LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

[R.D.]

Visagino gyventojų dalis yra tokie patys Lietuvos piliečiai. Kita dalis (+- pusė miesto) kasdien žiūri pervyj kanal ir laukia, kol ateis putka išvaduos iš prakeiktos gėjropos.

Lieka tik viltis, kad dabartinė miesto karta išmirs ir ją pakeis Lietuvai iš tikro lojalūs gyventojai. Deja, panašu, kad užaugs tokia pati nieko gyvenime dėl kalbos barjero pasiekti negalinčių lochų karta, vos prakalbanti lietuviškai - ne vieną ir ne du kartus teko girdėti diskusijas, kaip 25-35 metų tėvai (didžioji dauguma gimusių ir augusių jau nepriklausomoje Lietuvoje) nusprendžia vaikus leisti į rusiškas mokyklas, nes „mes namuose ruskai šnekam, vaikui lengviau bus“. Latviai labai puikiai pradėjo kuopti šį sovietinį mėšlą su privalomais latvių kalbos egzaminais „vnž“ turėtojams, gaila, kad pas mus okupanto palikuonims buvo pridalinta pilietybių į kairę ir į dešinę - būtų buvusi puiki proga apvalyti tokį gražų miestą (ir ne tik jį) nuo prorusiškų šiukšlių, kurios per tiek metų taip ir nesugebėjo išmokti valstybinės kalbos.

Pavėluotai rašau... bet nesekingai bandžiau rasti internetuose lyg tai prieš praeitus prezidento rinkimus Visagine gatvėje buvo kažkokia apklausa, maždaug už ką balsuosite ir paaiškėjo, kad dauguma net nežino apie rinkimus, kitiems tas pats ir pan. Kitaip tariant, kūnas Lietuvoje, siela - Pskove.

[luknas]

Poeto Pauliaus Širvio laiškas Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto sekretoriui Vladui Niunkai.
1956 m. rugpjūčio 26 d. Paulius Širvys parašė Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriui adresuotą laišką. Laiške poetas piktinosi lietuvių kalbos nemokėjusiais, su klientais tik rusiškai bendravusiais Lietuvos SSR ryšių ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojais. „Kalbu apie didžiarusiškąjį nacionalizmą, ‒ rašė poetas savo laiške, ‒ kas ne kas, o ryšių įstaigų darbuotojai mūsų respublikoje būtinai turi mokėti lietuvių ir rusų kalbas“.
Lietuvos komunistų partijos centro komiteto fonde Nr. 1771 saugomas laiškas atspindi tuometę situaciją, liudija apie sovietų valdžios vykdytos rusifikacinės politikos pasekmes, akiplėšišką lietuvių kalbą ignoravusių sovietinių įstaigų darbuotojų elgesį ir žemą aptarnavimo kultūrą. „Kuo paaiškinti tai, kad seni ryšių darbuotojai, kasdien susidurdami su vietos gyventojais, nemokančiais jokios kitos kalbos, atkakliai nesimoko vietinės kalbos? O pamėgink jiems priminti tai! Išgirsi ko negirdėjai“, ‒ nuoširdžiai piktindamasis rašė P. Širvys.
Originalas. Dokumentas lietuvių kalba
LYA, f. 1771, ap. 182, b. 83, l. 147.

[Tomizmas]

Na, kad rusų tautybės jaunimas tarpusavyje šnekasi rusų kalba, tame nieko keisto. Bet jeigu net lietuviui pakliuvusiam į tą aplinką, reikia persijungti į užsienio kalbą (kurios gal net nemoka, ir neprivalo mokėti), nes kitaip "nesusišnekėsi" arba "mokam, bet nešnekėsim", tai čia absoliučiai nenormali situacija ir ji privalo būti taisoma.

Taip, Visagine berods didžiausias Lietuvoje procentas žmonių su aukštuoju išsilavinimu, galimai vidutinis IQ ten tikrai aukštesnis už vidurkį. Man pačiam ten lankantis, labai jaučiasi žmonių inteligencija ir aukštesnis už vidutinį kultūringumo lygis. Bet deja, šitos geros savybės dar nereiškia tiesioginės koreliacijos su lojalumu valstybei kurioje gyvenama, ir negarantuoja šovinizmo ir nacionalizmo nebuvimo. Deja. Aišku, jokiu būdu nekalbu apie visus, yra Visagine be abejo ir lojalių žmonių, išmokusių kalbą ir vartojančių. bet nesiimsiu spręsti, kurių yra daugiau.

