Lietuvos etnografiniai regionai

[mantasm]

Eilinį kartą bandoma perrašyti istoriją, sekant tą pačią pasaką, kad lenkai Vilnius krašte "atsirado tarpukaryje, Lenkijos okupacijos metais". Apie demografiją kokiais 1897 metais ir kiek tada Vilniuje buvo lietuvių, nėra užsimenama.

Taip ir netapo aišku, kodėl Vilniaus kraštas negali būti atskiras etnografinis regionas.
Apie tokius niuansus, kodėl Paberžė yra "Aukštaitijoje", o ta pačia lenkų kalba tarme kalbanti Maišiagala yra "Dzūkijoje", geriau neklausti.

Diena.lt 2024.07.01
Ar Šalčininkai Džūkija?

Esmė tame, kad „Vilniaus kraštas“ yra tiek, kiek paėmė Lenkijos kariuomenė 1920. Būtų paėmę viską ką planavo - šiandien „Vilniaus kraštas“ būtų iki Telšių.

Gal dar ir Visagino etnografinį regioną kurt, nes nu kokia ten Aukštaitija

Mozūrijos lenkai buvo atvežti į Jonavos-Kėdainių regioną. Pataisyk jei klystu, bet Vilniuje panašių demografinių pokyčių buvo tik okupacijos periodu tarpukariu.

[Sula]

Apie demografiją kokiais 1897 metais ir kiek tada Vilniuje buvo lietuvių, nėra užsimenama.

Vilnius ir Vilniaus kraštas, kaip sakoma Odesoje yra "didelis skirtumas".
1897 m. imperijos surašymo duomenimis Vilniaus gubernijoje 17.6 % lietuvių ir 8.2 % lenkų.
1864 m. statistinio tyrimo duomenimis Vilniaus gubernijoje 23.5 % lietuvių ir 17.2 % lenkų (ir net 30,2% baltarusių katalikų!)
Tiesos dėlei dabar Lietuvai priklauso tik mažesnė dalis buvusios gubernijos.
1897 m. miestų gyventojai sudarė 12.5%.

[Ignalina]

Nemaišykim lenkų ir tuteišų.

[Romas]

Eilinį kartą bandoma perrašyti istoriją, sekant tą pačią pasaką, kad lenkai Vilnius krašte "atsirado tarpukaryje, Lenkijos okupacijos metais". Apie demografiją kokiais 1897 metais ir kiek tada Vilniuje buvo lietuvių, nėra užsimenama.

Taip ir netapo aišku, kodėl Vilniaus kraštas negali būti atskiras etnografinis regionas.
Apie tokius niuansus, kodėl Paberžė yra "Aukštaitijoje", o ta pačia lenkų kalba tarme kalbanti Maišiagala yra "Dzūkijoje", geriau neklausti.

Diena.lt 2024.07.01
Ar Šalčininkai Dzūkija?

- Pagal kokius kriterijus nustatomos etnografinių regionų ribos?
- Etnografinio regiono apibrėžtis, kaip įteisinta ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, labai aiškiai remiasi tuo, kad tai yra „istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas“. Svarbu, kad nekiltų pagundos spręsti, kas yra etnografinis regionas, vadovaujantis kažkada – viduramžiais ar XX a. – buvusiomis istorinėmis administracinių darinių ribomis, kurios dažnai prasilenkia su savitais kultūriniais regioniniais požymiais.

-Daugiausia aistrų kelia kai kurių autoritetingų istorikų, tarp jų ir Alfredo Bumblausko, siūlymai įteisinti Vilniaus krašto etnografinį regioną, o EKGT kritikuojama, kad etnografinius regionus traktuoja tik kaip senųjų baltų genčių kažkada apgyvendintas teritorijas, ignoruodama Lietuvoje nuo seno gyvenusias kitas tautas. Ar tikrai Vilniaus kraštas neišsiskiria iš Dzūkijos ir Aukštaitijos, kurioms dabar priskirtas?
- Diskusijai šia tema praėjusių metų pabaigoje EKGT skyrė beveik visą posėdį. Pakvietėme įvairių sričių mokslininkų, o ir pačioje taryboje atstovaujama įvairioms etninės kultūros sritims.
Visų nuomonė buvo vienareikšmė: Vilniaus krašto etnografiniam regionui nėra jokio pagrindo, jis – Lenkijos okupacijos padarinys.

https://m.diena.lt/naujienos/lietuva...zukija-1180983

[Bartas1]

Plačiau apie tai, kad mažoji Lietuva yra tik fata morgana straipsnyje Vasilijus Safronovas "Apie istorinio regiono virsmą vaizduotės regionu. Mažosios Lietuvos pavyzdys"

