Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos etnografiniai regionai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Wycka
    replied
    Parašė arsiakas Rodyti pranešimą
    Vis dar nesiliauja įvairūs ginčai.

    Aukštaitijos sostinė – Utena ar Panevėžys?

    Juokingas straipsnis. Žurnaliūgai nebeturi ką rašyti.
    Šitą žurnalistikos Minedo straipsnį reikia ne čia talpinti, o į skyrelį "Šiaip linksma".

    Komentuoti:


  • arsiakas
    replied
    Vis dar nesiliauja įvairūs ginčai.

    Aukštaitijos sostinė – Utena ar Panevėžys?

    Juokingas straipsnis. Žurnaliūgai nebeturi ką rašyti.

    „Sostinė turi turėti gilias šaknis – Utena jas turi. Be to, Panevėžys arčiau Žemaitijos, ten net tarmė kažkokia kitokia
    Panevėžys arčiau Žemaitijos, reiškia mūsų kalba turi šiokių tokių panašumų į žemaičių? Galima sakyti, kad Utena arčiau Baltarusijos nei Panevėžys. Tai uteniškių tarmė panašesnė į baltarusių

    Panevėžys nuo seno garsėja nusikalstamumu. Miestas su tokia reputacija neturėtų vadintis sostine.
    Dar didesnės nesąmonės nesu girdėjęs

    Čia įsikūrę Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių veikla aprėpia Panevėžio ir Utenos apskritis, „Panevėžio energija“ šilumine energija aprūpina ne tik Panevėžio apskrities, bet ir kai kuriuos Utenos apskrities miestus – Kupiškį, Zarasus.
    Čia jau žurnalistų klaida, geografija pakišo koją

    A. Katino teigimu, yra nemažai sričių, kuriose Utena – šalies lyderė. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje šis miestas pirmauja pagal automobilių versle besisukančių žmonių skaičių.
    Panašu, kad nebeturi jokių svarių argumentų, tai pradeda kalbėti nesąmones

    „Esame vieninteliai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, turintys tarptautinius standartus atitinkantį beisbolo stadioną. Tad nenuostabu, jog mus daug kas vadina šalies beisbolo sostine.
    Esame vieninteliai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, turintys tarptautinius standartus atitinkantį dviračių treką. Tad nenuostabu, jog mus daug kas vadina šalies dviračių sporto sostine.

    Komentuoti:


  • LuDux
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Tai vienintelis būdas neįsivelti į beprasmes diskusijas su viduramžių istorijos "atkūrinėtojais" ir kitais romantikais, lenkais, žemaičiais, apeiti Vilniaus - Kauno ir Šiaulių - Panevėžio grybų karus.
    Sita tema kalbeta ZiniuR. Nauja skirstyma kita grupe, isvadas pateiks gruodzio menesi. Skubeti neverta nes EU finansine perspektyva 2007-2013 metams apskaiciuota dabartinems 10iai apskriciu, perspektyvos viduryje galima keisti tik smulkmenas. Vadinasi naujas skirstymas bus tik nuo 2014 pradzios

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Tarpinstitucinės darbo grupės siūlymuose apie regionų steigimą neužsimenama.
    Tai vienintelis būdas neįsivelti į beprasmes diskusijas su viduramžių istorijos "atkūrinėtojais" ir kitais romantikais, lenkais, žemaičiais, apeiti Vilniaus - Kauno ir Šiaulių - Panevėžio grybų karus.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    VRM sekretorė: panaikinus apskritis būtų sutaupyta apie 350 mln. Lt
    Apskričių naikinimo modelį kūrusi tarpinstitucinė darbo grupė antradienį baigė darbą ir kitą savaitę žada Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pateikti siūlymus, kaip perskirstyti šiuo metu dešimties apskričių vykdomas funkcijas
    (...)
    Tarpinstitucinės darbo grupės siūlymuose apie regionų steigimą neužsimenama.
    http://www.delfi.lt/archive/article....ate=1237845600

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Etninė savimonė administracinių sienų nepaiso

    Komentuoti:


  • Aš
    replied
    Parašė LuDux Rodyti pranešimą
    Kodel Raseiniai atplesti nuo Zemaitijos? Negerai
    Kaip jau ką tik sakiau, su etnokultūra tai neturi daug bendro. Tik tiek, kiek natūraliai etnokultūra ir ekonominis sąryšis tarp tam tikrų teritorijų išsiplėtojo (ar dar bus plėtojamas) dėl geografijos.

    Komentuoti:


  • LuDux
    replied
    Parašė Rodyti pranešimą
    Mano supratimu, šis žemėlapis nėra korektiškas. Vilniaus miestas turėtų būti išskirtas.
    Spalvu veliavoje pritruko

    Kodel Raseiniai atplesti nuo Zemaitijos? Negerai

    Komentuoti:


  • LuDux
    replied
    Parašė Rodyti pranešimą
    Dabar sutarta, kad Vakarų Lietuvos regionui priklausytų Klaipėdos, Telšių, Šiaulių ir dalį Tauragės apskrity. Antram regionui būtų priskirtos Kauno ir Marijampolės apskritys, diskutuojama dėl galimo Alytaus apskrities priklausymo šiam regionui, trečiajam – Vilniaus, Utenos, Panevėžio apskritys..

    Komentuoti:


  • doncius
    replied
    Keturios apskritys — tik siekiamybė

    Gandas nėra laužtas iš piršto. Seimo rinkimų laimėtojų rinkiminės programos 33 puslapyje parašyta, kad „į stambesnius ekonominius regionus galėtų būti integruoja Vilniaus-Utenos (rytų regionas), Kauno-Alytaus-Marijampolės (vidurio-pietų regionas), Šiaulių-Panevėžio (šiaurės regionas) ir Klaipėdos-Telšių-Tauragės (vakarų regionas) apskritys.



    Iš šeštadienį vykusio TS-LKD partijos tarybos suvažiavimo grįžęs Vladas Damulevičius nuramino: „Mūsų partijos programa nėra nekintamas dalykas, tai — tik partijos siekiamybė“.

    Anot V. Damulevičiaus, jis pats asmeniškai neformalioje darbo grupėje įrodinėjęs, kad toks mechaninis suskirstymas mums netinka, kad reikia žiūrėti istorinių sąsajų ir kad yra nusistovėjęs penkių didžiųjų miestų teritorinis pasiskirstymas.

    „Kiek žinau, visos partijos, sudarančios daugumą, siunčia raštus, bandydamos įtakoti žmones, kurie gali priimti sprendimus, kad Šiaulių apskritis būtinai turi išlikti“, — sakė V. Damulevičius.

    Tačiau politikas visai nenurašo galimybės Panevėžiui tapti naujosios apskrities centru. Iškalbingas vien faktas, kad Šiaulių apskritį Seime atstovauja tik vienas Seimo narys konservatorius, tuo tarpu Panevėžį — nemenka komanda.

    Pabaiga — 2011 sausio 1- oji

    Jonas Bartkus, TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas, tvirtina, jog kol kas nėra svarstoma, kas galėtų tapti Šiaulių-Panevėžio regiono centru, tačiau esą šis klausimas labai rūpi šiauliečiams partijos nariams.

    Jo teigimu, partijos viduje yra sukilę ne tik Šiauliai su Panevėžiu, bet ir kitų apskričių centrai — niekas nenori paleisti valdžios iš savo rankų. Siūloma: arba naikinti apskritis visai, arba palikti dešimt — ir jokių kompromisų.

    Tačiau kalbos apie tai, kad paliks dešimt apskričių, būti negali.

    Pati reforma, siūloma partijos programoje, turėtų įvykti iki 2011 sausio 1 dienos. Po reformos visos apskričių funkcijos turėtų būti atiduotos savivaldybėms, išskyrus pagrindinę — regiono plėtros — funkciją.

    Tad paprastam žmogui į apskritį nebebus reikalo kreiptis. „Pamačius, kad apskričių reikšmė smarkiai sumažėja, gal nebus taip aštriai žiūrima į jų perskirstymą?“, — svarsto J. Bartkus.

    Reforma būtina

    „Aš asmeniškai manau, kad apskritis reikia stambint. Iš nieko mes sukūrėme tokius monstrus, kurie tik plečiasi, joms jau socialinių paslaugų įstaigos, atskiros mokyklos priskirinėjamos be jokio aiškaus plano. Reikia išgryninti ir sutvarkyti“, — tikina J. Bartkus.

    Apskričių reforma, anot jo, būtina dėl dviejų svarbių priežasčių. Pirma, dabartinės apskritys visiškai neatitinka Europos sąjungos keliamų reikalavimų. Europoje esą regionas jungia bent apie milijoną gyventojų. ES pinigai paprastai skirstomi regioniniu principu, kad užtikrintų tolygų regionų vystymąsi.

    Tuo tarpu Lietuvoje, kuri ES buvo pristatyta kaip vienas regionas, atotrūkis tarp sostinės ir kitos Lietuvos per pastaruosius keletą metų tik didėjo, nes praktiškai visas finansavimas ėjo per Vilnių ir jo ministerijas.

    Antra priežastis ta, kad mūsų apskritys neatitinka ES nustatytos atstovavimo koncepcijos: apskričių valdžia Lietuvoje ne renkama, bet skiriama.

    Kas drįs sujungti aukštaičius su žemaičiais?

    Vitas Matuzas, buvęs Panevėžio meras, miesto konservatorių lyderis, tiesiai šviesiai sako: „Man tas siūlymas nepriimtinas“. Jo nuomone, regionai turėtų susiformuoti arba etniniu pagrindu, arba pagal savivaldybių pageidavimus. “Yra penki metropoliniai centrai, tad apie keturis regionus kalbėti nebūtų gerai. Kodėl dabar išbraukti Panevėžį ar Šiaulius?“, — klausia.

    V. Matuzas tikina varianto „Šiauliai ar Panevėžys“ net nesvarstantis, nes toks pasiskirstymas esą sunkiai įmanomas. “Aš įsitikinęs, kad turi būti ir Šiauliai, ir Panevėžys. Negali tuo principu aukštaičius su žemaičiais sujungti“.

    Panevėžio politikas, išrinktas į Seimą, tvirtina, kad vis dėlto svarbiausia — ne apskričių skaičius, o biurokratijos mažinimas. Nes praktika, kai dešimt apskričių dirba prie dešimt vandenvalos projektų, yra pinigų taškymas.

    Apskrities viršininkas — prieš

    Alvydas Šedžius, Šiaulių apskrities viršininkas, pinigų taškymu vadina būsimąją reformą. Jis teigia nematąs jokių pozityvių reformos pusių: jei jau esą mažinti, tai tada geriau iš viso apskritis naikinti.

    ES patirtis A. Šedžiui — ne motyvas. „Europos reikalus puikiai žinau, Europoje yra visaip — yra ir smulkių, ir stambių regionų. Niekam ne naujiena, kad daroma reforma dėl reformos“, — sako A. Šedžius.

    Viršininkas teigia neįsivaizduojantis, kodėl reikėtų stambinti apskritis ir ką jos sustambintos darys. Anot jo, visos 10 apskričių administruoja labai sėkmingai. O jei reikėtų rinktis tarp Šiaulių ir Panevėžio, A. Šedžius siūlytų regiono centrą įkurti Radviliškyje. Žinoma, juokais.

    Šiauliai — istorinis centras

    Istorijos mokslų daktaras, docentas Jonas Sireika, mokslinių straipsnių ir monografijų apie Lietuvos savivaldą autorius, moksliškai galėtų nesunkiai apginti faktą, kad regiono centru turėtų išlikti Šiauliai.

    Pasak J. Sireikos, Šiauliai, kaip žemių centras, istoriškai įsitvirtino nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų, vėliau — caro laikais — Šiauliai tapo apskrities centru, juo tradiciškai išliko, sukūrus modernią Lietuvos valstybę 1918 metais. Net vokiečiai buvo palikę Šiaulių apskritį (vadinamąjį, kreisą).

    Be to, istoriškai Šiauliai visada buvo svaresnis pramonės, transporto, kultūros centras, negu Panevėžys.

    „Bet jei žiūrėtume į šiuolaikinę situaciją, aš manau — apskritys nereikalingos. Dabar svarbiausia, jei jau esame demokratinė valstybė, stiprinti savivaldą. O apskritys nėra savivalda“, — teigia istorijos mokslų daktaras.

