Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rinkimų apygardos ir jų ribos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Romas
    replied
    Istoriškai 71 apygarda (1 atiteko lietuvios piliečiams užseinyje) atsirado pagal mažiausią tuo metu buvusiį rajoną

    Dabar kai prieš kiekvienus rinkimus perpaišomos ribos, atsiranda vis daugiau nepatenkintų. Yra apygardų, kurios kartais apima net 3 skirtingas savivaldybes.

    Pastumdyti ribas aplink Kauną nebus didilė problema. Labai sudėtinga bus pastumdyti ribas šiaurės rytų Lietuvoje, kur visos apygardos dabar turi rinkėjų deficitą.

    Aplink Vilnių bus irgi sudėtinga. Jei lokiioje nors "proficitinėj" Nemenčinės apygardoje bus aritmetiškai nuo jos atskiriamos lenkiškos apylinkės ir kaip beviltiška mažuma priskiriamos prie lietuviškų apygardų, tai sukels įtampų ir kaltinimų džerimanderingu.

    Problema ne tik su lenkais. Koks nors Žvėrynas ar Naujamiestis irgi būtų labai nepatenkintas jei keletas jo apylinkių būtų prijungti prie kokių nors "jedisntvinių" apygardų. Tiesa, pas mus tokių nelabai yra., tačiau pasistengus galima Naujininkus skirtine pire Naujamiesčio, o jungti su Markučiais ir su senąja Naująja Vilnia (kuri dabar praskiesta naujai priemiesčių vilniečiais), ir prie tokio Pietų Vilniaus dariniio o "dėl skaičiaus" pridėti porą apylinkių kokioje Čiurlionio ar Kęstučio gatvėje. Dauguma būtų raudona, o dirbtinai sudaryta beviltiška konservatorinė mažuma būtų nepatenkinta.

    Šiaip reikėtų grįžti svarstyti tą variantą, kur dar kokiais 2013 metais siūlė tuometis teisingumo ministras Bernatonis, nesvarbu, kaip mes t principą vadinsime vadinsime - smetonišku, lenkišku ar estišku. Būtų kelios daugiamandatinės apygardos, kur visi rinktų keletą kandiddatų. Pasikeitus demograifjai koks nors regionas nepajustų, jei iš jo turimų, pvz. 9 mandatų vienas atitiktų Vilniaus miestui.
    Kaip niekam neskauda (isskyrus rinkimų kandidatus) , kad mes į Europarlamentą renkame nebe 13, o 12 ar 11 deputatų.

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kur programerių arba fūristų apygarda?
    Ar čia Honkongas su funkcinėmis apygardomis?

    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    SUPRANTU, as turiu omeni apie stabiluma kad kazkokia stabili apygarda formuotusi, o ne butu kaitaliojama ir perbraizoma kas metai.
    Apygardos buvo „stabilios“ 24 metus, kol toks „stabilumas“ buvo pripažintas nekonstituciniu. Perbraižoma kas 4 metai, bet ir tai daugumos apygardų tas neliečia.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    tai ir yra daroma 4 metams kas kiekvienus seimo rinkimus.
    SUPRANTU, as turiu omeni apie stabiluma kad kazkokia stabili apygarda formuotusi, o ne butu kaitaliojama ir perbraizoma kas metai.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Vienas iš apygardų sudarymo principų yra kad jų gyventojai būtų panašūs pagal veiklą, tautybę ir pan.
    Dabar porą rinkimų Eišiškėse problemų dėl džerimanderingo nėra, nes jos priskirtos prie Šalčininkų apygardos.
    Bet panašios problemos yra šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje, kai pora ar daugiau lenkiškų apylinkių aritmetiškai buvo priskirta prie Molėtų -Širvintų apygardos.
    Kur programerių arba fūristų apygarda?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Anksčiau buvusiose nuorodose tie principai yra išvardinti.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Vienas iš apygardų sudarymo principų yra kad jų gyventojai būtų panašūs pagal veiklą, tautybę ir pan..
    čia rimtai yra kažkur tokia nesąmonė parašyta?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
    o tai kažkur Eišiškes butu pakeitusios esminiai rezultatus ir arba kur dar juos galėjo priskirt?
    Vienas iš apygardų sudarymo principų yra kad jų gyventojai būtų panašūs pagal veiklą, tautybę ir pan.
    Dabar porą rinkimų Eišiškėse problemų dėl džerimanderingo nėra, nes jos priskirtos prie Šalčininkų apygardos.
    Bet panašios problemos yra šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje, kai pora ar daugiau lenkiškų apylinkių aritmetiškai buvo priskirta prie Molėtų -Širvintų apygardos.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Toks švelnus sukčiavimas vadinasi džerimanderingu.


