Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Baltijos valstybių sostinių palyginimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
    Bet sudrausminti čia patį reiktų už tai, kad visus vadini kvailiais.
    Ar gali pacituoti kur vadinu "visus vadini kvailiais"? Pasikartosiu. Esi Melagis, taikantis poison the well išpuolius.

    Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
    kitais pejoratyviais žodžiais,
    Kokiais kitais? Melagis.

    Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
    kaišioji pats visiem tas šiaudines kepures
    Tai tu nuolat kaišioji šiaudines baidykles ir NAIKINI diskusiją trolinimu bei vadinamuoju žirgo žvengu.

    Esu priverstas periodiškai vis dar kartą rodyti ką NUOLAT darai diskusijai ir pacituoju tų išpuolių apibrėžimus prie EILINIO tokio nešvaraus veiksmo.

    Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
    spamini nereikalingą informaciją
    Ji būtų nereikalinga jei KIEKVIENAME ATSAKYME po 2-3 kartus nenaudotum ad hominem išpuolių, poisoning the well insinuacijų, šiaudinių baidyklių.

    Tikėjaus, kad pamatysi, perskaitysi tuos apibrėžimus ir juose pamatysi ką darai negerai, neteisingai, bet matyt beviltiškas diskutuot esi.

    Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
    Ir dar galimai pats pasilaikini savo postus iš fake accountų.
    Melagis, eilinė trolio poisoning the well insinuacinė ataka.

    Insinuãcija (lot. insinuatio – 'įsiteikimas') – šmeižikiškas prasimanymas; bandymas mėginimas sukelti įtarimą, primesti kaltę, nuplėšti garbę; piktavališkas sumanymas. Plačiąja prasme – šmeižtas.

    Insinuacijos tikslas – pakirsti klausytojų, skaitytojų, klientų (ir pan.) pasitikėjimą adresatu, priešininku (diskusijose, ginčuose ir kt.).

    Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
    Nieks čia nebeateina rimtai diskusijai,
    Melagis. Nebent dėl didybės manijos save laikai "visais"?
    Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą
    o ateina tik pasijuokt iš tavo rašliavų.
    Ar čia raginimas MOBINGUI ir eilinėm AD HOMINEM atakom, ar tiesiog eilinis ad hominem ir horse laugh išpuolis?

    Appeal to Ridicule
    reductio ad ridiculum
    (also known as: appeal to mockery, the horse laugh)
    Description: Presenting the argument in such a way that makes the argument look ridiculous, usually by misrepresenting the argument or the use of exaggeration.

    Bet kokiu atveju, vienu metu dar daviau tau ŠANSĄ, kad normaliai diskutuosi, bet matau, kad esi visiškas TROLIS, todėl keliauji į mano IGNORE LISTą. Sveikinu.

    Click image for larger version  Name:	Screenshot_20211110-125433~2.png Views:	0 Size:	68,1 kB ID:	1927391

    Toliau diskutuosiu su kitais forumo dalyviais jau be šio žemos moralės veikėjo, ad hominem atakų organizatoriaus...
    Paskutinis taisė dangoraižistas; 2021.11.10, 13:00.
    Už dangoraižius mūsų didmiesčiuose!

    Comment


      Ta prasme, dangoraižistas , turėtum man ir dar keliems čia nariams čia dėkot, kad išvis bediskutuoja su tavim ir kreipia kažkiek dėmesio po tavo dangoraižių vakarėlio prieš metus.

      Comment


        Pasižiūrėjus Europos upių baseinų žemėlapį nesunku suprasti kodėl XIX-XX a. pr. Ryga tapo vienu didžiausių Rusijos imperijos miestu:
        Click image for larger version  Name:	Major-Rivers-and-River-Basins-of-Europe.png Views:	0 Size:	1009,8 kB ID:	1928016
        Tiesiog Dauguva, kurios žiotyse stovi Ryga, yra vienintelė didesnė laivybinė rytinės Baltijos pakrantės upė einanti gilyn į kontinentą. Ji dar XIX a. pradžioje kanalais buvo sujungta su Dnepro upės baseinu. Tai garantavo didžiulį Rusijos imperijos Europon eksportuojamų krovinių (medienos ir pan.) srautą Rygos uostui, o taip pat žaliavų tiekimą besikuriančioms pramonės įmonėms.

        Latvijai tapus nepriklausoma šita Rygą maitinanti bambagyslė buvo nutraukta.
        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

        Comment


          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
          Pasižiūrėjus Europos upių baseinų žemėlapį nesunku suprasti kodėl XIX-XX a. pr. Ryga tapo vienu didžiausių Rusijos imperijos miestu:
          Click image for larger version Name:	Major-Rivers-and-River-Basins-of-Europe.png Views:	0 Size:	1009,8 kB ID:	1928016
          Tiesiog Dauguva, kurios žiotyse stovi Ryga, yra vienintelė didesnė laivybinė rytinės Baltijos pakrantės upė einanti gilyn į kontinentą. Ji dar XIX a. pradžioje kanalais buvo sujungta su Dnepro upės baseinu. Tai garantavo didžiulį Rusijos imperijos Europon eksportuojamų krovinių (medienos ir pan.) srautą Rygos uostui, o taip pat žaliavų tiekimą besikuriančioms pramonės įmonėms.

          Latvijai tapus nepriklausoma šita Rygą maitinanti bambagyslė buvo nutraukta.
          Šiaip įdomu.

          Čia matosi, kad Lietuvos valstybės pagrindas yra Nemuno baseino upės. Šiaurinėje pusėje, kur teka Venta ar Nemunėlis, net ne visada buvo lietuvių apgyvendintos. Ten turime šiuo metu suvokiamas kaip "latviškas" gentis: sėlius, kuršius ir žiemgalius Nemuno baseinas kaip suprantu buvo palyginti izoliuota teritorija, apsupta kalvų ir pelkių. Saugumo požiūriu, tose kalvose galėjo būti patogu įkurti Lietuvos sostinę. Šiuo metu tai išliko svarbiausiu miestu Nemuno baseine ir vėl tampa palyginti svarbiu politiniu centru, pvz. Vilniuje nepasirašyta sutartis sukėlė Ukrainoje Maidaną.
          Paskutinis taisė PoDV; 2021.11.12, 14:44.

          Comment


            Parašė PoDV Rodyti pranešimą

            Šiaip įdomu.

            Čia matosi, kad Lietuvos valstybės pagrindas yra Nemuno baseino upės. Šiaurinėje pusėje, kur teka Venta ar Nemunėlis, net ne visada buvo lietuvių apgyvendintos. Ten turime šiuo metu suvokiamas kaip "latviškas" gentis: sėlius, kuršius ir žiemgalius Nemuno baseinas kaip suprantu buvo palyginti izoliuota teritorija, apsupta kalvų ir pelkių. Saugumo požiūriu, tose kalvose galėjo būti patogu įkurti Lietuvos sostinę. Šiuo metu tai išliko svarbiausiu miestu Nemuno baseine ir vėl tampa palyginti svarbiu politiniu centru, pvz. Vilniuje nepasirašyta sutartis sukėlė Ukrainoje Maidaną.
            Šiaip manau jei Nemuno žemupys ir likusi Lietuva būtu priklausiusi vienai valstybei, svarbiausiu Lietuvos miestu būtu tapęs Kaunas, o Vilnius būtu likęs nuošalyje. Tiesa sakant jei Klaipėda, kartu su likusia Lietuva, būtu priklausiusi carinei Rusijai, Rygos reikšmė būtu žymiai mažesnė.

            Comment


              Parašė PoDV Rodyti pranešimą

              Šiaip įdomu.

              Čia matosi, kad Lietuvos valstybės pagrindas yra Nemuno baseino upės. Šiaurinėje pusėje, kur teka Venta ar Nemunėlis, net ne visada buvo lietuvių apgyvendintos. Ten turime šiuo metu suvokiamas kaip "latviškas" gentis: sėlius, kuršius ir žiemgalius Nemuno baseinas kaip suprantu buvo palyginti izoliuota teritorija, apsupta kalvų ir pelkių. Saugumo požiūriu, tose kalvose galėjo būti patogu įkurti Lietuvos sostinę. Šiuo metu tai išliko svarbiausiu miestu Nemuno baseine ir vėl tampa palyginti svarbiu politiniu centru, pvz. Vilniuje nepasirašyta sutartis sukėlė Ukrainoje Maidaną.
              Gal ne visai Nemunas. Ventos ir Lielupės baseinai užima ganėtinai didelę dalį Lietuvos teritorijos. Pvz. Venta teka vos ne per pusę Žemaitijos, nemanau, kad ji kažkada buvo "neapgyvendinta" Lietuvių. Ir tos kalvos nelabai reikšmingos, man atrodo. Čia ne Alpės, kurios kažkada iš tiesų kultūriškai perskyrė Europos raidą.

              Comment


                Parašė Tikras architektas Rodyti pranešimą

                Gal ne visai Nemunas. Ventos ir Lielupės baseinai užima ganėtinai didelę dalį Lietuvos teritorijos. Pvz. Venta teka vos ne per pusę Žemaitijos, nemanau, kad ji kažkada buvo "neapgyvendinta" Lietuvių. Ir tos kalvos nelabai reikšmingos, man atrodo. Čia ne Alpės, kurios kažkada iš tiesų kultūriškai perskyrė Europos raidą.
                Šiaurės vakarų Lietuva (Plungė, Skuodas, Mažeikiai...) buvo apgyvendinti kuršių, kurių apgyvendintos teritorijos tesėsi į šiaurę iki pat Venstpilio. Tai jie tokie 50/50 priklauso lietuviams arba latviams.

                Comment


                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                  Pasižiūrėjus Europos upių baseinų žemėlapį nesunku suprasti kodėl XIX-XX a. pr. Ryga tapo vienu didžiausių Rusijos imperijos miestu:
                  Click image for larger version Name:	Major-Rivers-and-River-Basins-of-Europe.png Views:	0 Size:	1009,8 kB ID:	1928016
                  Tiesiog Dauguva, kurios žiotyse stovi Ryga, yra vienintelė didesnė laivybinė rytinės Baltijos pakrantės upė einanti gilyn į kontinentą. Ji dar XIX a. pradžioje kanalais buvo sujungta su Dnepro upės baseinu. Tai garantavo didžiulį Rusijos imperijos Europon eksportuojamų krovinių (medienos ir pan.) srautą Rygos uostui, o taip pat žaliavų tiekimą besikuriančioms pramonės įmonėms.

                  Latvijai tapus nepriklausoma šita Rygą maitinanti bambagyslė buvo nutraukta.
                  Gal "ĮDOMU" kaip alternative history, bet istoriškai neturi nieko bendro su realybe.

                  1. Kai prekės buvo gabenamos UPĖMIS, didžiausi uostai 17-18 a. buvo GDANSKAS, ne Ryga. Vyslos kelias. Ryga buvo netgi mažesnė už Kauną (irgi uostas). 1770 metais Kaune gyveno 28 000 gyventojų, o Rygoje net keliskart mažiau.

                  2. Tada 19 amžiaus pirma pusė. KLAIPĖDA, o ne Ryga tapo medienos uostu regione. Nemunu gabenta mediena ir net pastatytas Vilhelmo kanalas.

                  Štai situacija, buvusi iki 1850-1860 metų: KLAIPĖDA didžiausias uostas regione.

                  1859 metų uostų tonažas (tūkst. tonų).
                  Click image for larger version  Name:	3000px-Carte_figurative_et_approximative_des_tonnages_des_grands_ports_et_des_principales_rivi%C3%A8res_d%27Europe.jpg Views:	0 Size:	1,46 MB ID:	1928056

                  Priartinta.
                  Click image for larger version  Name:	Screenshot_20211112-150500~2.png Views:	0 Size:	2,43 MB ID:	1928057

                  3. Tada pradėti tiesti GELEŽINKELIAI. Į Rygą nutiesti bėgiai iš Rusijos gilumos, Baltarusijos, Ukrainos, todėl imta gabenti prekes ir privedus žaliavų atvežimą, pradėjo labai vystytis PRAMONĖ. Tam buvo palanku valstiečių perteklius, kuriuos panašiu metu paleido laisvai ganytis po miestą ir jie tapo darbininkais.

                  Caras SPECIALIAI taikydamas EKONOMINĮ KARĄ (tas pats kaip dabar) nenutiesė 20 km. atkarpos geležinkelio į KLAIPĖDĄ, nes tai buvo Vokietijos uostas. Jis nukreipė į NAUJAI augantį vietoj kaimo miestą Liepoją ir Rygą visą prekių ir žaliavų srautą, priversdamas Klaipėdą vegetuoti ties 15-25 tūkst. gyventojų skaičiaus riba kaip 19 amžiaus viduryje. Liepoja per tą laiką (apie 40-50 m.) išaugo apie 30 kartų, o Ryga 7 ar 8 kartus. Rygoje susigrūdo net 40 000 lietuvių (dar tiek pat lietuvių užsirašė Rygoje lenkais) imigrantų ir dar 25 000 Liepojoje, kurie BŪTŲ grūdęsi į Klaipėdą, na ar Vilnių, Kauną jei ne caro veikla (ekonominis karas ir draudimas lietuviams keltis į Vilniaus, Kauno gubernijos miestus, nes reikėjo caro, gubernatoriaus ar vyr. policininko leidimo).
                  Už dangoraižius mūsų didmiesčiuose!

                  Comment


                    Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą

                    Gal "ĮDOMU" kaip alternative history, bet istoriškai neturi nieko bendro su realybe.

                    1. Kai prekės buvo gabenamos UPĖMIS, didžiausi uostai 17-18 a. buvo GDANSKAS, ne Ryga. Vyslos kelias. Ryga buvo netgi mažesnė už Kauną (irgi uostas). 1770 metais Kaune gyveno 28 000 gyventojų, o Rygoje net keliskart mažiau.

                    2. Tada 19 amžiaus pirma pusė. KLAIPĖDA, o ne Ryga tapo medienos uostu regione. Nemunu gabenta mediena ir net pastatytas Vilhelmo kanalas.

                    Štai situacija, buvusi iki 1850-1860 metų: KLAIPĖDA didžiausias uostas regione.

                    1859 metų uostų tonažas (tūkst. tonų).
                    Click image for larger version Name:	3000px-Carte_figurative_et_approximative_des_tonnages_des_grands_ports_et_des_principales_rivi%C3%A8res_d%27Europe.jpg Views:	0 Size:	1,46 MB ID:	1928056

                    Priartinta.
                    Click image for larger version Name:	Screenshot_20211112-150500~2.png Views:	0 Size:	2,43 MB ID:	1928057

                    3. Tada pradėti tiesti GELEŽINKELIAI. Į Rygą nutiesti bėgiai iš Rusijos gilumos, Baltarusijos, Ukrainos, todėl imta gabenti prekes ir privedus žaliavų atvežimą, pradėjo labai vystytis PRAMONĖ. Tam buvo palanku valstiečių perteklius, kuriuos panašiu metu paleido laisvai ganytis po miestą ir jie tapo darbininkais.

                    Caras SPECIALIAI taikydamas EKONOMINĮ KARĄ (tas pats kaip dabar) nenutiesė 20 km. atkarpos geležinkelio į KLAIPĖDĄ, nes tai buvo Vokietijos uostas. Jis nukreipė į NAUJAI augantį vietoj kaimo miestą Liepoją ir Rygą visą prekių ir žaliavų srautą, priversdamas Klaipėdą vegetuoti ties 15-25 tūkst. gyventojų skaičiaus riba kaip 19 amžiaus viduryje. Liepoja per tą laiką (apie 40-50 m.) išaugo apie 30 kartų, o Ryga 7 ar 8 kartus. Rygoje susigrūdo net 40 000 lietuvių (dar tiek pat lietuvių užsirašė Rygoje lenkais) imigrantų ir dar 25 000 Liepojoje, kurie BŪTŲ grūdęsi į Klaipėdą, na ar Vilnių, Kauną jei ne caro veikla (ekonominis karas ir draudimas lietuviams keltis į Vilniaus, Kauno gubernijos miestus, nes reikėjo caro, gubernatoriaus ar vyr. policininko leidimo).
                    Žinau, kad jis manes nemato, bet atskysiu kam įdomu. Turiu įtarimą, kad juo pateikiamus uosto duomenis labai iškreipė Krymo karas, per kurį buvo užblokuoti visi Rusijos uostai. Dėl to visi krovos srautai buvo trumpam nukreipti per Klaipėdą. Bendrai paėmus Klaipėda buvo labai smulkus uostas iki kol įsisiūbavo medienos eksportas iš Rusijos. Dėl caros vykdomos politikos sutinku.

                    Comment


                      Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
                      Gal "ĮDOMU" kaip alternative history, bet istoriškai neturi nieko bendro su realybe.

                      1. Kai prekės buvo gabenamos UPĖMIS, didžiausi uostai 17-18 a. buvo GDANSKAS, ne Ryga. Vyslos kelias. Ryga buvo netgi mažesnė už Kauną (irgi uostas). 1770 metais Kaune gyveno 28 000 gyventojų, o Rygoje net keliskart mažiau.
                      2. Tada 19 amžiaus pirma pusė. KLAIPĖDA, o ne Ryga tapo medienos uostu regione. Nemunu gabenta mediena ir net pastatytas Vilhelmo kanalas.
                      Gdanskas anais laikais buvo pagrindinis Žečpospolitos uostas. Ryga tuo tarpu pasidarė pagrindiniu Rusijos imperijos uostu Baltijos jūroje. Skirtingi laikotarpiai, skirtingos valstybės.
                      Vilhelmo kanalas tai apskritai XIX a. antra pusė ir dar atskira valstybė - Prūsija ir Vokietijos reichas. Kažin kodėl tamstą stebina tai, kad caras krovinius vežė per savo, o ne per gana priešiško Reicho uostus?


                      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                      Comment


                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                        Gdanskas anais laikais buvo pagrindinis Žečpospolitos uostas.
                        Teisingai. Tuo metu buvo dar keli stambūs uostai ant Vyslos, buvo mūsų LDK Brestas ir... Kaunas. O Kaunas iki maždaug 1790 metų buvo didesnis už Rygą ir stambesnis uostas. 16 amžiuje yra Rygos planas ir Kauno Makovskio 1600 m. Tai Kaunas trigubai ilgesnis palei upę. Dėl to Kaune atstumas tapr Gertrūdos bažnyčios, miesto sodelio ir santakos, pilies yra didesnis nei Rygos senamiestis.

                        Kaunas po 1770 labai mažėjo, paskui buvo caro niusiaubtas, paskui Napoleono ir vėl caro.

                        Iš 28 000 gyventojų 1765-1770 liko 3 000 apie 1813.
                        Caras visai nevystė ir negaivino Kauno, iš esmės miestas buvo sunaikintas jei dingsta 90% gyventojų...

                        Kitą kartą Kaunas vėl pasiekė 25 000 gyventojų skaičių PO 100 METŲ, apie 1860 (geležinkelis).

                        Ryga tik augo ir 1770 padidėjo iki 19 000, paskui augo dar ir dar labiau ir 1860 jau viršijo 100 000.

                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                        Ryga tuo tarpu pasidarė pagrindiniu Rusijos imperijos uostu Baltijos jūroje. Skirtingi laikotarpiai, skirtingos valstybės.
                        Rusijos, bet ne didžiausias regione apskritai. Anglai dar 19 a. 2 deš. rašė Enciklopedijoj Britannikoj, kad:
                        The 1815 Encyclopædia Britannica stated that Memel was "provided with the finest harbour in the Baltic".

                        ​​​​​Tas galiojo jau 20 metų prieš tokį parašymą ir dar bent 50 metų po šio fakto paskelbimo.
                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                        Vilhelmo kanalas tai apskritai XIX a. antra pusė ir dar atskira valstybė - Prūsija ir Vokietijos reichas.
                        Kanalas paminėtas dėl medienos gabenimo. Netrauk iš konteksto, nes darysi šiaudinę baidyklę.

                        Klaipėda buvo didžiausias medienos gabenimo uostas ir didžiausias uostas regione APSKRITAI iki nutiesus geležinkelį.

                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                        Kažin kodėl tamstą stebina tai, kad caras krovinius vežė per savo, o ne per gana priešiško Reicho uostus?
                        Ką reiškia "stebina", kai PATAISIAU patį, kad iki GELEŽINKELIO atsiradimo ir Klaipėdos BLOKADOS (dabar tą patį daro Talinui, Rygai, Ventspiliui su savo Ust Lugomis), Ryga NEBUVO didžiausias uostas mūsų regione.

                        Tokiu tapo tik užblokavus Mėmelį ir dirbtinai išauginus ne tik Rygą, bet dar ir Liepoją. Gaunas, kad netiesiogiai latviai turi būti dėkingi Klaipėdai (ir mažesne dalimi Vilniui ir Kaunui) už savo 20 a. pr. urbanistinį sprogimą. Nes NUO ŠIŲ MŪSŲ MIESTŲ (ypač Klaipėdos) augimo potencialo buvo paimta kai caras žaidė savo ekonominius kariukus.
                        Už dangoraižius mūsų didmiesčiuose!

                        Comment


                          Opa, vėl prasideda. Aš tiesiog negaliu atsistebėti kaip šio žmogaus vaizduotėje Lietuva visada virsta milžiniška kolonijinė imperija - supervalstybe, su galingiausiais miestais, uostais, puošniausia architektūra.

                          Comment


                            Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą

                            Rusijos, bet ne didžiausias regione apskritai. Anglai dar 19 a. 2 deš. rašė Enciklopedijoj Britannikoj, kad:
                            The 1815 Encyclopædia Britannica stated that Memel was "provided with the finest harbour in the Baltic".

                            ​​​​​Tas galiojo jau 20 metų prieš tokį parašymą ir dar bent 50 metų po šio fakto paskelbimo.
                            Žodžiai “finest harbour” nieko nepasako apie krovinių srautus. Pavyzdžiui Šiaulių oro uostas turi ilgiausią pakilimo taką Baltijos šalyse, bet tai automatiškai nereiškia, kad jis yra svarbiausias oro uostas.

                            Comment


                              Parašė Kristisz Rodyti pranešimą

                              Žodžiai “finest harbour” nieko nepasako apie krovinių srautus. Pavyzdžiui Šiaulių oro uostas turi ilgiausią pakilimo taką Baltijos šalyse, bet tai automatiškai nereiškia, kad jis yra svarbiausias oro uostas.
                              ​​​​​​
                              "Gal" AMŽININKAI geriau žinojo ką reiškia ar nereiškia, nes šaltinių su tais FAKTAIS yra DAUG. Ar manai pažiūrėjai į lubas ir sužinojai kokia buvo Baltijos jūros uostų krova tarp 1800 ir 1860 metų?

                              Jei turi šaltinius, kurie paneigtų FAKTUS, kad KLAIPĖDA Rytų Baltijos regione po Peterburgo buvo didžiausias pagal krovą uostas XIX a. pirmoje pusėje iki geležinkelio, paskelbk juos čia.

                              Keista, bet neskelbi. Gal netyčia pamiršai juos prisegti ir paspausti "post".
                              Už dangoraižius mūsų didmiesčiuose!

                              Comment


                                Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą
                                Rusijos, bet ne didžiausias regione apskritai

                                Ryga NEBUVO didžiausias uostas mūsų regione.
                                O kas nors teigė priešingai?

                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment


                                  Parašė Kristisz Rodyti pranešimą

                                  Žodžiai “finest harbour” nieko nepasako apie krovinių srautus. Pavyzdžiui Šiaulių oro uostas turi ilgiausią pakilimo taką Baltijos šalyse, bet tai automatiškai nereiškia, kad jis yra svarbiausias oro uostas.
                                  "Finest harbour", nes dėl Nemuno vandenų tekmės iš Kuršių marių į Baltijos jūrą jis neužšaldavo, tuo tarpu Ryga, nes yra prie įlanko, net ne prie jūros, pakankamai anksti užšąla. Čia tikria yra faktas, kad Ryga su Liepoja augo Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno sąskaita 19a. pab.- 20 a. pradž.

                                  Comment


                                    Šis konfliktas tęsis ilgiau.
                                    Click image for larger version

Name:	header.jpg
Views:	211
Size:	25,2 kB
ID:	1928149

                                    Comment


                                      Biškutis statistikos, kurią pagooglinau iš rusiškų, prancūziškų ir vokiškų šaltinių.

                                      Klaipėda buvo didžiausias uostas XIX a. pradžioje. Paskui buvo didelis kritimas, nes IŠNYKO burlaiviai ir klaipėdiečiai bankrutavo. Klaipėda geriausiais laikais susipirko DIDŽIAUSIĄ apylinkėse burlaivių parką ir nebuvo jų kur dėt kai gariniai išstūmė, kiti uostai vėliau susipirko garinius ir Klaipėdoj pirmasis smukimas.

                                      Amžiaus viduryje atsigavo, grįžo į lyderius.
                                      19 a. 6 deš. Rygos krova 550-600 tūkst.
                                      Klaipėdos – virš 800 tūkst., iki 1 mln.

                                      1859 – vos KETURI su trupučiu metai po DIDŽIOJO gaisro Klaipėdoje kai sudegė PRAKTIŠKAI VISI sandėliai, jau po kelerių metų vežama 820 tūkst. tonų, ant 230 000 tonų DAUGIAU nei Rygoje, taip pat daugiau nei Dancige ir KETURIS kartus daugiau nei Karaliaučiuj.

                                      Kas pasirinko pirmi naują garlaivių technologiją labai pakilo, bet Klaipėda pasivijo.

                                      Ir GELEŽINKELIS. Caras nusprendė ekonomiškai damušt Mėmelį, ėmė milijonus rublių kišt į Liepojos miestelį kaip arčiausią Klaipėdai, labai išaugino. Na ir Rygą plėtė labiausiai.

                                      Dėl to po caro blokados, tokie žemi Klaipėdos skaičiai.

                                      Klaipėda 1900 metai, tarptautiniai jūriniai prekybos laivai 420 tūkst. tonų, kažkiek dar žvejyba ir kt., iš viso apie 500 tūkst. Stagnacija, atrodo nepasiekė 1 mln.

                                      Ryga 1900 - 1910, tuo laikotarpiu augimas nuo 1,5 mln. iki 4 mln. Liepoja augimas nuo 1 mln. iki 2 mln.

                                      Klaipėda VĖL APLENKĖ ​​​Liepoją tik apie 1933 ar 1934. Tada krovė panašiai 1,5 mln. tonų krovinių, nes jau be caro Liepoja sustagnavo, o Klaipėda turėjo geležinkelį iš Plungės, nukreipė prekes.
                                      Paskutinis taisė dangoraižistas; 2021.11.13, 03:21.
                                      Už dangoraižius mūsų didmiesčiuose!

                                      Comment


                                        Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
                                        Bigcityfeeling'ą žmonių galvose labiausia kuria 19-20 amžiaus sandūros architektūra, ir ne tik pati architektūra, bet pastatų aukštis, kompozicija, gatvių tinklas.
                                        Parašė manometras Rodyti pranešimą
                                        dangoraižistas įkvepia.
                                        O dabar pažiūrim į šią Vilniaus vietą. Ir ką ji "sukuria" ar nesukuria palyginus su 20 amžiaus darbininkų DAUGIABUČIAIS namais.
                                        Click image for larger version  Name:	vilniaus-universitetas-edgaro-kurausko-nuotr-78325971.jpg Views:	0 Size:	107,6 kB ID:	1928248

                                        Kada visa tai ATSIRADO, kur tada buvo Ryga?
                                        Click image for larger version  Name:	FB_IMG_1636590674737.jpg Views:	0 Size:	96,4 kB ID:	1928250


                                        Click image for larger version  Name:	30d7ac2dcb811083adbfea074103f59d.gif Views:	0 Size:	172,4 kB ID:	1928249
                                        Už dangoraižius mūsų didmiesčiuose!

                                        Comment

                                        Working...
                                        X