Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[dondc]

O jei rimtai: kaip suprasti tą suplanuotą Vilniaus-Kauno dvimiestį ateities vizijoje? Kuo šie miestai bus labiau sujungti? Skraidys koks traukinys 300 km/h pirmyn ir atgal dažnai piko metu?..

[abruo]

Po to ateis Kauno eilė.

... ir beliks Lietuvą pervadinti Vilniumi.

[spirit]

Po to ateis Kauno eilė.

[Ciurlionis]

Prisijunksim, poto bus Vievis,Elektrėnai, Kaišiadorys :-)

[liutass]

Dar Lentvari prisijunkit

[abruo]

Bet tai naikinant vieną "blogybę" - autobusus - kils kita blogybė - automobilizacija, ko pasekoje tankės eismas, didės kamščiai.

Deja, taip - nėra tobulų sprendimų. Ši problema jau dabar sprendžiama, įvedant ir keliant parkavimo mokesčius miesto centre, anksčiau nemokamas parkavimo aikšteles verčiant mokamomis... Visuotinis automobilių mokestis, didinami kuro akcizai - irgi tai pačiai problemai spręsti. Miestas - itin sudėtingas organizmas.

[spirit]

Nori autobusų - soriukas, tokiose siaurose gatvėse autobusai neprasilenkia. Jei išgali pasistatyti namą, vadinasi, ir automobiliu gali kasdien į darbą važinėti, ir vaikus mokyklon nuvežti. Autobusai - arba esantys priemiestiniai, arba kažkokie papildomi privatūs, vežnatys iki miesto ribos arba P&R.

Bet tai naikinant vieną "blogybę" - autobusus - kils kita blogybė - automobilizacija, ko pasekoje tankės eismas, didės kamščiai.

[abruo]

Tai niekas nekalba apie kažkokius draudimus statyti ten, kur norisi. Tegul stato. Blogiausia, kai tokiems yra pataikaujama žadant autobusų trasas, kanalizacijos tiesimą, gatvių apšvietimą ir pan. Nori gyventi individualiam name? Pats įsirengi kanalizacijos mazgą su nuotekų išvežimu, jei ne - moki baudas už gamtos teršimą. Nori autobusų - soriukas, tokiose siaurose gatvėse autobusai neprasilenkia. Jei išgali pasistatyti namą, vadinasi, ir automobiliu gali kasdien į darbą važinėti, ir vaikus mokyklon nuvežti. Autobusai - arba esantys priemiestiniai, arba kažkokie papildomi privatūs, vežnatys iki miesto ribos arba P&R.

[Egiuxz]

Chaotiska urbanizacija taip pat.

Sprendimai keltis gyventi į kitą vietą nedaromi spontaniškai. Jeigu jau kraustosi kitur, vadinasi, kažkas yra ne taip.

[VNS]

Žmonių migracijos laisvės ribojimas, sakyčiau, jau būtų antikonstitucinis.

Chaotiska urbanizacija taip pat.

[Egiuxz]

Žmonių migracijos laisvės ribojimas, sakyčiau, jau būtų antikonstitucinis.

[VNS]

Atrodo, lietuviai labai pamėgo keltis į individualių namų kvartalus rajonuose aplink miestus. Būtina rasti priemonių šiam procesui stabdyti, ar bent jau neplėsti miestų savivaldybių ribų (kaip kad Vilniuje buvo padaryta klaida su Balsiais, Naujaneriais ir visais kitais šūdkampiais, dėl kurių tiek VT, tiek infrastruktūros plėtra reiškia didelius nuostolius miesto biudžetui.

Miesto + rajono savivaldybiu biudzetams. Domejausi cia neseniai Vilniaus apylinkiu bendraisiais planais (yra ir tokie, ten sprendziami visokie Zujunai, Avizieniai ir t.t.). Pletros galimybes is esmes neribojamos. Pirk zeme, keisk paskirti ir statykis. Sunkiai protu paaiskinama.

[abruo]

Atrodo, lietuviai labai pamėgo keltis į individualių namų kvartalus rajonuose aplink miestus. Būtina rasti priemonių šiam procesui stabdyti, ar bent jau neplėsti miestų savivaldybių ribų (kaip kad Vilniuje buvo padaryta klaida su Balsiais, Naujaneriais ir visais kitais šūdkampiais, dėl kurių tiek VT, tiek infrastruktūros plėtra reiškia didelius nuostolius miesto biudžetui.

[Romas]

Įdomus tinklalapis su visokiais žemėlapiais mapijoziai.lt (nuo žodžio map - žemėlapis)

Gyventojų skaičiaus pokytis Lietuvoje 1996-2014 m.

Per pastaruosius 18 metų gyventojų Lietuvoje sumažėjo 18,3 procento, ir šiuo metu Lietuvoje jau nėra 3 milijonų (2014 m. liepos 1 d. buvo 2 930 860). Iš 60-ies Lietuvoje esančių savivaldybių gyventojų skaičius per minėtą laikotarpį mažėjo 56-iose, didėjo – tik keturiose. Trys iš pastarųjų supa didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.
Sparčiausiai gyventojų skaičius mažėjo nuo didžiųjų miestų nutolusiose savivaldybėse – Visagine, Akmenės, Ignalinos ir Skuodo rajonuose



http://www.mapijoziai.lt/zemelapiai/...e-1996-2014-m/

[Maxas]

Įdomu, kodėl sovietinė valdžia 1957 metais prijungė Naująją Vilnią prie Vilniaus? Kam to reikėjo?

Kad Vilniuje statistiškai būtų daugiau gyventojų? Kad Vilnius atrodytų rusiškesnis?

Pagal pokario Vilniaus miesto generalinį planą Naująją Vilnią prijungė prie Vilniaus dėl to, kad N. Vilnioj dirbo labai didelis skaičius vilniečių, buvo išplėtota pramonė.

Tai matyt keistai atrodė, kad vilniečiai važiuoja į darbą į kitą miestą

Plačiau apie tą pokario planavimą galima pasiskaityti architekto Vladislovo Mikučianio prisiminimų knygoje 2010 m, VDA leidyklos

[inga.]

R. Ubarevičienė, D. Burneika, E. Kriaučiūnas. VILNIAUS MIESTO PLĖTRA – URBANISTINIO REGIONO NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS. Annales Geographicae 43–44, 2010–2011

Santrauka
Politinės ir su jomis susijusios ekonominės reformos bei natūralūs miestų kaitos procesai sąlygojo gana intensyvias teritorines Vilniaus miesto transformacijas, kurios pasireiškė dvejomis kryptimis: 1) senosios urbanistinės struktūros kaita ir 2) miesto plėtra. Būtent naujų teritorijų įsisavinimas ir Vilniaus įtakos plėtra už administracinių miesto ribų lėmė gana ryškaus urbanistinio regiono susiformavimą. Straipsnyje pristatoma miesto regiono koncepcija, nagrinėjamos Vilniaus miesto plėtros problemos. Šio darbo tikslas - nustatyti bendrąsias teritorines Vilniaus miesto regiono vystymosi tendencijas. Tyrime analizuojami įvairūs statistiniai rodikliai, didelę reikšmę darbo rezultatams turi lauko tyrimų metu sukaupti duomenys. Visa tai padėjo nustatyti sąlygines funkciškai vieningos teritorinės sistemos – Vilniaus miesto regiono – ribas. Taip pat aptariama šių ribų išskyrimo problematika, jų kaitą lemiantys veiksniai. Numatomos tolimesnės regiono vystymosi perspektyvos.
Miestai kartu su juos supančiomis erdvėmis formuoja tam tikrą teritorinę hierarchinę struktūrą. Nors regiono koncepcija sufleruoja, kad griežtos regionų bei juos sudarančių hierarchinių lygmenų ribos neegzistuoja, tačiau tam tikrų sąlyginių zonų buvimą patvirtina įvairūs rodikliai: švytuoklinės migracijos srautų kryptys ir intensyvumas, suburbanizacijos laipsnis, žemės kainos. Regiono hierarchinė struktūra atskleidžia miesto įtakos intensyvumą aplinkinių teritorijų ekonominei, socialinei, kultūrinei ir kt. sandarai. Nustatytos Vilniaus miesto regiono ribos atspindi bendras šios teritorijos vystymosi tendencijas, miesto esamą įtaką ir įtakos potencialą. Nors tai yra nepastovūs fiziniai parametrai, kurie svyruoja priklausomai nuo ekonominių ir kt. sąlygų, tačiau svarbu suprasti tokių teritorinių sistemų funkcionavimo ypatumus ir vykdyti atitinkamą teritorinę politiką.

R. Ubarevičienė, D. Burneika. VILNIAUS MIESTO PLĖTRA – KAI KURIOS KAIMIŠKŲ TERITORIJŲ TRANSFORMACIJŲ PASEKMĖS. Annales Geographicae 43–44, 2010–2011