Apie stalinizmo palikimą ir teiginius - Klaipėdos kraštas - mažoji Lietuva. Vasilijaus Safronovo straipsnis "Antrojo pasaulinio karo įvykiai Rytų Prūsijoje Klaipėdos krašto ir Kaliningrado srities atminimo kultūroje" , citata "Ypatingą dėmesį vertėtų atkreipti į Maskvoje leistas Povilo Pakarklio parengtas knygeles, skirtas Prūsų Lietuvos istorijai. Panašu, kad neatsitiktinai jose buvo aktualizuojami tradiciniai lietuvių ir vokiečių santykių lietuvių nacionaliniame praeities siužete motyvai, o Prūsų Lietuva vadinta „pagrobta iš lietuvių“ žeme" , kita citata "„Vokiečių“ vaidmenis regiono praeities siužete pateikiant išskirtinai negatyviai, buvo galima be jokių skrupulų eliminuoti visą vokiškąją krašto praeitį. Remiantis šia strategija, 1945 metai Klaipėdos krašto istorijoje turėjo būti interpretuojami taip, tarsi Lietuvai yra grąžinama kadaise vokiečių „pagrobta“ žemė, ji „išlaisvinama“ iš „vokiečių priespaudos“. Tai leido Klaipėdos grįžimą Lietuvai pateikti kaip teisėtą ir teisingą."

To meto lietuviams nereikėjo jokių "interpretacijų" apie 1938 m. aneksuotą Klaipėdos kraštą, dėl kurio netekties buvo jaučiamos rimtos nuoskaudos. Pakarklio atvejis minimas platesniame kontekste, pretenduojant ir į kitas Rytprūsių teritorijas


Pakarklis dar tarpukariu Karaliaučiaus bibliotekoje rinko istorinę medžiagą apie šio krašto lietuviškumą, planavo rašyti mokslo darbą Miuncheno universitete, tačiau recenzentai sukritikavo Pakarklio pastangas ir darbas veikiausiai nebuvo parašytas. 1945 m. gegužę Pakarklis parašė seriją straipsniukų, kurie buvo publikuoti „Tiesoje“. Čia jis vėl įrodinėjo Rytų Prūsijos lietuviškumą, teigė, kad kryžiuočių laikais lietuviai Rytprūsiuose sudarę gyventojų daugumą, senovės prūsų kalba nebuvusi skirtinga nuo lietuvių. Savaime suprantama, kad Miuncheno universitete rašyti apie tai, jog Rytų Prūsija yra negermaniškas kraštas, nebuvo protinga mintis. Pakarklis visiškai nusisuko nuo naujausių vokiečių istorikų tyrimų (ir iš tautininkiško germanofilo tapo komunistuojančiu liaudininku), vis labiau linkdamas prie įsitikinimų, kad Lietuvai reikią priskirti Nemuno žemupio kairiojo kranto plotus iki Karaliaučiaus miesto. 1945 m. gegužę Pakarklis parašė seriją straipsniukų, kurie buvo publikuoti „Tiesoje“. Čia jis vėl įrodinėjo Rytų Prūsijos lietuviškumą, teigė, kad kryžiuočių laikais lietuviai Rytprūsiuose sudarę gyventojų daugumą, senovės prūsų kalba nebuvusi skirtinga nuo lietuvių, Rytprūsius užgrobę vokiečiai iš lietuvių ir panašiai.

1951 m. SSRS Etnografijos institutas paskelbė Pavelo Kušnerio-Knyševo gerai dokumentuotą tyrimą „Etninės teritorijos ir etninės sienos“, kuriame dokumentų ir ankstesniųjų laikų lietuvių bei vokiečių autorių darbais įrodomas ginčytinos Rytų Prūsijos teritorijos lietuviškumas.
https://www.15min.lt/naujiena/aktual..._medium=copied

Tačiau vėliau ruseliai nusprendė, jog nėbėra reikalo maivytis su krašto baltiškumu/lietuviškumu ir gimė nauja teorija „iskonno slovianskije ziemli“ („nuo seno slavų žemes“). Pvz. :

Ведь с древнейших времен Пруссия-Поруссия была часть огромного славяно-русского мира (суперэтноса русов) и населяли её славяне-поруссы (пруссы, бороссы, боруссы). Позже пруссов проживающих на берегах Венедского моря (венеды одно из названия славян-русов населяющих Центральную Европу) «историки» переписывающие историю под потребности романо-германского мира записали в балты. Однако это ошибка или сознательный обман. Балты выделились из единого суперэтноса русов самыми последними.
https://topwar.ru/84549-istoricheski...ningradom.html

[Bartas1]

Iš straipsnio : Arūnė Liucija Arbušauskaitė,2009 m. "Kaliningrado vokiečių" klausimo išsprendimas (?) Lietuva, 1951-ieji metai"

Jau pats straipsnio pavadinimas nurodo, jog sovietų buvo "sprendžiamas" būtent Kaliningrado vokiečių "klausimas". Iš Lietuvos vokiečių išvežta mažiau nei jų čia atvyko.

Sklepe, kur yra keturi kambariai, perpildyti žmonėmis, trijuose kambariuose cementinės grindys, kurios esant lietui būna padengtos vandeniu. Čia taip pat ne visi žmonės turi lentinius narus. Kai kurie guli ant žemės. 8. Šiuo metu iš vokiečių surinkimo punkto yra išvežta 5 asmenys, sergantys dizinterija.

Na, tikrai bjaurios sąlygos, bet išvežami pvz. į Sibirą tikrai negalėjo pasigirti geresnėmis.

[Bartas1]

Susitiksliname dėl Suvalkijos, kas jį iš tiesų yra. Štai Šakiai ir apylinkės yra Žemaitija. Tuo tarpu kaip šį regioną iš tiesų reikėtų vadinti - Užnemune, Suvalkija ar Sūduva - lig šiol niekas nežino.

Udriau, nepainiokite etnografinių ir istorinių regionų ribų. Tai, jog zanavavykai, arba pietiniai vakarų aukštaičiai, Žemaitijos seniūnijos laikais, priklausė šiam administraciniam LDK vienetui, nei tarmiškai nei etnografiškai šio krašto nepaverčia Žemaitija.

[mantasm]

šiek tiek bėda, pasirodo šioks toks feikas šitas reikalas, plius atkreipk dėmesį "Mes , PRŪSŲ LIETUVOJE gyvenantys". UPS.

Tai taip, naudoti abu pavadinimai. Ar sakai nebuvo Tilžės akto?

[udrius]

Plačiau apie tai, kad mažoji Lietuva yra tik fata morgana straipsnyje Vasilijus Safronovas "Apie istorinio regiono virsmą vaizduotės regionu. Mažosios Lietuvos pavyzdys"

Apie stalinizmo palikimą ir teiginius - Klaipėdos kraštas - mažoji Lietuva. Vasilijaus Safronovo straipsnis "Antrojo pasaulinio karo įvykiai Rytų Prūsijoje Klaipėdos krašto ir Kaliningrado srities atminimo kultūroje" , citata "Ypatingą dėmesį vertėtų atkreipti į Maskvoje leistas Povilo Pakarklio parengtas knygeles, skirtas Prūsų Lietuvos istorijai. Panašu, kad neatsitiktinai jose buvo aktualizuojami tradiciniai lietuvių ir vokiečių santykių lietuvių nacionaliniame praeities siužete motyvai, o Prūsų Lietuva vadinta „pagrobta iš lietuvių“ žeme" , kita citata "„Vokiečių“ vaidmenis regiono praeities siužete pateikiant išskirtinai negatyviai, buvo galima be jokių skrupulų eliminuoti visą vokiškąją krašto praeitį. Remiantis šia strategija, 1945 metai Klaipėdos krašto istorijoje turėjo būti interpretuojami taip, tarsi Lietuvai yra grąžinama kadaise vokiečių „pagrobta“ žemė, ji „išlaisvinama“ iš „vokiečių priespaudos“. Tai leido Klaipėdos grįžimą Lietuvai pateikti kaip teisėtą ir teisingą."

[udrius]

Iš straipsnio : Arūnė Liucija Arbušauskaitė,2009 m. "Kaliningrado vokiečių" klausimo išsprendimas (?) Lietuva, 1951-ieji metai" „AKTAS. 1950 gruodžio 14 d. komisija, susidedanti iš Klaipėdos srities inspektoriaus repatriacijos reikalams Eidukaičio V. S., Pagėgių rajono MGB atstovo vyr. leitenanto Čiubarovo ir san. epideminės stoties vyr. gydytojos Menčinskaitės O. M., patikrino Pagėgių rajono Piktupėnų apylinkės Panemunės kaime esantį vokiečių surinkimo punktą. Rasta sekančiai: 1. Vokiečiu surinkimo punktas talpinasi dviejų aukštų muriniame name. Abiejuose aukštuose ir dar sklepe gyvena 215 žmonių. Visi kambariai perpildyti žmonėmis. Pav., pirmame aukšte esančiame 25 m kambaryje gyvena 23 žmonės, t. y. vienam žmogui tenka maždaug 1,1 m, kas yra neleistina. Antrame aukšte, kitame kambaryje, 12-os m, gyvena 12 žmonių. Panaši padėtis visame name. 2. Dauguma žmonių guli ant padarytų iš lentų guolių, be šiaudų. Kiti dėl vietos stokos ir dėl lentų trūkumo guli ant grindų. 3. Patalpų langai plyšėti, trūksta stiklų. 4. Patalpos nekūrenamos. Nėra pečių, nėra ir malkų apšildymui. 5. Iš mašinų, kur gaminasi valgį, rūksta. 6. Antrojo aukšto patalpose lyjant per lubas bėga vanduo žmonėms ant galvų, nes stogas kiauras. 7. Sklepe, kur yra keturi kambariai, perpildyti žmonėmis, trijuose kambariuose cementinės grindys, kurios esant lietui būna padengtos vandeniu. Čia taip pat ne visi žmonės turi lentinius narus. Kai kurie guli ant žemės. 8. Šiuo metu iš vokiečių surinkimo punkto yra išvežta 5 asmenys, sergantys dizinterija. Aktas surašytas trijuose egz. Po vieną akto egz. atiduota komisijos nariams“. LCVA, f. R-754, ap. 4, b. 2353, l. 104. Kalba (lietuvių) netaisyta.

[udrius]

Ir? Nes etnografinės Dzūkija, Aukštaitija ir Suvalkija apima ir dalį dabartinių Baltarusijos ir Lenkijos žemių

Susitiksliname dėl Suvalkijos, kas jį iš tiesų yra. Štai Šakiai ir apylinkės yra Žemaitija. Tuo tarpu kaip šį regioną iš tiesų reikėtų vadinti - Užnemune, Suvalkija ar Sūduva - lig šiol niekas nežino.

[udrius]

šiek tiek bėda, pasirodo šioks toks feikas šitas reikalas, plius atkreipk dėmesį "Mes , PRŪSŲ LIETUVOJE gyvenantys". UPS.

[Bartas1]

Po ilgų mokslinių straipsnių skaitymų turiu pripažinti, kad regiono pavadinimas mažoji Lietuva yra visiškas nonsensas.

Dažniausai ideologiškai angžuotoms ar tiesiog šiaip savotiškai originaliomis nuostatomis pasižyminčioms asmenybėms mokslinių straipsnių skaitymas turi įtakos tik tada kai sutampa su jų turimu požiūriu. Jei nesutampa, nei pvz. plokščiažemininkams ar kokiems litvinistams, moksliniai tyrimai įtakos paprastai neturi.

Pirma, mažoji Lietuva (tokia iš viso net teisiškai neegzistavo)

Hmm, tuomet, aišku, turite duomenų apie teisinį Dzūkijos, Aukštaitijos ar Suvalkijos egzistavimą?

apima ir Kaliningrado sritį ir dalį Lenkijos

Ir? Nes etnografinės Dzūkija, Aukštaitija ir Suvalkija apima ir dalį dabartinių Baltarusijos ir Lenkijos žemių

antra - ką mes žinome apie žmones, kurie Klaipėdos krašte gyveno iki karo - nieko, nes 95 proc. gyventojų Klaipėdos krašto buvo nužudyti, pabėgo į Vokietiją ar buvo ištremti

Apie žmones gyvenusius Klaipėdos krašte prieš karą žinome tikrai pakankamai. Jums atrodo, kad kažkas slepiama? 1950 m. Klaipėdos krašte buvo suskaičiuota 15–20 000 klaipėdiškių (lietuvininkų ir vokiečių). 1958 m. balandžio 8 d. sutartimi, 1958–1969 m. į VFR ir VDR nuolat gyventi išvažiavo 8 232 senieji Klaipėdos krašto gyventojai.

likę turėjo slėpti savo tapatybę

Sovietų Sąjunga nebuvo pati tolerantiškiausia šalis pasaulyje

trečia tame regione apsigyveno žmonės iš kitų Lietuvos regiono, kai kuriais atvejais - atvykę plėšikauti ir vogti svetimų žmonių turt

o ne tik iš kitų Lietuvos regionų, bet ir iš visos SSSR. Tik 60-ųjų pabaigoje lietuvių skaičius Klaipėdoje perkopė 50%. XVIII a. pradžioje kai didesnė dalis vietinių gyventojų išmirė, juos pakeitė imigrantai pvz. iš Zalcburgo, tačiau istoriniai pavadinimai buvo išlaikyti.

ketvirta - po karo Lietuvoje buvo atlikti vokiečių tautybės asmenų valymai, tam buvo įsteigti specialūs lageriai

Valymai vyko Kaliningrado srityje, iš Klaipėdos krašto deportuoti keli tūkstančiai vokiečių, tačiau iš Kaliningrado srities jų atsikėlė daugiau, apie 8 tūkst.

penkta - naratyvas - čia lietuviška žemė yra paskleista ~ 194x metais stalinistinių ideologų.

Naratyvas gerokai ankstyvesnis. https://www.mle.lt/straipsniai/mazos...tautine-taryba
Vokietija 1928 m. pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai, 1938 m. apie pusė Klaipėdos krašto moksleivių mokėsi lietuviškose mokyklose.

[mantasm]

Šiek tiek nesupratau kkausimo. Bet ok patikslinu. Iki pat II pasaulinio karo naudoti terminai Klaipėdos kraštas, rečiau Prūsų Lietuva. Taip pat naudotas terminas priSIjungimas, bet ne prijungimas. Tai ar aiškiau?

[udrius]

O kuriais Stalino ideologais rėmėsi Lietuvos Respublika 1923 metais?

Šiek tiek nesupratau kkausimo. Bet ok patikslinu. Iki pat II pasaulinio karo naudoti terminai Klaipėdos kraštas, rečiau Prūsų Lietuva. Taip pat naudotas terminas priSIjungimas, bet ne prijungimas. Tai ar aiškiau?

[Tomas]

O kuriais Stalino ideologais rėmėsi Lietuvos Respublika 1923 metais?

[udrius]

Stalinistiniai ideologai veikė ne 194x, o vėliausiai 1922. Nes jau 1923 sausį Lietuvos Respublika prisijungė Klaipėdos kraštą.

knygeliukštė ta tema, kuria remiasi dabartiniai mažosios Lietuvos ideologai yra išleista būtent ~194x, iš karto po karo

[Tomas]

Stalinistiniai ideologai veikė ne 194x, o vėliausiai 1922. Nes jau 1923 sausį Lietuvos Respublika prisijungė Klaipėdos kraštą.

[udrius]

Po ilgų mokslinių straipsnių skaitymų turiu pripažinti, kad regiono pavadinimas mažoji Lietuva yra visiškas nonsensas. Pirma, mažoji Lietuva (tokia iš viso net teisiškai neegzistavo) apima ir Kaliningrado sritį ir dalį Lenkijos, antra - ką mes žinome apie žmones, kurie Klaipėdos krašte gyveno iki karo - nieko, nes 95 proc. gyventojų Klaipėdos krašto buvo nužudyti, pabėgo į Vokietiją ar buvo ištremti, likę turėjo slėpti savo tapatybę, trečia tame regione apsigyveno žmonės iš kitų Lietuvos regiono, kai kuriais atvejais - atvykę plėšikauti ir vogti svetimų žmonių turto, ketvirta - po karo Lietuvoje buvo atlikti vokiečių tautybės asmenų valymai, tam buvo įsteigti specialūs lageriai, penkta - naratyvas - čia lietuviška žemė yra paskleista ~ 194x metais stalinistinių ideologų. Jeigu kam reikia ir bus įdomu - galėsiu pateikti ir straipsnius.

[Romas]

Diena.lt 2024.06.21
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą dar vis koreguoja

Praėjus beveik 10 metų nuo idėjos atsiradimo, lig šiol nepatvirtintas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas. Heraldikos komisija paprašė kūrėją Arvydą Každailį dar jį pakoreguoti. Nors naujuoju simboliu ir nepatenkinta grupė Klaipėdos krašto patriotų, tikimasi, kad herbą Prezidentas patvirtins jau liepos viduryje.


Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė („Dėl herbo – abejonės“, 2024 03 16), kad dėl naujai sukurto Mažosios Lietuvos herbo klaipėdietis dizaineris Kęstutis Mickevičius turėjo pastabų, pradedant netinkama briedžio poza ir baigiant kanopomis, be to, esą galutinis herbo variantas neatitinka pradinės idėjos. Dailininkas A. Každailis bandė apginti savo darbą ir tvirtino, kad šiame herbe pavaizduota briedžio poza yra heraldiška. A. Každailis pripažino, kad herbuose gyvūnai, tarp jų ir briedis, būna pavaizduoti ir įprastoje pozoje, tačiau šiuo atveju esą norėta kažko kito.

Beje, Heraldikos komisija nuo 2014-ųjų rudens priešinosi, kad Mažosios Lietuvos herbe apskritai atsirastų briedžio atvaizdas, bet paskui visi netikėtai pritarė A. Každailio sukurtam briedžiui.

https://www.diena.lt/naujienos/klaip...eguoja-1180005