui nepasidavusio pianisto virtualioje erdvėje. Vėlgi, tarp nacionalistinių mažulių raudonulių palaikymas buvo visuotinis, bet vakarų publika ir bent dvi smegenų raukšles turinti kinijos populiacijos dalis džiaugsmingai iš raudonojo jūtūberio padarė memą pavadinimu “don’t touch her”. Pianistas tuo tarpu mėgaujasi padvigubėjusiu sekėjų skaičiumi, o atsimušimui nuo tolimesnių puldinėjimų apdėliojo jau pagarsėjusį pianiną Mikės lėlėmis ir užklojo Taivano vėliava. Mažuliai raudonuliai, kai jau sučiulpė validolį ir susilašino korvalolą, kontratakavo grasinimais “nušvilpti tą prakeiktą performerį, kai jis atvažiuos koncertuoti į Kiniją”. Ir kur aš tai girdėjau ne taip seniai?...
Dėkoju, kad skaitėte, net jei ir neįveikėt kultūros ir meno sekcijos. Nepažadu, kad ateityje turėsim tokius pilnaverčius naujienų srautus, taip kad nepripraskit
Kad nereiktų versti laikraščio į patį galą, pradėkime nuo skaitomiausios dalies - orų apžvalgos. Pačiose Mėnulio (dar žinomi, kaip Kinijos) Naųjųjų Metų išvakarėse, t.y. per absoliučiai didžiausią metinę tautos migraciją “pas tėvukus int kaimų”, didelę dalį Kinijos užgriuvo sniego ir lijundros audra. Ir čia paaiškėjo, kad šalis turinti “didžiausią automagistralių kiekį”, sniego valymo techniką turi tik didmiesčiuose, o druskos ir smėlio neturi visai, nes tam šaibos net nebuvo numatytos. Prie to pridėkime, kad šalyje su mažiau kaip 30 metų vairavimo kultūros, dauguma vairuotojų yra švelniai tariant nepasirengę kritinėms vairavimo situacijoms - ir čia turiu omenyje dar baisesnį lygį, nei mano pačio matytas Airijoje ir JK. Rezultatas: milijonai žmonių strigę betoniniuose autostradų loviuose dešimtims valandų in the middle of nowhere, nes eismas sustojęs ir priekyje, ir gale. Dalis be šiltų drabužių, dauguma be maisto ir vandens. Internetus, be abejo, užplūdo tragiškų vaizdų tiktokai. Čainos Comunistų Parciją (CCP), kaip visuomet, griebėsi taisyti situaciją. Vidosikus su prie sakurų laužo besišildančiom mamom su kūdikiais operatyviai ištrynė, o kiekvienas save ir savo karjerą gerbiantis politrukas savanoriškai privalomai papostino, kaip jis asmeniškai neša karšto vandens termosą užstrigusios fūros vairuotojui, ar, iš bėdos, kaip jo vaikai susikibę už rankyčių laiko dailų plakatą “nemokamas vanduo”. Tiesa, šią idiliją sugadino ne mažesnė krūva pafilmavimų, kaip partijos oficiozui padavinėjant termosą, parankiniai iš už kadro plikom rankom beria sniegą, idant kadre atrodytų, jog pūga vis dar siaučia, o išmanantys kalbą jūtūberiai prisiekinėjo, kad fūros vairuotojo replikos visai nerodė dėkingimo, o skambėjo greičiau kaip direkcijos nx. Pro žvitrias internautų akis nepraslydo ir tai, kad ant vaikučių pabiručių plakato buvo ir draugiškas Weibo QR kodas, pagal kurį galima greitai ir patogiai atsiskaityti už nemokamą vandenį.
Na o milijonai papuolusių į bėdą kinų dar kartą parodė, kokia vis tik jie darbšti nacija: nukasė įkalnėse sniegą ir nudaužė ledą parankinėmis priemonėmis, tame tarpe statybinėmis mentelėmis bei daržo kultivatoriais, ir galų gale nuvažiavo, kur važiavę. Išskyrus tuos, kurie vadeliojo elektromobilius, nes pastariesiems batarkės baigėsi po kelių valandų stoviniavimo ir bandymo išlaikyti šilumą automobilio viduje.