    J. Sireika mano, kad apskričių stambinimas yra savotiškas kompromisas. „Suprantama, kad bus didžiulis pasipriešinimas, juk toks didžiulis aparatas, tiek biurokratų sėdi apskrityse, jie niekada savo valia nenorės atiduoti funkcijų ir prarasti darbo. Puikiai tai žinodamos, vargu ar partijos bandytų visai naikinti apskritis, užtat ir siūlo kompromisinį variantą“, — dėsto istorijos mokslų daktaras.

    Istorijos sąsajos

    Jeigu konservatoriai imtų ir nuspręstų, kad apskrities centru tampa konservatoriškas Panevėžys, o ne kairuoliška Šiaulių apskritis? Gal galėtume Šiaulius paskelbti atskira respublika, juk panašiai yra buvę?

    J. Sireika juokiasi: „Iš tiesų pirmoji Šiaulių apskrities taryba prieštaravo A. Valdemaro Vyriausybei ir A.Smetonos Tarybai ir neklausė valdžios dėl to, kad 1918-aisiais Šiauliuose dominavo socialdemokratai, o Lietuvos taryboje — dešinieji. Dėl to Šiauliai purkštavo kurį laiką ir Vyriausybės neklausė. Tai buvo tarsi atskira respublika, nors tokia pasiskelbusi nebuvo“.

    Anot istoriko, jei vis dėlto būtų bandoma apskritis padalinti politiškai, tokią sąsają su 1918-taisiais būtų logiška išvesti, o istorijas ratas būtų vėl apsisukęs.

    Straipsnis iš http://www.skrastas.lt/?data=2008-11...6330306&step=0


    Man asmeniškai patinka šis komentaras
    ?, 2008-11-11 16:07
    O jei reikėtų rinktis tarp Šiaulių ir Panevėžio, A. Šedžius siūlytų regiono centrą įkurti Radviliškyje. Až sutikžiau nesipeštu nei Panevežys nei Šiauliai ir Radviliškis šiektiek atsigautų. Būtų pvz kaip olandijoje sostine Amsterdamas o visa valdžia sėdi DenHagoje (tik ketvirtas pagal dydį miestas)

    Komentuoti:


  • AIRzol
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    O koks tikslas Lietuvos valstybei imti kurti ir stiprinti regioninius identitetus?
    O koks tikslas jų nestiprinti (kurti jų nereikia, nes jie ir taip jau susikūrę)?

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė AIRzol Rodyti pranešimą
    Pavadinimai padėtų vietos žmonėms dar labiau susitapatinti su regionu, jį tausoti ir mylėti. Be to, padėtų labiau įsigilinti ir įsijausti i konkrečios etnografinės vietos tradicijas ir papročius, kas yra labai svarbu moderniame pasaulyje.
    O koks tikslas Lietuvos valstybei imti kurti ir stiprinti regioninius identitetus?

    Koks tikslas is to, kad bus sumazinta apskriciu? Man tai visiskas absurdas
    Jeigu bus sumažinta - tai niekas iš esmės nepasikeis, gal keletu darbuotojų sumažės. Bet tik keletu, nežymiai.

    Komentuoti:


  • Maxas
    replied
    Parašė doncius Rodyti pranešimą
    ištrauka iš konservatorių programos, (tiksliau iš II. SAVIVALDOS REFORMA – ŽMOGUI
    TARNAUJANTI VIETOS VALDŽIA)

    .... Į stambesnius ekonominius regionus galėtų būti integruojamos Vilniaus-
    Utenos (Rytų regionas), Kauno-Alytaus-Marijampolės (Vidurio-Pietų
    regionas), Šiaulių-Panevėžio (Šiaurės regionas), Klaipėdos-Telšių-Tauragės
    (Vakarų regionas) apskritys. ....

    Kiek supratau naikinant apskritis jas jungti ir kurti 4 regionus, bet dar reiktu paskaitinėti jų programą, gal ką netaip supratau.
    Butent toks skirstymas butu patogiausias ir logiskiausias. Tik del pavadinimu dar galima butu pagalvoti.

