Vasaros / žiemos laikas

[diedas]

Turėtų būti įdomu:
Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989m.

Ne visai taip. Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas Lietuvoj buvo įvestas 1940 metų balandžio 1. Beje, tų pačių metų pavasarį vasaros laikas taip pat buvo įvestas daugelyje Europos šalių.

[Wycka]

Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas Lietuvoj buvo įvestas 1940 metų balandžio 1. Beje, tų pačių metų pavasarį vasaros laikas taip pat buvo įvestas daugelyje Europos šalių.

Ir čia ne pokštas?
Būtų gerai pamatyti šio fakto šaltinį, taip pat domina kas tos 'daugelis' Europos šalių.

[Romas]

1998-1999 m. tuo klausimu pasiautėjo tokia ponia Andrikienė.
Lietuva perėjo prie CET (Vidurio Europos laiko). Buvo anekdotas, kad ji dažnai važinėja į Briuselį ir nemoka persukti laikrodžio, tai ir pasistengė mums įvesti Briuselio laiką.

Kažkoks košmaras - vasarą net liepos mėnesį švisdavo 3:00, temdavo 9:00
Žiemą temti pradėdavo 3-ą popiet.

Iki šiol atsimenu tuometines atostogas Estijoje - vienas iš geriausių įspūdžių, kad toje šalyje temdavo valanda vėliau.

Ta diskusija yra beprasmė, kurią kursto norintys pasireikšti nevykėliai politkieriai.

[Wycka]

Lietuva perėjo prie CET (Vidurio Europos laiko). Buvo anekdotas, kad ji dažnai važinėja į Briuselį ir nemoka persukti laikrodžio, tai ir pasistengė mums įvesti Briuselio laiką.
Kažkoks košmaras - vasarą net liepos mėnesį švisdavo 3:00, temdavo 9:00
Žiemą temti pradėdavo 3-ą popiet.
Iki šiol atsimenu tuometines atostogas Estijoje - vienas iš geriausių įspūdžių, kad toje šalyje temdavo valanda vėliau.

Šioje temoje kai kurie forumiečiai ir tie Seimo politikieriai siūlo Lietuvai ne pereiti prie CET (Vidurio Europos laiko), o atsisakyti paties laikrodžio persukimo dukart metuose.

[Edvard]

1998-1999 m. tuo klausimu pasiautėjo tokia ponia Andrikienė.
Lietuva perėjo prie CET (Vidurio Europos laiko). Buvo anekdotas, kad ji dažnai važinėja į Briuselį ir nemoka persukti laikrodžio, tai ir pasistengė mums įvesti Briuselio laiką.

Kažkoks košmaras - vasarą net liepos mėnesį švisdavo 3:00, temdavo 9:00
Žiemą temti pradėdavo 3-ą popiet.

Iki šiol atsimenu tuometines atostogas Estijoje - vienas iš geriausių įspūdžių, kad toje šalyje temdavo valanda vėliau.

Ta diskusija yra beprasmė, kurią kursto norintys pasireikšti nevykėliai politkieriai.

Jo, buvo durnas laikas.

[Edvard]

Ne visai taip. Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas Lietuvoj buvo įvestas 1940 metų balandžio 1. Beje, tų pačių metų pavasarį vasaros laikas taip pat buvo įvestas daugelyje Europos šalių.

Ne, Wycka teisus. Ir buvo pas mus Maskvos laikas, vieną pliusą prisimenu kad vasara temdydavo maždaug 23 valanda ir ilgai buvom laukia.

[Wycka]

Šiąnakt reikia sukti laikrodžio rodykles

Lietuvoje ateinančią naktį kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Pasak Aplinkos ministerijos, daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Dėmesio!!! Liko mažiau nei keturios valandos, ir Lietuvoje įsigalios žiemos laikas

[Wycka]

Sukti ar nesukti laikrodžius atgal?