Na gerai, gerai, žinoma, kad ne visi pakliuvę į bėdą vadavosi savom jėgom, tiesas sakant, daugumą greičiausiai atkasė kelininkai ar jų atitikmuo. Tačiau paliktų likimo valiai kiekis jei ne procentais, tai absoliučiais skaičiais yra tikrai stulbinantis, o oficiozų poreikis labiau rūpintis geru įvaizdžiu, o ne darbo atlikimu vienok vis dar pribloškia.
Tarptautinės naujienos.
– Tarp Filipinų prezidento (Marcos politinis klanas) ir viceprezidentės (Duterte politinis klanas) prabėgo vidutinės meškos dydžio juoda katė. Viceprezidentės tėtukas, ex-prezidentas Duterte, pradėjo smarkiai supti valtį, reikalaudamas Mindanao regiono atskyrimo nuo Filipinų Respublikos. Eksprezikas aiškina, kad tai istoriškai teisinga ir išganinga, atseit darysim viską pagal JT taisykles, referendumas ir fsio takoje. Prezidentas Marcos Jr. (ex-diktatoriaus Marcos Sr. atžala) atsakė, kad Duterte gali susikišti referendumus kur nesueina, bo čia tik būdas pasislėpti nuo Tarptautinio Tesimo gvildenamų ieškinių minėto ekspreziko atžvilgiu. Yra taip ar nėra, mes galim būti tikri dėl vieno dalyko pilnai - Kinija pasišildys rankas prie šio konflikto, ir dar vieno beveik tikrai - referendumas nepaeis, net jeigu įvyks, nes vienas iš Mindanao regionų ne taip seniai per kraujus išsikovojo autonomiją, ir visai neketina jos kompromituoti neaiškiais referendumais, ir dar rengiamais juos intensyviai praeityje pyzdinusio ekspreziko.
– Jau visi girdėjot, kaip Sakeris su Karlsonu keliavo Maskvon teisybės parnešti? Tai vat iš kart po tokio emociškai svarbaus įvykio Putinukas pasiskambino Vinipukui, musėt norėjo pasigirti ačyvmentu. Pokalbį diedukai vainikavo beveik identiškais presrelyzais apie kovą “prieš amerikietišką imperializmą ir multipolinių kažkotai kūrimą”.
– JAVų-Kinijos darbo grupė vėl susitiko darbinei sesijai, po kurios konstatavo, kad “rezultatų beveik nėra, bet gerai, kad bent šnekamės”. Atskirai pastebėsime, kad JAVų pusė išsakė rimtą nepasitenkinimą už rankos pagautų Kinijos hakerių bandymais įsilaužti į įvairias JAVų infrastruktūras. Kiniją atsakė “patys jūs tokie, jūs internetą išradot, reiškia jūs patys ir hakinat!” ir dar apkaltino JAVus esant “Walking War Machine!!”. Juokėsi puodas, kaip sakoma. Kinija, idant neprarast gero slogano, suorganizavo šalies viduje cielą kampaniją su minėtu šūkiu ir krūva AI sugeneruotų picturiukų, į kuriuos pasižiūrėję nacionaliniai internautai išsakė nuomonę: “jo, Amerika iš tiesų labai baisi, aš norėčiau būti jų pusėje”. Vieną pavyzduką prisegų jūsų įvertinimui.
– Kaip jau žinome, Hučių bajeriai Raudonojoje jūroje drūčiai sukėlė Kinija-Europa transportavimo kainas. Tris mėnesius ant atsarginių suolelio sėdėjus Kinija galų gale atšvartavo savo karinius laivus iš Džibučio, ir pradėjo konvojuoti griežtai tik savo laivus, kažką neaiškiai murmėdama apie “Irano atsisakymą bendradarbiauti”. JAVai tuo tarpu apsišaudė su Iranu vienas kito karines bazes, o po to ir vieni, ir kiti pareiškė, kad “karo nu visai nenori”, kas greičiausiai yra tiesa, bet veidą išlaikyt reikia. Tik JAVai iš kart sugadino visą gražiai augantį tarpusavio supratimą pagrasinę, kad jei Bab-el-Mandebo regione vėl pamatys šliaužiojantį Irano “komercinį” laivą ir telegrafuojant žvalgybos duomenis Hučiams, tai dabar jau numuš, kaip šūdą nuo kaliošų. Iranas įsižeidė.
