Lietuvos etnografiniai regionai

[Tomizmas]

Prasta mintis. Prisiminkime kelerių metų senumo įvykius, kai Panevėžys buvo išbrauktas iš metropolinių centrų sąrašo... Po 4 metų valdininkams pavyko išsikovoti šį statusą, o dabar tu siūlai antrą kartą žengti tą patį žingsnį.

Blogai perskaitei. Panevėžys būtų Aukštaitijos regiono administracinis centras - sakyčiau, visai neprastas statusas.

Galima aišku ir Panevėžiui suteikti atskiro regiono statusą, bet tada Aukštatitijos regionas lieka be normalaus centro, kurio funkcijoms atlikti Panevėžys labiausiai tinka - tiek geografiškai, tiek ekonomiškai, tiek istoriškai/etnografiškai.

[arsiakas]

Aš būčiau už Lietuvos suskirstymą į 8 regionus: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, ir 4 iš tų regionai būtų miestų: Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai. Nors Šiauliai ir Panevėžys yra beveik vienodo dydžio miestai, Šiaulių negalima prikirti prie Aukštaitijos ar Žemaitijos regionų (kaip tik jie yra ant ribos), taigi kaip kompromisas galėtų būti atskiro regiono statusas Šiauliams, o Panevėžys būtų Aukštaitijos regiono administracinis centras. Dėl Mažosios Lietuvos regiono, nemanau kad jis reikalingas, nes būtų per mažas, be to, tam dabar nėra etnografinio pagrindo. Jis galėtų būti sujungtas su Žemaitijos regionu. Ir beje, pats esu gimęs ir augęs Švenčionių rajone, todėl galiu pasakyti, kad Švenčionių ir Ignalinos rajonų priskyrimas Dzūkijai - totali nesąmonė. Tose vietovėse kalbama aukštaitiška tarme, panašia į Utenos, o ne Alytaus. Riba tarp Aukštatitijos ir Dzūkijos regionų turėtų eiti taip: į šiaurę nuo Vilniaus - Aukštaitija, į pietus - Dzūkija (Vilniaus apylinkėse etnografinių regionų ribų ir viso neįmanoma nustatyti, nes dauguma apylinkių gyventojų ne lietuviai). Taip pat, toks skirstymas padalintų šių vietovių lenkus per pusę - irgi į naudą.

Ir baikit svaigti dėl žemaičių separatizmo. Ir kvailam aišku, kad tai tik šnekos be jokio pagrindo.

Prasta mintis. Prisiminkime kelerių metų senumo įvykius, kai Panevėžys buvo išbrauktas iš metropolinių centrų sąrašo... Po 4 metų valdininkams pavyko išsikovoti šį statusą, o dabar tu siūlai antrą kartą žengti tą patį žingsnį.

[Tomizmas]

Aš būčiau už Lietuvos suskirstymą į 8 regionus: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, ir 4 iš tų regionai būtų miestų: Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai. Nors Šiauliai ir Panevėžys yra beveik vienodo dydžio miestai, Šiaulių negalima prikirti prie Aukštaitijos ar Žemaitijos regionų (kaip tik jie yra ant ribos), taigi kaip kompromisas galėtų būti atskiro regiono statusas Šiauliams, o Panevėžys būtų Aukštaitijos regiono administracinis centras. Dėl Mažosios Lietuvos regiono, nemanau kad jis reikalingas, nes būtų per mažas, be to, tam dabar nėra etnografinio pagrindo. Jis galėtų būti sujungtas su Žemaitijos regionu. Ir beje, pats esu gimęs ir augęs Švenčionių rajone, todėl galiu pasakyti, kad Švenčionių ir Ignalinos rajonų priskyrimas Dzūkijai - totali nesąmonė. Tose vietovėse kalbama aukštaitiška tarme, panašia į Utenos, o ne Alytaus. Riba tarp Aukštatitijos ir Dzūkijos regionų turėtų eiti taip: į šiaurę nuo Vilniaus - Aukštaitija, į pietus - Dzūkija (Vilniaus apylinkėse etnografinių regionų ribų ir viso neįmanoma nustatyti, nes dauguma apylinkių gyventojų ne lietuviai). Taip pat, toks skirstymas padalintų šių vietovių lenkus per pusę - irgi į naudą.

Ir baikit svaigti dėl žemaičių separatizmo. Ir kvailam aišku, kad tai tik šnekos be jokio pagrindo.

[tivoli]

3 faktas - Kaunas padalintas per pusę !