[Ignalina]

Dar kartą: Visagine gyvena tokie patys Lietuvos piliečiai. Taškas.

Visagino gyventojų dalis yra tokie patys Lietuvos piliečiai. Kita dalis (+- pusė miesto) kasdien žiūri pervyj kanal ir laukia, kol ateis putka išvaduos iš prakeiktos gėjropos.

Apie tai kad Visagino gyventojų IQ yra aukšųtesni už Lietuvos vidurkį, kad visi sutikti visaginiečiai pukia kalbėjo lietuviškai (ir dar keliomis kalbomis) ir visi lojalūs Lietuvai

Prieš penketą metų teko kurį laiką dirbti su klientais Visagine. Reali situacija su lietuvių kalba ten yra tokia baisi, kad per porą mėnesių teko išmokti šnekėti pa ruski, nes su trečdaliu susišnekėti tiesiog nepavyko, o bandyti įtikinti antrą trečdalį prabilti lietuviškai (yra ženkli dalis mokančių, tačiau lietuviškai nekalbančių dėl kažkokių idiotiškų vatinių principų) irgi nesinorėjo taupant mano ir jų laiką, nekalbant apie tai, kad didesnė dalis senesnių žmonių su minimu aukštesniu IQ į bet kokį aptarnavimo sektoriaus darbuotoją, kuris pasisveikina su „laba diena“, o ne „zdrastvujte“, žiūri kaip į tuščią vietą. Pradžioje dar stebino, kad yra ir jaunimo, turinčio lietuviškus pasus ir nešnekančio lietuviškai, tačiau po kurio laiko nustojo stebinti ir tai (tiesa, su jaunimu situacija daug geresnė nei su vyresniais gyventojais, nors ir liūdnoka, kad tarpusavy didžioji dalis jaunimo irgi šneka ruskai).

Lieka tik viltis, kad dabartinė miesto karta išmirs ir ją pakeis Lietuvai iš tikro lojalūs gyventojai. Deja, panašu, kad užaugs tokia pati nieko gyvenime dėl kalbos barjero pasiekti negalinčių lochų karta, vos prakalbanti lietuviškai - ne vieną ir ne du kartus teko girdėti diskusijas, kaip 25-35 metų tėvai (didžioji dauguma gimusių ir augusių jau nepriklausomoje Lietuvoje) nusprendžia vaikus leisti į rusiškas mokyklas, nes „mes namuose ruskai šnekam, vaikui lengviau bus“. Latviai labai puikiai pradėjo kuopti šį sovietinį mėšlą su privalomais latvių kalbos egzaminais „vnž“ turėtojams, gaila, kad pas mus okupanto palikuonims buvo pridalinta pilietybių į kairę ir į dešinę - būtų buvusi puiki proga apvalyti tokį gražų miestą (ir ne tik jį) nuo prorusiškų šiukšlių, kurios per tiek metų taip ir nesugebėjo išmokti valstybinės kalbos.

[mantasm]

Kolega visiškai nusišneki, nors pilnatis dar neprasidėjo.
Per savo neapykantą kitataučiams ir keršto troškimą nebematai nieko aplink. Atsimerk.

Lietuva dėl palankios demografinės situacijos galėjo sau leisti malonumą ir suteikti savo pilietybę pilietybę visiems norintiems. Tai apsaugojo nuo nereikalingų įtampų ir pagreitino rusų integraciją ir iš dalies - asimiliaciją.
Kai visaginiečiai tapo Lietuvos piliečiai, tai priekaištauti vien už kilmę be ivadinti "okupantais:" ir "vatnikais" yra neleistina. Čia ne kokia Ilzė Liepa ar Drobaizko.
Jei kas nors konkretus prisidirbo ar dirba Maskvos agentu, tai kitas reikalas

Apie tai kad Visagino gyventojų IQ yra aukšųtesni už Lietuvos vidurkį, kad visi sutikti visaginiečiai pukia kalbėjo lietuviškai (ir dar keliomis kalbomis) ir visi lojalūs Lietuvai
O debilų ar užkietėjusių ultranacionalistų yra ir tarp lietuvių ir tarp rusų..

Ne Visagine buvo savivaldybės tarybos narė, kuri nelabai lietuviškai kalbėjo? Ir dar berods panašiai buvo su kandidatu į merus.

Visaginiečius vadinau „kolonistais“. Neiškraipykite žodžių, nes matau jus pilnatis labiau veikia. Kolonistas yra tiesiog elementarus faktas. Ar kažkaip kitaip reiktų pavadinti okupanto atkeltus žmones?

[Romas]

Pono santykis su maskolių kolonistais man rodos labai į temą ir glaudžiai susijęs su visos pietryčių Lietuvos identitetu.

Kolega visiškai nusišneki, nors pilnatis dar neprasidėjo.
Per savo neapykantą kitataučiams ir keršto troškimą nebematai nieko aplink. Atsimerk.

Forume gal 15 metų yra mano daryta nuotrauka iš vieno 1988 m. vukusio Sąjūdžio renginio tuometinaime Sniečkuje, kur minia šaukė "okupantai lauk"


Lietuva dėl palankios demografinės situacijos galėjo sau leisti malonumą ir suteikti savo pilietybę pilietybę visiems norintiems. Tai apsaugojo nuo nereikalingų įtampų ir pagreitino rusų integraciją ir iš dalies - asimiliaciją.
Kai visaginiečiai tapo Lietuvos piliečiai, tai priekaištauti vien už kilmę be ivadinti "okupantais:" ir "vatnikais" yra neleistina. Čia ne kokia Ilzė Liepa ar Drobaizko.
Jei kas nors konkretus prisidirbo ar dirba Maskvos agentu, tai kitas reikalas

Apie tai kad Visagino gyventojų IQ yra aukšųtesni už Lietuvos vidurkį, kad visi sutikti visaginiečiai pukia kalbėjo lietuviškai (ir dar keliomis kalbomis) ir visi lojalūs Lietuvai
O debilų ar užkietėjusių ultranacionalistų yra ir tarp lietuvių ir tarp rusų..

[Kaštonas]

Latvijos rusaitė basiai skundžiasi, kad Lietuviai neaptarnauja rusakalbės:

Taigi nusipirko tą gėrimą, reiškia, ne neaptarnavo, kaip ji čia bando parodyti, o tiesiog nemokejo/nenorėjo, kalbėti rusiškai (Anykščiuose ypač jaunesnės kartos nesupranta rusiškai), o angliškai irgi nemokėjo.(kas taip pat nestebina, nes kam kasininkei Anyksčiuose anglų kalba). Tai tiesiog nuskanavo ir nekalbėjo, kas sukėlė isteriją ir susireikšminimą. (Apskritai Tik Toko blogeriams, dažnai neva kažkas nutinka, dėmėsio stoka) Tokių situacijų, kad kalba tik savo kalba, aš patyręs Lenkijoje, Ispanijoje ir dar daug kur. Beje Anykščiuose, rusų kalbos šiek tiek atsirado, tik atvykus ukrainiečių pabėgėliams, tai realu, kad kasininkė galėjo net ukrainiečiais palaikyt. Nes Iš Rusijos, nelabai ten atvažiuoja, ypač, kai vizų neišduoda.

[Stadionas]

Latvijos rusaitė basiai skundžiasi, kad Lietuviai neaptarnauja rusakalbės:

Lietuviškai pasakė, kad neaptarnaus, apsisuko ir išėjo, matyt nesusimokėję nes "gazirovačku" tai gavo.

[Paukšis]

Latvijos rusaitė basiai skundžiasi, kad Lietuviai neaptarnauja rusakalbės:

Embedded Tweet

[R.D.]

Tuos vaikus į ruZZkij mir rankas Lietuvoje atiduoda jų mamos, seneliai ir močiutės, kurie kalbėjo su tais vaikais namie rusiškai, net jeigu tie vaikai ir lankė ukrainietiškas (matyt, tik dalinai) mokyklas.

Labai norėčiau, kad rusiškos mokyklos būtų paverstos lietuviškomis. Bet kiti Lietuvos piliečiai daro atvirkščiai — visaip rusifikuoja Lietuvą ir dar apsimeta, kad rusų Lietuvoje labai mažai, todėl rūpintis rusiškumu Lietuvoje lietuvių tautai labai apsimoka.

Tas rusiškų mokyklų egzistavimas yra absoliuti anomalija, kai gali viską dėstyti lietuviškai ir turėti mokykloje rusų kalbą ir literatūrą kaip dalyką (paprastą ar sustiprintą). Kokia gi prasmė Lietuvoje dėstyti matematiką ar geografiją rusų kalba? Joks pedagogas jums to nesugebės paaiškinti. Tad estų politika šiuo klausimu eilinį kartą racionalesnė negu mūsų. Be to, visiškai neaišku, kokiai rinkai, kokiai visuomenei yra ruošiami vaikai rusakalbėje (ar lenkakalbėje) mokyloje, jeigu gyveni šalyje, kur oficialioji kalba yra lietuvių, o lingua franca Europoje - anglų. Kokia gi tai integracija?
Latviai sako, kad rusakalbės mokyklos yra "orkų veisyklos" ir sunku tam prieštaurauti, nes kai užeini į fb rusakalbes Lietuvos gyventojų grupes, tai pamatai ruskij mir, vatos ячейка's. Kartais iš profilio atrodo žmogus gyvena Pskove ar Krasnodare, o realiai rytų Lietuvoje.

[PoDV]

Didelę įtaką daro institucijos.
Latviams, estams, suomiams buvo palanku, nes rusai davė žalią šviesą.
Švedai, norvegai, danai patys sprendė savo likimą.

Vokiečiai taip pat buvo imperinio mąstymo.
Lietuvninkams nedavė jokios vietos išlikti, vyko vokiškoji industrializacija, pramonės ir ekonomikos augimas, pvz. būtų buvus kokia kalbinė ir kultūrinė autonomija, spėju, būtų gebėję taip smarkiai nenykti, gal net augti. Tiesiog kiek žinau tų laikų Vokietijoje kitoms tautoms nebuvo vietos, plius būdavo karts nuo karto germanizacijos politikos.

Lietuviai taip greitai nenyko, nes rusai pridarė klaidų savo atžvilgiu. Rusai lietuvius siekė gan grubiai rusifikuoti. Tas grubumas davė atvirkščius rezultatus. Lietuviai turėjo plačią sieną su liuteroniškos kultūros teritorijomis. Iš Prūsijos ėjo spauda, iš Latvijos inspiracijos (pvz. dainų šventė, baltiškas nacionalizmas). Kaip tik Lietuvai kilo stiprėjantis noras atšokti nuo slaviško pasaulio, tiek lenkiško, tiek kultūriškai tolimesnio (stačiatikiško) rusiško.

Rusai atrodo pasimokė iš carinių klaidų ir sovietmečiu vystė tautinį komunizmą su vietine lieuviška KP, paversdama Lietuvos SSR didele dalimi etniškai lietuviška. Tarsi rusai jau davė vietos lietuvybei. Tačiau sukūrė dviprasmybių šiandieninėje Lietuvoje, sukūrė ar bent jau pagilino landsbergistų ir brazauskininkų konfliktą, o buvimas buv. SSR šiandien yra atėjimas iš kito pasaulio. Kur dar visos permainos ir ekonominės krizės, kurias kentėjom.

Šiandien nėra aiškumo, kiek mes slaviški ar neslaviški. Daliai lietuvių, ypač jaunesnės kartos, norisi kultūriškai tapti artimesni vakariečiams, geriau moka anglų kalbą, domisi ten esančia kultūra, iš išorės nepasakytum, kad atitinka stereotipinį slavą, rūbai, maistas, preferencijos ir pan. Tačiau dalis išlieka konservatyvesnė, artimesnė slavų šalyse vyraujanti kultūra ir pažiūros, menkesnės anglų kalbos žinios, ne taip domina Vakarų europiečių mados ir vidinės gyvenimo peripetijos.

[suoliuojantis]

Mažos valstybės nacionalizmas yra labiau liuteroniškų valstybių požymis. Katalikai nebūna tokie aršūs patriotai, nebent yra kokių rimtų pergalių, pvz. sporte ar politikoje, laimėti karai, imperializmas dar kažkas. Šiauriečiai, istoriškai vokiečiai, pats nacionalizmas dažniau tampa kaip antra religija. Lietuviams antra religija yra pergalė kokiam nors sporte, pvz. krepšinyje.

Manau, kad lietuvybė, kuri pradėjo vystytis 19 a. sutapo su Latvijos industrializacija ir ten vykstančiomis romantizmo nuotaikomis. Žodžiu, tai kad nebesam "geri lenkai" ar šiaip slavai ant popieriaus, manau bent iš dalies reiktų dėkoti liuteroniškai šiaurei.

Lietuvai galbūt dalinį imunitetą nuo slaviškų nesąmonių būtų davusi reformacija. Etniniai latviai gal net labiau baltiški (neslaviški), autentiški, kai lietuviai yra paklydę tai baltai, tai slavai (baltarusių-lenkų kultūrinis mixas).

Lietuvoj, įskaitant dab. Vakarų Baltarusiją jau seniai vyko slavizacijos procesai, tai jeigu mes užleidžiam vietą rusams ir posovietinių kraštų žmonėms, tarsi tęsiam tą evoliucinį procesą iš baltiškos į pilnai slavišką valstybę.

Yra įdomių minčių, bet paooponuosiu šiek tiek. Labai sunku susieti religiją su nacionalizmu. Nepamirškime, kad dalis lietuvių patyrė reformaciją. Būtent Prūsijos arba Mažosios Lietuvos lietuviai. Ir... ypatingai uoliai nutautėjo. Procesai vyko su daug didesniu pagreičiu nei slavėjančioje Rytų Lietuvoje.

Prieš kokius 20 metų buvo išleista įdomi atsiminimų knyga. Jos autorius lenkų kunigas Waleryan Meysztowicz (1893-1982). Vadinasi "Pašnekesiai apie laikus ir žmones". Paieškojus galima rasti. Svarbu, kad jo tėvas buvo Alexander Meysztowicz (1864-1943; Meištas, Meištavičius). Panevėžiečai, senos bajorų giminės atstovai. Dabar pamirštas asmuo, tačiau XIXa. pabaigoje - XX a. pradžioje vienas įtakingiausių žmonių Lietuvoje. Kauno gubernijos bajorų vadas, kelias kadencijas Rusijos dūmos deputatas. Iki pat 1917 metų apie dvidešimtmetį didžiausio tuomet Lietuvos teritorijoje Vilniaus komercinio banko pirmininkas. Jo pavaldiniu buvo banko tarnautojas Antanas Smetona (knygoje autorius prisimena kaip ne kartą iš tėvo girdėjo labai neigiamus atsiliepimus apie Smetoną, iš kurių svarbiausias - mužikas, kilęs iš valstiečių). Būtent šitas Alexander Želigovskiui užėmus Vilnių tapo laikinai "nepriklausomos" Vidurio Lietuvos viršininku, būtent jis 1922 metais vadovavo delegacijai, kuri kreipėsi į Lenkijos seimą su prašymu prijungti Litwa Srodkowa prie Lenkijos (powrot do macierzy Polski, sugrįžimas pas motiną Lenkiją, v rodnuju gavanj kai kas dabar kažką bando gražinti).
Tai tas Waleryanas rašo, kad ir pats matė to periodo pabaigą, ir iš tėvo jau anam senam esant girdėjo kad anas stebėjo, kaip Prancūzijoje gimęs nacionalizmas užkrėtė nacionalizmu iki tol nežinojusius kas yra nacionalizmas vokiečius, po to labai greitai nuo vokiečių juo užsikrėtė rusai. Tiek vokiškas, tiek rusiškas nacionalizmai šame regione visų pirma buvo nukreipti prieš lenkus, kaip silpnesnius. Ir atitinkamai sužadino lenkišką nacionalizmą, kuris savo ruožtu buvo nukreiptas į silpnesnius lietuvius ar ukrainiečius. Ir tuo pačiu pagimdė lietuvišką ir ukrainietišką nacionalizmus. Labai ten toks geras abzacas yra.

Kaimynams latviams ir estams labiausiai pasisekė, kad gimstanti moderniojo rusiško nacionalizmo epocha jų kraštuose sutapo su rusiško nacionalizmo tikslu - išstumti ten šimtmečiais dominavusius vokiečius ir į tą vietą patiems atsisėsti. Bet kaip tarpinis uždavinys buvo reikalingas latviško ir estiško nacionalizmo skatinimas ir jo nukreipimas prieš vokiečius. Žiūrint į to laikotarpio tų pačių estų literatūrą (kad ir kokio Eduard Bornhohe) ji kiaurai persmelkta antivokiškumu. Tuo metu estų rašytojų knygos buvo santykinai dideliais tiražais spausdinamos Peterburge ir laisvai platinamos Estijoje (sunkiai įsvaizduojamas dalykas Lietuvoje). Beje tai sutapo ir su panašiais siekiais Suomijoje - rusiško nacionalizmo siekiu išstumti švedakalbį elitą. Beje tuomet rusams tuose kraštuose gan neblogai pasisekė (raudonųjų latvių pulkai vienas iš įrodymų) ir velnias žino kas būtų buvę, jei rusams tada būtų pasisekę imperiją išsaugoti.

[PoDV]

Vėl mintys. Daugiau lietuvių-slavų santykiai, bet pastarųjų laikų didžiausią įtaką darė lietuvių-rusų politiniai ir socialiniai santykiai.

Žiūrint istoriją, mūsų kaimynai slavai yra mažesni arba didesni imperialistai.
Tiek lenkai, tiek rusai ir jų lėlinė valstybė (puppet state) baltarusiai.

Baltarusiai nori nustumti lietuvius su savo licvinizmu, rusai šiaip norėtų asimiliuoti, lenkai istoriškai irgi siekė paimti visą Lietuvą, atkurti polonocentrinę Žečpospolitą.
Nepaisant, kad tikra Lenkija yra ten kur buvo Lenkijos Karalystė (Karūna), o LDK buvo atskiras kultūrinis regionas, kuris programavo konfliktą.
Šiandien Lenkija ne tiek aktuali, santykiai pasitaisę. Šioks toks iššūkis yra posovietinis pasaulis.

Mažos valstybės nacionalizmas yra labiau liuteroniškų valstybių požymis. Katalikai nebūna tokie aršūs patriotai, nebent yra kokių rimtų pergalių, pvz. sporte ar politikoje, laimėti karai, imperializmas dar kažkas. Šiauriečiai, istoriškai vokiečiai, pats nacionalizmas dažniau tampa kaip antra religija. Lietuviams antra religija yra pergalė kokiam nors sporte, pvz. krepšinyje.

Manau, kad lietuvybė, kuri pradėjo vystytis 19 a. sutapo su Latvijos industrializacija ir ten vykstančiomis romantizmo nuotaikomis. Žodžiu, tai kad nebesam "geri lenkai" ar šiaip slavai ant popieriaus, manau bent iš dalies reiktų dėkoti liuteroniškai šiaurei.

Lietuvai galbūt dalinį imunitetą nuo slaviškų nesąmonių būtų davusi reformacija. Etniniai latviai gal net labiau baltiški (neslaviški), autentiški, kai lietuviai yra paklydę tai baltai, tai slavai (baltarusių-lenkų kultūrinis mixas).

Lietuvoj, įskaitant dab. Vakarų Baltarusiją jau seniai vyko slavizacijos procesai, tai jeigu mes užleidžiam vietą rusams ir posovietinių kraštų žmonėms, tarsi tęsiam tą evoliucinį procesą iš baltiškos į pilnai slavišką valstybę.

Tačiau totali slavizacija nėra tokia garantuota. Žinant, kad religijų poveikis užleidžia vietą kitiems poveikiams, Lietuvos poslinkio į šiaurę, tai tikėčiausi Baltijos šalių federalizacijos. Tos pačios maximos, rimi, narvesen visose Baltijos šalyse. Tokios pirmos kregždės. Dalis lietuvių patys savotiškai germanizuojasi (anglifikuojasi), tai tuo požiūriu panašėja su šiaure. Aišku rimtesnė integracija galbūt tolimoje ateityje.

---
Įžvelgiu ir teigiamų dalykų. Rusams bendrai sunkiau mums prikišti, kad esam kokie fašiai, ant svastikų ar ss dalinių nepasimovėm. Buvo laikai, kai berods Lietuvos-Rusijos santykiai buvo patys geriausi iš Baltijos valstybių, sudarytos sėkmingai sienų sutartys. Latvija ir Estija berods neturi iki dabar sienų sutarčių, nes pabandė rusai su jais pažaisti Kareliją 1940 m., atimti žemių.

[Sapiensys]

Latvijoje ir Estijoje rusų mokyklose pereinama prie mokymo valstybine kalba – ar ir Lietuva planuoja reformą?

tas "teisininkas" puikiai žino kokią "slavų cecho meliodiją" reikia trauti šitoje nelaimingoje šalyje. Beje tos "meliodijos" debiutantas (kažkoks prancūzijos pilietis besidedantis lenkų romantinio proto-šovinizmo dainiaus Mickėvičiaus tiesioginiu palikuoniu) - koks tai Gurecckij-Mickėvič dar prieš du metu duotame interviu aiškino, kad ne taip jau svarbu kad ne lenkas; kad ir belarusas ar ruskis čia tegul kuriasi, kad tik slovianščina stiprėtų ir augtų Vilenščyznoj (o ir "ant likusos Litvos" būt neblogai).

P.S. juokinga, kad liurbų tautos niekad nieko nesimoko šimtmečiais, nes dabartinė situacija su rusiškai-lenkiško švietimo neva dilema yra atspindys XIXa. situacijos: "polonisando rusificaverunt" (belenkindami surusino). Po šimto metų lietuvių tautos neva valdomoje valstybėje tas pats liečia ir kitus slavus: "beukrainietindami surusino" - - - "belarusindami surusino". Ne veltui XX a. pradžios Lietuvos šviesuoliai sakydavo, kad išlietuvinimo bizūnas vienas-bendras ant lenko ir ruso, mat rankas lietuviams laužydavo tie du gaivalai atsispirdami viens į kitą. O kaip ten sakė Pitagoras: "duokite man atspirties tašką ir aš ... "

[PoDV]

Tokios mintys dėl rusakalbystės Lietuvoje.
išgyvenus rimtą lietuvių emigracijos bangą, dalis vis tiek nesugrįžo, reikalinga skubi/patogi darbuotojų atsvara emigravusiems lietuviams.
Emigracija pasirodė tokia baisi, kad rusakalbystė gatvėse ne tokia baisi, o kalbą juk moka daug kas.

Lietuviai atsimena iš istorijos, kada po 1863 sukilimo buvo užrašai, kad kalbėti lietuviškai griežtai draudžiama. Šiandien nenorima taip kerštauti prieš rusakalbius, nors tas max apsiribotų mokymo įstaigose ir įsidarbinant ten kur reikalingas bendravimas valstybine kalba. Norima laikyti, kad tai barbariškos "korikiškos" praeities elementas.

---
Vidutiniai lietuviai bendrai rimtai išsigandę dėl šalies patrauklumo gyventi, tai bijoma prarasti šiokį tokį patrauklumą pritraukti žmones, šiuo atveju turėti vakarietiškos orientacijos rusams ir posovietinių kraštų žmonėms patogią gyventi valstybę.

Kremlinė propaganda ir negeri stereotipai nekaip paišo lietuvius, linkstama pabrėžti šalies nepatrauklumą gyventi, o kitur (į Vakarus) vis tiek patraukliau gyventi.
Jei būtų griežtai pradėta reguliuoti kalba, galbūt (nes bijoma) atšoktų noras rusams vykti į Lietuvą. Susidaręs įspūdis, kad kaimyninės šalys galbūt būtų šiaip patrauklesnes, net nepaisant ribojamos (ar neišmoktos) rusų kalbos.

Tiesą sakant, rusų kalba kaip lingua franca labiau būdinga 40+ metų kategorijai. Jaunesni vis tiek geriau moka anglų kalbą. Tai tas patrauklios rusakalbiškos aplinkos faktorius gali būti laikinas, nebent susidarys labai didelės getizuotos rusakalbių bendruomenės, kurios su rusiškai nemokančiais lietuviais nekontaktuos.

Labiau tikėtina, kad reikės išmokti persiorientuoti prie imigracijos iš ne posovietinių kraštų, bet su dabartine demografija tas nebus labai greitai. 50+ amžiaus grupė labai didelė, ir vietą dabartiniams iki 30 m. žmonėms užleis lėtai. Plius neturi įvykti kokių nors rimtų kataklizmų Lietuvai.

[manometras]

Nesutinku. Mamos ir močiutės neturi pasirinkimo, kai jiems sakoma, kad jeigu vaikas nori mokytis, vieta yra tik rusiškoje mokykloje. O turi būti atvirkščiai - vieta turi būti tik lietuviškoje mokykloje.
Kaip jie kalbėjo ir kalba namie, yra jų reikalas. Lietuvos reikalas - neauginti rusakalbės aplinkos.

Na, ne aš sakiau, kad Lietuva negali panaikinti rusakalbės aplinkos, nes tada reiktų panaikinti ir lenkakalbę aplinką… tai sakė tie, kas tikriausiai nori daugiau rusakalbės aplinkos.

[oranger]

Tuos vaikus į ruZZkij mir rankas Lietuvoje atiduoda jų mamos, seneliai ir močiutės, kurie kalbėjo su tais vaikais namie rusiškai, net jeigu tie vaikai ir lankė ukrainietiškas (matyt, tik dalinai) mokyklas.

Nesutinku. Mamos ir močiutės neturi pasirinkimo, kai jiems sakoma, kad jeigu vaikas nori mokytis, vieta yra tik rusiškoje mokykloje. O turi būti atvirkščiai - vieta turi būti tik lietuviškoje mokykloje.
Kaip jie kalbėjo ir kalba namie, yra jų reikalas. Lietuvos reikalas - neauginti rusakalbės aplinkos.

[manometras]

Tai koks skirtumas iš kur juos atvežė? Ukrainoje nėra rusiškų mokyklų. Jie visi, net tie, kurie iš neokupotos Donecko apskrities, mokėsi ukrainietiškose mokyklose.
Tai jeigu nėra miestuose laisvų lietuviškų mokyklų - pastatykite jas, uždarykite rusiškas smegenų plovyklas ir ten įrenkite lietuviškas mokyklas, nukreipkite ukrainiečius vaikus į provincijos miestelius, kur yra laisvų vietų. Bet ne, jie tiesiog rusifikuoja ukrainiečių vaikus ir atiduoda juos į ruzzkij mir rankas.
Tai yra neįtikėtinas durnumas.

Tuos vaikus į ruZZkij mir rankas Lietuvoje atiduoda jų mamos, seneliai ir močiutės, kurie kalbėjo su tais vaikais namie rusiškai, net jeigu tie vaikai ir lankė ukrainietiškas (matyt, tik dalinai) mokyklas.

Labai norėčiau, kad rusiškos mokyklos būtų paverstos lietuviškomis. Bet kiti Lietuvos piliečiai daro atvirkščiai — visaip rusifikuoja Lietuvą ir dar apsimeta, kad rusų Lietuvoje labai mažai, todėl rūpintis rusiškumu Lietuvoje lietuvių tautai labai apsimoka.
Mano viltis, kad jei per Lietuvą dar nebus nutiestas rusų kariuomenės saugomas “koridorius” į buvusį Kionigsbergą, kai latviai ir estai panaikins valstybines rusiškas mokyklas ir žiniasklaidos priemones, lietuviai užpavydės latviams ir estams ir irgi panaikins visą tą mėšlą, įskaitant rf piliečių supaprastinto tranzito per Lietuvą teisę, Maskvos patriarchato rustarnyno teisę egzistuoti Lietuvoje, išmėš fsbšnikus ir kgbšnikus iš Lietuvos ir pan.

[oranger]

O kur siūlote vaikus dėti, kai mokyklos pvz. Vilniuje perpildytos ir nėra vietų net lietuviams? Mažuose miestuose visai kita situacija ir ukrainiečių vaikai eina į lietuviškas mokyklas.

Dar vienas...

[oranger]

Tai juk daugiausia būtent rusakalbius ir rusakalbių vaikus atsivežė iš tų žemių, kurias putlerstancai jau užpuolė ir užėmė.
Ukrainiečių kalbos jokie lietuviai darbdaviai Lietuvos mokyklose nesimokė ir bijo mokytis, o rusų mokėsi.
Lietuviskų mokyklų yra per daug (pustuščių) tik Lietuvos lietuviškuose kaimuose, o vaikų iš Ukrainos yra tik miestuose.
Reforma neplanuojama, nes užguita lietuvių tauta (kaip ir daugybė užguitų pavienių žmonių) pripratusi tiesiog skubėti pataikauti svetimtaučiams (kitiems / svetimiems / svarbesniems, kurie gali pasiusti ir nuskriausti) ir ignoruoti save.

Aš irgi dėl to keikiuosi, nes esu mažumoj tų, kurie bando įtikinti rusakalbius atvykėlius vartoti kitas kalbas, o ne rusų, paskui kurią atvyksta rfaškės tankai.

Tai koks skirtumas iš kur juos atvežė? Ukrainoje nėra rusiškų mokyklų. Jie visi, net tie, kurie iš neokupuotos Donecko apskrities, mokėsi ukrainietiškose mokyklose.
Tai jeigu nėra miestuose laisvų lietuviškų mokyklų - pastatykite jas, uždarykite rusiškas smegenų plovyklas ir ten įrenkite lietuviškas mokyklas, nukreipkite ukrainiečius vaikus į provincijos miestelius, kur yra laisvų vietų. Bet ne, jie tiesiog rusifikuoja ukrainiečių vaikus ir atiduoda juos į ruzzkij mir rankas.
Tai yra neįtikėtinas durnumas.