Ekonomikos skyrelis.
– seniai seniai, dar prieš Kalėdas Ši paskelbė, kad “Šanchajaus akcijų biržos indeksas nenukris žemiau 3000”. Indeksas atsakė “sak maj dik” ir Kalėdų dieną nukrito. Už savaitės MSS (Ministry of State Security, Kinijos KGB atitikmuo), labai baisi ir dažniausiai labai tyli organizacija, kažkodėl išspausdino straipsnį, kuriame be jokių apylankų teigė, kad “indeksas tikrai nenukris žemiau 2900”. Deja, tokių perdėm skaidrių užuominų indeksas irgi nesuprato, ir krito toliau, vasario pradžioje džiaugsmingai pramušdamas 2700 dugną. CCP ilgai mąstė, gal net galvą kasė, ir ant galų pagalės išbezdėjo PLANĄ. Nebe pirmą ir net ne antrą, bet rinkoms šitas konkrečiau jau biškį patiko. Tai trečiadienį biržos raportavo 6% pakilimą, bet tuo džiaugsmingu įvykiu kol kas viskas ir pasibaigė. Šanchajaus indeksas iki penktadienio pakilo dar procentuką, o Honkongo vėl nukrito 3%. Tai gali būti ilgai lauktas lūžio taškas, gali ir nebūti.
– Nebodama vis stiprėjančio burbėjimo iš EU, Kinija nusprendė nemesti kelio dėl takelio ir šiemet dar labiau padidino rėmimą saulės panelių ir elektromobilių gamintojams, ko pasekoje yra didžiulis produkcijos perteklius. Reikia suprasti, kad dotacijoms pinigai neatsiranda iš niekur - šis jau kelis dešimtmečius CCP naudojamas būdas iš tiesų perkelia turtą iš gyventojų į gamybinį sektorių, ko pasekoje Kinijos vidaus rinkos vartojimas praktiškai nebeauga. Iš vienos pusės tokia politika padeda nurungti konkurenciją tarptautinėse rinkose, iš kitos - padaro Kinijos ekonomiką ypač jautrią eksportui. Palyginimui: kuomet 2015 metais vyko Kinijos biržų panika, pakeliui krito ir kitų pasaulio akcijų indeksai. 2021, t.y. praėjus vos 6 metams, Kinijos biržos vėl krito, bet tai praktiškai nepaveikį nei JAV, nei EU indeksų, o Japonijos Nikkei be jokių klausimų net ir išlošė. Vakarų “atsijungumo” politika vis tik veikia.
– Gerai žinoma ir gerbiama finansų analitikų kompaniją Rhodium Group LLC sausio 30 dieną išpublikavo straipsnį pavadinimu “Kurtinanti tyla iš Beidžino” (Beijing’s Silence is Deafening), kuriame baksnoja į visas Kinijos bėdas ir vis mažėjantį gerų pasirinkimų kiekį. Straipsnis labai glaustas ir parašytas “ekonomikos nūbams”, tad smarkiai rekomenduoju susirasti ir perskaityti, o visiškiems tinginiams pacituosiu vos kelis momentus, idant sukelti lūkestį: skolos dydis ir didėjimas, labai didelis vietinės valiutos kiekis, užsienio finansų atsitraukimas, kurį tik dar labiau paskatins žema Kinijos palūkanų norma (ir visos kitos nesamonės), niekaip neatsigaunantis vidaus vartojimas.
Sporto skyrelis (sakiau, kad mostelsim visą naujienų spektrą)!