Pats linksmumas tokio suskirstymo...Pereini arba pervažiuoji 6 autobusu Aleksoto tiltą į Senamiestį...ir tau jau iš Suvalkijos patenki į Aukštaitiją. Taigi pats linksmumas būtų tokiam regionui tarkim atlikti buvusias apskričių funkcijas kaip žemės grąžinimas - valdininkas žmogui:
atleiskite, negaliu grąžinti žemės prie Alekstoto ar Jonučių, tad galiu duoti žemę tik prie Kazlų Rūdos. Norite žemės bent Kauno mieste...mhm..Yra laisvos žemės prie Kleboniškio miško, bet ten jau Aukštaitija

Kaip c2h2oh ir sakė, jog etnografinių regionų suskirtymas į administracinius vienetus yra nesąmonė. Lietuva ne Kanada ir ne Belgija, o Žemaitija ir/ar Dzūkija yra ne Kvebekas ir ne Valonija. Administracinis suskirstymas turi išlaikyti (ekonominę ir teisinę) kažkokią logiką, o suskirstymas į Žemaitiją ir kt.regionus niekas nepasikeis - žemaičiai nepuls "auginti" bendrą žemaičių gėrį, kaip kokioj Valonijoje ar Kvebeke. Tiesiog jokios logikos...

[c2h5oh]

Taip jau nedėkingai susiklostė, kad didesnieji miestai išsidėstė ant etninių žemių ribų, todėl dalinant į administracines ribas nukentės arba miestų įtakos arba etnografiniai interesai. Dabartinė apskričių sistema aiškiai spjauna į etnografija, bet yra patogi miestų (bent jau didesniųjų) geografiniam išsidėstymui. Turbūt geriausia būtų sujungti po 2-3 dabartines apskritis su kelių rajonų perdalijimu į vieną ar kitą pusę ir pavadinti jas etnografinių vietovių pavadinimais. Pvz.: Klaipėdos, Telšių, Tauragės ir Šiaulių apskritis jungti i Žemaitiją, Panevėžio ir Utenos- į Aukštaitiją ir t.t.

o koks tikslas tokius junginius vadinti etnografinių regionų (kurių, beje, tie junginiai neatitiks) pavadinimais? Juk galima pasirinkti neutralius pavadinimus. Pvz Klaipėdos regionas arba Vakarų regionas arba Baltijos regionas arba Pajūrio regionas.

Prieš tai rašiau, kad bus sunku išties panaikinti apskritis, kad tai nevirstų paprasčiausiu valdininkų perstumdymu ir vienos vietos į kitą. Dabar galiu pridėti dar vieną pavojų - kad diskusiją užvaldys įvairiaus plauko romantikai, etnografijos ir priešistorės "atkūrinėtojai", žemaičiai marginalai (skarbalius & co). Visa tai baigsis konfliktu su Vilnijos lenkais (kas neišvengiama, jiems prilipinus "dzūkų" etiketę).

[pankas]

prof. Paulius Kavaliauskas renges siuos projektus jauciasi esas nepamainomas administraciniu reformu specialistas deja deja...

[NIR_Rimc]

As pries tokias nesamones, ne vien todel, kad eilini karta butu Siauliai nustumiami i kazkelinta plana o todel kad as pries visokius regijonus, nes su laiku ir jie uzsimanys visokiu nesamoniu kaip Gruzijoj ar Ukrainoj.

[AIRzol]

Taip jau nedėkingai susiklostė, kad didesnieji miestai išsidėstė ant etninių žemių ribų, todėl dalinant į administracines ribas nukentės arba miestų įtakos arba etnografiniai interesai. Dabartinė apskričių sistema aiškiai spjauna į etnografija, bet yra patogi miestų (bent jau didesniųjų) geografiniam išsidėstymui. Turbūt geriausia būtų sujungti po 2-3 dabartines apskritis su kelių rajonų perdalijimu į vieną ar kitą pusę ir pavadinti jas etnografinių vietovių pavadinimais. Pvz.: Klaipėdos, Telšių, Tauragės ir Šiaulių apskritis jungti i Žemaitiją, Panevėžio ir Utenos- į Aukštaitiją ir t.t.

[Wycka]

Šis suskirstymo būdas bent jau rytinėje šalies dalyje yra kažkokia nesąmonė. Pirmiausia nuo kada Švenčionys tapo Dzūkija? Antra, kodėl būtent Vilniaus regionui atiduodamas visas Baltarusijos pasienis? Trečia, beveik visos tautinės mažumos atsiduria dviejuose regionuose - Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos. Jeigu mokyklų tinklo tankumo reguliavimas bus atiduotas tik regionams, o ne centrinei valdžiai, bus daud, oi daug problemų, daugiau nei naudos. Galiausiai jau minėjau, kad Vilnius negali būti sudedamoji konkretaus regiono dalis, tai turi būti atskiras ir nepriklausomas regioninis administracinis vienetas, antraip konkretus regionas (šiuo atveju - Dzūkija) įgaus nelabai sąžiningą pranašumą. Vėl verksime, kad visos investicijos nusėda vienoje vietoje, o provincija skursta. Jau dabar Vilniaus apskritis generuoja apie trečdalį BVP (ir dar truputį daugiau užsienio investicijų), o kai dar šalia to prisidės Alytus ir Druskininkai, Dzūkijos regionas pritrauks apie pusę visų užsienio investicijų. Dar nemažai gaus Mažoji Lietuva su Klaipėda ir Nida, tad likusiai Lietuva maudysis katino ašarose. O voso to rezultatas bus lietuviškas - norėjom kaip geriau, o gavosi kaip visada...

[Maxas]

Dėl teritorinio-administracinio Lietuvos suskirstymo (etnografinių regionų teritorinių ribų išskyrimas) akad. Zigmas Zinkevičius


Svarbu, kad naujasis Lietuvos administracinis skirstymas remtųsi istoriškai susiklosčiusiu etnokultūriniu krašto susisluoksniavimu, bent su juo nesikirstų. Etnokultūriniai regionai daugeliu atvejų sutampa su tarmių plotais, o tai padės išvesti tikslias tų regionų (didžiųjų ar mažesnių, nežiūrint kaip jie bus pavadinti) ribas, nes etnokultūros ribos yra neryškios, o tarmių ribas galima labai tiksliai išvesti. Šiuo atveju kalbininkų-dialektologų talka bus būtina.
Pabrėžtina, kad etnokultūrinis krašto skirstymo modelis turi tą didelį privalumą, kad jo laikosi daugelis Europos Sąjungos šalių. Mums nereikėtų nuo jų išsiskirti savo kitokiais, prasimanytais administracinio padalinimo modeliais.
Apibrėžiant būsimų apskričių (ar kaip kitaip juos pavadinsime) administracijos funkcijas, būtinai reikia palikti iki šiol buvusią nuostatą, kad rajono savivaldybei nevykdant ar silpnai vykdant šalies švietimo politiką, apskrities administracijai paliekama teisė pačiai steigti ir išlaikyti mokyklas. Ši nuostata būtina pietryčių Lietuvai. Kitiems šalies regionams ji neaktuali. Ten rajonų savivaldybės vykdo švietimo politikos įgyvendinimą ir ši nuostata nebuvo ir nebus panaudojama. Tačiau ji turi likti kaip taikoma visai Lietuvai dėl politinių sumetimų, kitaip Lietuvos priešai ja pasinaudos antilietuviškai propagandai.

Akad. Zigmas Zinkevičius
2001-02-09
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show..._d=21317&p_k=1

[AIRzol]

Šis suskirstymas blogas jau vien dėl to, kad beveik visų didesnių miestų priemestinės zonos yra padalintos tarp skirtinų regionų, kas automatiškai reiškia problematiškesnį tų "metro area" vystimąsi.

Pataisymas: turėjau minty Pivoriūno ir Šaknio suskirstymą

[Maxas]

Dar zemelapiu is Seimo puslapio:








Taigi apie tai jau gana seniai buvo svarstoma, bet vis atideliojama...

[syle]

Baikit juokus su etnografiniais regionais, federacija nesant istorinio preteksto ir nereikalaujant gyventojų mažumoms- nesamonė, tai būtų separatizmo kurstymas iš valdžios. Taip pat toks skirstymas neatneš jokios naudos, regionų ribos ir centrai skirtomi pagal jau egzistuojančia infrastruktūrą, verslo poreikius, etc:administracinės reformos turi lengvinti ir piginti šalies valdymą, o ne ją skaldyti. Gyventojams turi būti patogu nuvykti į centrą, skirtingi regionai dažniausiai turi skirtingas vyraujančias ūkio sritis...
Manyčiau protinga būtu ne tik Vilniui, bet ir kitiems didiesiams miestams nesusilieti su dideliais regionais.

[c2h5oh]

Šitas žemėlapis - vienas iš pseudoistorinio romantizmo variantų.

1 faktas - tokio regiono "Mažoji Lietuva" nuo 1945 metų nebėra. Dauguma "tikrųjų' gyventojų pabėgo į Vokietiją, jų vietą užėmė atsikėlėliai, dabar šis regionas nuo Žemaitijos nesiskiria.

2 faktas - Pabradė ir Nemenčinė galbūt buvo Dzūkija prieš 200 metų, bet dabar - tai tik fantazijos (arba samoningas nesiskaitymas su tikrove ir noras pateikti norimą už esamą).

3 faktas - Kaunas padalintas per pusę !

4 klausimas - Jurbarke ir Ariogaloje, kiek man žinoma, kalbama aukštaitiškai?

[Maxas]

Jau patvirtinti ir siu regionu simboliai:

Dzukija

http://upload.wikimedia.org/wikipedi...ijosherbas.PNG

Suvalkija
?

Aukstaitija

http://upload.wikimedia.org/wikipedi...ijosherbas.PNG
http://www3.lrs.lt/home/images/VISI/...aRAUDONA_2.jpg
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show..._d=63291&p_k=1

Zemaitija


http://upload.wikimedia.org/wikipedi..._Samogitia.png

Mazoji Lietuva


http://upload.wikimedia.org/wikipedi..._Minor.svg.png

[Maxas]

is www.lrs.lt:

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis

Didesnis zemelapis: http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/i...a/U0123191.jpg

[c2h5oh]

Panaikinti apskritis ir viskas.

Pritariu - apskritys yra nereikalinga institucija, visą jų darbą gali atlikti savivaldybės ir ministerijos. Tiesa, TS-LKD nebus lengva apskritis tikrai panaikinti (būtent panaikinti su visomis jų "funkcijomis", o ne tiesiog perstumdyti "funkcijas" ir jas atliekančius darbuotojus iš vienos įstaigos į kitą).

O jeigu kurti regionus - tai pagal dabartines realijas (pvz. aplink 5 didžiausius miestus), pseudoistorinę romantiką padedant į šalį.

Tradiciniai etnografiniai regionai (Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija, Dzūkija) netinka, nes jie neturi akivaizdžių vienareikšmių ribų. Paimkim Žemaitiją:
1) jeigu Žemaitijos ribas nustatysim pagal žemaičių tarmės dabartinį paplitimą - tai Šiauliai bus tiesiai ant sienos. Raseiniai bus ne Žemaitijoje.
2) jeigu imsime istorines Žemaitijos ribas - tai Žemaitija gausis gerokai didesnė, bet be Klaipėdos krašto. Priklausomai nuo to, kurį laikotarpį paimsime už pagrindą, netgi Kaunas arba Panevėžys gali būti priskirti Žemaitijai (kas pagal dabartines realijas yra tikra nesąmonė - kauniečius vadinti žemaičiais). Ir tokioj "Žemaitijoj" tikrieji žemaičiai (kalbantys žemaitiškai) bus mažuma.

Su kitais regionais bus dar daugiau ir spalvingesnių problemų, jų ribos dar labiau išplaukusios. Ir visada bus Wilenščyznos problema.

[Wycka]

O apie tų regionų valdymo struktūrą kalba kas nors? Koks modelis? Jei federacija, tada VOkietijos, Austrijos pavyzdys? Ar Gruzijos?Rusijos?Su visomis iš to kylančiomis problemomis (tiek Vakaruose, tiek Rytuose)

Man labiausiai patinka Austrijos modelis. Beje, įvesti Lietuvoje federacinį valdymo modelį siūlytą dar 1919m., tik, deja, bendroje valstybėje su Lenkija. Tada belgai siūlė Lietuvą padalinti į du - Vilniaus ir Kauno - kantonus su dviem valstybinėmis kalbomis.

[LBP]

O apie tų regionų valdymo struktūrą kalba kas nors? Koks modelis? Jei federacija, tada VOkietijos, Austrijos pavyzdys? Ar Gruzijos?Rusijos?Su visomis iš to kylančiomis problemomis (tiek Vakaruose, tiek Rytuose)

[Wycka]

...pasigirstų balsai Vilnijos autonominį vienetą didelį įsteigti ...

Taip, tai yra didžiausias argumentas "prieš". Teisybės dėlei šalia Vilnijos atsirastų ir reikalavimas įsteigti Visagino autonominį vienetą. O šiaip visi projektai turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Mums rinktis, kas mums svarbiau.