Nepaisant žmonių nepritarimo, jau šį sekmadienį teks vėl sukti laikrodžių rodykles. Energetikai tokius eksperimentus laiko bergždžiu bandymu sutaupyti, medikai kalba apie žalą sveikatai, o politikai iš rodyklių sukiojimo darosi reklamą.
Nauda — nulis
Paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje vėl teks pasukti laikrodžio rodykles ir pratintis prie žiemos laiko. Šios beprasmės tvarkos visiškai nesupranta sveikatos apsaugos specialistai – ji neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmonių savijautą. Sostinės Visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės teigimu, pasikeitus laikui žmonėms tenka išgyventi sunkų adaptacijos laikotarpį.
Laiko keitimo naudingumu abejoja net energetikos specialistai. Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo ir tyrimų informacijos centro direktorius Romualdas Škėma „Vakaro žinioms“ sakė, kad nei ūkio subjektai, nei eiliniai žmonės nepastebi jokios laikrodžių sukiojimo naudos.
Jo teigimu, nors laikas Lietuvoje vis keičiamas nuo 2003 metų, iki šiol nei Lietuvoje, nei pasaulyje niekas net neskaičiavo, ar tai padeda sutaupyti elektros energijos. „Sukaliojame laikrodžius iš inercijos, ir tiek“, – konstatavo energetikas.

Meilinasi gyventojams
Visgi laiko keitimas šią savaitę parūpo grupei Seimo narių, kurie įregistravo siūlymą nebeatšaukti vasaros laiko. Paklaustas, kodėl susizgribta tai daryti likus vos kelioms dienoms iki laikrodžio rodyklių sukimo, vienas projekto autorių Valentinas Mazuronis net nesigynė, kad šis siūlymas – populistinis.
„Artėjantis laiko keitimas priminė šią problemą. Tad vadinkime mūsų siūlymą kaip tik norime – populistiniu ar priešrinkiminiu, bet jeigu žmonės nenori to laiko kaitaliojimo, tai kodėl nepadarius taip, kad žmonėms būtų geriau?“ – klausė V.Mazuronis.
Reaguoja tik į pasekmes
Kad ir kaip būtų, bet palikti laikrodžio rodykles ramybėje šįkart dar nepavyks, nes iki sekmadienio seimūnų projektas nebus nei priimtas, nei net svarstomas. Tačiau mūsų politikams įprasta garsiai prabilti, kai šaukštai jau po pietų.
(...)

[Silber418]

Ką gi, metas eiti miegoti, kad laiko persukimo naudą pajusti.

[Gator]

Atsakysiu taip - jis nereikalingas, bet ne tik Lietuvoje, o visoje Europoje. Turi but standartinis arba sukimas arba nesukimas visoje Europoje, kitaip atsiranda tu beeikalingu tikslinimusi kaip jau mineta - "ar mes jau 1 ar 2 atsiliekam nuo ju" ir panasiai.
Asmeniskai man dar blogiau tuo, kad vakare valanda anksciau temsta, o ryte ir sukimo ir nesukimo atveju as tamsa vis tiek pramiegu.

[Wycka]

Tai štai jau beveik praėjo pirma vėl žiemos laiko para. Visi atsikėlėme viena valanda „vėliau“. man asmeniškai tai patiko, nors žinau, kad savo atsiimsiu net su kaupu kovo mėnesio gale. Kokia kitų forumiečių savijauta? Gal yra pakeitusių nuomonę? Ar verta dėl penkių mėnesių keisti laiką?

[Lettered]

Atsakysiu taip - jis nereikalingas, bet ne tik Lietuvoje, o visoje Europoje. Turi but standartinis arba sukimas arba nesukimas visoje Europoje, kitaip atsiranda tu beeikalingu tikslinimusi kaip jau mineta - "ar mes jau 1 ar 2 atsiliekam nuo ju" ir panasiai.
Asmeniskai man dar blogiau tuo, kad vakare valanda anksciau temsta, o ryte ir sukimo ir nesukimo atveju as tamsa vis tiek pramiegu.