    Jo ankstesnių pavyzdžių yra šioje temoje.
    Klasikinis pavyzdys - ilgai buvusi klasikinė džerimanderingo Varėnos - Eišiškių apylinkė, kur 40-45% lenkiškoje pusėje buvusių rinkėjų niekada neturėdavo savo kandidato.
    o tai kažkur Eišiškes butu pakeitusios esminiai rezultatus ir arba kur dar juos galėjo priskirt?

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    As sito elementariai nesuprantu negi negalima paziurejus tendencijas gyventoju mazejimo ar didejimo , pertvarkyt apygardas kokiems penkiems metams,kad butu minimalus stabilumas?
    tai ir yra daroma 4 metams kas kiekvienus seimo rinkimus.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    As sito elementariai nesuprantu negi negalima paziurejus tendencijas gyventoju mazejimo ar didejimo , pertvarkyt apygardas kokiems penkiems metams,kad butu minimalus stabilumas?
    Neįmanoma, nes kai kur gyventojų 5% padidėja per vienerius metus, o kai kur atitinkamai sumažėja. Tai čia natūraliai užprogramuotas dalykas, kad ribos perbraižomos per kiekvienus rinkimus.
    Šiaip reiktų naikinti tas vienmandates, nes dabar tos apygardos dirbtinai sukurtos apjungiant kelias savivaldybes, kartais labai skirtingas. Vietos reikalus turi spręsti savivaldybės, o ne Seimo nariai. Plius su vienmandatėmis nuplaukia daug balsų, kartais išrenkamas Seimo narys su vos keliolika procentų gautų balsų pirmame ture.
    Paskutinis taisė Lettered; 2022.10.25, 14:25.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
    būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.
    Toks švelnus sukčiavimas vadinasi džerimanderingu.

    džèrimanderingas (angl. gerrymandering), sąmoningas manipuliavimas rinkiminių teritorijų ribomis siekiant laimėti rinkimus

    https://www.vle.lt/straipsnis/dzerimanderingas/
    Jo ankstesnių pavyzdžių yra šioje temoje.
    Klasikinis pavyzdys - ilgai buvusi klasikinė džerimanderingo Varėnos - Eišiškių apylinkė, kur 40-45% lenkiškoje pusėje buvusių rinkėjų niekada neturėdavo savo kandidato.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.
    As sito elementariai nesuprantu negi negalima paziurejus tendencijas gyventoju mazejimo ar didejimo , pertvarkyt apygardas kokiems penkiems metams,kad butu minimalus stabilumas?