Santrauka
Per pastaruosius du dešimtmečius Vilniaus miesto plėtra vyko labai sparčiai keisdama tiek vidines miesto erdves, tiek jo apylinkes. Šių procesų pasekmėje susiformavo Vilniaus miesto regionas – miestietiška erdvė, kelis kart didesnė už buvusiąją iki reformų pradžios. Tokia miesto erdvės plėtra nevyko tuščioje vietoje, todėl negalėjo vykti be didesnės ar mažesnės sankirtos su esamomis socialinėmis struktūromis. Būtent daugiausia kaimiško regiono erdvės virsmo Vilniaus miesto dalimi procesas ir yra svarbiausias šio straipsnio objektas. Šio darbo tikslas – nustatyti esmines Vilniaus miesto regiono teritorijos plėtros keliamas pasekmes akcentuojant iškylančias problemas. Miesto plėtros zona yra ta vieta, kur susiduria dvi iš esmės skirtingos visuomenės. Dažniausiai jauna, pasiturinti, daugiausia lietuviška miestietiška erdvė veržiasi į konservatyvesnę neturtingesnę, daugiausiai lenkiškos savimonės kaimišką struktūrą. Skirtingos visuomenės turi skirtingus poreikius, prioritetus, vertybių sistemas, todėl tam tikras konfliktas neišvengiamas. Tokiomis sąlygomis miesto
plėtra grasina tradicinėms bendruomenėms ir jų valdžios struktūroms, formuojamoms ir priklausančioms nuo tradicinių gyventojų.
Miesto erdvės plėtros arba kaimiškų teritorijų transformacijos į miestietiškas keliamos problemos dažniausiai sprendžiamos plečiant miesto administracines ribas, tačiau pati transformacija retai kada būna pilna. Miesto ir kaimo struktūros kartu egzistuoja ilgą laiką, todėl bent dalis visuomenės yra valdoma „svetimomis“ rankomis. Naujų mažesnių savivaldybių steigimas tokiu atveju būtų optimalesnis tokių problemų sprendimo būdas. Miesto plėtrai didelę neigiamą įtaką daro ir egzistuojanti savivaldybių biudžetų formavimo tvarka, stabdanti ūkio plėtrą jose, nes savivaldybėms reikia mokesčių mokėtojų, o ne verslo. Gyventojų pajamų mokestis, paskirstomas tolygiai pagal užimtą darbo ir gyvenamąją vietą būtų žymiai optimalesnis.
Egzistuojanti šalies administracinio valdymo, o tuo pačiu ir planavimo sistema nesudaro gerų prielaidų valdyti visuomeninių teritorinių sistemų, apimančių daugiau nei vieną savivaldybę. Prielaidų, kad situacija artimiausiu metu pasikeis ir Vilniaus miesto bei aplinkinių savivaldybių veiksmai bus koordinuojami ir planuojami sistemingai, beveik nėra. Miesto plėtra ir toliau neišvengiamai vyks, bet ji vyks stichiškai, keldama tiek socialines, tiek ekonomines, tiek ekologines problemas.

[Sula]

Įdomu, kodėl sovietinė valdžia 1957 metais prijungė Naująją Vilnią prie Vilniaus? Kam to reikėjo?

Kad Vilniuje statistiškai būtų daugiau gyventojų? Kad Vilnius atrodytų rusiškesnis?

Yra dvi nepatvirtintos versijos:
1.Chruščiovo laikais didelius įgaliojimus gavo sovnarchozai. Jie buvo suinteresuoti stambinti gamybos centrus, o N.Vilnia buvo svarbi ekonomiškai.
2.Planuota, bet niekada neįvyko, Vilniaus plėtra palei Minsko pl. (pats jis turėjo tapti autostrada).

[c2h5oh]

Įdomu, kodėl sovietinė valdžia 1957 metais prijungė Naująją Vilnią prie Vilniaus? Kam to reikėjo?

Kad Vilniuje statistiškai būtų daugiau gyventojų? Kad Vilnius atrodytų rusiškesnis?

[Romas]

/\ Vilniaus planavimo problemos tiksliai įvardintos.
Tik neaišku, ar čia yra tinkamiausia tema.

[senasnamas]

Vilnius – nesibaigiantis plėtros chaosas

„Pakankamai rimtas klausimas, kas daugiau ir geriau atstovauja vilniečiams – tie keliasdešimt politikų, kurie išrinkti į tarybą, ar aktyvios bendruomenės? O didžiausias cinizmas yra tame, kad didžioji dalis tarybos narių net nėra vilniečiai“, – piktinosi R. Navickienė.

Matome, kad taryba pasiduoda verslo spaudimui ir daro tai, ko reikia investuotojams, tačiau pamiršta daryti tai, ko reikia gyventojams“, – tvirtino R. Navickienė. Kadangi verslui neatrodė įdomi pietinė miesto dalis, tai Naujininkai, Rasos ar Salininkai, kurie didžia dalimi susikūrė sodininkų bendrijų teritorijose, tapo socialiniais getais.

Pažiūrėkite į prekybos centrų tankį ir išsidėstymą mieste. Tai yra specialiojo planavimo klausimas ir normaliuose miestuose prekybos, logistikos centrus stengiamasi iškelti į pramonines zonas, kurios netinkamos ar mažiau tinkamos gyventi. Municipalinė valdžia stengiasi taip plėtoti miestus, kad vadinamojo „šopingo“ valandomis nebūtų apkraunami gyvenamieji rajonai, – aiškino R. Navickienė. – Kadangi Vilnius jokios strategijos neturėjo, tai liko tik verslininkų interesai tam tikrose zonose steigti prekybos centrus. Tokia schema ir buvo patvirtinta. Vėliau taryba šią schemą prilygino specialiajam planui.“