Dauguma užtat ne, iki pasukimo dar pusę 8 visiškai tamsu būdavo.

[Wycka]

1,5 metų senumo, bet vis dar aktualus straipsnis

2009-03-28, 09:00

Žmonės nenori sukioti rodyklių

Dėl paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje įvedamo vasaros laiko didžioji dauguma klaipėdiečių patiria savijautos sutrikimų.
Dar vienas žmonių išbandymas laukia artimiausiomis dienomis, nes šiąnakt [2009-03-28] laikrodžių rodykles pasukus valandą pirmyn, teks keltis trumpiau miegojus. Pagal šį laiką gyvensime septynis mėnesius. Vasaros laikas įvedamas Vyriausybės nutarimu, atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
"Klaipėda" pasiteiravo miestiečių, ar toks laikrodžių rodyklių gainiojimas neerzina, neatsiliepia savijautai.
Kazimieras, bendrovės darbuotojas:
– Laikrodžių rodyklės sukiojimas labai dirgina. Kai ji pasukama į priekį, kelias dienas jaučiuosi neišsimiegojęs. Rodos, tik valanda, tačiau turi įtakos, nors tu ką. Suprantama, rudenį būna kitaip – pasukus laikrodžių rodykles, naktis viena valanda pailgėja. Apskritai nematau reikalo varginti laikrodžių. Pritarčiau, jei būtų matyti nauda, tačiau, kai jos vargu ar gauname, nemanau, kad reikėtų kankinti žmones.
Lina, studentė:
– Man netrukdo gyventi tie laikrodžių rodyklių sukinėjimai. Gal kiek sunkiau pirmadienį keltis. Paskui priprantu. Organizmas irgi. Valandų kaita turi ir gerų pusių. Pasukus rodykles, vakarai tampa ilgesni ir šviesesni. Ar tikrai jau taip būtina sukti laikrodžius, nežinau. Tačiau nematau didelio blogio, jei tai vyksta.
Irena Kremerienė, pensininkė:
– Vasaros ir žiemos laikas mane nervina. Man, pensininkei, ta valanda neturi svarbos, tačiau matau, kaip vargsta mano anūkas. Pasukus laikrodžio rodyklę į priekį, negaliu jo prikelti. Į vaikų darželį reikia kone nešti miegantį. Jei būtų svarbi mano nuomonė, tai prašyčiau, kad laikas būtų stabilus. Kas iš to, kad sukiojame. Vien žmonių sveikatai atsiliepia, ne ekonomikai. Priprantame prie vieno laiko, žiūrėk, jau vėl reikia keisti. Kažkokia nesąmonė. Skaičiau, kad Švedijoje atlikti tyrimai įrodė, jog vasaros laiko įvedimas didina širdies infarkto riziką. Be to, žmogus, pakeitus laiką, visiškai adaptuojasi tik po dviejų mėnesių.
Simona, verslininkė:
– Pasukus laikrodžio rodyklę į priekį, ta naktis sutrumpėja valanda. Sekmadienį nereikia eiti į darbą. Pusė bėdos. Tačiau valandos skirtumą jaučiu dar savaitę. Todėl į darbą tenka eiti neišsimiegojus. Trūksta tos valandos. Aišku, pripranti prie naujo laiko. Bet kam reikia tokių išbandymų? Pritarčiau, kad nebūtų nei vasaros, nei rudens laiko. Gyventume be papildomo streso kūnui.
Tadas, sportininkas:
– Neturiu savo tvirtos nuomonės dėl vasaros ar žiemos laiko įvedimo. Rodyklių sukiojimas nenervina. Dėl valandos diskomforto nejaučiu. Greitai organizmas prisitaiko prie naujo laiko.
Vitalija, studentė:
– Mane laikrodžio rodyklių sukiojimas labai erzina. Man, studentei, kiekviena valanda kone auksinė. Žinote, kad mes mėgstame pamiegoti. Ir tą malonumą sutrumpinti valanda gali tik didžiausi sadistai. Dėl to sunku susikaupti mokantis, būnu išmušama iš ritmo. Manau, geriau taikytis prie besikeičiančių gamtos sąlygų, o ne dirbtinai pratinti žmones. Juolab kad kas ten žino, kiek valstybei ar žmonėms tai naudinga ar kenksminga. Arba reikia konkrečiai ištirti ir pasakyti: "Rodyklių sukiojimas Lietuvai duoda tiek ir tiek pelno", arba neerzinti žmonių.
Dorota, studentė:
– Įvedus bet kurį – žiemos ar vasaros laiką, organizmas reaguoja. Reikia bent kelių dienų, kol priprantu prie naujo laiko, kada busti ar migti. Be abejo, atsiliepia savijautai, nuotaikai ir mokslui. Jei būtų mano valia, kiekvienąkart liepčiau laikrodžio rodykles sukti atgal, įvedant vis naują laiką, – žmonės nejaustų streso ir vis galėtų vieną valandą ilgiau miegoti.
Eimantas, verslininkas:
– Geriau jau nesukiotų tų rodyklių. Kokia nauda – niekas nežino. Kol adaptuojuosi, savijauta būna prastesnė nei įprasta. Aišku, po kurio laiko pripranti. Tik kam to reikia? Seniau gal buvo naudinga, kai buvome kitoje laiko juostoje. Tačiau šiandien esant toje, kokioje esame, rodyklių sukioti nebereikėtų. Būtų stabilus laikas, organizmas išvengtų bangų, kurios vieniems daugiau, kitiems mažiau, tačiau atsiliepia.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

1998-1999 m. tuo klausimu pasiautėjo tokia ponia Andrikienė.
Lietuva perėjo prie CET (Vidurio Europos laiko). Buvo anekdotas, kad ji dažnai važinėja į Briuselį ir nemoka persukti laikrodžio, tai ir pasistengė mums įvesti Briuselio laiką.

Kažkoks košmaras - vasarą net liepos mėnesį švisdavo 3:00, temdavo 9:00
Žiemą temti pradėdavo 3-ą popiet.

Šiaip ant popieriaus CET nėra toks jau netinkamas mūsų geografinei ilgumai. Vakarų Lietuvoje jis netgi arčiau tikrojo astronominio laiko nei mūsų naudojamas EET.

Kitas dalykas yra žmonių įpročiai. Retam kam 12 valanda yra tikrasis vidurnaktis.

[Edvard]

Laikrodžius sukinėja dėl to kad taupoma elektra. Bet yra nuomone kad žalos daugiau.

[Wycka]

Įdomūs faktai apie laiko matavimą

Laiko juostos
Astronominiuose leidiniuose, įvairūs kosminiai įvykiai dažnai pateikiami vadinamu universaliu laiku (Coordinated Universal Time - UTC). Todėl pravartu žinoti, kaip jį perskaičiuoti į vietinį Lietuvos laiką. Kaip žinia, laikui matuoti nuo seno buvo pasitelkti pasikartojantys dangaus reiškiniai. Saulei pakilus aukščiausiai danguje (kulminavus) būna vidurdienis. Laiko tarpas tarp dviejų vidurdienių - saulinė para. Tiesa, jos pradžią susitarta laikyti vidurnaktį, kai Saulė būna žemiausiai po horizontu. Tačiau skirtinguose miestuose Saulė kulminuoja skirtingu laiku, o tai reiškia, kad kiekviena vietovė turi skirtingą (vietinį) laiką. Nenustačius bendro laiko atskaitos etalono, bendrauti būdavo gana keblu. 1884m. Vašingtono tarptautinėje konferencijoje buvo pasiūlyta pereiti prie juostinio laiko: Žemės rutulys padalintas į 24 juostas (nuo 0-inės iki 23-čios). Laikas gretimose juostose skiriasi viena valanda. Pasauliniu laiku (UTC) susitarta laikyti Grinvičo observatorijos Anglijoje dienovidinio laiką (nulinė juosta). Judėdami Žemės rutuliu iš vakarų į rytus turėtume pasukti laikrodžio rodykles pirmyn. Ramiajame vandenyne ties 12-tuoju dienovidiniu yra sutarta Datos keitimo linija, kuri padeda išvengti klaidų skaičiuojant keliones aplink pasaulį. Būtent čia prasideda nauja para (o ne Grinviče, ar Japonijoje). Pirmieji naują dieną pasitinka Kamčiatkos gyventojai, o paskutiniai - Aliaskos. Įdomiausia, kad juos teskiria vos 35 km pločio Beringo sąsiauris!
Vasaros laikas
Žiemos laiku (dar vadinamu EET - Eastern European Time) Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val), o atitinkamai . Prieš karą visa Lietuva gyveno pirmosios juostos laiku, nors jis tinka tik vienam šalies penktadaliui - Klaipėdos kraštui. Sovietiniais laikais Lietuva perėjo prie trečiosios juostos, arba Maskvos laiko.
Nors dabar ir gyvename antrojoje laiko juostoje, tačiau vasaros metu (dar vadinamu EEST - Eastern European Summer Time) peršokama į trečią laiko juostą (UTC+3 val) Kam to reikia? Šitai neturi daug bendro su astronominiais reiškiniais. Įvedus vasaros laiką geriau išnaudojamas šviesusis paros metas (socialine ir ekonomine prasme). Pirmą kartą apie šviesos taupymą mintį iškėlė B. Franklinas dar XVIIIa. pab. , tačiau jis ragino ne sukti laikrodžius, o anksčiau keltis vasarą. Pasukti laikrodžius, tikriausiai, sugalvojo mūrininkas V. Viletas (Willett) iš Londono 1907m. Bet ir jis troško ne ilgiau mūryti, o ... žaisti golfą vakarais. Viletas siūlė sukti po 20 min. kiekvieną balandžio sekmadienį. Idėja įgavo kūną tik įpusėjus Pirmajam pasauliniam karui (jau po Vileto mirties). 1916m. ekonominiais sumetimais jį įsivedė Vokietija, o ja pasiekė kitos šalys: Belgija, Danija, Prancūzija, Portugalija, Turkija, Didžioji Britanija. Vasaros ir žiemos laiko įvedimo datos gali skirtis įvairiose šalyse. Apskritai toks laiko taupymas turi prasmę tik vidutinėse platumose, nes ties pusiauju nakties trukmė kinta nežymiai, o poliarinėse srityse sukiojimas iš viso nieko neduotų.
Vasaros laikas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į ES rekomendacijas, nuo 2003-ųjų pavasario įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties laikrodžio rodyklę pasukant viena valanda į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodyklę pasukant viena valanda atgal. Sezoninį laiką turi dauguma Europos šalių – Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Švedija, Danija ir kt. Vasaros laikas teikia galimybę ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją.
2010m. vasaros laikas įvedamas kovo 27/28 naktį, o atšaukiamas spalio 30/31 naktį.
Miestų koordinatės
Skaitant astronominę literatūrą arba atliekant stebėjimus dažnai reikia žinoti ir tos vietovės geografines koordinates. Vilniaus koordinatės yra 54 laipsniai 41 minutės Šiaurės platumos ir 25 laipsniai 17 minučių Rytų ilgumos. Klaipėdos atitinkamai 55 laipsniai 43 minutės ir 21 laipsnis 08 minutės.
Norėdami sužinoti tikslias mažesnių miestų koordinates, galite pasinaudoti internetiniu žemėlapiu iTouchMap . Negalintys gyventi be Google Maps programos koordinates gali sužinoti ir joje - tereikia atsistojus ant norimos vietos spustelėti dešinį pelės klavišą ir pasirinkti opciją "kas tai?"
Saulės ir Mėnulio tekėjimas bei laida
Nors valstybė ir nedidelė (atstumas tarp vakarinio iki rytinio taškų siekia 373 km, t. y. lygus 0.75 proc. atstumo aplink Žemės rutulį), bet praeina 24 min. kol pirmasis Saulės spindulys, nušvitęs Ignalinos raj., pasiekia Nidos kopas. Gali kilti klausimas, kokį Saulės tekėjimo ir laidos laiką praneša žiniasklaida? Dažniausiai Vilniuje arba suvidurkintą visai Lietuvai. Tačiau astronomijos mėgėjams kartais gali reikėti ir tikslesnių duomenų. Tikslų Saulės ir Mėnulio tekėjimo/laidos laiką konkrečiame mieste galite sužinoti apsilankę Sunrise sunset map tinklapyje. Taip pat jame yra galimybė susidaryti Saulės ir Mėnulio duomenų lentelę visiems metams.

[Gator]

Tai štai jau beveik praėjo pirma vėl žiemos laiko para. Visi atsikėlėme viena valanda „vėliau“. man asmeniškai tai patiko, nors žinau, kad savo atsiimsiu net su kaupu kovo mėnesio gale. Kokia kitų forumiečių savijauta? Gal yra pakeitusių nuomonę? Ar verta dėl penkių mėnesių keisti laiką?

Del ko ta savijauta tau geresne? Kad valanda ilgiau miegojai? As tai tokiu dalyku net nejauciu. Ar, kad vietoj tamsos ryte atsikelei sviesesneje aplinkoje? Tai yra labiau psichologine savijauta ir nuotaika geresne?

[Tomas]

Nustojus sukioti laiką dėl to sukiojimo isterija baigtųsi. Bet prasidėtu kita - dėl nutolimo nuo gamtos, dėl to, kad žiemą švinta 10 ryto ir sunku keltis 6 ryto, kad 8 būtum darbe, vasarą neįmanoma miegoti, nes 3 ryto jau spigina saulė, o vakare negali žmoniškai gamtoj pagert alaus, nes 8-ą jau tamsu ...

@Wycka, atrodo, kad tu pirmą kartą gyvenime laikrodį persukai

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Alternatyvos laiko sukiojimui yra dvi
- Moskovskoje vremia (buvęs iki 1981, paskui dar prie jo prilipintas vasaros laikas- mes gyvenome ne savo laiko juostos, o Teherano laiku)
- Andrikienės laikas (to košmaro net nesinori prisiminti)

Trečia alternatyva yra EET (UTC+2) visus metus. Irgi buvo išbandyta prieš keletą metų. Vasarą gyvendavom tuo pačiu laiku kaip lenkai ar vokiečiai, žiemą - kaip latviai ar baltarusiai.

[Romas]

Žmonės nenori sukioti rodyklių

Prieš kiekvieną laiko sukiojimą paprastai išklausoma tik viena (nepatenkinta) pusė - juk nesukursi žurnalistinės "sensacijos" apklausęs patenkintą žmogų

Alternatyvos laiko sukiojimui yra dvi
- Moskovskoje vremia (buvęs iki 1981, paskui dar prie jo prilipintas vasaros laikas- mes gyvenome ne savo laiko juostos, o Teherano laiku)
- Andrikienės laikas (to košmaro net nesinori prisiminti)

Dar viena altenatyva - mažiau verkti dėl niekų.

Tas klausimas buvo išspręstas dar 1989 metais, kai mes perėjome į Vidurio Europos laiką su rodyklių sukiojimu (vėliau buvo mažas pakeitimas - žiemos laikas sutrumpintas nuo 6 mėnesių iki 5 mėnesių)
Dabar optimaliai išnaudojamas šviesus paros laikas.