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai, deja tik pagerins vatnikų situaciją.
    Molėtų-Širvintų 2020m. laimėjo Pinskus. Pridėjus Nemenčinės, jo šansai tik padidėja.
    O Nemenčinėje sunkiai (įsimintinas atvejis) laimėjo Tamašūnienė, sumažinus jos galimybės padidės.
    na Pinskus gal yra labiau "usuotas bebras" nei vatnikas (žinoma tas yra piktybinis), plius šiandien jis yra rytoj gal ir nebe, o va LLRA dar ilgai bus, taip Tomašiunaite sunkiai laimėjo, bet šiais rinkimais manau vata bus labiau linkusi eiti i rinkimus todėl vėl laimės LLRA, Nemenčinei.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.
    Tai, deja tik pagerins vatnikų situaciją.
    Molėtų-Širvintų 2020m. laimėjo Pinskus. Pridėjus Nemenčinės, jo šansai tik padidėja.
    O Nemenčinėje sunkiai (įsimintinas atvejis) laimėjo Tamašūnienė, sumažinus jos galimybės padidės.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.
    Vatnikai Šalčininkuose, ne Molėtuose.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    VRK atliko vidurio kadencijos analizę.
    Iki 2024 metų rinkimų dar gali būti nemažų pasikeitimų

    LRT.lt 2022.10.23
    Ties koregavimo riba – jau 13 Seimo rinkimų apygardų


    VRK analizė 2022.10.18


    Žemėlapis iš vrk.lt puslapio
    Paspaudus - didesnis žemėlapis

    https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...nkeju-skaicius
    būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    VRK atliko vidurio kadencijos analizę.
    Iki 2024 metų rinkimų dar gali būti nemažų pasikeitimų

    LRT.lt 2022.10.23
    Ties koregavimo riba – jau 13 Seimo rinkimų apygardų
    Dėl gyventojų skaičiaus pokyčių praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų ties koregavimo riba jau atsidūrė 13 rinkimų apygardų iš 70-ies esančių Lietuvos teritorijoje.
    Šios apygardos viršija leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (34 453). Pagal įstatymą, rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose apygardose skaičiaus – šiuo metu tai būtų nuo 31 008 iki 37 899 rinkėjų

    Visos leistiną ribą viršijusios apygardos yra sparčiai besiplečiančiuose Vilniaus ir Kauno regionuose.
    Nemenčinėje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia 116,38 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, Aleksoto-Vilijampolės apygardoje – 112,94 proc., Medininkų apygardoje – 112,26 proc., Garliavos – 110,97 proc., Naujamiesčio-Naujininkų – 110,34 proc. ir Naujosios Vilnios apygardoje – 110,23 procento.
    Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimanti Karšuvos apygarda – 88,6 proc., Sėlos rytinė – 88,66 proc., Nevėžio – 88,98 proc., Sėlos vakarinė – 89,31 proc., Deltuvos pietinė – 89,41 proc., Molėtų-Širvintų – 89,41 proc. ir Vilkaviškio – 89,99 proc. vienmandatės rinkimų apygardos.

    VRK vertinimu, atsižvelgiant į rinkėjų skaičiaus kaitos apygardose tempus yra tikimybė, kad visose leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
    Anot komisijos, tikėtina, kad iki 2024 metais numatytų Seimo rinkimų Mėguvos, Pilaitės-Karoliniškių, Senamiesčio-Žvėryno vienmandatės rinkimų apygardos taip pat taptų per didelės, o tarp per mažų atsidurtų Deltuvos šiaurinė, Marijampolės bei Žiemgalos rytinė apygardos.

    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...nkimu-apygardu
    VRK analizė 2022.10.18
    Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų atliko kasmetinę vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę.(...)

    2021 m. atlikta rinkėjų skaičiaus apygardose analizė publikuojama ČIA.
    2020 m. Seimo rinkimų apygardų žemėlapis.
    Žemėlapis iš vrk.lt puslapio
    Paspaudus - didesnis žemėlapis

    https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...nkeju-skaicius

    Komentuoti:


  • ultra laverdi
    replied
    VRK fiksuoja rinkėjų pokytį vienmandatėse rinkimų apygardose: didžiausias rinkėjų šuolis – pajūrio krašte

    2021-10-29

    Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, praėjus vieneriems metams po Seimo rinkimų atliko vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę.

    Analizuojant 2021 m. ir 2020 m. rinkėjų skaičiaus skirtumus, didžiausias teigiamas pokytis buvo Mėguvos (Palangos miestą Klaipėdos ir Kretingos rajonus apimančioje) apygardoje, ten rinkėjų skaičius išaugo 2113 rinkėjų.

    Nemažas rinkėjų padidėjimas fiksuojamas ir Nalšios Šiaurinėje (Visaginą ir Zarasų rajoną apimančioje) apygardoje. VRK duomenimis, čia rinkėjų skaičius per metus pasipildė 1492 balsavimo teisę turinčiais asmenimis.

    Teigiamas rinkėjų pokytis matomas ir kitose didžiųjų Lietuvos miestų apygardose: Naujojoje Vilnioje, Garliavoje ir Raudondvaryje.

    Didžiausias gyventojų mažėjimas buvo užfiksuotas Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje, per metus šį apygarda neteko 696 rinkėjų.

    Duomenų analizė parodė, kad praėjus vieneriems metams nuo 2020 metų spalį vykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, atsirado viena apygarda, kuri jau ima viršyti leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Tokia situacija susidarė pastaruoju metu besiplečiančio Vilniaus priemiesčio teritorijoje esančioje Nemenčinės apygardoje. Joje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia – 110,35 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

    Rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, kad rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

    VRK duomenimis, žemiausia, 90 proc. siekianti, rinkėjų nuokrypio riba per vienerius metus kol kas nėra peržengta. Šiuo metu mažiausios rinkėjų skaičiumi Karšuvos (Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimančioje) apygardos rinkėjų skaičiaus riba siekia 90,44 proc.

    Jei rinkėjų skaičius per ateinančius metus šiose apygardose viršytų rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribas, artėjant kitiems Seimo rinkimams VRK perbraižytų šios ir greta esančių apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus ir už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius.
    https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...pajurio-kraste

    Rinkėjų skaičiaus pokyčius vienmandatėse apygardose galima pamatyti čia.
    Paskutinis taisė ultra laverdi; 2021.10.29, 17:28.

    Komentuoti:


  • ultra laverdi
    replied
    V. Venckūnas. Vyšniauskas – apie užmojus keisti rinkimų sistemą ir Karbauskio kandidatavimą į prezidentus


    <...>
    Šioje kadencijoje didelių revoliucijų rinkimų sistemoje nebus, tačiau ilguoju laikotarpiu, dešimties, dvidešimties metų bėgyje, jūsų nuomone, turėtume atsisakyti vienmandačių? Aš manau, kad mes turėtume pastebėti bent jau porą kadencijų, kaip atrodys vienmandačių dinamika, kaip keisis demografija ir tada matyti, koks yra realus vaizdas. Natūralu, kad reikės keisti tas vienmandates apygardas, jų ribas, dėl besikeičiančios demografijos. Yra tikėtina, kad jau kituose Seimo rinkimuose Vilniuje turės atsirasti dvi vienmandatės apygardos, atitinkamai mažės regionuose. Jeigu dabartinei opozicijai tai tinka, kuri labai kritikuoja, tai mes sakome, kad mums irgi tinka.

    Turės perspektyvą atsirasti daugiau apygardų pasaulio lietuviams. Aš manau, kad tai yra gerai, kodėl gi ne, pasaulio lietuviai turi būti atstovaujami, mums tai kaip partijai irgi tinka. Žiūrint dar į priekį, mes matome, kad gyventojų auga Vilniuje, Vilniaus rajone, Kauno rajone, didžiuosiuose miestuose, mažėja regionuose. Tai ir ta koncentracija tokiu keliu judės.
    <...>

    https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/...entus-n1100058

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Ačiū už nuorodą.
    Yra pokyčių lyginant su rudenį paskelbtais apygardų ribų projektais

    https://www.vrk.lt/2020-apygardu-ribu-zemelapiai

    Komentuoti:

Working...
X