Kojaspirdžio fanai ko gero jau girdėjo, kaip baisulingai Lionel Messi priškandalijo Honkonge. Tiems, kas šiek tiek nutolęs nuo tradicinio pripūstos pūslės vaikymo, trumpai nušviečiu: su Honkongo valdžios grirežtu palaiminimu buvo suorganizuotos draugiškos a.k.a. parodomosios fūlės rungtynės. Deja superstaras Lionel Messi, cituodamas žalą klyno regione, į aikštelę taip ir neišbėgo. Paskui nepaspaudė rankos CCP pastatytam Honkongo vadui. Nepasakė prakalbos po žaidimo. Čia gal dar būtų nieko, po 600 baksų už bilietus pakloję fanai būtų pasipjaustę venas ir pamiršę, bet… už trijų dienų Lionelis cielą pusvalandį žaidė tokiam pat bereikšmiam žaidime Japonijoje!!1! Pradžioje keletas žemyninės Kinijos atseit “freelance nuomonės formuotojų” išsakė savo nuodingą nuomonę apie “kontrakto nesilaikymą” irgi “nepagarbą nacijai”, o paskui į reikalą stojo ir oficiali propaganda. Buvo surastos visos Messi nuodėmės, įskaitant ir priklausomybę Argentinos nacijai, kuri kaip tik prieš pora mėnesių parodė špygą imperijai ir t.t. Fanai ir nacionaistai nejuokais įsiaudrino ir pradėjo reikalauti kredito už bilietus (vienok 600 baksų yra tik truputį mažiau nei du vidutiniai mėnesio atlyginimai), atsiprašymo su nusilenkimu, ėjimu keliais aplink ką nors, ir, pagal galimybes, savikastracija.
Finale oficialus žaidimo organizatorius graudžiu veidu pažadėjo atiduoti pusę bilietų kainos (virš 7 liamų dolcų sumoj), o Europos ir Amerikos futbolo klubai atidžiai klausėsi, konspektavo, ir nukancelino velniop beveik visus ateinantiems trims mėnesiams suplanuotus tarptautinius mačus Honkonge, nes nu nafig tokią galerą…
Na ir pabaigai tas, ko niekas neskaito - kultūrinė apžvalga.
Vidutiniškai populiarus britų jūtūberis Brendan Kavanagh, užsiimantis pagrinde viešai padėto kliapo maigymu Padingtono stotyje, prieš kelias savaites laivstrymindamas eilinį pagrojimą, užsirovė ant labai raudono Kinijos jūtūberio, katras irgi laivstrymino iš tos pačios stoties ir nusprendė rėkimu bei naglu veidu pasidaryti daugiau vietos. Viskas gal ir būtų nuėję užmarštin po penkiolikos minučių, jei minėtas raudonulis nebūtų pabandęs ne tik įsivaizduojamas teises pakačialint, bet ir užvaryti ant bulinimui nepasidavusio pianisto virtualioje erdvėje. Vėlgi, tarp nacionalistinių mažulių raudonulių palaikymas buvo visuotinis, bet vakarų publika ir bent dvi smegenų raukšles turinti kinijos populiacijos dalis džiaugsmingai iš raudonojo jūtūberio padarė memą pavadinimu “don’t touch her”. Pianistas tuo tarpu mėgaujasi padvigubėjusiu sekėjų skaičiumi, o atsimušimui nuo tolimesnių puldinėjimų apdėliojo jau pagarsėjusį pianiną Mikės lėlėmis ir užklojo Taivano vėliava. Mažuliai raudonuliai, kai jau sučiulpė validolį ir susilašino korvalolą, kontratakavo grasinimais “nušvilpti tą prakeiktą performerį, kai jis atvažiuos koncertuoti į Kiniją”. Ir kur aš tai girdėjau ne taip seniai?...
Dėkoju, kad skaitėte, net jei ir neįveikėt kultūros ir meno sekcijos. Nepažadu, kad ateityje turėsim tokius pilnaverčius naujienų srautus, taip kad nepripraskit
Komentuoti: