LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[mantasm]

Greitas pagooglinimas ir rastas mokslinis straipsnis ta tema.

Klausimas tik ar būtų buvę galima 1920-30 m. gyventi status quo, kai etninė įtampa buvo didelė. Turbūt ne - ir todėl Hymanso planas nenusisekė, nes tiesiog niekas negalvojo apie toleranciją ir dvikalbystę.

Sakyčiau etninė įtampa labai padidėjo būtent dėl Lenkijos elgesio pokariu. Jei būtų palaikę LR sukūrimą LDK sienose mainais prašydami specialaus statuso lenkų kalbai - šiandien turėtume absoliučiai kitokią situaciją.

Bet vietoj to Lenkijos pusėje buvo siekis sukurti Lenkiją ATR sienose.

[manometras]

Sakyčiau etninė įtampa labai padidėjo būtent dėl Lenkijos elgesio pokariu. Jei būtų palaikę LR sukūrimą LDK sienose mainais prašydami specialaus statuso lenkų kalbai - šiandien turėtume absoliučiai kitokią situaciją.

Bet vietoj to Lenkijos pusėje buvo siekis sukurti Lenkiją ATR sienose.

Tai net ne LDK sienų Lietuva norėjo, o praktiškai etninės Lietuvos teritorijos (Lituania Propria su Vilniumi kaip tų etninių lietuviškų teritorijų apsupta istorine sostine). Rusai “davė”, t. y., bolševikai sutartyje Lietuvai užrašė daugiau, bet ketino viską sau pasimt realiai, po “revoliucijos”.

[Arunasx]

Vilniaus kraštas buvo ginčo tarp Lietuvos ir Lenkijos objektas. Lietuvos požiūriu tai buvo okupacija. Lenkijos požiūriu - ne.
Vilnių užėmė 1920 spalio 9 d. Želigovsko Lietuvos-Baltarusijos divizija.

Sutrumpinus visokius ilgus išvedžiojimus dėl lenkiškai kalbančių, lenkų dalies ar vien tai leido Lenkijai okupuoti Lietuvos dalį?
Tai tokiu pačiu būdu ir Anglija turėtų pilną teisę okupuoti anglakalbius kraštus kaip ir chuilostanas rusakalbius regionus? Pvz. "brighton beach"

[Zefyras]

O ko nori tie Polacy na Litwie (w Ukrainie, bet na Litwie?)?

istoriškai irgi na Ukrainie, ir ukrainiečiai lygiai taip pat baksnoja pirštu, kad pakeistų į w! Ir ne tik Lietuva, bet visi kaimynai i rytus, Latvija ir Vengrija.

Sugyventi su nesuprantamais ir atsisakančiais suprasti? Tai nesaugu. Tai įamžinta rizika.
Niekas jų nežudo, netremia, juos pripažįsta vietiniais, bet jie užsispyrę likti nesuprantami, nekęsti savo šalies? Lietuviai nori, kad jie išmoktų suprasti tą baisiai šlykščią nepakenčiamą ir niekam, išskyrus tuos bjaurybes lietuvius, nereikalingą lietuvių kalbą ir kad taptų suprantami lietuviams, ir kad galėtų bandyti suprasti lietuvius, pamatyti, pažinti ir pamilti visą Lietuvą. <..> Ką lietuviams, jų manymu, reikėtų daryti, kad jie nustotų lietuvių ir Lietuvos nekęsti? Atiduoti DAR daugiau savo šalies, savo tautos buvusių žemių kažkam atsisakančiam tą tautą suprasti? Pažadėti atiduoti visam laikui i4 stengtis niekada neatgauti? O nesimato, kad lietuvių tauta ir jos teritorija nyko ir nyksta?

Juk aiškinom, kad visur, kur buvo lietuvių už Lietuvos valstybės ribų, jie išmoko kitas kalbas ir leido savo vaikams ir anūkams pamiršti lietuviškumą, nes toks gyvenimas už Lietuvos ribų. Kodėl sulenkėjusių žmonių ir lenkų gyvenimas už didžiulės Lenkijos ribų, mažoje Lietuvoje, turėtų būti su garantija, kad jų giminės lietuvėjimas nevyks? Ar lietuviai turi stengtis saugoti lenkiškumą savo šalyje?

Latviams nereikia, čekai neprivalo, o lietuviai privalo užtikrinti savo šalies sostinės apylinkių teisę nesuprasti likusios šalies?

Na čia daug kažkokios panikos - kurią dažniausiai išgirsti iš atvykėlių iš Vidurio ar Vakarų Lietuvos - ir ultra lenkų nacionalistų teiginių atkartojimas. Nežinau, kiek Lietuvos lenkų nekenčia Lietuvos, gal jiems tiesiog ilgus metus būdavo nusispjaut, nes kompasas rodo į rytus ir ryšiai su Baltarusijos miestais stipresni negu su Vilniumi (nors ir jame dar dabar kai kuriuose kontekstuose gali su rusų kalba išsiversti).

Yra tarptautinės konvencijos, ginančios žmonių teisę į kultūrą, gimtąją kalbą, kultūros puoselėjimą. Gal latviai Lenkijai ir nekliūdavo, nes jų ten baisi mažuma ir istoriškai nebuvo jokių pretenzijų, tuo tarpu čekai su lenkais kariavo dėl Tiešino, bet lenkų kultūra tame krašte ganėtinai stipri, kad ir su tam tikra asimiliacija. Suvalkų krašto lietuviai irgi turi tam tikrą tapatybę, kalba ir lietuviškai, ir lenkiškai. Aišku, ne visada viskas gerais norais grįsta - turbūt Lietuvai irgi tenka pirštu pagrūmoti, kad būtų užtikrintas finansavimas lietuviakalbėms mokykloms.

[mantasm]

Tai net ne LDK sienų Lietuva norėjo, o praktiškai etninės Lietuvos teritorijos (Lituania Propria su Vilniumi kaip tų etninių lietuviškų teritorijų apsupta istorine sostine). Rusai “davė”, t. y., bolševikai sutartyje Lietuvai užrašė daugiau, bet ketino viską sau pasimt realiai, po “revoliucijos”.

Kiek „davė“ sovietai iš esmės ir buvo LDK žemės po 3 aneksijos paketo 18a. Daugiau kalbu apie pietinę sieną su Lenkija. Lenkai galėjo sakyt imkit pagal Karūnos-LDK sieną. Aišku klausimas ar būtume ėmę. Bet lenkai būtų turėję n+k svertų.

[manometras]

Kiek „davė“ sovietai iš esmės ir buvo LDK žemės po 3 aneksijos paketo 18a. Daugiau kalbu apie pietinę sieną su Lenkija. Lenkai galėjo sakyt imkit pagal Karūnos-LDK sieną. Aišku klausimas ar būtume ėmę. Bet lenkai būtų turėję n+k svertų.

Tai Lenkija, kaip didelė tauta, irgi galėjo bandyt užrašyt tą Karūnos-LDK sieną kokioje nors sutartyje. O iš tikrųjų labai nepasitikėjo, kad Lietuva atsilaikys, kad nebus užgrobta bolševikų.
Lietuviams nereikėjo Karūnos–LDK sienų. Lietuviams reikėjo etninių lietuviškų žemių ir istorinių Lietuvos sostinių regiono (Lituania propria ir gal kažkokių pakraščių). Bet sostinių regionas buvo seniai ir smarkiai sulenkintas, arba smarkiai nulietuvintas, todėl jį faktiškai, nepaisydami net Suvalkų susitarimo, sugalvojo gudrų būdą pasiimti – okupuoti (užimti) ir aneksuoti (prijungti) Lenkija. Suvalkų susitarimą tik Lietuva skelbė rimta sutartimi, o Lenkija niekada nepripažino, kad kažką rimto sulaužė.
Tai buvo etnocentrinių naujų valstybių kūrimosi metas. Naujos tvarkos kūrimas ir rusiškos “revoliucijos” po karo. Senosios imperijų, dalyvavusių kare, sienos kai kur galėjo būti ignoruojamos.
Kai Lietuva susipyko su Lenkija, lenkams atrodė, kad tai pakenks tik Lietuvai, nes tik Lietuva, neva, buvo silpna.

[digital]

Čia svarstomas yra tik vienas scenarijus - tik asimiliacijos ir kiek mažiau - migracijos (nors gal kokiai karštai galvai sapnuojasi ir iškeldinimas) .

kur čia?

Kažkodėl net nesvarstomas scenarijus gyventi kartu ir atsižvelgti vienas į kito intersus.

Kas čia per BS? Visi gyvenam kartu.

[manometras]

Tokį radau straipsnį apie lietuvių ir lenkų savivoką ir santykius istorinėje Lietuvoje. Apie tai, kaip lietuviai užsirašinėjo lenkais, nes katalikai, ir kaip nustojo tai daryti ir pradėjo reikalauti lietuvių kalbos teisių bažnyčiose.
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/f...002.0.01.ARTIC

[Sula]

Mano kaimynai štai tiesiai už tvoros yra užrašyti lenkais kažkada 1920-aisiais, taip ir liko. Nors yra tikrų tikriausi totoriai, dabar šnekantys rusiškai (vaikai - jau lietuviškai). Visi protėviai guli totorių kapinėse. Mano senelio brolis buvo užrašytas lenku, nes gerai mokėjo lenkiškai, o ir Vilniuje 20-aisiais gerokai buvo patogiau buvo būti lenku.
Beje, tėvo kaime Vandžiogalos rajone visi "buvę" lenkai (jų buvo nemažai) dabar šneka lietuviškai (nežinau, kas pasuose). Lenkiškai geriau-blogiau moka tik vyresni už mane.

[suoliuojantis]

Kalbant apie istorinius įvykius man nepatinka toks šiuolaikinis požiūris į tuomečius įvykius. Atgarsiai ir čia išlenda. Kai kada nors tenka su lenkais pakalbėti apie tuos įvykius visad sakau: mes, lietuviai, kai ką darėm blogai, bet jūs, lenkai, buvot daug kaltesni, jau vien todėl kad esat daug didesni ir dalis lenkų tiesiog elementariai neigė lietuvių teisę egzistuoti.
Mano senelis buvo kilęs iš Kėdainių apylinkių, kažkur nuo Dotnuvos link Šiaulių apie 10 km. Tiksliai nežinau, nes jis mirė dar tada kai mano mama buvo maža mergaitė. Jo ankstyva mirtis beje irgi susijusi su santykiais su lenkais. Tai pats Lietuvos geografinis centras, bet tuo metu tai buvo labai sulenkintos vietos (beje jei tuo metu Kėdainių apylinkėse būtų surengtas referendumas net nežinia kaip būtų nubalsavę ... ). Jis 18 metų būdamas savanoriu išėjo kariauti prieš lenkus 1919-1920 metais. Ne šiaip kariavo: buvo peršautas kiaurai kovose su lenkais (kulka įėjo pro vieną plaučių pusę, o išėjo pro kitą), pastoviai kentė skausmus, paskui tai progresavo ir jis mirė sulaukęs vos 50 metų. Kaip suprantu nebuvo jis kažkoks politiškai aktyvus žmogus, bet išėjo kariauti būtent todėl, kad jam kaip lietuviakalbiui buvo demonstruojama neapykanta ir panieka kiekviename žingsnyje tiek iš vietinių šlėktelių, tiek ir iš kitų aplenkėjusių vietinių. Nes tuo metu dauguma tų, kurie kalbėjo lenkiškai by default buvo įsitikinę, kad vien tuo jie yra pranašesni negu lietuviakalbiai. Beje grįžusiam jam buvo grasinama, kad kariavo už LIetuvą ir jis 1924 metais išvažiavo į Kauną (močiutė perpasakojo, kad senelis yra sakęs, kad gretimo kaimo vyrai apgailestavo garsiai šaukdami - dlaczego Polacy ne doszly do Kejdan. to wielka niesprawiedliwosc dla narodu Polskiego w Kejdanach). Viso to negalima pamiršti vertinant to meto įvykius.

[Tomizmas]

Man tai iš viso įdomu kaip ten buvo centrinėje Lietuvoje. Jeigu ten regionas buvo taip stipriai sulenkėjęs, tai negi užteko tik 20 metų, kad atlietuvėtų? Ir dar atlietuvėtų iki tiek, kad iš centrinės Lietuvos dabar kai kuriems atvažiavusiems į Vilnių, lenkai atrodo egzotika, ar netgi neskiria lenkų ir rusų kalbų. Ne paslaptis, kad su Kauno žargonu siejama frazė "na tu ir lenkas" reiškia toli gražu ne komplimentą. Ten tikrai taip greit viskas pasikeitė? Gal ten lenkiškumas buvo neįsitvirtinęs, ar lenkakalbių procentas buvo mažas, ne dauguma.

Iš viso, labai įdomiai seniau būdavo su tapatybe. Atrodo, kad žmonės ją gana lengvai pakeisdavo. Dabar tai atrodo - turi būtų gimęs lietuvių ar lenkų šeimoje, kad būtum tos tautybės, jeigu mišri šeima - tai tada dar kitokie variantai... Seniau gal nebuvo tokio tautybės "susicementavimo'?

Apie tokį kaip Liaudos regioną iš viso pas mus nelabai kur išgirsi, šita tema tarsi neegzistuoja. Neįtikėtina, bet tokio didumo plotas - nuo Nemuno iki Panevėžio. Keista, kaip lietuvių kalba iš viso išsilaikė, jeigu polonizacija vyko pačiame centre ir dar tokioje teritorijoje.

[PoDV]

Apie tokį kaip Liaudos regioną iš viso pas mus nelabai kur išgirsi, šita tema tarsi neegzistuoja. Neįtikėtina, bet tokio didumo plotas - nuo Nemuno iki Panevėžio. Keista, kaip lietuvių kalba iš viso išsilaikė, jeigu polonizacija vyko pačiame centre ir dar tokioje teritorijoje.

Panašu, kad nebuvo žymus procentas:

Pagal 1923 m. surašymo duomenis procentaliai daugiausiai lenkų tautybės gyventojų gyveno Lapių valsčiuje 67,5%, Vandžiogalos 38,2%, Kėdainių 20,3%, Žeimių 16,5%, Čekiškės 15,7%, Dotnuvos 15%

Vandžiogaloje išliko minimali lenkų bendruomenė, netgi galima pamatyt nežymiai didesnį palaikymą Tomaševskio partijai žiūrint pvz. rinkimų į Seimą rezultatus.
Apie Lapes netenka girdėt apie kažkokias lenkiškas bendruomenes, gal Kauno įtaka davė savo nuo 1920 metų. Ten nuo to laiko praktiškai tik lietuviai dominavo, net rusų imigracija į šiuos kraštus buvo santykinai minimali.
Kitur neatrodo žymus procentas, tai dėl lietuviškos įtakos, anti lenkiškų sentimentų, ko gero sulietuvėjo visi greitai..

Su Šalčininkais žymiai sunkiau, kai lenkų beveik 80%, didelė slavų medijų įtaka iš rytų.

[Romas]

Jei Baltarusijoje veikė lietuviškos mokyklos, tai man nelabai suprantama ką ten iki šiol veikė tie lietuviai. (....)
Ne kažkokia lietuviška kaimo mokykla su 50 mokinių kažkur Baltarusijoje svarbu Lietuvai, o tai, kad pačioje Lietuvoje būtų panaikintos trautinių mažumų mokyklos, kurios užkerta kelią tautinių mažumų vaikų pilnavertei integracijai ir skatina segregaciją.

Iš kokio medžio reikia iškristi, kad galima uždavinėti klausimą, ką Pelesoje ir 14 Gervėčių apylinkių lietuviškų kaimų iki šiol veikė tie lietuviai.
Ar užteks paaiškinimo, kad jie ten nieko neveikė ir tik prižiūrėjo protėvių kapus?
Panaikinus Baltarusijoje lietuviškas mokyklas bus paruošta dirva lietuvių išnykimui, arba, kaip paties rašoma - "nebus skatinama segregacija" ir įvyks lietuvių "pilnavertė integracija" į Baltarusijos visuomenę.

Jei taip abejingai žiūrima į lietuvių nykimą ir naikinimą Gervėčiuose ir Pelesoje, tai ko norėti, kad būtų suprastos Lietuvoje nuolat gyvenančios (o ne migravusios) tautinės mažumos ir prisimenami prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai dėl tautinių mažumų.

[manometras]

Man tai iš viso įdomu kaip ten buvo centrinėje Lietuvoje. Jeigu ten regionas buvo taip stipriai sulenkėjęs, tai negi užteko tik 20 metų, kad atlietuvėtų? Ir dar atlietuvėtų iki tiek, kad iš centrinės Lietuvos dabar kai kuriems atvažiavusiems į Vilnių, lenkai atrodo egzotika, ar netgi neskiria lenkų ir rusų kalbų. Ne paslaptis, kad su Kauno žargonu siejama frazė "na tu ir lenkas" reiškia toli gražu ne komplimentą. Ten tikrai taip greit viskas pasikeitė? Gal ten lenkiškumas buvo neįsitvirtinęs, ar lenkakalbių procentas buvo mažas, ne dauguma.

Iš viso, labai įdomiai seniau būdavo su tapatybe. Atrodo, kad žmonės ją gana lengvai pakeisdavo. Dabar tai atrodo - turi būtų gimęs lietuvių ar lenkų šeimoje, kad būtum tos tautybės, jeigu mišri šeima - tai tada dar kitokie variantai... Seniau gal nebuvo tokio tautybės "susicementavimo'?

Apie tokį kaip Liaudos regioną iš viso pas mus nelabai kur išgirsi, šita tema tarsi neegzistuoja. Neįtikėtina, bet tokio didumo plotas - nuo Nemuno iki Panevėžio. Keista, kaip lietuvių kalba iš viso išsilaikė, jeigu polonizacija vyko pačiame centre ir dar tokioje teritorijoje.

Taip, tuo metu gyventa gana sėsliai ir užteko nusistatymo (ar privertimo) leisti vaikus į lietuviškas mokyklas. Žmonės nebuvo įsitikinę lenkai, o tik kažkiek sulenkėję dėl to, kad apsimokėjo, arba tik pramokę lenkų kalbą, nes tai tada buvo Bažnyčios ir kultūros kalba. Mano močiutė ėjo į lietuvišką mokyklą, nors jos jau surusėjusi mama buvo grįžusi iš posukiliminės tremties Rusijoje, nes per Lietuvos gyventojų evakuaciją į Rusiją nuo I pasaulinio karo susirado vyrą iš sulenkėjusių Kėdainių krašto lietuvių (jos mamos seserys niekada negrįžo ir jų giminės galutinai surusėjo Ukrainos ir Rusijos teritorijose). Ir šitie du žmonės (surusėjusi plikbajorė ir aplenkėjęs jos vyras) leido vaikus į lietuvišką mokyklą, nes “reikia buvo”. Tie vaikai tapo superlietuviais, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių tarmės.
O Rytų Lietuvoje tiesiog nebuvo tų lietuviškų mokyklų, nes ji buvo padaryta Lenkija.

[suoliuojantis]

Taip, tuo metu gyventa gana sėsliai ir užteko nusistatymo (ar privertimo) leisti vaikus į lietuviškas mokyklas. Žmonės nebuvo įsitikinę lenkai, o tik kažkiek sulenkėję dėl to, kad apsimokėjo, arba tik pramokę lenkų kalbą, nes tai tada buvo Bažnyčios ir kultūros kalba..

Taip. Gilyn į Lietuvą tiesa matyt nebuvo ir to tutejši fenomeno; žmonės nors ir aplenkėję save labiau identifikuodavo kaip jestem litwinem. Beje prisiminiau kaip mano močiutė pasakojo kaip anos nepriklausomybės pradžioje, kokiais 1922-1923 atrodydavo Lietuvos policijos vykdomi suėmimai. Ukmergės policininkas pavarde Baltaduonis, jau su Lietuvos policininko uniforma, atvažiuodavo į kaimą ir garsiai šaukdavo: nu matka, gdzie jest twoj syn ? Przyjechalem go aresztowac. Dabar keista, bet tuo metu tai buvo nieko nuostabaus, nes tais pačiais policininkais tapdavo kažkiek išsilavinimo gavę asmenys, o tai reiškia, kad mokėsi jie arba rusiškai, arba lenkiškai. Dabar jau niekas nebeprisimena, kad 1919-1922 metais Kauno savivaldybės posėdžiai vykdavo ir dokumentacija rengiama buvo ... rusiškai. Iki 1924 metų visoje Lietuvoje gatvių pavadinimai ir visa kita informacija buvo skelbiama va taip (pvz. iš Panevėžio):

[manometras]

Visi Lietuvos gyventojai, Lenkijos ir Lietuvos lenkų ir sulenkėjusiųjų pageidavimu-reikalavimu, privalo išmokti lenkiškai rašyti ir skaityti, nes tai jie privalės daryti net gyvendami Lietuvoje.

Čia gera lenkų kalbos rašybos ir tarimo pamoka rusiškai, nes rusiškai mokėti iš visų Lietuvos gyventojų reikalaujama dėl imigrantų iš RU, BY, UA, KZ, MD, etc. Šiaip ne, paieškosiu analogiškos pamokos lietuviškai, bet negarantuoju, kad rasiu.

[Romas]

LR rinkimų žvaigždė ir "ciocial-demOkratas-išgelbėtojas" - Robert Duchnevič, regis, ketina traukti senu politikų išmindžikuotu keliu.
Paklaustas, ko gi jis nesuskubo susilenkinti savo taip dvasingai skambančios ukrainietiškos pavardės "Духно (-евич)", jis kaip mat atpylė, jog ko tais nesuskubo pakol... o ... bet ... tačiau... jį matote traumuoja likusių Europos ir neeuropos kalbų diakritinių ženklų nebuvimas Lietuvos pase... vat, matacia, ir nesuskubo...

Vilniaus rajono meru išrinktas Duchnevičius apie asmenvardžių rašybą: man nemalonu, kad nesame šio klausimo išsprendę iki galo
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...rende-iki-galo

Nebuvo nurodytas šaltinis į straipsnį, o jis visai įdomus.
Ne pirmą kartą neadekvati Sapiensys isterija - šį kartą reaguojant į paprastą interviu su netikėtai išgarsėjusiu politiku.

Tame straipsnyje viskas aiškiai sudėliota - valdantieji (atrodo, "Laisvės" partija) siūlė tik W, X ir Q legalizavimą, o socdemai - liberalesnį variantą su diakritiniais ženklais.

Ten ir paaiškinta, kad DuchnEvič (nors tariama Duchnievič) tiesiog nespėjo pasikeisti pavardės į Duchniewicz.
Tik to žmogaus reikalas, kada jam pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis pasikeisti pavardę ir nėra jokio reikalo taškytis seilėmis.

[Sapiensys]

Tik to žmogaus reikalas, kada jam pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis pasikeisti pavardę ir nėra jokio reikalo taškytis seilėmis.

Man regis ne teismo sekretoriate, o šiaip forume mes šnekučiuojamės - tad kam gi nuolat apeliuoti į tas "įstatymo suteiktas teises" (beje jiems numestas apeinant net tris Konstitucinio teismo laaaabai eksplicitiškus išaiškinimus, kurių nė nepasistengė teisiškai dezavuoti, o tiesiog apsimetė tipo "-We are not aware of" ir taškas). Kągi, tokia buvo viltis, kad su tom trimis raidėmis visgi jie atsivalgys tų savo """teisių""" - aaa vot net..... be dar nepilno tūkstančio svetimų ženklų nepasotinta liks lenko dušelė ... "teisių" liks alkana....

Tačiau dar kartą pakartosiu - aš čia ne apie teises šnekėjau, o apie sveiką protą. Pakartotinai (po 80-imt metų) susilenkinti absoliučioje daugumoje nelenkiškas pavardes yra nei protinga, nei istoriška (matote, taip mėgstamas "originalumo" argumentas veikia į abi puses: nieko originalaus nelenkiško lenkinime aš čia nematau).

Kągi, dabar dar kartą nusišluostykite mano seilėmis apspjaudytus tamstos batus (taip ir magi parašyti - "įstatymo kerzus" ) ir toliau vaizduokitės esančiais aukščiau sveiko proto ar šiaip elementaraus nuosaikumo. Beje, badyti į tokius pirštais ir juoktis iš "turbolenkų" taipogi įstatymiškai garantuota teisė.

[digital]

o Lenkija kažkaip jaučiasi kaip kažkas, kas visada sakys: “mes svarbūs, o jūs nelabai”, “Polak pan, Litwin cham”, “Lenkija — Vidurio Europa, Lietuva — Rytai”.

Nesijaučia. Kiek tu čia dar stumdysi tuos antilenkiškus naratyvus pastoviai čia forume?

[mantasm]

Nesijaučia. Kiek tu čia dar stumdysi tuos antilenkiškus naratyvus pastoviai čia forume?

Nu šiaip biški jaučiasi. Nereikia meluot, kad nėra Lenkijoje didelio visuomenės sluoksnio su atitinkamais požiūriais į „kresus“.