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Ir beje, pats esu gimęs ir augęs Švenčionių rajone, todėl galiu pasakyti, kad Švenčionių ir Ignalinos rajonų priskyrimas Dzūkijai - totali nesąmonė. Tose vietovėse kalbama aukštaitiška tarme, panašia į Utenos, o ne Alytaus.
    Jaunas dar esi, nezinai kaip seniau cia zmones snekejo. Ir 'c' raide buvo ir kiti dzukiski bruozai, gali pasiskaityti senu zmoniu pasakojimus:

    http://vddb-dt.library.lt/fedora/get...002.0.01.ARTIC

    Komentuoti:


  • jasha
    replied
    Parašė AIRzol Rodyti pranešimą
    Pavadinimai padėtų vietos žmonėms dar labiau susitapatinti su regionu, jį tausoti ir mylėti. Be to, padėtų labiau įsigilinti ir įsijausti i konkrečios etnografinės vietos tradicijas ir papročius, kas yra labai svarbu moderniame pasaulyje.
    Kalbant apie ribas, tai nėra didelė problema, nes tos ribos būtų daugmaž simbolinės, galų gale, niekada ir nėra buvę aiškių sienų tarp šių regionų, netgi dabartinių valstybių sienos yra susitarimų reikalas, nes dėl tikrų ribų galima ginčytis iki nugriuvimo ir vistiek nerasti atsakymo.


    Visiškai nepamatuotos baimės. Juolab kai nėra net kalbama apie savivaldos praplėtimą naujai suformuotose regionuose.
    Va, šitas komentaras bene protingiausias iš čia pasisakiusių šia tema. O kiti tuoj isterikuoja dėl kažkokių pačių išgalvotų grėsmių, nepatogumų žemės gražinimo klausimais, kišamas Skarbalius ir t.t. Nesamonė!
    Turim didžią valstybės praeitį, kurioje susiformavo tokie pavadinimai kaip Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, Aukštaitija. Kvailys tas, kuris nori tą istoriją pamiršti. Netikslinga tapatinti tų laikų geografines šių regionų ribas su šių dienų susiformavusiomis ribomis. Kai kas net lenda į baltų laikus ir prikaišioja, kad dabartiniai žemaičiai visai ne žemaičiai. Iš to iškreipiamos ir kitų regionų ribos Kvaila... Yra kaip yra.. nusistovėjo kitos ribos, tačiau regionai liko, jų pavadinimai - taip pat. Būtina išsaugoti tuos pavadinimus, todėl jie nusipelno būti dažniau vartojami. Vartojami ne šiaip sau, bet kaip oficialūs Lietuvos regionai su vienokia ar kitokia savivalda.
    Mano manymu, tikslingiausia dabartines apskritis sujungti į 6 ar 7 vienetus. Manau, kad toks skaičius ir bus po reformų. O jos būtinos!

    Komentuoti:


  • AIRzol
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    o koks tikslas tokius junginius vadinti etnografinių regionų (kurių, beje, tie junginiai neatitiks) pavadinimais? Juk galima pasirinkti neutralius pavadinimus. Pvz Klaipėdos regionas arba Vakarų regionas arba Baltijos regionas arba Pajūrio regionas.
    Pavadinimai padėtų vietos žmonėms dar labiau susitapatinti su regionu, jį tausoti ir mylėti. Be to, padėtų labiau įsigilinti ir įsijausti i konkrečios etnografinės vietos tradicijas ir papročius, kas yra labai svarbu moderniame pasaulyje.
    Kalbant apie ribas, tai nėra didelė problema, nes tos ribos būtų daugmaž simbolinės, galų gale, niekada ir nėra buvę aiškių sienų tarp šių regionų, netgi dabartinių valstybių sienos yra susitarimų reikalas, nes dėl tikrų ribų galima ginčytis iki nugriuvimo ir vistiek nerasti atsakymo.

    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Prieš tai rašiau, kad bus sunku išties panaikinti apskritis, kad tai nevirstų paprasčiausiu valdininkų perstumdymu ir vienos vietos į kitą. Dabar galiu pridėti dar vieną pavojų - kad diskusiją užvaldys įvairiaus plauko romantikai, etnografijos ir priešistorės "atkūrinėtojai", žemaičiai marginalai (skarbalius & co). Visa tai baigsis konfliktu su Vilnijos lenkais (kas neišvengiama, jiems prilipinus "dzūkų" etiketę).
    Visiškai nepamatuotos baimės. Juolab kai nėra net kalbama apie savivaldos praplėtimą naujai suformuotose regionuose.

    Komentuoti:


  • doncius
    replied
    ištrauka iš konservatorių programos, (tiksliau iš II. SAVIVALDOS REFORMA – ŽMOGUI
    TARNAUJANTI VIETOS VALDŽIA)

    .... Į stambesnius ekonominius regionus galėtų būti integruojamos Vilniaus-
    Utenos (Rytų regionas), Kauno-Alytaus-Marijampolės (Vidurio-Pietų
    regionas), Šiaulių-Panevėžio (Šiaurės regionas), Klaipėdos-Telšių-Tauragės
    (Vakarų regionas) apskritys. ....

    Kiek supratau naikinant apskritis jas jungti ir kurti 4 regionus, bet dar reiktu paskaitinėti jų programą, gal ką netaip supratau.

    Komentuoti:


  • vap
    replied
    @Tomizmas: kodėl Panevėžio neina išskirti, o Šiaulius eina?

    Juk iš Žematijos išmetus Klaipėdą ir Šiaulius didesnis miestas turi ~32 tūkst. gyventojų. Iš Aukštaitijos išskyrus Panevėžį, antras pagal dydį Utena, gyventojų apie ~32 tūkst.

    O jei išskiriame didesnius, tai gauname praktiškai tą patį, ką ir dabar ~9 regionus.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą
    Kuo tai skiriasi nuo dabartinio suskirstymo? Tuo, kad bus panaikintos dvi apskritys? (Taurages ir Utenos). Nes visi kiti regionai ir miestai atitinka likusias 8. O konservatoriu motyvas yra smarkiai mazinti apskriciu skaiciu, taigi 2 esmes nekeicia.
    Skirtumas būtų tas, kad būtų suskirstyta etnografiniu pagrindu (o ne iš lempos), ir būtų atskirti didieji miestai, kurie pagal idėją apskritims priklausyti neturėtų, nes nesąmonė, kai pusę apskrities gyventojų sudaro vieno miesto gyventojai. Na Panevėžiui būtų išimtis, nes jo nėra kaip išskirti.

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Aš būčiau už Lietuvos suskirstymą į 8 regionus: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, ir 4 iš tų regionai būtų miestų: Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai. Nors Šiauliai ir Panevėžys yra beveik vienodo dydžio miestai, Šiaulių negalima prikirti prie Aukštaitijos ar Žemaitijos regionų (kaip tik jie yra ant ribos), taigi kaip kompromisas galėtų būti atskiro regiono statusas Šiauliams, o Panevėžys būtų Aukštaitijos regiono administracinis centras. Dėl Mažosios Lietuvos regiono, nemanau kad jis reikalingas, nes būtų per mažas, be to, tam dabar nėra etnografinio pagrindo. Jis galėtų būti sujungtas su Žemaitijos regionu. Ir beje, pats esu gimęs ir augęs Švenčionių rajone, todėl galiu pasakyti, kad Švenčionių ir Ignalinos rajonų priskyrimas Dzūkijai - totali nesąmonė. Tose vietovėse kalbama aukštaitiška tarme, panašia į Utenos, o ne Alytaus. Riba tarp Aukštatitijos ir Dzūkijos regionų turėtų eiti taip: į šiaurę nuo Vilniaus - Aukštaitija, į pietus - Dzūkija (Vilniaus apylinkėse etnografinių regionų ribų ir viso neįmanoma nustatyti, nes dauguma apylinkių gyventojų ne lietuviai). Taip pat, toks skirstymas padalintų šių vietovių lenkus per pusę - irgi į naudą.

    Ir baikit svaigti dėl žemaičių separatizmo. Ir kvailam aišku, kad tai tik šnekos be jokio pagrindo.
    Kuo tai skiriasi nuo dabartinio suskirstymo? Tuo, kad bus panaikintos dvi apskritys? (Taurages ir Utenos). Nes visi kiti regionai ir miestai atitinka likusias 8. O konservatoriu motyvas yra smarkiai mazinti apskriciu skaiciu, taigi 2 esmes nekeicia.

    Komentuoti:

Working...
X