– Jūs 20 metų dirbote rusakalbių mokykloje. Dabar susiduriate su studentais, kurie mokykloje mokėsi ne valstybine kalba.
– Yra žmonių, kurie sako, kad ir kitose ES šalyse yra valstybės finansuojamų tautinių mažumų mokyklų. Bet tokių mokyklų yra nedaug. Man atrodo, kad esame per maža valstybė, kad galėtume turėti tiek daug mokyklų ne lietuvių ugdomąja kalba ir prisitaikyti prie kiekvienos tautinės bendrijos.
Ką matome? Neretai tautinių mažumų mokyklas pabaigusių mokinių akademiniai pasiekimai yra prastesni. Vadinasi, ne visi gali studijuoti aukštosiose mokyklose. Žinoma, absoliutinti negalima, yra puikiai kalbančių valstybine kalba, bet būdama mokytojų rengėja matau, kad nemaža dalis jaunų žmonių, kurie yra baigę tautinių mažumų mokyklas, prastai moka lietuvių kalbą.
– Yra žmonių, kurie sako, kad ir kitose ES šalyse yra valstybės finansuojamų tautinių mažumų mokyklų. Bet tokių mokyklų yra nedaug. Man atrodo, kad esame per maža valstybė, kad galėtume turėti tiek daug mokyklų ne lietuvių ugdomąja kalba ir prisitaikyti prie kiekvienos tautinės bendrijos.
Ką matome? Neretai tautinių mažumų mokyklas pabaigusių mokinių akademiniai pasiekimai yra prastesni. Vadinasi, ne visi gali studijuoti aukštosiose mokyklose. Žinoma, absoliutinti negalima, yra puikiai kalbančių valstybine kalba, bet būdama mokytojų rengėja matau, kad nemaža dalis jaunų žmonių, kurie yra baigę tautinių mažumų mokyklas, prastai moka lietuvių kalbą.
Lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų mokyklose iš esmės yra tiek pat kiek ir lietuviškose. Bet neretai į pirmą klasę vaikai ateina nemokėdami lietuvių kalbos, o pirmoje klasėje jau mokomasi pagal bendrąsias programas. Ką tai reiškia? Tai, kad mokyklose lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, žydų, vokiečių ugdomąja kalba galioja ta pati programa – mokomasi skaityti, skaičiuoti. O kaip vaikas tai atliks, jei jis nesupranta elementarių lietuviškų žodžių?
Manau, kad būtent tai yra segregavimas. Net ne pagal tautybę. Rusakalbių mokyklose juk mokosi daug skirtingų tautybių vaikų. Mes juos skriaudžiame, nes nesudarome sąlygų įsitraukti į normalų gyvenimą. Jie gyvena toje aplinkoje, kuri jiems yra labai patogi, o paskui išeina į ne tokią patogią aplinką, kurioje gyvenimas vyksta lietuvių valstybine kalba. Ir ką tada daryti? Tuomet visi yra kalti ir blogi.
Manau, kad būtent tai yra segregavimas. Net ne pagal tautybę. Rusakalbių mokyklose juk mokosi daug skirtingų tautybių vaikų. Mes juos skriaudžiame, nes nesudarome sąlygų įsitraukti į normalų gyvenimą. Jie gyvena toje aplinkoje, kuri jiems yra labai patogi, o paskui išeina į ne tokią patogią aplinką, kurioje gyvenimas vyksta lietuvių valstybine kalba. Ir ką tada daryti? Tuomet visi yra kalti ir blogi.
– Latviai ir estai jau pereina prie visuotinio ugdymo valstybine kalba, ten ilgainiui nebeliks rusakalbių mokyklų. Kokios nuostatos derėtų laikytis Lietuvoje?
– Manau, kad taip turėtų būti ir Lietuvoje. Žinoma, mes vėluojame. Su lietuvišku kontekstu visus 30 metų esame pavėlavę.
Manau, kad galbūt mums dabar derėtų pradėti nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Mano galva, nebeturėtų būti tautinių mažumų darželių. Juk moksliniai tyrimai jau seniai įrodė, kad vaikai kalbos geriausiai mokosi ikimokykliniame ir pradinės mokyklos amžiuje.
– Manau, kad taip turėtų būti ir Lietuvoje. Žinoma, mes vėluojame. Su lietuvišku kontekstu visus 30 metų esame pavėlavę.
Manau, kad galbūt mums dabar derėtų pradėti nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Mano galva, nebeturėtų būti tautinių mažumų darželių. Juk moksliniai tyrimai jau seniai įrodė, kad vaikai kalbos geriausiai mokosi ikimokykliniame ir pradinės mokyklos amžiuje.
Nu kur matyta, visai neskiepyja draugiškumo kaimynams!
Komentuoti: