Elektromobiliai

[Valiukas]

O koks tikslas verslui masiškai statyti tas stoteles ir dalinti elektrą? Imam tą patį Leaf kuris talpina 60kwh dauginam iš mūsų elektros kainos 0,13 centų ir gaunam kad vienas pilnas pakrovimas kainuoja 7,8 EUR. Pilnas pakrovimas trunka 5 val. tai teoriškai jei būtu visad užimta viena stotelė elektros gali išnaudoti už 37 EUR per dieną arba 13505 EUR per metus kas yra tikrai nemažai. Kol tų elektromobilių skaičius neviršyja šimto ant viso miesto tai galima įvaizdžio tikslais pastatyti po stotelę šalia kiekvieno prekybcentrio ir naujo verslo centro (ypač žinant kad jinai stovės tuščia), bet jei jų netyčia imtu daugėti tai verslas tikrai nestatytu jų už dyką ir elektros nedalintu. Matyt dar ir ankainis ant elektros atsirastų kad atmušti tuos 3381 EUR

Nu nu. O koks tikslas verslui puošti savo prekybcentrius ir verslo centrus girliandomis ir eglutėmis, juos apšviesti, groti muziką, investuoti į naujas gatves, privažiavimus, praėjimus, parkingą, aplinkos sutvarkymą ir t.t.? Juk viskas dėl kliento, kuris rinksis tą verslą, kuris suteikia daugiau patogumo nei konkurentas. Be to, niekas nesako, kad elektra turi būti nemokama. Parkavimas prie prekybcentrių irgi apmokestintas, nemanau, kad bus didelė problema sukurti paprastą sistemą apmokėjimui už elektrą.

[Eidvis]

Tame ir esmė, kad kai tik pakankamai ištobulės akumuliatoriai, jų įkrovimo greitis ir įkrovimo stotelių tinklas, tai elektromobilio įkrovimas bus daug lengvesnis, nei benzininio. Pats įkrovimas elektra, skirtingai nei kuru, suteikia kur kas platesnes galimybes: benzininės mašinos tu namie, prie ofiso ar prie prekybcentrio nepasikrausi, reikalinga degalinė su specialia ir brangia infrastruktūra. Nors jau dabar yra ir savitarnos degalinių, tačiau savitarna su elektromobilio pakrovėju gali būti kur kas praplėsta: atvažiuoji į prekybos centrą, įkiši pakrovėją, susimoki už elektra kartu pirkdamas prekes/ telefonu per el. bankininkystę ar app'są, tau į telefoną ar app'są ateina žinutė su 'jūsų automobilis pakrautas'. Galiausiai visokie mokėjimai ne už elektrą, o už neištraukta iš elektros lizdo laidą kai mašina pasikrauna, visą tai elektromobilių įkrovimui suteikia kur kas platesnes galimybes, nei degalų, tereikia ištobulinti technologiją. Galiausiai visiškai automatizuotas įkrovimas, kai elektros lizdas pats prisijungia prie elektromobilio ir pats jį įkrauna - tai toks variantas ne taip jau sunkiai sukonstruojamas su elektros lizdais ir turbūt dėl saugumo reikalavimų neįmanomas sukonstruoti su degalais, juk elektra skirtingai nei benzinas negali nubėgti ir užsidegti, kartu jos nubėgimas gali būti sėkmingai reguliuojamas panašiu principu, kaip kad skaitiklius namuose išmuša atsiradus elektros srovės sutrikimams. Taigi jau turbūt reikėtų sakyti, kad ne tokioje tolimoje ateityje elektromobilio įkrovimas taps kur kas paprastesniu, nei degalais varomo, jeigu apskritai reikės rūpintis jo įkrovimu, juk jau dabar mobiliakų ir kompų gamintojais išbandinėja technologijas kaip įrenginiai 'per orą' be laidų pasikrauna.

[Eidvis]

Įdomumo dėlei pasižiūrėjau kiek dėmesio forume sulaukdavo tema apie elektromobilius. Tai rezultatai tokie, kad per šiuos metus apie elektromobilius buvo pridiskutuota 20 puslapių, kai tuo tarpu prieš tai per metus diskusijai užtekdavo ir 2 puslapių. Dėmesys elektromobiliams, bent jau forume, per metus išaugo dešimteriopai. Žinoma, forumas tai jokia ne reprezentatyvi apklausa, tačiau netgi čia galima užuosti sparčiai artėjančią elektromobilių revoliuciją, nors pagrindinis elektromobilių flagmanas Model 3 gaminti bus pradėtas tik kitais metais. Dabar įdomiausia kiek sparti bus ta elektromobilių revoliucija, visgi elektromobilis ne mobiliakas, smartphonų revoliucija galėjo įvykti sparčiau jau vien dėl to, kad juos daug lengviau, paprasčiau ir greičiau pagaminti. Tačiau ką mes jau dabar galime matyti, tai kad elektromobilių pardavimai į metus auga ne procentais, o kartais. Visokie ekonomistai gali mėginti prognozuoti ekeonomikos augimą keliais procentais, bet ką daryti su prognozėmis, kuriose augimas sakykim 50-80%? Tiek 50%, tiek ir 80% augimas abu atrodo kaip labai dideli ir įspūdingi, tačiau gyvenime tai reikštų labai skirtungus skaičius. Sakykim yra 100 elektromobilių rinkoje, o augimas 50% į metus, tai po 5 metų per metus elektromobilių bus parduodama jau 760. Tačiau jeigu augimas bus 80%, tai po penkių metų jau turėsim 1900 per metus parduodamų automobilių. T.y. nors ir 50% ir 80% augimas atrodo panašiai didelis, tačiau rezultatai po penkių metų tokio augimo skiriasi daugiau nei dvigubai. Dėl to vargu ar kas dabar gali prognozuoti kokie visgi bus tie elektromobilių bumo mąstai.

Nuo elektromobilių sėkmės žinoma priklausys ir naftos kainos, tik įdomu kada jų jau bus parduodama pakankamai, kad veiktų naftos kainą. Kol kas turim situaciją, kada elektromobiliai dar negali atsverti kuru varomų automobilių gamybos augimo. Net jeigu dabar staiga išaugtų elektromobilių pardavimai ir per metus jų būtų parduodama sakykim 10% nuo visų automobilių, tai gatvėje tas dar nelabai jaustųsi, nes ten važinėja ne tik nauji, bet ir seni, kaip taisyklė kuru varomi, automobiliai. Tačiau einant metams elektromobiliai taip pat pradės senti, dėvėtą elektromobilį bus galima daug pigiau įsigyti ir naftos kainas pradės veikti ne tik naujai parduodami elektromobiliai, bet ir naudoti parduodami antrinėje rinkoje. Kad elektromobiliai turėtų įtaką naftos kainai, tikrai nereikės laukti kada jų bus parduodama daugiau, nei įprastų mašinų. Paskutinis naftos kainos kritimas įvyko pagrinde dėl to, kad naftos gavyba jos poreikį viršijo vos 1% ir tai naftos kainą numušo į apačią ne per 1%, o keliais kartais.

Esmė: elektromobilių bumas labai sunkiai prognozuojamas ir nors parduodami jų kiekiai kol kas neturi įtakos naftos kainoms, tačiau situacija neabejotinai pasikeis ir pagrindinis klausimas išlieka - kada? Man kažkaip atrodo, kad tai nutiks pakankamai greitai, t.y. per artimiausius 5 metus.

[andyour]

Gal yra kokios prognozės, kiek realiai dar tie akumuliatoriai gali tobulėti? Gal jau nebėra technologijų kaip juos tobulinti?

[Eidvis]

Aš spėčiau, kad technologijos dar tik pradeda tobulėti, bet žinoma pagrindinis iššukis bus akumuliatorius, jo įkrovimo greitis ir pan.

Proveržis: naujo tipo akumuliatoriai įsikraus per sekundes, o dirbs kelias dienas

[Emigraves]

Gal yra kokios prognozės, kiek realiai dar tie akumuliatoriai gali tobulėti? Gal jau nebėra technologijų kaip juos tobulinti?

Visas straipsnis.

[Sula]

Aš spėčiau, kad technologijos dar tik pradeda tobulėti, bet žinoma pagrindinis iššukis bus akumuliatorius, jo įkrovimo greitis ir pan.

Proveržis: naujo tipo akumuliatoriai įsikraus per sekundes, o dirbs kelias dienas

Pavadinimas iš karto klaidinantis. Kondensatoriai šiaip naudojami senokai. Tačiau jų talpa yra prasta (lyginant masės vienetui). Ar čia šita problema išspęsta, neaišku.

[tomtom]

Pavadinimas iš karto klaidinantis. Kondensatoriai šiaip naudojami senokai. Tačiau jų talpa yra prasta (lyginant masės vienetui). Ar čia šita problema išspęsta, neaišku.

Išspręsta, tik šitas būdas su taip aprašytu volframo oksidu kaip ir metodas su grafeno plokštelėmis nėra kol kas komercinis ir artimiausiu metu nebus. Nėra technologijos masiniai gamybai.

[J.U.]

Kariškiai spjauna į elektromobilius: yra kur kas geresnė technologija (Video)

http://www.technologijos.lt/n/techno...nologija-Video

[andyour]

/\ tai čia tas pats, tik kitokios baterijos, šiuo atveju vandenilio.

[J.U.]

/\ tai čia tas pats, tik kitokios baterijos, šiuo atveju vandenilio.

Tai ne baterijos o kuro elementai, kurie naudojami kosminiuose skrydžiuose dėl labai gero energija / svoris santykio.

A fuel cell is a device that converts the chemical energy from a fuel into electricity through a chemical reaction of positively charged hydrogen ions with oxygen or another oxidizing agent.[1] Fuel cells are different from batteries in requiring a continuous source of fuel and oxygen or air to sustain the chemical reaction, whereas in a battery the chemicals present in the battery react with each other to generate an electromotive force (emf). Fuel cells can produce electricity continuously for as long as these inputs are supplied.

https://en.wikipedia.org/wiki/Fuel_cell

[Creatium]

Vandenilis teikia energiją į baterijas, iš kurių energija nueina varikliui. Paskaitykit straipsnį, ten viskas parašyta.

P.S. Akivaizdu, kad kariuomenė nesinaudos dabartiniais elektromobiliais. Kodėl turėtų?

[J.U.]

Vandenilis teikia energiją į baterijas, iš kurių energija nueina varikliui. Paskaitykit straipsnį, ten viskas parašyta.

P.S. Akivaizdu, kad kariuomenė nesinaudos dabartiniais elektromobiliais. Kodėl turėtų?

Principas visai kitas. Energija yra vandenilyje (kaip benzine) o ne rozetėje kaip paprastame elektromobilyje.

[Creatium]

Principas visai kitas. Energija yra vandenilyje (kaip benzine) o ne rozetėje kaip paprastame elektromobilyje.

Nu tai principas tas pats, tik energijos šaltinis kitas. Tai yra faktiškai elektromobilis su energijos šaltiniu pas save, tai tampa vandeniliniu automobiliu.

[toleranceofculture]

/\ Svarbiausia, kad čia niekas neturi EV ir diskutuoja apie tuos, kurie turi ir naudojasi reguliariai

Ne visai tiesa, kasdien nuvažiuoju apie 50km mieste su elektromobiliu. Čia minėtas 150 km Leaf žiemą yra optimistinis Naujam automobiliui. 3 metų senumo Leaf'as žiemą nuvažiuos tik apie 110 km.

Tačiau, bent jau Vilniuje to pilnai užtenka nes yra gana daug pakrovimo taškų bei greito įkrovimo stotelių.

Kartą teko nuvažiuoti 300 km per vieną dieną, bet nereikėjo įdėti kažkokių papildomų pastangų. Tiesiog pasikrovėme iš vakaro namuose, tuomet atvažiavus į darbą, ir 30 min kol buvome parduotuvėje.

Taigi sakyčiau jei 95% automobilis naudojamas mieste, tikrai užtenka ir tų pačių 100 km.

[Jegermeister]

O koks tikslas verslui masiškai statyti tas stoteles ir dalinti elektrą? Imam tą patį Leaf kuris talpina 60kwh dauginam iš mūsų elektros kainos 0,13 centų ir gaunam kad vienas pilnas pakrovimas kainuoja 7,8 EUR. Pilnas pakrovimas trunka 5 val. tai teoriškai jei būtu visad užimta viena stotelė elektros gali išnaudoti už 37 EUR per dieną arba 13505 EUR per metus kas yra tikrai nemažai. Kol tų elektromobilių skaičius neviršyja šimto ant viso miesto tai galima įvaizdžio tikslais pastatyti po stotelę šalia kiekvieno prekybcentrio ir naujo verslo centro (ypač žinant kad jinai stovės tuščia), bet jei jų netyčia imtu daugėti tai verslas tikrai nestatytu jų už dyką ir elektros nedalintu. Matyt dar ir ankainis ant elektros atsirastų kad atmušti tuos 3381 EUR

Naujausi Leaf yra tik 30 kwh (senesni 24 kwh). Kol kas 60 kwh ir daugiau teturi tik Tesla. Tiesa 60 kwh jau turi tik ką pradėtas gaminti Bolt (pas mus Europoje vadinsis Opel Ampera-e ir bus parduodamas tik nuo 2017 vidurio).

[J.U.]

Nu tai principas tas pats, tik energijos šaltinis kitas. Tai yra faktiškai elektromobilis su energijos šaltiniu pas save, tai tampa vandeniliniu automobiliu.

O jei dyzelis suks elektros generatorių ir ratuose bus sumontuoti elektromotorai, tai irgi bus vadinama elektromobiliu? Pagal mane tikras elektromobilis neturi kuro bako.

[Emigraves]

Vandenilis teikia energiją į baterijas, iš kurių energija nueina varikliui. Paskaitykit straipsnį, ten viskas parašyta.

P.S. Akivaizdu, kad kariuomenė nesinaudos dabartiniais elektromobiliais. Kodėl turėtų?

Kariuomenė turi visai kitus poreikius, nei civiliai. Pvz, ar mus reikia kelių tonų šarvų kasdienai? Vandenilinis kombo yra gerokai sudėtingesnis ir brangesnis sprendimas nei vien ličio akumas, bet tokiu atveju gaunama visiškai autonominė transporto priemonė, kas operacijos atveju gali lemti vieneto išgyvenimą.

O jei dyzelis suks elektros generatorių ir ratuose bus sumontuoti elektromotorai, tai irgi bus vadinama elektromobiliu? Pagal mane tikras elektromobilis neturi kuro bako.

Ideologinis klausimas. Ar tai bakas, ar energijos rūšis, generuojanti mechaninį judėjimą, ar pirminis procesas, generuojantis energiją. Cheminių procesų tipo požiūriu kuro elementas ir ličio akumas per daug nesiskiria, kai VDV yra visai kas kita.

[vilnews]

Nu tai principas tas pats, tik energijos šaltinis kitas. Tai yra faktiškai elektromobilis su energijos šaltiniu pas save, tai tampa vandeniliniu automobiliu.

Čia šiaip, jei kas nepastebėjot, yra sukurta speciali tema:

Vandeniliu varomas transportas
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=17641

[Vaidas]

Pavadinimas iš karto klaidinantis. Kondensatoriai šiaip naudojami senokai. Tačiau jų talpa yra prasta (lyginant masės vienetui). Ar čia šita problema išspęsta, neaišku.

Straipsnyje specifinė energija masės vienetui nepateikiama, tačiau energijos tankis yra 60 mWh/cm3 tuo tarpu Li-ion baterijoms wikipedijoje minimas 1-2,5 MJ/L arba 270-700 mWh/cm3, taigi talpos vis dar trūksta.

Kita vertus, čia gražiai išsprendžiama, kaip į nedidelį tūri efektyviai sutalpinti didelį paviršiaus plotą turinčias 2D medžiagas. būtent didelis paviršiaus plotas yra svarbiausias parametras norint saugoti didelį energijos kiekį.
Pvz, nors teoriškai grafenas turi beprotišką paviršių masės vienetui, bandant iš jo pagaminti praktiškų matmenų bateriją, reikia grafeno sluoksnius dėti vieną ant kito, ir taip didelė dalis paviršiaus tampa nepasiekiama.
Šiuo atveju yra auginamas "miškas" WO3 nanovamzdelių, o jų "kamienai" yra padengiami WS2, taigi gaunamas didelis paviršiaus plotas mažame tūryje.



Manau tolesni tyrimai galėtų energijos talpos parametrus pagerinti, tačiau visada išlieka klausimas, kaip pigiai tai pavyks pagaminti - šios medžiagos auginamos 850 °C temperatūroje, taigi tai nėra ypač paprasta.